Asocialaus Elgesio Požymiai: Giluminė Analizė

Įvadas

Asocialus elgesys - tai sudėtingas reiškinys, apimantis įvairius psichikos sutrikimus ir elgesio modelius, kurie pažeidžia visuomenės normas ir kitų žmonių teises. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime asocialaus elgesio požymius, priežastis, diagnostiką ir gydymo būdus, remdamiesi tiek psichikos sveikatos specialistų įžvalgomis, tiek naujausiais moksliniais tyrimais.

Psichikos Sutrikimai ir Smegenų Disfunkcija

Kai kuriais atvejais asocialus elgesys gali būti susijęs su psichikos sutrikimais, kuriuos jungia bendra etiologija - aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Smegenų disfunkcija gali būti pirminė, kai liga tiesiogiai veikia smegenis, arba antrinė, kai sisteminės ligos pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų. Toliau pateikiami kai kurie psichikos sutrikimai, susiję su asocialiu elgesiu:

Demencija

Tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Pažinimo proceso sutrikimus lydi emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.

• Alzheimerio liga: Nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
• Kraujagyslinė demencija: Smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, rezultatas. Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse.
• Hantingtono liga: Paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje.
• Parkinsono liga: Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono ligos fone.

Amnezinis Sindromas

Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike.

Delyras

Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.

Taip pat skaitykite: Kaip motyvuoti darbuotojus

Haliucinacijos ir Kliedesiai

• Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei.
• Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
• Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.

Nuotaikos Sutrikimai

Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.

Disociaciniai Sutrikimai

Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.

Organinis Asmenybės Sutrikimas

Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai.

Poencefalitinis Sindromas

Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.

Psichoaktyviųjų Medžiagų Vartojimas

Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne).

Taip pat skaitykite: Kas yra psichologinė euristika?

• Ūmi intoksikacija: Būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos.
• Žalingas vartojimas: Psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai.
• Priklausomybės sindromas: Elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
• Abstinencijos būklė: Grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo.
• Psichozinis sutrikimas: Psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės.
• Amnezinis sindromas: Sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu.
• Rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas: Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga.

Šizofrenija ir Kliedesiniai Sutrikimai

Šizofreniniams sutrikimams būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.

Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.

Asocialaus Tipo Asmenybės Sutrikimas

Kas Tai Yra?

Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas yra psichinė būklė, kurios metu asmuo demonstruoja nuolatinį abejingumą socialinėms normoms, emociniam ryšiui su kitais žmonėmis ir empatijos trūkumą. Ši liga gali pasireikšti kaip neigiamas elgesys, pavyzdžiui, manipuliavimas kitais, melagystės ar net smurtas.

Pasak gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus, turintiems šį asmenybės sutrikimą žmonėms būdingas visuomenės normų nepaisymas ir neatsižvelgimas į kito žmogaus išorinius ir vidinius pojūčius, tame tarpe ir skausmą. Taip pat šiam sutrikimui būdingas impulsyvus elgesys, greitas išsiprovokavimas smurtiniam elgesiui.

Svarbu pažymėti, kad asocialus asmenybės sutrikimas realybėje neatitinka psichopato atvaizdavimo filmuose. Filmuose dažniausiai rodomi tie psichopatais vadinami personažai, kurie pvz. žudo savo malonumui. Asocialus asmenybės sutrikimas lemia tai, kad žmogus iš tiesų gali išsiprovokuoti, sureaguoti impulsyviai ir nepaisydamas visuomenės normų sužaloti ar net nužudyti žmogų, tačiau tam jis turi turėti tikslą, jam suvokiamą priežastį. Serijinių žudikų apgalvoti ir apdairiai suplanuoti nužudymai nėra būdingi asocialiam asmenybės sutrikimui.

Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės psichologijos žodynas

Priežastys

Pagrindinės asocialaus tipo asmenybės sutrikimo priežastys gali būti labai įvairios. Dažnai jos apima genetinius veiksnius, kurie gali padidinti riziką susirgti šiuo sutrikimu. Taip pat svarbūs aplinkos veiksniai, tokie kaip trauma vaikystėje, piktnaudžiavimas ar nesaugūs šeimos santykiai.

Pasak mediko, asocialų asmenybės sutrikimą lemia tam tikri biologiniai, psichologiniai ir socialiniai faktoriai. Šie žmonės gali turėti įgimtą didesnį smegenų dirglumą, tačiau asocialumas, nejautrumas aplinkinių pojūčiams ir skausmui, bendrų normų nepaisymas dažniau yra auklėjimo pasekmė, o didžiųjų tokį elgesį nulėmusių veiksnių verta ieškoti dar vaikystėje.

