Nerimas ir stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, o darbas dažnai tampa didžiausiu patiriamo streso šaltiniu. Ši įtampa gali persikelti ir į vairavimą, sukeldama pavojingą situaciją kelyje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas darbe veikia vairuotojus ir pateiksime patarimų, kaip suvaldyti stresą vairuojant.
Nerimas ir Stresas: Kas Tai Yra?
Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Tačiau patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, dažnai tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu. Be stipraus ir varginančio nerimo jausmo ar konkrečių baimių, šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai.
Stresas Darbe: Pasaulinė Problema
Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, darbą didžiausiu patiriamo streso šaltiniu laiko 55,5 proc. šalies gyventojų. Gatvėse ir keliuose pastebimas vairuotojų nekantrumas, skubėjimas ir kitiems eismo dalyviams pavojingi manevrai - tik ledkalnio viršūnė. Specialistai sako, kad dažnu atveju stresą sukelia ne pats vairavimas, o čia tiesiog išliejama būtent darbe bei kitose kasdieninėse situacijose susikaupusi įtampa.
Apklausos duomenys atskleidė tai, ką daugelis nujaučia, tačiau yra linkę nutylėti - labiausiai stresuojame darbe. Tačiau apie tai kalbėti būtina ir pasaulyje ši tendencija vis stipresnė. Visų lygmenų darbuotojų patiriamas stresas turi neigiamų pasekmių ne tik individualiu, bet ir sisteminiu lygiu - dėl streso sukeltų negalavimų darbuotojai praranda ne tik motyvaciją, bet ir tampa nedarbingi, suserga. Pagal Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros pateikiamus duomenis, pusė dienų, kai darbuotojai dėl sveikatos sutrikimų negalėjo atvykti į darbą buvo sąlygoti darbe patiriamo streso.
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, kas antras europietis teigia patiriantis stresą darbe, kuris neigiamai veikia asmeninius santykius ar sveikatą, o įtakingas verslo leidinys „Forbs“ fiksuoja, jog streso kiekis darbe vien per pastaruosius penkerius metus paaugo 20 proc. Streso problemą ryškiausiai parodo kritusi darbuotojų motyvacija, vangus įsitraukimas, kolektyvinių iniciatyvų ignoravimas bei, regis, be pagrindo įsižiebiančios konfliktai.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Kritiniais atvejais darbe patiriamas stresas perauga į sveikatos problemas, pasireiškia nemiga, apatija, ar priešingai - konfliktiškumu. Paprastai darbuotojas pats jaučia, kad veikla jo nedžiugina, į darbą jis ateina tik genamas pareigos ir jame dirba be entuziazmo. Pagrindinis įrankis tokioje situacijoje yra kalbėjimasis ir galimų geriausių sprendimų paieška. Svarbiausia suvokti, kad abi pusės - tiek darbdavys, tiek darbuotojas - yra atsakingas už susidariusios situacijos sprendimą.
Tendencija, jog vis daugiau darbdavių privačiame bei viešajame sektoriuje darbuotojus aprūpina papildomu sveikatos draudimu tik patvirtina, jog sveikata yra labai svarbus klausimas ir motyvacinė priemonė. Antru pagal dažnumą streso šaltiniu įvardijama sveikatos priežiūros sistema taip pat labai rimtas signalas. Vieta, kur ieškoma pagalbos, taip pat ir dėl patiriamo streso, neturėtų būti tokiu stipriu dirgikliu. Iš kitos pusės, paaiškėjo, kad net ir namai jau nebėra nuosava tvirtovė - kas trečias šalies gyventojas juos laiko ne užuovėja, o kaip tik dažnu streso židiniu. Laikas, leidžiamas namuose, su artimaisiais, užsiimant mėgstama veikla paprastai yra vienas efektyviausių būdų įveikti stresą, susitvarkyti su jo padariniais. Tačiau, anot Jevgenijos Krikščiūnės, nerimą kelia apklausos rezultatai, rodantys, kad kas trečiam šalies gyventojui yra priešingai.
