Įvadas
Vaikystės raida yra sudėtingas procesas, apimantis fizinius, pažintinius, emocinius ir socialinius pokyčius. Šios sritys yra glaudžiai susijusios ir daro įtaką viena kitai. Šiame straipsnyje nagrinėjami vaiko sugestyvumo aspektai, jo raidos psichologiniai reikalavimai, etapai ir ugdymo perspektyvos. Straipsnyje remiamasi naujausiais moksliniais tyrimais ir klasikinėmis teorijomis, siekiant pateikti išsamų ir integruotą požiūrį į vaiko raidą.
Raidos psichologija: integruotas požiūris
Raidos psichologija apima visą žmogaus raidą nuo gyvybės užsimezgimo iki gyvenimo pabaigos, atskiras raidos sritis (fizinę, pažintinę ir psichosocialinę) integruojant į vieną tarpusavyje susietą visumą. Tradiciškai raidos psichologija apima prenatalinės raidos, kūdikystės, vaikystės ir paauglystės amžių, tačiau raidos analizė tęsiama aptariant jaunystės, suaugusio amžiaus ir senatvės laikotarpiais vykstančius pokyčius. Knygos parengtos remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, bet nepamirštami ir klasikiniais tapę ankstesnių metų atradimai bei teoriniai požiūriai į žmogaus raidą. Teorinės žinios paremiamos pavyzdžiais, padedančiais rasti tinkamiausius mokymo ir auklėjimo metodus ar įveikti kasdieniame gyvenime kylančius sunkumus tiek auklėjant, auginant vaikus, tiek įveikiant amžiaus krizes, tiek susiduriant su atskiriems amžiaus tarpsniams būdingais sunkumais ar iššūkiais.
Amžiaus tarpsnių periodizacija ir raidos krizės
Vystymasis skirtinguose amžiaus tarpsniuose vyksta nevienodai - kai kuriuose vystymasis spartus, o kai kuriuose pagrindinė charakteristika yra krizė. Per gana trumpą laiką įvyksta staigūs ir kapitaliniai pakitimai žmogaus asmenybėje. Kiti teigia, kad krizės atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida (pvz., paauglys subrendęs, mokinys, o tėvai liepia 21 val. grįžti namo). Sunku atskirti krizės pradžią ir pabaigą. Kiekvienos krizės viduryje yra paaštrėjimas, kulminacinis taškas. Svarbu skirti vystymosi krizes nuo trauminių krizių.
Jautrūs periodai
Jautrūs periodai (sensityvūs) - tai laikotarpis, kai vaikas gali ko nors išmokti su nedidelėmis pastangomis ir mažomis sąnaudomis. Tai genetiškai determinuota. Yra jautrūs periodai kalbai, tvarkai, judesių lavinimui, judesių koordinacijai, gražumo, mandagumo ir t.t. Sensityvus poreikis tvarkai - iki 3 metų. Tai netgi potraukis tvarkai. 1-2 metų sensityvus periodas detalėms ir smulkiems daiktams (pavojus - gali praryti). Paveiksle pastebi smulkias detales. Tai rodo psichikos vystymąsi. Sensityvus periodas rankos panaudojimui (18 mėn. - 3 metai), duris varsto, viską iškrausto, po to vėl sudeda. Sensityvus periodas kalbai (nuo kelių mėn. iki 2,5 m.). Vaikas mokosi ne vien žodžių prasmės, bet ir gramatikos. Jie išmoksta labai greitai.
