Vaicekauskienės specialiųjų poreikių vaikų socializacijos modelis (2006 m.)

Įvadas

Šiame straipsnyje nagrinėjamas Vaicekauskienės 2006 m. sukurtas specialiųjų poreikių vaikų socializacijos modelis, jo teorinės prielaidos, struktūriniai elementai ir įgyvendinimo ypatumai. Straipsnyje remiamasi Lietuvos ir Vakarų šalių mokslininkų darbais bei patirtimi dirbant su specialiųjų poreikių vaikais.

Socializacijos prielaidos ir modelio sudarymas

Straipsnyje aptariamos teorinės specialiųjų poreikių vaikų socializacijos prielaidos: socializaciją nulemiančių veiksnių, požymių ir sąlygų įvairovė. Remiantis teoriniais ir empiriniais tyrimais, aprašomos neįgaliųjų pensiono vaikų socializacijos proceso pagrindinės kryptys.

Vaicekauskienės modelis grindžiamas prielaida, kad socializacija yra kompleksinis procesas, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių, tokių kaip vaiko individualios savybės, šeimos aplinka, ugdymo įstaiga ir bendruomenė. Modelyje atsižvelgiama į tai, kad specialiųjų poreikių vaikai patiria papildomų iššūkių socializacijos procese, todėl jiems reikalinga speciali pagalba ir parama.

Specialiųjų poreikių įvertinimas ir socializavimo(si) planavimas

Monografijoje nagrinėjama mokslinė problema - socializacijos raiška ir jos įtaka socialinės globos institucijoje gyvenančių specialiųjų poreikių vaikų psichosocialinei raidai ir integracijai. Monografijos objektas - 4-21 metų sutrikusio intelekto vaikų socializavimas(is) bendruomeninėje socialinės globos institucijoje. Knygos struktūrą sudaro penkios dalys, kuriose nagrinėjama: vaikų socializacijos prielaidos ir socializacijos modelio sudarymas; vaikų specialiųjų poreikių įvertinimas ir socializavimo(si) planavimas; bendravimo ir komunikacijos plėtros ypatumai; lytiškumo problemų sprendimas; socializavimo(si) strategijos numatymas ir jos įgyvendinimas.

Svarbus modelio aspektas yra individualus požiūris į kiekvieną vaiką. Prieš pradedant socializacijos procesą, būtina įvertinti vaiko specialiuosius poreikius, nustatyti jo stipriąsias ir silpnąsias puses, pomėgius ir interesus. Remiantis šia informacija, sudaromas individualus socializacijos planas, kuriame numatomi konkretūs tikslai, uždaviniai ir veiklos.

Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių vaikų socializacija: etinis aspektas (Vaicekauskienė)

Bendravimo ir komunikacijos plėtros ypatumai

Vienas iš svarbiausių socializacijos uždavinių - ugdyti vaiko bendravimo ir komunikacijos įgūdžius. Specialiųjų poreikių vaikams dažnai kyla sunkumų bendraujant su kitais žmonėmis, todėl jiems reikalinga speciali pagalba. Modelyje pabrėžiama, kad svarbu skatinti vaikus bendrauti įvairiomis formomis - žodžiu, raštu, gestais, mimika. Taip pat svarbu mokyti vaikus klausytis ir suprasti kitų žmonių nuomonę, reikšti savo mintis ir jausmus.

Lytiškumo problemų sprendimas

Socializacijos procese svarbu atkreipti dėmesį į vaiko lytiškumo ugdymą. Specialiųjų poreikių vaikams dažnai trūksta informacijos apie lytiškumą, todėl jie gali tapti pažeidžiami ir patirti išnaudojimą. Modelyje pabrėžiama, kad svarbu kalbėtis su vaikais apie lytiškumą atvirai ir suprantamai, atsižvelgiant į jų amžių ir intelektinį išsivystymą. Taip pat svarbu mokyti vaikus atpažinti ir apsisaugoti nuo seksualinės prievartos.

Socializavimo(si) strategijos numatymas ir jos įgyvendinimas

Remiantis teoriniais ir empiriniais tyrimais, aprašomos neįgaliųjų pensiono vaikų socializacijos proceso pagrindinės kryptys. Tyrinėjamas socializacijos procesas apėmė 10-ies metų laikotarpį, per kurį socializacijos modelio sudėtinių dalių pagrįstumas buvo tikrinamas daugeliu įvairių vaiko veikos sričių tyrimais, patvirtinusiais sudaryto sutrikusio intelekto vaikų socializacijos modelio teisingumą bei efektyvumą. Tai iliustruojama analizuojant vieno iš specialių poreikių vaikų socializacijos empirinio tyrimo, kuriame vertinamas socialinėje institucijoje gyvenančių 40 vaikų, turinčių proto negalę, elgesio adaptyvumas socializacijos srityje, duomenis.

Vaicekauskienės modelyje numatoma įvairių socializacijos strategijų, kurios gali būti pritaikytos prie individualių vaiko poreikių. Tai gali būti individualios konsultacijos, grupiniai užsiėmimai, socialinių įgūdžių lavinimas, dalyvavimas bendruomenės veikloje ir kt. Svarbu, kad socializacijos procese dalyvautų ne tik specialistai, bet ir vaiko šeima, draugai ir kiti artimi žmonės.