Labiausiai streso apimti didmiesčiai. Jų gyventojai į visus galimus streso šaltinius, išskyrus namus reaguoja stipriau nei regionuose. Be to, čia mažiausia, vos 3,4 proc. dalis žmonių, kurie teigia apskritai niekur nepatiriantys streso. Didmiesčių gyventojai sąlyginai ramiau jaučiasi namuose - juos streso šaltiniu laiko 30 proc. gyventojų, kai tarp mažesnių miestų gyventojų tokių yra 39 proc., kaimo vietovėse - 37 proc. Visiškai dėl nieko nestresuojantys tvirtina 10,9 proc. respondentų iš mažesnių miestų ir 7,3 proc. iš kaimų. Kitose kategorijose, deja, didieji miestai pralaimi. 57 proc. didmiesčių gyventojų stresuoja darbe, kai tarp mažesnių miestų bei kaimiškų vietovių atstovų tokių yra atitinkamai 53 ir 55 proc. Sveikatos įstaigos iš kantrybės veda 40 proc. didmiesčių, 33 proc. mažesnių miestų ir 34 proc. kaimų gyventojų. Buvimas kelyje nerimauti verčia 30,5 proc. žmonių didžiausiuose šalies miestuose, vos 18,5 proc. mažesniuose ir 29,2 proc. - kaimuose.
Stresas ir Vairavimas: Pavojingas Derinys
Susinervinę per stipriai spaudžiame greičio pedalą, taip rizikuodami ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumu. Kita vertus, net ir patiriant stresą tenka sėsti prie vairo. Kaip priminė Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė dr. L.Šeibokaitė, stresas mobilizuoja organizmą, tačiau tuo pačiu ir siaurina suvokimo lauką. Susitelkę į streso sukėlėją, kitiems veiksniams skiriame mažiau dėmesio.
Tipinė žmogaus reakcija į staiga ištikusį stiprų stresorių yra „bėk arba sustink“. Manoma, kad tokią savybę žmogus įgijo evoliucijos eigoje. Patyrus stiprų stresą gyvybinės organizmo reakcijas apmiršta, sakoma, „stovi lyg stabo ištiktas“, arba priešingai, jei organizmas reaguoja „pabėgimu“, kraujas subėga į raumenis ir galvojimui vietos nelieka. Sukontroliuoti instinktyvios elgsenos žmogus beveik neturi galimybių.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Autotransporto vairavimas yra kompleksinis veiksmas. Reikia ne tik sukti vairą, minti pedalus, tačiau ir numatyti tolesnius veiksmus, dairytis, stebėti greitį, kelio ženklus, prisiminti jų reikšmes, vertinti kaip elgiasi kiti eismo dalyviai ir t.t. Dauguma vairuotojų reaguoja ir automobilį valdo automatiškai, t.y. neskiria tam sąmoningo dėmesio ir nieko blogo nenutinka. Tačiau, kai patiriamas stresas, sklandų vairavimą užtikrinantys veiksniai gali būti blokuojami. Nėra taip, kad žmogus visai nemato, bet mato siauriau, praranda koncentraciją, kai kurių dalykų nebepastebi.
Kaip pastebi patys vairuotojai, ypač didelės įtakos stresas turi vairavimo greičiui. Susinervinę nejučia stipriau spaudžiame greičio pedalą. Rizika auga, pasekmės - skaudžios: Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, net trečdalį eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, sukėlė saugaus važiavimo greičio nepasirinkę arba jį viršiję vairuotojai.
Streso įtaka klaidingiems vairuotojų pasirinkimams įrodyta moksliškai. Kaip pabrėžė psichologė, patiriantis stresą žmogus ne tik viršija greitį, bet ir pavojingai manevruoja, imasi kitų taisyklėms prieštaraujančių veiksmų. Esame girdėję pasiteisinimų iš žinomų Lietuvoje žmonių, kurie buvo sulaikyti pažeidę kelių eismo taisykles: „Žinojau, kad blogai darau, bet kažkodėl dariau“. Gali būti, kad žmonės susikoncentruoja į juos ištikusią problemą, o visa kita jiems atrodo nereikšminga.
Kaip Suvaldyti Stresą Vairuojant?
Štai keletas patarimų, kaip suvaldyti stresą vairuojant:
- Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
- Sustokite ir pailsėkite. Jei vairuodami jaučiatės labai įsitempę, sustokite saugioje vietoje ir pailsėkite. Išlipkite iš automobilio, pasivaikščiokite, giliai pakvėpuokite.
- Planuokite savo kelionę. Iš anksto suplanuokite savo maršrutą, kad išvengtumėte netikėtumų ir spūsčių.
- Išvažiuokite anksčiau. Jei žinote, kad kelyje gali būti spūstys, išvažiuokite anksčiau, kad nesijaudintumėte dėl vėlavimo.
- Klausykitės raminančios muzikos. Raminanti muzika gali padėti sumažinti stresą ir atsipalaiduoti.
- Venkite agresyvaus vairavimo. Stenkitės vairuoti ramiai ir neskubėkite.
- Būkite atidūs kitiems vairuotojams. Būkite mandagūs ir tolerantiški kitiems vairuotojams.
- Nekalbėkite telefonu vairuodami. Kalbėjimas telefonu vairuojant gali padidinti stresą ir sumažinti dėmesį.