Kalbos raida
Kalbos raida taip pat vyksta tam tikromis stadijomis. Nuo 6 mėn. - čiauškėjimo stadija, vėliau seka pirmasis kalbos periodas, kuomet atsiranda pastovūs kalbos elementai. Apie 8 mėn. kūdikis pradeda kaupti atmintyje atskirus žodžius, ima formuotis aktyvus ir pasyvus žodynas. Žodžiai - dažniausiai 2-3 skiemenų. Sakiniai atsiranda praėjus maždaug 6 mėn. po pirmo žodžio.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Manipuliacinė veikla ir žaidimų raida
Iki 3 metų dominuoja manipuliacinė veikla - vaikas pradeda domėtis tuo, ką jis gali padaryti vienu ar kitu daiktu atžvilgiu, tam kad išsiaiškintų savybes, viską išstudijuotų, pažintų, įgytų patyrimo. Pradedama manipuliuoti kalba (ačiū - peilio žmona). Vaikai nesugeba suprasti, kad vienu požymiu panašūs daiktai gali skirtis kitu požymiu. Jie grupuoja daiktus pagal vieną kriterijų. Jie gali išdėstyti daiktus vienoje eilėje, bet negali daryti išvadų apie daiktus, kurie yra šalia vienas kito. Apie 3 m. vietoj savęs įveda žaislą. Pats valgo, duoda lėlei atsigerti. Tai žaidimas - tyrimas. Po to seka žaidimas - konstravimas. Ir tik vėliau atsiranda vaidmeniniai žaidimai. Jie gali leisti vaikams susitvarkyti su vidiniais konfliktais. Jų pradžia siejama su simboliniu mąstymu. Apie 2 m. žaidimai su kitais vaikais. Pirmais metais vaikai su kitais nesąveikauja. 10 mėn. kūdikiai vieni kitiems - gyvi žaislai. Žaidimas priklauso nuo aplinkos. Įsiasi žaislais. 18-20 mėn. atsiranda žodis "Aš". Jis nėra tiek priklausomas nuo suaugusiųjų. Pažintinė veikla nukreipta į save. Jis - veiklos subjektas. Savęs pažinimas panašus į išorinio daikto pažinimą (ar aš galiu tai padaryti?). Apibendrintas pažinimas atsiranda kalbos dėka. Vaikas pamažu ima save sieti su vardu ("Jonukas nori valgyti") ir tik apie antrus metus sako "Aš noriu valgyti". Atsiranda vaiko reikalavimas "Aš pats!". Jei šis poreikis nepatenkinamas, tai sukelia elgesio sutrikimus. Sunkiausiai tai pergyvena vaikai, kuriuos suaugę labai globoja ar kai yra autoritarinis auklėjimas su bausmėmis. Vaikai nepradės prieštarauti, jei mes nespausime. Pvz., vaikas išmeta iš spintelės žaislus ir atsisako sudėti. Savęs vertinimas - vaiko siekimas atitikti suaugusiųjų reikalavimus. Vaikai negali vertinti savo veiksmų - tai daugiau emocinio pobūdžio vertinimas. Vaikas nori būti pagirtas. Jie niekad neprisipažins blogai padarę. Imama skirti žodžius NORIU ir REIKIA. Paprastai vaikai nesupranta žodžio reikia. Prieštaravimas noriu - reikia užaštrina 3 m.
Pagrindinė veikla skirtingais amžiaus tarpsniais
Kūdikystėje pagrindinė veikla - bendravimas su suaugusiu. 2-3 m. pagrindinė veikla - daiktinė veikla. >3 m. - žaidimas. Vaikas mokosi manipuliuodamas daiktais. Tas sudaro sąlygas intelektiniam ir asmenybės vystymuisi. >7 m. 3 m. Vaikas ima geriau skirti spalvas, suvokti formas, objektai suvokiami erdvėje ir laike. Suvokdamas save laiko atskaitos tašku. Apie 3 m. vaikas supranta, kad kai kurie išgyvenimai buvo praeityje. Apie 5 m. vaikas žino savaitės dienas, tinkamai vartoja sąvokas "šiandien", "vakar", "rytoj", "poryt". Vystosi loginis mąstymas, ima atrasti priežastinius ryšius. Pradžioje mąstymo procesai įtraukti į praktinę veiklą, pvz., kyla klausimas, kodėl lyja lietus. Vaikas siekia, kad atsakymas atitiktų tikrovę. Intelektinę veiklą skatina ne mokykliniai interesai, o praktiniai ir žaidimo motyvai. 4-7 m. labai lavėja žodynas ir gramatika. 3-4 m. būdinga kurti savo žodžius.
Tyrimai ir loginio mąstymo formavimasis
Tyrimas (Vygotskis). ar tai nereikalingas mokslininkas? Mokyklinukai atmeta vežimą, nes kiti gyvi, ikimokyklinukai atmeta lėktuvą, nes galima pasikinkyti arklį ir nuvažiuoti - fiksuojama funkcija. Labai panašu yra ir su matematinėmis užduotimis, kur reikia pabaigti sakinį, pvz., važiavo 4 mašinos, 2 sugedo. Vaikai išmoksta suskirstyti objektus į klases ir kategorijas, bet nebūtinai jas įsisavina. Vaikas ima suprasti vis sudėtingesnius loginius ryšius. Pvz., mama iš Klaipėdos, tėtis iš Vilniaus; jie nesupranta, kaip jie galėjo susitikti. 5 m. Vaikas pradeda suprasti klasės tvarumą sulaukęs 5 m., svorio 6 m., tūrį 7 m., bet dar 1-2 metus negali gerai naudotis šiomis sąvokomis.
