Kiekvienas vaikas yra nepakartojama asmenybė, turinti savitų poreikių, įpročių ir pasaulio suvokimo būdų. Augant vaikui, svarbu ne tik rūpintis jo fiziniu saugumu ir gerove, bet ir puoselėti asmenybės brandą, skatinti savarankiškumą bei ugdyti pagarbą aplinkai ir kitiems žmonėms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tėvai ir pedagogai gali padėti vaikui augti visapusiškai harmoninga asmenybe, vengiant moralizavimo, bausmių ir kitų neigiamų auklėjimo metodų.
Vaiko Unikalumas ir Laisvė
Svarbu pripažinti, kad vaikas turi teisę į laisvę, nepriklausomybę, galimybę ieškoti, atrasti, patirti, išsiaiškinti pačiam, pabandyti, suklysti, pasitaisyti. Kartais nusivilti, kartais savimi didžiuotis ir džiaugtis. Tačiau tėvai turi užtikrinti priežiūrą ir nukreipimą derama linkme, įskiepyti deramą ir pagarbų elgesį su kitais žmonėmis ir supančia aplinka. Vaikai turi suprasti, kad bendraujant su kitais, būtina elgtis mandagiai, pagarbiai, įsiklausant ir į kito poreikius, nepriklausomai nuo to, ar situacija ar žmogus jiems patinka.
Tradiciniai ir Alternatyvūs Mokymo Būdai
Pagarbos ir tolerancijos aplinkai vaikus galima mokyti tradiciškai - aiškinant kas, kaip, kodėl, kada, su kuo, kaip greitai ir t.t. Bet toks aiškinimas dažnai būna ilgas, sudėtingas, kyla begalė klausimų ir paaiškėja, jog vienas teiginys prieštarauja kitam. Galų gale toks aiškinimas baigiasi tėvų pasakymu „Taip tiesiog turi būti”. Tačiau yra ir alternatyvių būdų, kurie gali būti efektyvesni ir harmoningesni. Vienas iš tokių būdų - pozityvusis auklėjimas, kuris remiasi vaiko jautrumu aplinkai ir gebėjimu suprasti, ką daryti teisingai.
Magiška Frazė: "Prašau Pabandyk Iš Naujo"
Pozityviosios tėvystės lektorė Vilma Juškienė savo tinklaraštyje teigia, kad vaikus sustoti ir pagalvoti priverčia vos 4 gražiai ir draugiškai tėvų ištarti žodžiai - „Prašau pabandyti iš naujo“. Šią frazę galima naudoti įvairiose situacijose, nuo mažens iki paauglystės.
Pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
- Vaikas klykaudamas ir apimtas isterijos prašo atsigerti? Ramiu tonu jam sakome - „Prašau paprašyti iš naujo.”.
- Nuėjus į teatrą per pertrauką lekia laiptais ir grūdasi pirmas į kavinukę? Sustabdome - „Prašau pabandyti iš naujo”.
- Atmestinai susitvarkė kambarį / susidėjo drabužius / pasiklojo lovą? - „Prašau pabandyti iš naujo”.
- Užuot pasistengęs ir gražiai (pagal savo gebėjimus) piešęs, atmestinai priterliojo? - „Prašau pabandyti iš naujo”.
- Buvote svečiuose, o susiruošus eiti namo vaikas išlėkė pro duris nei ačiū, nei sudie netaręs? - „Prašau pabandyti iš naujo”.
- Skundžiasi, jog nepasidalina kažko su draugu ar broliu? - „Prašau pabandyti iš naujo”.
- Nemandagiai/nepagarbiai reikalauja kažko iš tėvų (maisto, žaislo, drabužių, į kiemą, pas draugą, kompiuterio)? - „Prašau pabandyti iš naujo”.
Jei paprašius pasitaisyti iš pirmo karto pavyko nepakankamai gerai, prašymą pabandyti iš naujo kartojame tol, kol pavyks bent jau patenkinamai. Bet dažniausiai vaikai tiksliai žino, koks elgesys yra deramas, mandagus ir pagarbus. Minutėlę stabteli, pagalvoja ir sugalvoja!
Šis metodas leidžia išvengti moralizavimo, pamokslavimo, vaiko žeminimo, jo elgesio smerkimo, vaiko sumenkinimo viešoje vietoje. Vaikas, paprašytas pabandyti iš naujo, pats savarankiškai priima sprendimą, kaip elgtis derėtų.