- Jei ištinka didžiulė nelaimė, tarkime, netenkame artimojo, o reikia vairuoti, - labai svarbu, kad aplinkiniai sureaguotų. Pasisiūlytų padėti, nuvežti, kur reikia, neleistų streso ištiktam žmogui vairuoti pačiam. Jeigu pačiam žmogui užtenka sąmoningumo ir savitvardos, nors ribinėse situacijose tai ir mažai tikėtina, patyręs didžiulį stresą turėtų pats išsikvieti pavežėją, taksi ar paprašyti kitų pagalbos.
- Mažesni stresoriai gali būti suvaldyti paties žmogaus pastangomis. Jei vairuodamas žmogus pajaučia, kad sunkiai valdosi, viskas pykdo ir erzina, automatiškai didina greitį, per vėlai stabdo, nebefiksuoja kelio ženklų ir pan. - jis turi sau pasakyti: „Laikas sustoti“. Suradus tinkamą vietą saugiai pastatyti automobilį, vertėtų išlipti pavaikščioti, giliai pakvėpuoti. Nebūtina daryti pritūpimų ar bėgioti, tačiau jei norisi - viskas tinka. Kitaip tariant, jei žmogus suvokia, kad kažkas išmušė jį iš vėžių, turi sustoti, „išventiliuoti“ smegenis, apsiraminti ir tik tada judėti toliau. Vis dėlto, anot mokslininkės, geriau savo stresinę būklę atpažinti prieš sėdant prie vairo, o į kelią leistis tik pajėgiant visą savo dėmesį skirti tik vairavimui. Bėda ta, kad dažnai žmogus savo būsenos nesuvokia, nes stresas ima viršų. O jei savo būklės neatpažįsti -ir susitvardymo galimybės nelieka.
- Jei jaučiate stiprų nerimą, kreipkitės į specialistą. Psichologas arba psichoterapeutas gali padėti jums išmokti valdyti nerimą ir stresą.
Lenktynininko Patarimai Kelyje
Pasak buvusio autolenktynininko, autoritetingo automobilių sporto trenerio J. Dereškevičiaus, stresas prie vairo visada trukdo. Nors automobilių lenktynėse netikėtumo, taigi ir streso veiksnys egzistuoja, sportininkai tam paruošti. Sporto psichologai laikosi nuostatos, kad prieš varžybas reikia suaktyvinti žmogaus kūną, bet ne per daug, o protą reikia sužadinti maksimaliai. Vis dėlto, tai nėra streso kėlimas. Siekiama, kad sportininkas mokėtų suvaldyti savo protą ir pasiektų aukščiausių rezultatą, maksimaliai išnaudodamas savo resursus.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Jei vairuotojas pajėgtų pastebėti, kad reaguoja nebeadekvačiai, galėtų bandyti stresinę būseną valdyti. Tačiau, kaip pastebi treneris, dažniausiai tai pastebim per vėlai. Dirbu su sportininkais, kad jie išmoktų savo būsenas atpažinti ir jas suvaldyti. Mūsų gyvenimas yra pakankamai tipizuotas, t. y., egzistuoja situacijos, kurias galima susisteminti. Autosporte įmanomų scenarijų kiekis taip pat nėra begalinis, tad žingsnis po žingsnio drauge su treniruojamu sportininku peržiūrime visą galimų situacijų sąrašą, tokiu būdu eliminuodami „netikėtumus“ ir jų keliamo streso veiksnius. Jei sportininkas turi interesą ir ryžto - tai įveikiama.
J. Dereškevičius keliuose mato daug daugiau pavojų nei automobilių sporto trasoje. Mes perprantam savo varžovus, išstudijuojame vairuotojų ir automobilių galimybes, tad netikėtumų trasoje lieka labai mažai. O gatvėje bet koks neadekvatus eismo dalyvio veiksmas, ypač jei greitis - didelis, gali lengvai išmušti iš vėžių. Ko gero, kiekvienas vairuotojas prisimins, koks vidinis dialogas su kalnu keiksmažodžių ar be jų tokiu atveju ištinka. Anot jo, vienintelis būdas nepatirti streso vairuojant gatvėse - neskubėti, nors sunku įsivaizduoti, kas „šiais laikais gali sau leisti tokią prabangą“. Kad ir kaip būtų, J. Dereškeviaus įsitikinimu, žmogus gali rinktis skubėti ar ne. Spausti akceleratorių ar važiuoti saugiu greičiu. Juolab, kad didžiausią stresą kelia ne pats vėlavimas, bet nuolatinis galvojimas - „spėsiu, nespėsiu“. Jei neįsivaizduojame kasdienybės be vairavimo, norime ar nenorime - turime išmokti taip susiplanuoti keliones į darbą, iš darbo ir pan., kad netikėta gaišatis kelyje neišmuštų iš vėžių.