Loginės operacijos ir ikimokyklinis amžius
Ikimokykliniame amžiuje vaikai negali atlikti loginės operacijų, išskirti klases, santykius. Pvz., kas yra įga? Kas yra brolis? Kas yra anyta? Kas yra kairė? - Tu turi brolį? - Taip, Artūrą. - O Artūras turi brolį? - Ne. Kiek šeimoje brolių? 4-5 m. Piešime - pirmiausiai piešia, po to kalba. Ir tik vėliau sako "Na, nupiešiu namą". Lengviau yra įteigti periferinę, o ne bazinę informaciją. Šiam galima įteigti nebūtus prisilietimus.
Lytinis identiškumas ir socialiniai santykiai
Pirmasis lytinis identiškumas formuojasi nuo 1,5 iki 3 m. Bet lytinių skirtumų supratimas yra ribotas. 3 m. berniukas suaugęs ruošiasi tapti mama. Vaikai labai sunerimsta, jei mama apsivelka vyriškus rūbus. Iki 5-6 m. vaikai neskiria lytinio pastovumo. Jie tiki, kad berniukas taps mergaite, jei žais su lėlėmis ar nešios suknytes. Prasta diferenciacija pagal lytinius organus. 3 m. vaikai gerai skiria žmones pagal lytį ir žino, kad skirtingoms lytims keliami skirtingi reikalavimai. Mokykliniame amžiuje atsakymai nebėra tokie kategoriški (vyrai gali dirbti virtuvėje). Vaikai supranta lyties pastovumą. Berniukus vyriški užsiėmimai traukia labiau nei mergaites moteriški. Nepriimti - uždari, mažai draugiški, iš jų šaipomasi, jie erzinami, mušami - tai sukelia impulsyvų elgesį, jie pažeidžia priimtas taisykles. Tas savo ruožtu skatina jų atstūmimą. Draugystės užsimezga teritoriniu principu, su amžiumi daugiau įtakos turi interesai. Paauglystėje vienas svarbiausių dalykų yra ištikimybė, atsidavimas, pasiaukojimas. Agresijos pasireiškimas. Dauguma vaikų darželyje pešasi, o namie ne.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Iniciatyvumas, draudimai ir pareigos jausmas
Ikimokykliniame amžiuje turi būti išlaikomas balansas tarp iniciatyvumo skatinimo ir draudimo. Suaugusieji turi taikyti draudimus ir sakyti ne, kai tai būtina, kad vaikas neprarastų pasitikėjimo savimi ir iniciatyvumo. Tuo laikotarpiu formuojasi pareigos jausmas ir sąžinė. Vaiko aplinkoje atsiranda daugiau suaugusiųjų.
Pasirengimas mokyklai
Pradedant eiti į mokyklą, vaikai jau turi daugiau ar mažiau išvystytus sugebėjimus tam tikrą laiko tarpą koncentruoti dėmesį (vaikų dėmesys pasižymi dideliais individualiais skirtumais), suprasti instrukcijas, turi objektų palyginimo įgūdžius, tam tikrą sąvokų sistemą ir darbinę atmintį. Pradiniame mokykliniame amžiuje (6-7 - 10-11m.) tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, lavėja vaizduotė, dėmesys ir atmintis. Šio amžiaus vaikų mąstymas sprendžiant realias problemas, tampa vis logiškesnis. Žiūriama ant piratų. Šiaip, gali nubėgti toliau negu lapė.
Sugestyvumas ir jo ypatumai vaikystėje
Vaikas labai sugestyvi asmenybė. Jam augant ir bręstant šis sugestyvumas tolydžio silpnėja. Šiaip net vaikui įkalbėti tai, ko jis nenori, nėra taip lengva. Šeimoje vaikai dažnai ryžtingai prieštarauja savo tėvams, tuo tarpu draugų būryje įtaigumo efektyvumas stiprėja kartu su amžiumi. Labai dažnai jaunuoliai nesugeba priešintis savo draugų sugestijoms. Apie dešimtus metus išorinis įtakos vaidmuo paprastai pranoksta šeimos įtaką, nors daugelis vaikų ir toliau vadovaujasi pagal suaugusiuosius. Sugestyvumas labai sustiprėja veikiant alkoholiui, narkotikams ar vaistams. Pagrindinė veikla - mokymasis. Jis nutolsta nuo žaidimo ir artėja prie darbo. Pagrindinis skirtumas planingumas, organizuotumas, privalomumas. Suaugusieji nurodo, darbo uždavinius ir nustato atlikimo terminus. Vaikai turi būti pasiruošę šiai veiklai tiek fiziškai, tiek psichiškai. Vyresni vaikai linkę dažniau naudoti tiek loginę, tiek neloginę mnemoniką, kitaip tariant, pagalbines atminties priemones - pvz. Pradinėse klasėse atsiranda neformalios grupės. Iki 7 m. vaikai negyvena visuomeninio gyvenimo. Vaikų grupelės nepastovios, ir tik 7-8 m. atsiranda poreikis dirbti, žaisti kartu. Su amžiumi grupės pastovesnės, taisyklės vis griežtesnės. Vis didesnę įtaką grupės formavimuisi turi interesų panašumas.