Savarankiškumas ir Laimė
Sprendimą priėmęs pats, vaikas kitą kartą analogiškoje situacijoje lengviau iš pirmo karto „pataiko“ elgtis deramai. Jausdamasis savo gyvenimo ir elgesio šeimininkas, yra laimingas = geras vaikas. Jei dažniausiai vaikui neaiškiname ir nepamokslaujame, kaip elgtis derėtų, susiklosčius situacijai, kai privalome reikalauti tikslaus elgesio (juk būna tokių situacijų), galime iš jo reikalauti, o vaikas klausys su malonumu, t.y., retai išsakomi tėvų reikalavimai yra geriau girdimi, svaresni bei paveikesni. Auginsime žmogų, kuris žinos, jog yra pajėgus savarankiškai tinkamai prisitaikyti bet kokioje nepažįstamoje ir naujoje situacijoje.
Vaiko Raida ir Amžiaus Tarpsniai
Mokslai, aprašantys žmogaus raidą, ugdymą gyvenimo tarpsniais, pripažįsta žmogaus unikalumą ir specifiškumą kiekvienam amžiaus tarpsnyje. Pavyzdžiui, 7-11 metų vaiko gyvenimo metai yra mokyklinio laikotarpio pradžia, kada didžiausi vaiko sugebėjimai atskleidžiami mokantis. Jis laikosi disciplinos ir vykdo tam tikrus suaugusių nurodymus. Šiuo laikotarpiu vaikas turi išmokti būti darbštus. Šiame amžiuje vyksta dideli pokyčiai vaiko socialinėje aplinkoje - vaikas pradeda lankyti mokyklą - susiduria su sistemingo mokymosi pradžia. Vaikai vis dar yra priklausomi nuo tėvų, bet jau labiau orientuojasi į bendraamžius. Mokyklinio amžiaus vaikams tenka vis daugiau atsakomybės už savo elgesį. Jie išmoksta pasirinkti drabužius ir juos sutvarkyti, pasigaminti pusryčius.
Žaidimas taip pat yra svarbi vaiko raidos dalis. Žaisdamas vaikas kaupia patirtį, susidaro veiklos įgūdžius, perpranta žmonių tarpusavio santykius, sprendžia problemas, mąsto, kuria. Svarbu, kad vaikas žaistų turinčius ugdymo funkciją žaidimus - lavinančius smulkiąją motoriką, praplečiančius žodyną. Žaidimais galima ne tik mokyti, bet ir gydyti - paprastai tuo naudojasi psichologai.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Pasitikėjimo Savimi Ugdymas
Nuo to, koks aplinkinių požiūris į vaiką, didžia dalimi priklauso ir jo paties nuomonė apie save. Tad mokymosi rezultatai įtakoja vaiko savęs vertinimą. Nuolatinė įtampa, laukiant nepalankaus aplinkinių įvertinimo gali suformuoti baimę dirbti kitų akivaizdoje, pavyzdžiui, deklamuoti prieš klasę, spręsti uždavinius lentoje ir panašiai. Ankstyvoje vaikystėje lemiamą įtaką vaiko požiūrio į save formavimuisi turi tėvų elgesys. Jeigu tėvai myli savo vaiką, tenkina jo psichosocialinius poreikius, priima jį tokį, koks jis yra, vaikas pats ima pozityviai vertinti save. Jei vienas iš tėvų ar abu tėvai yra ypatingai reiklūs, griežti, arba jeigu jie stengiasi vaiką apsaugoti nuo bet kokio gyvenimiško išbandymo, trikdydami jo savarankiškumą, vaikas gali pradėti jaustis nieko nesugebantis ir menkas. Draugai taip pat įtakoja požiūrio į save formavimąsi - ypatingai mokykliniame amžiuje. Tada vaikai bendrauja su daug bendraamžių ir nesąmoningai lygina save su jais.
Išaiškinkite vaikui, kad iš nesėkmės galima daug ko išmokti, kad ji - normali gyvenimo dalis. Vaikas save vertina kai juo rūpinamasi. Išklausyti vaiką jo nevertinat, kad ką jis besakytų. Visada atminti vaikų vardus, nes tai yra jų unikalumas. Visada palaikyti abipusį dalijimąsi. Kalbėdamiesi su vaikais, visada pabrėžkite, kad jūs panašūs į juos. Jie jaučia ar jūs kalbate nuoširdžiai, ar ne. Visada atsargiai abejokite vaiko fantazijomis. Melas parodo, kad vaikas nepajėgia susitvarkyti su tikrove. Kartais patys pastumiame vaikus į melą. Atsargiai elkitės su savo neigiamais jausmais, nes vaikai gali galvoti, kad tuos jausmus sukėlė jie. Visada leiskite vaikams valdyti aplinką fiziškai. Niekuomet nebandykite vaiko pasitikėjimo. Visuomet įpinkite į santykius sėkmę: tikėkite, kad ir mažiausias dalykas turi pasisekti, tada vaikas pradeda pasitikėti savimi. Visuomet pripažinkite vaiko rodomą dėmesį bei rūpinimąsi. Smerkti galima vaiko elgesį, bet ne jo asmenybę. “Man nepatinka tai, ką tu padarei, bet tai nereiškia, kad nepatinki tu“. Jei jus pykdo ar skaudina vaiko elgesys - pasakykite jam tai, pradėkite nuo AŠ. “Aš pykstu, kai tu….” Taip vaikas nesijaus kaltinamas ir nejaus reikalo gintis, teisintis. Nepamirškite vaiko pagirti už gerą elgesį.
Šeimos Įtaka ir Tėvų Bendradarbiavimas su Mokykla
Šeima - tai vieta, kurioje vaikas ugdomas pačiu šeimos gyvenimo modeliu. Gera, dora, išsilavinusi šeima doroviškai brandina vaiką. Šeima, kaip ir mokykla, sudaro įtakos vaikui sistemą. Visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų saugūs ir laimingi. Augdamas vaikas prisitaiko prie aplinkos, perima dalį tėvų manierų, dažnai pradeda elgtis ir mąstyti kaip jo tėvai bei artimieji. Svarbi šeimoje vyraujanti aplinka, tėvų tarpusavio santykiai bei asmeninis pavyzdys.
Svarbus mokytojų bendradarbiavimas su tėvais. Mokytojas turi tokį „žinių bagažą“ ir patirtį, kuris gali pasitarnauti kartu sprendžiant kilusias problemas. Mokytojas gali patarti, priminti, pamokyti vaikų tėvus. Svarbu, kad namų taisyklės sutaptų su mokyklos taisyklėmis, labai svarbus toks pat poelgių vertinimas. Tėvai turi išmanyti pedagoginius bei psichologinius vaiko mokymosi ir vystymosi dėsningumus.
Tėvai ir vaikai tampa labiau nepriklausomi vieni nuo kitų, o tai ne visada lengva priimti. Tėvams iškyla svarbus uždavinys - įveikti savo nerimą ir parodyti vaikui pasitikėjimą juo, palaikyti jo pastangas tapti savarankiškesniu. Tai, kad vaikui labiau rūpi bendravimas su vienmečiais, nereiškia, kad tėvai jam nebesvarbūs. Šiuo metu labai svarbus yra bendravimas su savo lyties tėvu. Mergaitės, bendraudamos su mamomis, jas stebi ir mokosi, kokia turi būti moteris. Vaiko pasiekimams mokykloje tėvai yra ne mažiau svarbūs nei mokytojai. Toks jūsų elgesys leis vaikui išsiugdyti pasitikėjimą savimi, savo sugebėjimais. Tai padės siekti geresnių rezultatų gyvenime. Padėkite vaikui sustiprinti pozityvų savęs vertinimą. Jį auklėdami nustatykite aiškias leistino elgesio ribas, kad vaikas visada žinotų, kaip gali elgtis, o kaip ne. Rodykite vaikui, kad priimate jį ir leidžiate elgtis taip, kaip jis nori, jei neperžengia leistinų ribų. Pasitikėkite savimi ir savo vaiku.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip įveikti vaiko potraukį saldumynams
Psichikos Sveikata
Psichikos sveikata - tai natūrali būsena, leidžianti žmogui jausti darną su jį supančia aplinka, užtikrinanti gebėjimą įveikti stresus, palaikanti tikėjimą savo bei kitų verte. Normalus vystymasis ir psichikos sveikata vaikystėje yra sinonimai. Atidus vaiko būklės įvertinimas gali padėti anksčiau nustatyti ar įtarti psichikos sutrikimą. Stiprūs neigiami išgyvenimai šeimoje neabejotinai turi įtakos vaiko asmenybei ir kartu ugdymo procesui mokykloje.
