Socialinė fobija, arba socialinis nerimo sutrikimas, yra psichologinė būklė, kuri apima intensyvų baimės ir nerimo jausmą socialinėse situacijose. Ši būklė gali reikšmingai paveikti asmens gyvenimo kokybę, santykius ir gebėjimą funkcionuoti kasdienėje veikloje. Straipsnyje bus aptariami įvairūs psichologiniai terminai, susiję su socialine fobija, jos etiologija, eiga, gydymo būdai ir kitos susijusios sąvokos, siekiant geriau suprasti šį sudėtingą sutrikimą.
Socialinės Fobijos Apibrėžimas ir Terminologija
Socialinė fobija apibrėžiama kaip nuolatinė ir intensyvi baimė būti stebimam, vertinamam ar atstumtam kitų žmonių socialinėse situacijose. Ši baimė gali pasireikšti įvairiose situacijose, pavyzdžiui, kalbant viešai, valgant viešoje vietoje, bendraujant su nepažįstamaisiais ar dalyvaujant socialiniuose renginiuose.
Veiklos Nerimas
Terminas "veiklos nerimas" apibūdina psichologinę būseną, kai asmuo jaučia intensyvų nerimą ar baimę prieš atlikdamas tam tikrą veiklą ar pasirodymą. Lingvistiniu požiūriu, žodis "veiklos nerimas" yra sudarytas iš dviejų dalių: "veiklos", kilusios iš lotynų kalbos žodžio "performare", reiškiančio "atlikti" arba "vykdyti", ir "nerimas", kilusios iš lotynų kalbos žodžio "anxietas", reiškiančio "baimė" arba "nerimas". Tokia struktūra pabrėžia emocinę būseną, susijusią su specifine veikla ar pasirodymu.
Socialinės Fobijos Etiologija
Socialinės fobijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad šiam sutrikimui atsirasti įtakos turi tiek genetiniai, tiek psichologiniai ir aplinkos veiksniai.
Genetiniai veiksniai
Tyrimai rodo, kad asmenys, kurių šeimos nariai serga socialine fobija, turi didesnę riziką susirgti šiuo sutrikimu. Tai rodo, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos socialinės fobijos vystymuisi.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Psichologiniai veiksniai
Psichologiniai veiksniai, tokie kaip neigiama patirtis socialinėse situacijose, žemas savęs vertinimas ir perdėtas dėmesys sau, taip pat gali prisidėti prie socialinės fobijos vystymosi.
Aplinkos veiksniai
Aplinkos veiksniai, tokie kaip griežtas auklėjimas, socialinė izoliacija ir patyčios, taip pat gali padidinti riziką susirgti socialine fobija.
Socialinės Fobijos Eiga ir Simptomai
Socialinė fobija dažniausiai prasideda paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje, nors gali pasireikšti ir vaikystėje. Sutrikimas gali trukti ilgą laiką, jei nebus gydomas.
Emociniai simptomai
Emociniai simptomai gali apimti intensyvų nerimą, baimę, gėdą, kaltę ir susierzinimą socialinėse situacijose. Asmenys, sergantys socialine fobija, dažnai jaučia baimę būti vertinamiems neigiamai, atstumtiems ar pažemintiems.
Fiziniai simptomai
Fiziniai simptomai gali apimti širdies plakimą, prakaitavimą, drebulį, raumenų įtampą, pykinimą, galvos svaigimą ir sunkumą kvėpuoti socialinėse situacijose.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Elgesio simptomai
Elgesio simptomai gali apimti vengimą socialinių situacijų, atsitraukimą nuo kitų žmonių, sunkumą užmegzti ir palaikyti santykius, ir vengimą kalbėti viešai.
Socialinės Fobijos Gydymo Būdai
Socialinei fobijai gydyti naudojami įvairūs psichoterapiniai ir farmakologiniai metodai.
Psichoterapija
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių socialinės fobijos gydymo būdų. KET padeda asmenims atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir įsitikinimus, susijusius su socialinėmis situacijomis. Taip pat gali būti naudojama ekspozicijos terapija, kurios metu asmenys palaipsniui yra veikiami baimę keliančių socialinių situacijų, siekiant sumažinti nerimą ir baimę.
Farmakoterapija
Antidepresantai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), gali būti naudojami socialinės fobijos simptomams mažinti. Taip pat gali būti naudojami nerimą mažinantys vaistai, tokie kaip benzodiazepinais, tačiau jie paprastai skiriami trumpalaikiam vartojimui dėl priklausomybės rizikos.
Kitos Susijusios Sąvokos
Selektyvusis Mutizmas
Selektyvusis mutizmas - vaiko socialinio bendravimo sutrikimas, pasireiškiantis tuo, kad vaikas nuolat nekalba tam tikrose socialinėse situacijose, kuriose bendravimo paprastai tikimasi, pavyzdžiui, darželyje, mokykloje, parduotuvėje ar su mažiau, bet pažįstamais asmenimis. Kitose situacijose, pavyzdžiui, namuose ar su artimais draugais, vaikas kalba ir bendrauja sklandžiai.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Nomofobija
Nomofobija (angl. „no mobile phone phobia“ - „nomophobia“) yra baimė būti be telefono. Vis dėlto, ši fobija dar nėra priskiriama prie mokslo pripažintų emocinių sutrikimų ir kol kas yra daugiau tik tyrėjų diskusijų objektas.
Dėmesio Sutrikimai
Dėmesio sutrikimai gali būti susiję su socialine fobija, nes asmenys, sergantys socialine fobija, gali turėti sunkumų susikoncentruoti socialinėse situacijose dėl nerimo ir baimės. Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) yra vienas iš geriausiai žinomų dėmesio sutrikimų, kuris gali pasireikšti kartu su socialine fobija.
Menkavertiškumo Kompleksas
Menkavertiškumo kompleksas, susijęs su pranašumo siekiu, yra būdingas mums visiems, jau vien todėl, kad buvome vaikai, kaip sako A. Adleris. Tačiau kai kurie iš mūsų susiduriame su dideliu nuvertinimu.
tags: #social #anxiety #psichologijos #terminai