Vaiko brandumas ir profesinė branda
Vaiko brandumo įvertinimo metu nevertinama, ar vaikas moka skaityti ir rašyti, nes to jis bus mokomas pradinėse klasėse. Vertinama, kaip vaikas bendrauja su kitais vaikais, suaugusiaisiais, ar yra pakankamai savarankiškas, ar gali sutelkti dėmesį. Profesinės brandos sąvoka yra svarbi profesinio konsultavimo ir ugdymo programose, o taip pat daugelyje profesinės raidos programų versle ir pramonėje. Mokslininkai tyrinėja profesinę brandą, laikydami ją pagrindiniu profesinės raidos aspektu ir ieškodami naujų profesinės brandos proceso dėsningumų. Visgi mokslinėje literatūroje dažnai akcentuojamas tolimesnių profesinės brandos tyrinėjimų reikalingumas. Mažai dėmesio mokslininkai iki šiol yra skyrę moterų profesinės brandos tyrimams. Mokslinėje literatūroje galima rasti ne tik profesinės brandos, bet ir karjeros brandos (angl. kalba career maturity) sąvoką. Super yra laikomas vienu iš pirmųjų profesinės brandos sąvokos tyrinėtojų. Mokslininkas, plėtodamas savo profesinės raidos teoriją, profesinę brandą apibrėžia kaip individo pasiruošimą spręsti profesinės raidos uždavinius, iškylančius prieš individą dėl jo biologinės ir socialinės raidos bei individų, jau pasiekusių kurią nors profesinės raidos stadiją, lūkesčių. Super ir bendraautorių (1981) sukurtas profesinės raidos modelis numatė penkias profesinės raidos stadijas: augimo (growth) arba vaikystės stadiją, tyrinėjimo (exploration) arba paauglystės stadiją, įsitvirtinimo (establishment) arba jaunystės stadiją, išlaikymo (maintenance) arba brandos stadiją, nykimo (decline) arba senatvės stadiją. Profesinės brandos sąvokos įvedimas įgalino mokslininkus įvertinti individo profesinės raidos lygį ir laipsnį, o tuo pačiu ir individo judėjimą nuo vieno profesinės raidos uždavinio prie kito.
Crites profesinės brandos modelis
Žinomą profesinės brandos teorinį modelį yra sukūręs Crites. Crites sukurtame profesinės brandos modelyje yra dvi turinį ir dvi procesą apimančios dimensijos (Crites, 1974). Profesinio apsisprendimo pastovumo dimensija siejama su profesinės raidos stabilumu laiko, srities, lygio atžvilgiu; realumo dimensija - su profesinėje raidoje atsirandančia pusiausvyra tarp pasirinktos profesijos ir individo profesinių interesų, profesinių gebėjimų, profesinės veiklos ir socialinės klasės keliamų reikalavimų profesijos pasirinkimui. Profesinio apsisprendimo kompetenciją mokslininkas apibrėžia kaip supratingumą, apimantį žinias apie save kaip individą ir turimą profesinę informaciją, ir kaip sugebėjimą spręsti problemas, planuoti, pasirinkti tikslus. Tiek Super, tiek Crites kurtos profesinės brandos koncepcijos ne tik davė patikimų ir naudingų duomenų, bet taip pat parodė, kad profesinė branda yra priežastinė ir validi sąvoka, naudinga suvokiant ir tiriant profesinę raidą. Kitų mokslininkų pateikiamuose profesinės brandos apibrėžimuose kartojamos Super ir Crites profesinės brandos modelių struktūrinės dalys, todėl dėl ribotos darbo apimties jų neaptarinėsime.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip įveikti vaiko potraukį saldumynams
Pagrindinės raidos psichologijos problemos
