Kiekvienas vaikas yra unikalus individas, turintis savitą asmenybę, kurią formuoja įvairūs veiksniai. Vaikystė - tai gražiausias ir svarbiausias žmogaus gyvenimo laikotarpis, kupinas emocijų, atradimų ir įspūdžių, paliekančių ryškų pėdsaką visam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko asmenybės bruožų apibrėžimą, jų formavimosi ypatumus ir tėvų vaidmenį šiame procese.
Asmenybės bruožų formavimosi pagrindai
Nuo pat pirmųjų dienų vaikas aktyviai siekia ryšio su motina, prisirišdamas prie jos. Vidiniai patirties modeliai integruojami į vaiko vidinį pasaulį, užtikrinant prisitaikymą prie aplinkos ir padedant įveikti stresą. Taigi, pirmaisiais gyvenimo metais formuojasi prieraišumas prie vaiką auginančio žmogaus ir pasitikėjimas aplinka. Saugūs ir ramūs santykiai su globėju lemia supratimą, kad tarpasmeninis pasaulis yra saugus, juo galima pasitikėti, o aš pats esu mylimas ir vertingas.
Šeimos įtaka asmenybės raidai
Šeimos aplinka vaidina itin svarbų vaidmenį vaiko raidoje. Būtent šeimoje vaikas mokosi elgesio modelių ir ryšių, kurie sudaro tarpasmeninių santykių pagrindą vėlesniame gyvenime. Jei vaikas turi palankios patirties šeimos aplinkoje, tai padės jam kurti geresnius santykius su aplinkiniais ir lengviau prisitaikyti prie gyvenimo. Tėvai yra pirmieji ir svarbiausi elgesio modeliai vaikui. Jei šeimos aplinkoje nėra tėvų arba ji yra disfunkcinė, vaikams gali kilti problemų įsisavinant socialinius vaidmenis.
Sąlygos, kuriomis tėvai augo, jų kilmė, asmenybės savybės, santuokiniai santykiai ir gebėjimas valdyti stresą šeimoje - visa tai veikia vaiko auklėjimo įgūdžius ir elgesį su vaiku. Įtampa ir konfliktai santuokoje veikia visą šeimos sistemą, todėl svarbu valdyti stresą ir vengti įtraukti vaiką į konfliktus.
Tėvų auklėjimo stiliai ir jų įtaka
Tėvų nuostatos ir auklėjimo stilius daro didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Autoritetingas stilius, kai tėvai bendrauja su vaiku, primeta jam taisykles, kurios nėra griežtos ir pritaikytos prie vaiko amžiaus bei gebėjimų, yra laikomas vienu iš efektyviausių. Emociškai nesubrendę tėvai gali elgtis su vaiku kaip su žaislu, o iš tikrųjų jiems patiems reikia priežiūros.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Vaiko poreikiai ir jų patenkinimas
Jeffrey E. Young išskyrė pagrindinius vaiko poreikius, kurių patenkinimas yra būtinas sveikai asmenybės raidai:
- Saugumas. Tai svarbiausias poreikis, kurį vaikas turi jausti saugioje ir stabilioje aplinkoje, kurioje tėvai visada pasiekiami fiziškai ir emociškai. Smurtas, piktnaudžiavimas, melas ir manipuliacijos griauna saugumo jausmą.
- Ribos ir kryptis. Vaikui reikia brandaus vadovavimo, aiškių ir nuoseklių ribų, kurios padėtų jam suprasti, kas yra leidžiama ir kas ne. Per griežtos arba per švelnios taisyklės nėra palankios tinkamam vaiko vystymuisi.
- Meilė ir ryšys. Vaikui reikia meilės, švelnumo, susidomėjimo, supratimo ir laiko. Empatija, gebėjimas suprasti vaiko jausmus ir poreikius, yra labai svarbus. Taip pat svarbūs socialiniai ryšiai su bendraamžiais ir išoriniu pasauliu.