Modelio praktinė vertė

Tyrimų rezultatų praktinė vertė yra ta, kad siūlomas specialiųjų poreikių vaikų socializacijos modelis gali būti diegiamas ir kitose socialinės globos bei švietimo institucijose, o socialinio darbo specialistai ir pedagogai gali perimti specialiųjų poreikių vaikų socializavimo(si) veiklos organizavimo metodus ir patirtį. Neįgalių vaikų socializacijos teorinio modelio aktualumas ir jo įgyvendinimo proceso praktinė vertė gali sudominti socialinio darbo ir edukologijos specialistus, kuriančius negalios vaikų ugdymo bei lavinimo sistemą. Tyrimų rezultatų pagrindu pateikiamos pagrindinių socializacijos veiklų, lemiančių socializaciją, sąlygos, taip pat neįgalių vaikų bendradarbiavimo prielaidos ir jų plėtros, sąveikos su aplinka, socialinio elgesio formavimo ir modifikavimo pedagoginiai ir socialiniai metodai bei būdai, naudingi praktiniam socializacijos modelio įgyvendinimui.

Taip pat skaitykite: Adlerio ir Maslow lyginamoji analizė

Kiti šaltiniai, susiję su specialiųjų poreikių vaikų socializacija:

  • Bendruomenės indėlis teikiant pagalbą žmonėms turintiems proto negalią.. Tiltas į ateitį. 2013, Nr. 1 (7), p. 66-70.
  • Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo perimamumas. Edukacinės studijos. 2008, 5, p. 258-263, 290.
  • Motinų, globojančių suaugusius vaikus, turinčius intelekto sutrikimą, patirtis. Specialusis ugdymas. 2014, Nr. 1 (30), p. 137-151, 153-168.
  • Objektyvieji suaugusiųjų švietimo prieinamumo veiksniai. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2013, Nr. 2 (40), p. 51-56.
  • Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas teikiant priešmokyklinio amžiaus vaikui, turinčiam elgesio ir/ar emocijų sutrikimų, pagalbą ugdymo procese. Studijos - verslas - visuomenė. 2019, 4, p. 38-49.
  • Socialinės partnerystės strategijos specialiųjų poreikių turinčių asmenų socializacijos procese. Socialinis ugdymas. 2013, Nr.1 (33), p. 98-112.
  • Socialinio darbo ir edukologijos nuostatų sąsajos neįgaliųjų socializacijos kontekste. Pedagogika. 2016, 124, p. 92-104.
  • Socialinio pedagogo ir specialiojo pedagogo bendradarbiavimo būdai, padedant integruotis specialiųjų poreikių vaikams bendrojo lavinimo mokykloje. Šiuolaikinio specialisto kompetencijos: teorijos ir praktikos dermė. 2012, [T.] 6, [d.] 1, p. 204-211.
  • Socialinių ir užimtumo paslaugų teikimas jauno amžiaus tarpsnio psichikos negalią turintiems asmenims globos įstaigoje.. Socialinė sveikata. 2019, Nr. 1 (9), p. 24-31.
  • Specialiųjų poreikių vaikų globos institucijos strategijos modeliavimas. Socialinis ugdymas. 2009, Nr. 10 (21), p. 67-78, 154-167.
  • Specialiųjų poreikių vaikų pozityviosios socializacijos modelis. Socialinis ugdymas. 2008, Nr. 5 (16), p. 73-80, 147-154.
  • Specialiųjų poreikių vaikų prieraišumo ugdymo prielaidos. Specialusis ugdymas. 2009, Nr. 1 (20), p. 144-154.
  • Specialiųjų poreikių vaikų socializacijos etiniai orientyrai. Socialinis ugdymas. 2010, Nr. 14 (25), p. 51-64, 148-162 (anglų kalba).
  • Specialiųjų poreikių vaikų socializacijos modelis. Pedagogika. 2006, 83, p. 167-173.
  • Švietimo politikos, ugdymo kokybės ir paslaugų vartotojų poreikių tenkinimo sąsajos. Socialinių mokslų studijos. 2013, Nr. 5 (4), p. 1124-1137.
  • Tėvų įžvalgos apie vidutiniškai sutrikusio intelekto socialinius įgūdžius. Specialusis ugdymas. 2009, Nr. 2 (21), p.

Taip pat svarbu paminėti šiuos leidinius:

  • Lietuvos neįgaliųjų įtrauktis į aukštąjį mokslą ir darbo rinką: socialinės atsakomybės aspektas. Ekonomika ir vadyba. 2011, Nr. 16, p. 501-509.
  • Negalės fenomenas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2002. 203 p.
  • Pedagoginė sąveika integruoto ugdymo sąlygomis. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2003. 169 p.
  • Play for children with disabilities: the users' needs in the Lithuanian context. Users' needs report on play for children with disabilities: parents' and children's views. Warsaw: De Gruyter Open, 2019. P. 95-103.
  • Socialinė pedagogika. Kaunas : Technologija, 2002. 423 p.
  • Socializacija ir ugdymas vaikystėje: vadovėlis pedagogikos specialybių studentams. Vilnius : Petro ofsetas, 2002. 298 p.
  • Socializacija ir vaiko gerovė. Vilnius : Vilniaus pedagoginis universitetas, 2003. 249 p.
  • Specialiųjų poreikių vaikų socializacija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005.

Taip pat skaitykite: Teisės aktai dėl saugaus elgesio su ginklais

tags: #vaicekauskiene #v #2006 #specialiuju #poreikiu #vaiku