Pagrindinės raidos psichologijos problemos yra šios: prigimties ir ugdymo tarpusavio sąveikos problema - prigimtis per ugdymą. Tiek ugdymas, tiek prigimtis yra svarbu norint suprasti asmens raidą, ir kad jų tarpusavio sąveika svarbi formuojantis individui. Pvz.: intelektą lemia paveldėtų ypatybių ir socialinės bei fizinės aplinkos veiksnių tarpusavio sąveika.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogo kompetencijos ugdymas
Šiuolaikinėje globalioje daugiakultūrėje visuomenėje itin svarbu parengti kompetentingą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogą. Toks specialistas turi suprasti vaikystės fenomeno kaitą, gebėti organizuoti kokybišką vaiko ugdymą(si) bei kurti inovatyvias jo ugdymo(si) galimybes daugialypėse aplinkose. Taip pat svarbu plėtoti partnerystę su šeima, kūrybiškai interpretuoti kultūros tradicijas tam, kad kurtų tinkamą, visapusišką vaiko raidą skatinančią, saugią, emocinę ir fizinę aplinką. Šiuolaikinės programos išsiskiria dėmesiu įtraukiojo ugdymo reikalavimams ir praktinių gebėjimų ugdymu STEAM laboratorijose. Absolventai galės dirbti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojais vaikų darželiuose, bendrojo ugdymo mokyklų grupėse, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir reabilitacijos centruose.
Paul Verlaine ir sugestyvumas poezijoje
Prancūzų rašytojas Polis Verlenas (Verlaine Paul, 1844-1896) yra vienas žymiausių simbolistų, kurio kūrybai būdingas muzikalumas, sugestyvumas ir simbolizmui būdingos užuominos. Ankstyvajai lyrikai buvo būdingas parnasiečių poezijos pesimizmas ir liūdesio nuotaikos. Vėlesniuose eilėraščių rinkiniuose rafinuotų aristokratų pramogų vaizdai primena J. A. Watteau paveikslus, iškeliama tyra meilė, kai kurie eilėraščiai artimi V. Hugo lyrikai.
Verleno poezijos muzikalumas ir sugestyvumas ryškiausiai atsiskleidžia rinkinyje "Romansai be žodžių" (Romances sans paroles, 1874). Skyriaus "Pamirštos arijetės" (Ariettes oubliées) eilėraščių garsinė sandara ir intonacija perteikia lyrinio subjekto nuotaiką. Skyriuose "Belgiški peizažai" (Paysages belges) ir "Akvarelės" (Aquarelles) eilėraščiuose sukuriama spalvų įspūdis, lyg impresionistų paveiksluose rūke skendinčio miesto vaizdai.
Verlenas teigė, jog poezijos pagrindas - muzika, rekomenduoja neporinio skaičiaus skiemenų eilutes, vietoj spalvų - niuansus, neaiškius lyg ore tirpstančius kontūrus, nes tik jie perteikia neapčiuopiamą svajonę. Verleno idealas - pilka daina, kur susilieja neaiškumas ir tikslumas.
Vėlyvojoje poezijoje vis dažnesni asmeninio gyvenimo motyvai, meilės ir laimės, praradimo, mirties, nuodėmės ir atgailos temos. Eilėraščių rinkiniams "Lygiagrečiai" (Parallèment, 1889), "Dainos Jai" (Chansons pour Elle, 1891), "Intymios liturgijos" (Liturgies intimes, 1892) būdinga erotiniai vaizdai, poetizuodamas geismą Verlenas nori nutildyti kankinantį sąžinės balsą. Šie motyvai ryšku autobiografinėse knygose "Našlio prisiminimai" (Mémoires d’un veuf, 1886), "Mano ligoninės" (Mes Hôpitaux, 1891), "Mano kalėjimai" (Mes Prisons, 1893), "Išpažintys" (Confessions, 1895).
Verleno poezijos nuoširdumas, muzikalumas ir poetinės formos įvairovė buvo pavyzdys vėlesnėms poetų kartoms.
Sugestyvumas ir hipnozė
Sugestyvumas - emocinė, intelektinė ir valinė asmenybės parengtis nekritiškai priimti įtaigius išorės poveikius ir pagal juos reguliuoti elgesį. Galima skirti didelio ir mažo sugestyvumo individus. Jį galima aiškinti kaip emocinės, intelektinės, valinės motyvacijos bejėgiškumą.