Jeigu esi apimtas streso, vėluoji, bandai per dešinę ir kairę pusę aplenkti tuos, kurie niekur neskuba arba skuba, bet laikosi taisyklių, J. Dereškevičiaus žodžiais, nereiks ilgai laukti nelaimės ar bent neigiamos reakcijos iš kitų vairuotojų. Eismo sraute gerą autolenktynininką iš kitų vairuotojų išskiria ne greitis, o harmoningas vairavimas. Problemos kelyje prasideda, kai skubėjimas ir stresas ima viršų prieš protą: daugėja nedėmesingumo, beprasmio vairo sukiojimo, priimami momentiniai sprendimai, kuriuos seka staigūs kūno judesiai. Visiems tampa akivaizdu, kad automobilis važiuoja nestabiliai, neharmoningai.
Pasak J. Dereškevičiaus, ar dalyvautume sporto varžybose, ar važiuotume gatve, harmonijos paieškoms pasitarnauja trys informacijos kanalai: vizualinis - regos, kinestetinis - tai, ką jaučiame kūne, ir klausa. Žmogus taip sutvertas, kad 80 proc. sprendimų priima remdamasis rega, tuomet sprendimų teisingumą patvirtina savo jausmais. Garsai mus lydi nuolat, tad vairuotojui reikia išmokti naudotis savo regėjimu, skenuoti erdvę, atpažinti pavojus, kad galėtų užtikrinti harmoningą automobilio judėjimą. Taip ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams bus mažiau streso.
Kiti Patarimai Stresui Mažinti
- Planuokite savo laiką. Laiko blokavimas ir reguliarūs pertraukų planai gali padėti išlaikyti dėmesį ir išvengti pervargimo.
- Rūpinkitės savo sveikata. Fizinė veikla ir sveika mityba gali pagerinti koncentraciją ir energiją. Reguliarūs fiziniai pratimai padidins cheminių junginių, vadinamų „geros savijautos“ endorfinais, kiekį galvos smegenyse. Žygiai pėsčiomis, tenisas, bėgimas padės nusiraminti ir pasijausti geriau.
- Skirkite laiko sau. Kiekvieną dieną bent 15 minučių siūloma skirti sau. Atkreipti dėmesį į tai, kam daugiausiai skiriama laiko.
- Bendraukite su artimaisiais. Rasti laiko draugams ir artimiesiems. Žmonės, kurie pasikliauja draugų ir artimųjų parama, daug lengviau susidoroja su stresu.
- Venkite žalingų įpročių. Vengti įpročio atsipalaiduoti geriant alkoholį.
- Juokaukite. Juokavimas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Pripažinkite, kada jums reikalinga aplinkinių pagalba. Nebijokite kreiptis pagalbos, kai jaučiatės prislėgtas.
- Valdykite savo darbo aplinką. Ergonomiška darbo vieta yra būtina siekiant išlaikyti fizinę sveikatą ir pagerinti produktyvumą. Kėdė turi būti pritaikyta individualiems poreikiams. Be to, įranga, tokia kaip ergonomiški klaviatūros ir pelės, padeda sumažinti raumenų įtampą. Ant savo rašomojo stalo viršaus laikykite tik tuos daiktus, kurių reikia dirbant. Rašomasis stalas, ant kurio yra betvarkė, - neatsakyti laiškai, nebaigti pranešimai, - nuolat primena, kad reikia padaryti milijoną dalykų, o laiko nėra.
- Naudokite laiko valdymo metodus. Pomodoro technika yra populiari laiko valdymo metodika. Ji remiasi 25 minučių darbo laikotarpiu, po kurio seka 5 minučių pertrauka. Po keturių pomodoro seansų rekomenduojama ilgesnė pertrauka (15-30 min.). Dienotvarkės planavimas yra strategiškai suprantamas laiko valdymo įrankis. Sąrašo sudarymas padeda organizuoti mintis ir nustatyti aiškius prioritetus.
- Ribokite technologijų naudojimą. Siekiant sumažinti skaitmeninę priklausomybę, svarbu nustatyti laiko apribojimus. Svarbu, kad žmonės susikurtų darbo aplinką, kuri minimizuotų trikdžius.
- Prieš išeidamas iš namų pavalgykite sveikus pusryčius - gliukozės kiekis kraujyje lemia jūsų sugebėjimą sukaupti dėmesį.
tags: #stresas #darbe #vairavimas