Stresas darbe yra neatsiejama šiuolaikinio darbo gyvenimo dalis, turinti didelę įtaką tiek darbuotojų gerovei, tiek organizacijų efektyvumui. Šiame straipsnyje nagrinėjama streso darbe problematika, atsižvelgiant į amžiaus grupes, darbo sąlygas ir organizacinę kultūrą, bei pateikiama statistinių duomenų, atskleidžiančių streso paplitimą ir jo priežastis.
Stresas Darbe: Apibrėžimas ir Priežastys
Suaugusiųjų gyvenime, ypač darbe, stresas gali pasireikšti įvairiomis formomis, pradedant nuo nežymaus nuovargio iki rimtesnių psichologinių problemų. Stresas darbe yra fizinis ir psichologinis atsakas į reikalavimus, kurie viršija asmens gebėjimus arba išteklius. Didelis darbo krūvis ir nuolatiniai terminai gali sukelti didelį stresą. Fizinė darbo aplinka taip pat gali turėti poveikį stresui. Organizacijos kultūra ir atmosfera yra esminiai veiksniai, lemiantys darbuotojų patirtį. Tiek pozityvi, tiek neigiama atmosfera gali tęsti ar mažinti stresą darbe.
Streso Darbe Statistika
Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), stresas darbe tapo viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria šiuolaikinės darbo jėgos. Remiantis 2022 metų tyrimu, beveik 80% darbuotojų pripažino, kad patyrė stresą darbe bent kartą savo karjeros metu. Streso lygiai gali labai skirtis priklausomai nuo geografinės vietos. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje vidutiniškai 55% darbuotojų praneša apie stresą, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo šalių. Stresas darbe tampa vis didesne problema pasaulyje, ypač pandemijos laikotarpiu, kai daug darbuotojų buvo priversti dirbti nuotoliniu būdu.
Remiantis ES tendencijomis, dažniau stresą darbe patiria moterys, didesnėse (250 darbuotojų ir daugiau) organizacijose dirbantys ir vyresni nei 40 m. amžiaus darbuotojai.
Streso poveikis
Stresas darbe gali sukelti ne tik psichologinių, bet ir fizinių problemų. Lietuvoje plačiai paplitusi darbe patiriama psichologinė įtampa ir stresas yra tiesiogiai veikiami darbo sąlygų - organizacijoje vyraujančių nuostatų, karjeros eigos, asmens užimamos vietos organizacijoje, santykių su kolegomis bei kitų specifinių darbo vietai būdingų veiksnių. 36 proc. lietuvių laiko jį pagrindiniu sveikatos būklės rizikos veiksniu, kylančiu darbe, o 21 proc. jų teigia, jog per pastaruosius metus sąlygos darbe jiems sukėlė stresą.
Taip pat skaitykite: Sąveika ir įtaka: vadovo elgesys ir klimatas
Amžiaus Grupių Skirtumai Patiriamo Streso Atžvilgiu
Tyrimai rodo, kad jaunesni darbuotojai dažnai susiduria su didesniu stresu. Tai gali būti susiję su patirties trūkumu, didesniu spaudimu įsitvirtinti karjeros pradžioje ir sunkumais derinant darbą su asmeniniu gyvenimu. Tuo tarpu vyresni darbuotojai gali patirti stresą dėl didesnės atsakomybės, baimės prarasti darbą ir sunkumų prisitaikant prie naujų technologijų.
Jaunesnių ir vyresnių darbuotojų streso palyginimas
Jaunesni (18-25 m.) ir vyresni (26-40 m.) darbuotojai statistiškai reikšmingai nesiskiria pagal patiriamą darbinį stresą. Taip pat nenustatyta skirtumų darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio bei darbo santykių atvejais.
Lyčių Skirtumai Patiriamo Streso Atžvilgiu
Analizuojant lyčių skirtumus, nustatyta, kad vyrų ir moterų patiriamas darbinis stresas skiriasi darbo reikalavimų ir darbo santykių atveju. Vyrai dažniau patiria didesnį stresą dėl darbo reikalavimų, o moterys - dėl santykių darbe. Tačiau skirtumai darbo organizavimo ir darbo turinio atvejais nenustatyti.
Vyrų ir moterų streso palyginimas
Tyrimai rodo, kad vyrų ir moterų patiriamas darbinis stresas statistiškai reikšmingai skiriasi. Nustatyta, kad vyrai patiria didesnį stresą dėl darbo reikalavimų ir santykių darbe. Tačiau skirtumai darbo organizavimo ir darbo turinio srityse nebuvo reikšmingi.
Streso Valdymo Strategijos
Daugelis organizacijų pradeda įgyvendinti programas, skirtas streso valdymui. Technologijos taip pat gali turėti didelę įtaką streso valdymui. Supratimas apie streso šaltinius ir jų valdymą gali padėti kurti sveikesnę ir produktyvesnę darbo aplinką.
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso valdymas medicinos srityje
Streso įveikos strategijos
Pastebima, kad stresinėse su darbu susijusiose situacijose darbuotojai dažniau naudoja į problemų sprendimą orientuotus streso įveikos būdus, siekdami paveikti aplinką ir save. Dažniausiai jos skirstomos į problemų sprendimo, socialinės paramos, į emocijas orientuotas ir vengimo strategijas.