- Autonomiškumas. Vaikui reikia suteikti laisvę tyrinėti pasaulį ir priimti nedidelius sprendimus, leidžiant jam būti savarankišku. Pernelyg saugantys arba nepakankamai rūpestingi tėvai gali slopinti vaiko autonomiškumą.
- Savigarba. Vaikas turi būti mylimas besąlygiškai, nepriklausomai nuo jo pasiekimų ar elgesio. Nuolatinė kritika, gėdinimas, baudimas ir lyginimas su kitais žlugdo vaiko savigarbą. Sveikuose namuose yra erdvės parodyti savo silpnybes ir būti autentiškam.
Kaip tėvai gali padėti vaikui?
- Priimkite vaiko jausmus ir įvardinkite juos.
- Išklausykite vaiką ramiai ir dėmesingai.
- Kartu ieškokite problemos sprendimo būdų.
- Venkite perdėto rūpinimosi vaiku.
- Būkite geras pavyzdys savo vaikui.
Neurotiškumas ir emocingumas
Neurotiškumas ir emocingumas yra asmenybės bruožai, kurie apibūdina asmens polinkį dažnai ir intensyviai išgyventi nemalonias emocijas, jautrumą stresui ir grėsmės suvokimą. Kuo mažiau išreikštas neurotiškumas, tuo labiau asmuo yra emociškai stabilus, ramus ir atsparus stresui. HEXACO modelyje emocingumas yra analogiškas neurotiškumui, papildomai apimantis polinkį į sentimentalumą, prisirišimą prie kitų žmonių ir baimę fiziniams pavojams.
Neurotiškumo aspektai
- Nestabilumas: jautrumas, dirglumas, reaktyvi nuotaikų kaita.
- Atsitraukimas: jautrumas grėsmei, nerimas, abejonės savimi.
Emocingumo aspektai
- Baimingumas: polinkis išgyventi baimę.
- Nerimastingumas: polinkis jaudintis įvairiomis aplinkybėmis.
- Priklausomumas: poreikis gauti kitų žmonių emocinį palaikymą.
- Jausmingumas: polinkis jausti stiprius emocinius ryšius su kitais.
Aukštai išreikšti neurotiškumo ir emocingumo bruožai gali būti susiję su psichikos sutrikimais ir lėtinėmis ligomis, tačiau tai nereiškia, kad asmuo yra pasmerktas būti nelaimingu. Sistemingas rūpinimasis savimi yra būtinas gerai savijautai.
Lyčių skirtumai
Moterys dažniausiai pasižymi labiau išreikštais neurotiškumo ir emocingumo bruožais nei vyrai. Tai gali būti susiję su istoriniu moterų vaidmeniu rūpinantis vaikais ir didesniu jautrumu pavojams.
Vaikų charakterio tipai ir jų formavimasis
Pasak psichologų, kiekvieną žmogų galima priskirti tam tikram charakterio tipui (pvz., psichopatinis, šizoidinis, paranojinis, isterinis, narcizinis, mazochistinis, depresinis, hiperaktyvus, vengiantis, demonstratyvus ir obsesinis). Šie tipai parodo būdą, kaip asmenys tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Nors mažų vaikų asmenybė dar tik formuojasi, galima atsižvelgti į tėvų charakterio tipus, nes vaikas gali perimti vieną jų.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Tyrimų duomenys
Tyrimai rodo, kad vaikai, augantys su broliais ar seserimis, turi daugiau patirties realių santykių ir didesnė jų dalis pasižymi harmoningais charakterio bruožais. Vienturčiai vaikai dažniau pasižymi nesavarankiškais ir dėmesio siekiančiais bruožais. Taip pat nustatyta, kad išlepinti vaikai dažniau pasižymi mokyklos baime.
Psichosocialinė raida
Psichosocialinė raida - tai žmogaus amžiaus tarpsnių kitimas ir socialinės aplinkos poveikis asmenybės raidai. E. Eriksonas teigė, kad kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų (krizių), nuo kurių baigties priklauso tolesnis asmenybės formavimasis.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams