Priklausomybė - tai sudėtingas reiškinys, apraizgantis žmogaus gyvenimą ir paveikiantis ne tik jo paties, bet ir artimųjų gerovę. Šiame straipsnyje nagrinėsime priklausomybės priežastis, apraiškas ir galimus gydymo būdus, remdamiesi psichologinėmis įžvalgomis ir konkrečiais pavyzdžiais.
Depresija ir alkoholizmas: užburtas ratas
Labai dažnai, įvairių statistikų duomenimis, apie 70 proc. atvejų, piktnaudžiavimas alkoholiu kyla būtent dėl emocinių problemų. Nerimas, liūdesys, susikaustymas, pažeidžiamumas, savigrauža, kaltė - depresija - yra „užgeriami“. Išgėrus būsena kuriam laikui gali pagerėti, bet po kurio laiko dar labiau pablogėja. Didėjant alkoholio kiekiui ir vartojimo dažniui, formuojantis priklausomybei, alkoholio vartojimą lydi skausmingi ir sunkūs jausmai - gėda, kaltė, baimė ir pan.. Šie jausmai būna itin stiprūs. Iškyla ir realybės iškraipymai: ima atrodyti, kad kiti žmonės smerkia, kaltina ir niekina. Blogiausia yra tai, kad alkoholio vartojimas virsta automatišku įpročiu. Tada žmogus net nepastebi, kas su juo vyksta. „Pajutau, kad noriu išgert“. Suvokimas, kokie įvykiai, jausmai, mintys tai lydėjo, prarandamas. Arba nėra net tiek: žmogus visiškai nebesiorientuoja savo vidiniuose procesuose.
Šis užburtas ratas susidaro dėl kelių priežasčių:
- Savigydos mechanizmas: Alkoholis veikia kaip laikinas antidepresantas, numalšindamas neigiamus jausmus. Tačiau šis poveikis yra trumpalaikis, o ilgainiui depresija tik gilėja.
- Socialinė izoliacija: Depresija ir alkoholizmas dažnai sukelia socialinę izoliaciją, o tai dar labiau sustiprina neigiamus jausmus ir paskatina tolesnį alkoholio vartojimą.
- Savižudybės rizika: Depresija ir alkoholizmas kartu didina savižudybės riziką.
Psichoterapijos iššūkiai gydant priklausomybes
Neigimas ir pasipriešinimas pagalbai gali būti tokie stiprūs, kad ima atrodyti, jog iš viso nebuvo ir nėra jokių problemų, jokių sunkumų, tik šis vienintelis: sunku gerti ir gyventi normalų gyvenimą. O šiaip - viskas tvarkoje. Ką tokioje situacijoje daryti psichoterapeutui?.. Galima bandyti analizuoti narkobiografiją, peržiūrėti šeimos ir giminės alkoholio vartojimo istoriją, narstyti kasdienius sunkumus, būtinai pasiūlyti lankyti Anoniminių Alkoholikų grupes, taikyti motyvacinį interviu ir kitaip manipuliuoti. Nedaug psichoterapeutų visa tai nuoširdžiai mėgsta. Sunku ištverti savo ir kito bejėgiškumą, neaišku už ko ir griebtis. Gal todėl nesu girdėjusi kolegų kalbant, kad jie labai mielai ir sėkmingai dirba su priklausomybėmis. Tikslingai rašau „dirba su priklausomybėmis“. Nors visada pirmiausia dirbame su žmogumi, bet priklausomybės žmogų taip apraizgo ir supainioja, kad nei jis pats prie savęs prieina, nei kitus prisileidžia. Aš šioje srityje irgi dirbu su permaininga sėkme. Labai permaininga. Dažnai apima neviltis, bejėgiškumas ir abejonės. (Psichoterapeuto profesijoje tai visiškai kasdieniai ir įprasti jausmai).
Psichoterapija yra svarbi priklausomybės gydymo dalis, tačiau ji susiduria su tam tikrais iššūkiais:
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti vaiko elgesį?
- Kliento motyvacijos stoka: Priklausomi asmenys dažnai neigia savo problemą ir nenori keistis.
- Gynybiniai mechanizmai: Priklausomi asmenys naudoja įvairius gynybinius mechanizmus, tokius kaip neigimas, racionalizavimas ir projekcija, kad išvengtų atsakomybės už savo elgesį.
- Emocinis skausmas: Priklausomybė dažnai yra susijusi su giliu emociniu skausmu, kurį sunku išgyventi.
- Terapeuto bejėgiškumas: Terapeutas gali jaustis bejėgis, matydamas kliento kančią ir negalėdamas greitai padėti.
Andriaus istorija: vilties spindulys
Ir vis dėlto, yra viena istorija, apie kurią galvodama aš šypsausi. Kai pirmą kartą susitikau su Andriumi, į psichoterapijos sėkmės perspektyvą žiūrėjau labai atsargiai. Andrius - jaunas, protingas, atkaklus, santūrus, tarptautinėje įmonėje įsitvirtinęs specialistas, puse lūpų kalbėjo apie sprendimą atsisakyti alkoholio. „Tikrai nesakau, kad čia visam /…/ kuriam laikui, kol viskas susitvarkys“ - atsargiai žodžius rinko vyras. Klientas iš karto atmetė bet kokią papildomos pagalbos galimybę: „Daugiau tikrai niekur neisiu“. Mane patraukė jo kategoriškumas. Gal pavyks jį nukreipti į santykį su alkoholiu?.. Vėliau ryškėjo, kad kategoriškas atmetimas slėpė nepasitikėjimą, baimę būti atmestam, pasirodyti nepakankamai šauniu. Atmetimo baimė sąlygojo ir priklausomybę bendraujant: A. beveik nieko neišreikšdavo pats, savo iniciatyva. Jis atidžiai ir reikliai sekė mane. Ir tik sulaukęs kokios nors mano išraiškos reaguodavo į tai - pritardavo arba atmesdavo. Visa tai vargino ir varė į neviltį.
Andrius - skyrybų vaikas. Tėvai skyrėsi ilgai ir triukšmingai: daug konfliktavo, kaltino vienas kitą ir bandė į savo pusę palenkti vaikus. Po skyrybų berniuko ryšys su tėvu beveik nutrūko. Sunkiausia buvo tai, kad vaiko gedulas dėl šeimos žlugimo niekada nebuvo pripažintas. Jis negalėjo pykti ir piktintis, bijoti, liūdėti, nerimauti ir būti nuramintas. Andriui teko guosti ir palaikyti teisuolės aukos poziciją užėmusią motiną. Mokykloje šis sumanus ir jautrus berniukas stengėsi būti geras ir draugiškas. Tačiau supratimo, šilumos, palaikymo sulaukti nepavyko.
Ši istorija iliustruoja, kaip vaikystės patirtys gali paveikti žmogaus polinkį į priklausomybes. Andriaus atveju, skyrybos, emocinis neprieinamumas ir nuolatinis spaudimas būti geru sukūrė dirvą depresijai ir alkoholizmui.
Vaikystės įtaka ir savęs suvokimo svarba
Kad vaikas psichologiškai augtų ir stiprėtų, jam reikalingas kito žmogaus palaikymas ir pozityvus atspindys. Kai žmogaus gyvenime trūksta veidrodžių, jis neturi ryškaus ir aiškaus savęs vaizdo - nežino, koks jis iš tikrųjų yra. Toks vaikas net suaugęs stipriai tapatinasi su aplinkinių vertinimais ir nuomonėmis. Jei jie negatyvūs - stipriai dėl to kenčia. Jam sunku pačiam turėti stabilų, pakankamai pozityvų savęs vaizdą, kuris nesikeistų dėl to, kad kažkas sukritikavo, neigiamai atsiliepė. Vaikystėje nesulaukęs priėmimo iš kitų, Andrius negatyviai žiūrėjo pats į save ir buvo itin jautrus kitų vertinimui. Andriaus motinos reiklumas, kritiškumas, egocentrizmas, materialinės gerovės suabsoliutinimas ir orientacija į kitų nuomones, skiepijo klientui kaltės jausmą ir savigraužą, savęs nuvertinimą. Atrodo, kad pritarimo Andrius sulaukdavo tik tada, kai visiškai nepaisydamas ir net neišreikšdamas savęs, atsiduodavo kitų šeimos narių gerovės kūrimui.
Šios patirtys formuoja neigiamą savęs suvokimą ir didelį poreikį įtikti kitiems. Tai gali paskatinti žmogų ieškoti būdų, kaip numalšinti neigiamus jausmus, pavyzdžiui, vartojant alkoholį.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti depresyviam vaikinui
Depresija, spaudimas ir alkoholio vartojimas
Studijuodamas Andrius nepasitraukė iš emocinio šeimos lauko. Jis tvarkė visų reikalus, klausėsi nuolatinių motinos skundų, stengėsi padėti nuo alkoholizmo kenčiančiam broliui: kontroliavo ir slaugė, prižiūrėjo. Brolio problemos ir bandymas jas iš spręsti, motinos ir močiutės priminimas, kad būtent jis ir turi tuo užsiimti, kėlė didžiulį spaudimą, bejėgiškumą ir neviltį. Jaunas vyras susirgo depresija. Atgulė. „Būsena buvo klaiki. Gulėjau ir negalėjau atsikelti“. Išlipti iš giliausios duobės padėjo medikamentai. „Kai jau pradėjau keltis iš lovos, buvo didelis palengvėjimas, atrodė - jau viskas gerai“.
Tai, kaip su mumis elgiasi artimiausi žmonės vaikystėje, persikelia į mūsų santykius, taip pat į mūsų pačių santykį su savimi. Vaikas, iš kurio buvo per daug reikalaujama, išmoko guosti ir palaikyti kitus, bet ne save. Andrius draugų kompanijoje bijojo padaryti klaidą, pasirodyti nepakankamai šaunus ir įdomus. Andriui gerai sekėsi darbe. Būdamas savo srities specialistas, klientas priėmė pasiūlymą ir užėmė vadovaujančią administracinę pozicija. Introvertiško charakterio vyrui šis darbas nei tiko, nei patiko, tačiau tai reiškė prestižą ir karjerą. Spaudimas ir įtampa, priverstinis bendravimas, apsunkino ir taip negatyvų vidinį foną. Viduje gyvenanti ragana apkartindavo net sėkmes ir pergales. Niekas nebuvo verta džiaugsmo ir pasigerėjimo, niekas neteikė malonumo. Klaidos ir nepasisekimai būdavo išpučiami iki katastrofos ir kėlė stiprią gėdą, menkavertiškumo patyrimą ir liūdesį. Viską vainikuodavo iš motinos perimta formulė, kurią Andrius su priekaištu kartodavo pats sau: „Ir vėl tau kažko trūksta, ir vėl tu kažkuo nepatenkintas.“ Vyras bandė įveikti slegiančius jausmus, įrodinėdamas jų nepagrįstumą, tačiau prasta savijauta niekur nedingo, prisidėjo tik papildomas kaltinimas dėl jos nepagrįstumo. Nepakeliama, kai pavargęs ir prislėgtas grįžti namo, o ten tavęs laukia žarijų duobė - priekaištai ir kaltinimai ne tik dėl klaidų ar nesėkmių, bet ir dėl „neteisingų“ jausmų. Nuolatinė įtampa ir savęs nuvertinimas vedė klientą į uždarumą, atsiribojimą nuo kitų. Andrius dažnai užimdavo stebėtojo iš šalies poziciją, o kitiems sudarydavo pasipūtusio, kritiško ir nepatenkinto žmogaus įspūdį. Sunku atsipalaiduoti, išreikšti save ir mėgautis tuo, kai vis galvoji, o ką apie tai pamanys kiti|?.. O kaip atrodysi?.. nuolatinis žvilgsnis į save iš šalies sukelia susikaustymą ir susvetimėjimą su pačiu savimi. Norėdamas pakeisti vidinę būseną, Andrius vis dažniau vartojo alkoholį.
Ši situacija rodo, kaip svarbu atpažinti savo poreikius ir ribas. Andrius, siekdamas įtikti kitiems, ignoravo savo jausmus ir poreikius, o tai galiausiai privedė prie depresijos ir alkoholizmo.
Psichoterapijos kelias į sveikimą
Su Andriumi susitikdavome kartą per savaitę. Kartu atkūrėme jo gyvenimą ir peržvelgėme jį suaugusių, gyvenimo mačiusių žmonių - vyro ir moters - akimis. Kvapą užgniaužusi klausiausi istorijų, kaip tėvo apleistas berniukas augino vyrą savyje. Och, tas paslaptingas vyrų pasaulis ir tie keisti būdai, kuriais berniukai siekia būti pripažinti ir įšventinti į vyrus; patys sau kuria žiaurokas, ilgai trunkančias iniciacijas su painiomis taisyklėmis ir brandos kriterijais, vienas iš kurių - būtent alkoholio vartojimas. Augant savęs pažinimui ir supratimui, priežastys, vertusios griebtis alkoholio, silpnėjo. Andrius sparčiai mokėsi jautriai priimti, suprasti ir palaikyti pats save. Apsisuko mūsų metai. Klientas kategoriškai atsisakė alkoholio. Jis atpažįsta situacijas, kuriose iškyla potraukis: dažniausiai taip nutinka tada, kai baisu pasirodyti nepakankamai įdomiu ir sėkmingu, kai kiti vaišinasi ir primygtinai siūlo prisijungti. Andrius išlieka blaivus. Tai jo pasirinkimas, pergalė, laimėjimas ir sėkmė. Mūsų santykis taip pat pasikeitė. Susitikimų pradžioje nuolat jaučiau įtemptą žvilgsnį, o bendravimas susidėjo iš Andriaus reakcijų į mano veiksmus. Terapijos pabaigoje klientas pajėgus laisvei ir spontaniškumui. O svarbiausia - pasikeitė Andriaus santykis su pačiu savimi. Nuo vertinimų ir didžiulio kritiškumo pereita prie supratimo, palaikymo ir atjautos.
Sėkmingos psichoterapijos pagrindas yra kliento ir terapeuto santykis, paremtas pasitikėjimu, empatija ir supratimu. Terapijos metu klientas gali:
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
- Išanalizuoti savo praeitį: Suprasti, kaip vaikystės patirtys paveikė jo dabartinį elgesį.
- Atpažinti savo jausmus: Išmokti atpažinti ir įvardinti savo jausmus, o ne juos slopinti alkoholiu.
- Ugdykite savigarbą: Išmokti priimti ir vertinti save tokį, koks yra.
- Išmokti sveikesnių įveikos mechanizmų: Rasti būdų, kaip susidoroti su stresu ir neigiamais jausmais be alkoholio.
Intuicija ir pasąmonės ženklai
Kaip ir iš kur žinoti, kad terapija (ar bent jau vienas svarbus jos etapas) baigtas ir galime dėti tašką?.. Klientui pakanka įvykdyto užsakymo. Aš norėčiau gauti ne tik racionalų pagrindą, bet ir nematomo pasaulio pritarimą - sapną, vaizdinį ar dar kokį ženklą. Andrius - logikai atsidavęs vyras. Mūsų bendras kelias ėjo tvirta faktų ir įvykių žeme. Net iki jausmų tekdavo brautis per minčių ir požiūrių tankumyną. Sapnai, vaizdiniai ar nuojautos nėra būtini, juolab privalomi. Tačiau jie glaudžiai susiję su intuicijos - vienos iš pagrindinių pažinimo funkcijų - gyvybingumu. Smagu baigiant susitikimus, sulaukti dar ir liudijimo, jog ši funkcija taip pat veikia. Sapnuoju, kad susitinku raganą. Ji su gobtuvu, skrybėle, susikūprinusi, susivėlę plaukai. Ateina išgąstis - ragana padarys kažką negero. Ir ateina mintis - o gal tai geroji ragana?.. Andrius negalėjo pasakyti kas, kodėl ir kaip buvo jį užkeikęs, kaip pasireiškė tas užkeikimas.
Sapnai ir intuicija gali būti svarbūs psichoterapijos proceso elementai. Jie gali padėti klientui geriau suprasti savo pasąmonę ir atskleisti paslėptas emocijas.
Ragana kaip transformacijos simbolis
Ragana - mitologinė moteriškos lyties būtybė, bjauri ir baisi, arba priešingai - patraukli ir viliojanti. Ji gali skristi, neskęsta vandenyje, užkeikia ir gydo. Ragana - tai reginti ir žinanti. Ji gali pražudyti ir pakenkti, padėti ir apdovanoti. Jos rankose ne tik nykimas, bet ir augimas, kupėjimas. Atrodo, kad Andriaus vidinį pasaulį ilgai valdė pikta ir bjauri ragana, kuri savo žvilgsniu net žydinčius sodus paversdavo išdžiuvusiomis dykynėmis. Sapnas byloja, kad prakeiksmo poveikis baigtas. Kalbant K.G. Jungo analitinės psichoterapijos terminais, terapijos pradžioje klientui būdingas negatyvus motinos kompleksas, kuris reiškėsi depresija, nepasitikėjimu savimi, nuvertinimu, atmetimu, sumenko, įgavo atsvarą.
Šis sapnas simbolizuoja Andriaus transformaciją. Piktoji ragana, simbolizuojanti neigiamą savęs suvokimą ir destruktyvius įpročius, prarado savo galią, o tai atveria kelią naujam, pozityvesniam gyvenimui.
Sėkmės faktoriai ir vilties svarba
Įkvepianti istorija. Ar visada taip nutinka?.. Žinoma, kad ne. Kai susiformuoja priklausomybė ir stabilus įprotis emocines problemas užgerti, išeiti iš uždaro rato ir pasirinkti kitą maršrutą, reikia didelių pastangų, tikėjimo, ryžto. Čia labai padėjo ir Andriaus intelektas, prigimtinis jautrumas, vidinė tvirtybė, gebėjimas prisiimti atsakomybę ir drąsiai stoti akistaton su pačiu savimi.
Sėkmingas priklausomybės gydymas priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant:
- Kliento motyvaciją: Noras keistis yra būtinas sėkmingam gydymui.
- Intelektą ir jautrumą: Gebėjimas analizuoti savo patirtį ir suprasti savo jausmus padeda klientui geriau suvokti savo problemą.
- Vidinę tvirtybę: Gebėjimas atsispirti pagundoms ir išlikti blaiviam yra labai svarbus.
- Atsakomybės prisiėmimą: Prisiimti atsakomybę už savo elgesį ir sprendimus yra būtina norint keistis.
- Drąsą: Drąsa stoti akistaton su savo problemomis ir išgyventi emocinį skausmą yra būtina norint pasveikti.
Alternatyvūs gydymo metodai: šamanizmas ir Naujasis Amžius
Šiuolaikinio šamanizmo spektras ypač platus: galima rinktis tarp gyvenimo ir verslo trenerių - koučerių (daugelis jų remiasi pseudomokslu pripažinta NLP - neurolingvistinio programavimo metodika) ir miškuose ar džiunglėse gyvenančių, drapanomis apsirėdžiusių atsiskyrelių su musmirių nuovirais. Po karjeros Naujojo amžiaus judėjime Rugilė Daujotaitė pakeitė platformą ir tapo aktyvia krikščione, įsteigė gydančios (šiuo atveju krikščioniškos) muzikos mokyklą, aktyviai pasakoja apie savo transformaciją, apie ilgametį haliucionogenų ir kanabinoidų vartojimą, priklausymą Santo Daime sektai, vadovavimą šamaniškiems ritualams ir trumpalaikius asmeninius santykius. Skaitant muzikantės interviu apninka dvejopi jausmai: viena vertus džiugu, kad menininkė atsisakė piktnaudžiavimo kanabinoidais ir psichodelikais, kurie, panašu, jai visai netinka dėl asmenybės bruožų. Kita vertus fėjas pakeitė angelai, mantras pakeitė krikščioniškos psalmės, šamanus pakeitė kunigai, o Rugilė Daujotaitė ir toliau užsiiminėja gydymu alternatyviais metodais ir dalina patarimus, tik šįkart krikščioniška terminologija.
Šamanizmas - iš tikrųjų netradicinė medicina. Paprastai pasakius, geriančiam žmogui iš tikrųjų galima įteigti, kad jis negertų, ir jis negeria. Tai pasiekti įmanoma.
Be tradicinės psichoterapijos, kai kurie žmonės ieško pagalbos alternatyviuose gydymo metoduose, tokiuose kaip šamanizmas ir Naujasis Amžius. Svarbu pažymėti, kad šių metodų veiksmingumas nėra moksliškai įrodytas, todėl juos reikėtų vertinti atsargiai.
Artimųjų vaidmuo ir atsakomybės perkėlimas
Alkoholikų artimieji labai dažnai daro klaidą, kai bando jiems padėti. Ieškodami pagalbos priklausomam nuo alkoholio žmogui ir kęsdami jį namuose, šeimos nariai tik kuria komfortą jam gerti toliau. Daugiau kaip 20 metų alkoholį vartojęs R. Žilinskas prieš trejus metus tapo viešai kalbančiu blaivininku. „Atsiprašymas ir išpažintis yra vieni pagrindinių vaistų nuo alkoholizmo. Kodai, implantai, burtai ir užkalbėjimai neveikia būtent todėl, kad jie nukelia atsakomybę už tavo sveikimą nuo tavo pečių“, - kalba R.