Emocinė iškrova ir vengimas
Vyrų ir moterų grupėse emocinė iškrova teigiamai susijusi su vengimu, darbiniu stresu (bendru) ir neigiamai su pasitenkinimu darbu (bendru). Moterų grupėje pastebėta, kad emocinė iškrova dar teigiamai susijusi su socialine parama bei neigiamai su problemų sprendimu. Taip pat darbinis stresas (bendras) teigiamai susijęs su socialine parama moterų grupėse.
Organizacinės Kultūros Įtaka Stresui
Darbovietės mikroklimato būklę atspindi saugumas ir veiklos apibrėžtumas, kūrybiškumas bei iniciatyva, puoselėjamos vertybės ir tradicijos, sklandus prisijungimas ir išėjimas, komunikacija bei informacijos sklaida, santykiai su vadovais, kontrolė, darbuotojų tarpusavio santykiai, atvirumas ir tolerantiškumas, neformalios grupuotės, konfliktai. Lietuvoje 56 proc. įmonių yra tradicinės, linijinės-funkcinės struktūros. Jų vadovai priima sprendimus konsultuodamiesi su funkciniais vadovais, o nurodymai ir atskaitomybė veikia vertikaliu, linijiniu principu. Būtent pozicija organizacijoje gali lemti kylančius streso veiksnius: vadovavimas sietinas su didesniu neapibrėžtumu, atsakomybe už kolegų rezultatus, didesnes galimybes įsitraukti į kolegų ambicijų priešpriešas. Tuo tarpu kuo žemesnėje organizacijos grandyje yra asmuo, tuo svarbesni tampa kiti streso šaltiniai: darbo vietos saugumo trūkumas, nesutarimai su viršininkais, nesuinteresuotumas ir mažas įsitraukimas į tiesiogiai veikiančių sprendimų priėmimą.
Mobingas ir patyčios darbe
Ypač reikšmingas darbuotojų psichikos sveikatai įtakos turintis veiksnys - mobingas. Mobingas yra patyčių forma, dažniausiai kurstoma 2-4 asmenų grupės ir trunkanti ilgiau nei pavienės patyčios. Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog mobingas yra aktualus 12 proc. Lietuvos organizacijų. Palyginti su kitomis stresą darbe keliančiomis aplinkybėmis, jos turi didžiausios įtakos atsirasti nerimui ir depresijai. Darbuotojams, patiriantiems patyčių, gali pasireikšti nerimas, depresijos požymiai, potrauminio streso sindromas, nuovargis, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, agresija, nemiga, apatija.
Sprendimai ir Perspektyvos
Daugelis organizacijų pradeda įgyvendinti programas, skirtas streso valdymui. Technologijos taip pat gali turėti didelę įtaką streso valdymui.
Taip pat skaitykite: Subjektyvus sveikatos suvokimas studijų metu
Gerosios praktikos pavyzdžiai
Tarptautinio lygio korporacijos - tokios kaip JAV korporacija Procter & Gamble - siekdamos turėti sveikiausius, labiausiai įsitraukusius į organizacijos veiklą darbuotojus pasaulyje, taiko įvairias sveikatingumo programas, kuriose dėmesys kreipiamas į mitybos, sporto svarbą, informacijos apie sveikatą pasiekiamumą įmonės viduje; kuriama aplinka, kurioje skatinama sveika gyvensena ir asmeninių sveikatos rizikų mažinimas, taip pat streso valdymo ir darbo sudėtingose situacijose mokymai. Lietuvoje taip pat skleidžiasi Geroji personalo valdymo praktika, skatinanti įmones imtis inovatyvių personalo valdymo sprendinių. Gerieji atvejai viešinami per Personalo valdymo profesionalų asociacijos organizuojamą „Personalo valdymo gerosios praktikos“ konkursą.
Rekomendacijos
Rugsėjo 21 d. vykusioje konferencijoje „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“ siūlyta skatinti organizacijų vadovų motyvaciją ir jų skiriamą dėmesį darbuotojų psichikos sveikatos būklei. Psichikos sveikatos puoselėjimo temą pasiūlyta įtraukti į žmogiškųjų išteklių dalykų / studijų programas, kurias studijuoja būsimi vadovai. Per konferencijoje organizuotas diskusijas kalbėta apie darbuotojų klausimynus (skaitmenine, nuotoline forma), skirtus identifikuoti jų emocinę savijautą ir psichikos sveikatos būklę, stengiantis aptikti ir išspręsti kylančias problemas. Atkreiptas dėmesys į pagalbos trūkumą padidėjusios rizikos profesijų atstovams - policininkams, gaisrininkams. Siūlytas grupinis krizių įveikimo modelis, kuriuo, esant poreikiui, psichologinė pagalba būtų skirta keletui darbuotojų vienu metu, taip pasiekiant didesnį žmonių skaičių ir taupant išteklius. Dalyviai taip pat išskyrė teisines aplinkybes kaip psichikos sveikatos būklei gerinti įtakos turintį veiksnį: teikiama psichologinė pagalba neturėtų apriboti darbuotojo pareigų ir teisių.