Skyrybos sunkus procesas ne tik sutuoktiniams, bet ir jų vaikams. Vaikams tėvų skyrybos gali atrodyti pasaulio pabaiga. Kiekvienas vaikas savaip reaguoja į tėvų skyrybas. Mokytojui: vaikui būtina suprantamai paaiškinti skyrybų priežastis. Reikėtų vaikui leisti išreikšti savo jausmus - pyktį, liūdesį, skausmą saugiai, kad vaikas žinotų, jog už tai nebus nubaustas. Vaikui būtina žinoti, kad net po skyrybų jis turės abu tėvus ir galės juos mylėti.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 14 - 20 proc. vaikų kenčia nuo psichikos sutrikimų. Labiausiai paplitę yra dėmesio, aktyvumo ir nuotaikų sutrikimai. Nerimo ir depresiniai sutrikimai dažniausiai pasitaiko tarp paauglių mergaičių nei tarp berniukų. Vaiko elgesys yra ne priežastis, bet pasekmė. Šie sutrikimai dažnai kyla dėl nemokėjimo mokytis ir nesugebėjimo prisitaikyti prie individualaus mokymo stiliaus. Reikėtų stiprinti mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, įvertinti turimus resursus ir atrasti, kaip jie galėtų padėt vaikui susidaryti naujus įgūdžius, įsisavinti informaciją.
Tolerancija ir Individualumas
Svarbi visuomenės ir jos narių charakteristika - tolerancija, be kurios bet kurioje bendruomenėje neišsiskleis asmuo, ypač jeigu jis „problemiškas“, „su charakteriu“, „kitoks“, kas dažnai būna ryškesnių asmenybių bruožai. Mūsų visuomenėje sutinkame daugybę skirtingų žmonių su skirtinga pasaulėžiūra, religija, kultūra, elgesio normomis, nuomonėmis. Be tolerancijos kartu su jais neišgyventume nė dienos. Tačiau visuomenės tolerancija privalo turėti savo ribas, atsižvelgiant į tai, ką ji laiko savo vertybėmis, visuotinu gėriu ir gerove.
Pašaukimas ir Gyvenimo Prasmė
Neturėsi pilno vidinio pasitenkinimo ir ramybės, neatsiskleisi kaip unikali asmenybė, neradęs savojo pašaukimo. Pašaukimas skirtas tau, bet nukreiptas į kitus, skirtas individui, bet per jį - ir visuomenei, bendruomenei, jos nariams. Džiuginantis tave ir darantis tave laimingu, tuo pačiu apdovanojantis kitus. Tai dovanos, talentai, sugebėjimai tavyje, laukiantys savo pasireiškimo ir panaudojimo pilnatvės.
Pašaukimo suvokimas, suradimas reikalingas, renkantis profesiją, savo gyvenimo kelią. Pašaukimas jau nebėra vien tik teologijos tematika, nors niekada ir nebuvo. Vis dažniau psichologai, psichoterapeutai, kalbėdami su žmonėmis, besiskundžiančiais gyvenimo beprasmybe ar tiesiog nepasitenkinimu savo darbu ar profesija, išdrįsta iškelti pašaukimo klausimą. Priėjome prie egzistencinės psichologijos, kurios įkūrėjas - Viktoras Franklis. Daugelis skaitė jo knygą „Žmogus ieško prasmės“ ir daugelis joje rado atsakymus į seniai kamavusius klausimus.
Lyčių Skirtumai ir Stereotipai
Berniukų ir mergaičių patirtys augant skiriasi. Nors įgimti skirtumai egzistuoja, didelę įtaką daro ir visuomenės primetami lyčių vaidmenys bei auklėjimo stereotipai.
Dažniausios Auklėjimo Klaidos
Keista, tačiau šiais laikais, kada vis daugiau ir garsiau kalbame apie vaikus, jų ugdymą ir priežiūrą, ugdymo metodus ir priemones, kada vis labiau pripažįstame vaiką kaip asmenybę ir individualybę, kurią ugdant reikia pasitelkti visą lengvąją ir sunkiąją artileriją, tuo pačiu vis daugiau ir garsiau girdime apie vaikų auklėjimo problemas. Dažniausios auklėjimo klaidos:
- įsitikinimas, kad geram auklėjimui reikia daug pinigų;
- lepinimas;
- per daug griežtumo;
- abejingumas ir tai, kad auklėjimui skiriama per mažai laiko;
- neatsakingi grasinimai;
- elgesys su vaiku pagal nuotaiką;
- „napoleoniški” planai.
Kūrybiškumo Svarba
Vaikystėje įgyta patirtis daro įtaką visam tolesniam vaiko gyvenimui: jo savivertei, gebėjimui prisitaikyti, kurti, išreikšti save, būti drausmingu, mandagiu, tolerantišku, pasitikinčiu savimi, užmegzti brandžius santykius. Kūrybiškumas skatina saviraišką, lavina problemų sprendimo gebėjimus, skatina socialinius gebėjimus, prisideda prie fizinio vystymosi, skatina smalsumą ir motyvaciją mokytis.