Artimieji gali padėti priklausomam asmeniui, tačiau svarbu nepamiršti, kad atsakomybė už sveikimą tenka pačiam asmeniui. Artimieji neturėtų bandyti kontroliuoti priklausomo asmens elgesio ar prisiimti atsakomybės už jo sprendimus. Vietoj to, jie turėtų:
- Būti palaikantys: Parodyti priklausomam asmeniui, kad jį myli ir palaiko.
- Nustatyti ribas: Nustatyti aiškias ribas ir laikytis jų.
- Rūpintis savimi: Rūpintis savo fizine ir emocine sveikata.
Įtaiga, hipnozė ir priklausomybės gydymas
Būna dienų lyg tyčia… Kartą poetas ir dramaturgas L.Jakimavičius vaikštinėjo Pilies gatve ir užsuko pas draugą Vidą į šio antikvarinę parduotuvę. „Žiūriu, ateina toks žmogeliukas. Tamsaus gymio, tarsi indėniško veido. Apžiūrinėjo ikonas, kitus daiktus. Paskui pradėjo mus angliškai kalbinti. Svečias nusipirko ikoną už 1000 litų. Pasisakė esąs iš Amerikos, o neseniai buvęs Buriatijoje, kur vyko šamanų suvažiavimas. „Taip, - atsakė šis. - Septintos kartos.“ Jo tėvai, seneliai ir protėviai buvo šamanai. Šamanas papasakojo, kad dabar jo nuotaika - slogi. Sūnus baigė mokslus koledže, nuvažiavo su draugais švęsti prie vandenyno ir nuskendo. L.Jakimavičius juokais svetimšalio pasiteiravo, ar šis mokąs burti ir savo kerais paveikti kitą žmogų. Sulaukęs teigiamo atsakymo, lietuvis išdėstė, ko norėtų: „Matai, geriu alų. „Okay“, - atsakė indėnas. „Ištiesk rankas, - pasakė šamanas. „Ir staiga… kažkokia įtaiga eina iš jo, - į praeitį nugrimzdo poetas. - Jis nieko nekalba, bet aš girdžiu jo balsą, girdžiu, kaip jis kalba. Toks keistas dalykas. Aš jam mintimis atsakinėju, ir jis, matyt, girdi, ką atsakinėju. Įtaiga buvo galinga. Po seanso šamanas lietuviui davė į kryželį, panašų amuletą. „Įvyniok jį į raudoną skepetaitę ir nešiokis kišenėje, - pasakė. Ir dar pridūrė: Žinok, jeigu pradėsi gerti, gerai nebus. Grįžęs namo, Liudvikas viską papasakojo žmonai. Ši ne juokais išsigando: „Dar galą gausi. „Aš viską padariau, kaip jis sakė. Išsigandau, rupūs miltai. Paskui buvo jo sūnėno krikštynos. „Na, manau, alaus paragausiu. Paragauju ir laukiu, bus kas nors ar nebus. Žiūriu - nieko, neveikia tie jo kerai. Bet kurį laiką tikrai prisibijojau, - neslėpė L.Jakimavičius prieš kelerius metus nutikusios keistos istorijos. Tačiau L.Jakimavičius vis tiek norėjo baigti girtuoklystę. „Manau, be stipraus autoriteto nelabai gali mesti gerti. Tada savo pastangomis ir Bažnyčios dėka negėriau metus. O tais užsikodavimais nelabai tikiu, - sakė pašnekovas. - Dabar išgeriu alaus. Šiuo atveju buvo pasitelkta įtaiga ir galbūt hipnozė, transas - tai savo seansuose naudoja šamanai. Ir psichiatrai taiko įtaigos metodą priklausomybei nuo alkoholio bei narkotikų gydyti. Dėl šamano nebūčiau skeptiškas.
Įtaiga ir hipnozė gali būti naudojamos priklausomybės gydymui. Šie metodai gali padėti klientui pakeisti savo įsitikinimus ir elgesį, susijusį su priklausomybe.