Jei vaikas pats nepatyrė empatijos, jo aplinkoje niekas nereagavo į jo jausmus, tai natūralu, kad toks žmogus dažnai neišmoksta reaguoti ir į kitų jausmus. Jei visa šeima nesilaikė socialinių normų, tai normalu, kad neskatino laikytis jų ir savo vaiko. Toks žmogus gali užaugti taip pat nesilaikantis normų, nesuprantantis kitų jausmų. Tai - dažnai socialiai apleisti vaikai iš nesėkmingų šeimų.

Tačiau yra ir priešingas dalykas, labiau būdingas šiuolaikinei mūsų visuomenei. Tai taip vadinamų „super mamyčių“ ar „super tėvelių“ užauginti vaikai. Šiuolaikinėje visuomenėje propaguojamas individualizmas, pakeltas vos ne į religijos aukštumas, duoda savo rezultatus. Kai kurie tėvai auklėja vaikus jiems pateikdami, kad visas pasaulis turi suktis aplink juos, kad jų poreikiai yra svarbiausi, kad visi kiti - ne tokie svarbūs kaip jie. Natūralu, kad toks vaikas suaugęs įsivaizduoja, kad visas pasaulis ir kiti žmonės yra nesvarbūs, o visa aplinka turi tarnauti tik jo poreikiams, visi turi prie jo taikytis.

Be to, jei vaikystėje tenkinami visi kaprizai - žmogus taip išmoksta pakankamai impulsyviai reaguoti, neva visi turi pulti tenkinti jo poreikį, atsiranda dirglumo elementas. Visa tai itin būdinga pasiturinčiose išoriškai „sėkmingose“ šeimose, kur galvojama, kad reikia tenkinti kiekvieną vaiko užgaidą.

Labai svarbus ir pačių tėvų pavyzdys - jeigu vaikas mato, kad tėvai iškelia savo interesus aukščiau kitų žmonių, netgi žemina nuvertina aplinkinius (pvz. padavėjus, vairuotojus, žemesnius pareigomis ar mažiau pasiturinčius žmones). Visa tai augina asmenybes, kurios linkusios į asocialumą, o ar šie žmonės peržengs ribą, kai tai jau laikytina sutrikimu - priklauso ir nuo įgimtų dalykų, socialinės aplinkos poveikio vėlyvesniame amžiuje. Tačiau apibendrinant, yra nemažai žmonių su šiuo sutrikimu, kurie auginti būtent minėtomis sąlygomis.

Simptomai

Pagrindiniai simptomai apima emocinį atšalimą, nesugebėjimą jausti empatijos, manipuliavimą, nuolatinį nusivylimą socialinėse situacijose ir dažnai priešiškumą autoritetams.

Asmenys, turintys asocialaus tipo asmenybės sutrikimą, dažnai nesugeba jausti empatijos ir linkę būti beširdžiais, cinikais bei nepaisyti kitų žmonių jausmų, teisių arba kančios. Jų savęs vertinimas dažnai būna išpūstas arba arogantiškas (pvz., įsitikinimas, kad jie yra aukščiau paprasto darbo arba nesugebėjimas realistiškai vertinti savo dabartinių problemų arba savo ateities), jie neretai būna pernelyg užsispyrę, pasitikintys savimi arba įžūlūs. Jie taip pat gali būti puikūs gražbyliai, pasižymėti dirbtiniu šarmu, būti gana iškalbūs, įvaldę žodžio meną (pvz., vartoti techninius terminius arba žargoną, galinčius padaryti įspūdį asmeniui, nesusipažinusiam su tema).

Diagnostika

Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas diagnozuojamas remiantis psichologiniais vertinimais, kurie apima interviu su pacientu ir standartizuotus klausimynus, skirtus asmenybės sutrikimų nustatymui. Psichiatras ar psichologas gali atlikti išsamų paciento istorijos vertinimą, kad nustatytų simptomus ir jų trukmę.

Gydymas

Asocialaus tipo asmenybės sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija, gali būti naudinga, padedant pacientui suprasti savo elgesio modelius ir dirbti su emocijų reguliavimu. Taip pat gali būti skiriami vaistai, tokie kaip antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, siekiant palengvinti susijusius simptomus.

Asmenybės sutrikimai, anot pašnekovo, nėra priskiriami sunkioms psichikos ligoms, o antisocialų asmenybės sutrikimą turintys asmenys neretai gali nugyventi visą gyvenimą taip ir nesikreipę pagalbos, galbūt nė neidentifikavę, kad jiems jos reikia. Jų įsitikinimas savo teisumu ir kitų prievole prisitaikyti gali būti toks stiprus ir nepajudinamas, kad tik maža šį asmenybės sutrikimą turinčių žmonių dalis galop atsigręžia į save ir nori spręsti problemas.

Šie žmonės dažniau atsiduria policijos akiratyje, įkalinimo įstaigose nei pas psichikos sveikatos specialistus. Be to, tokių žmonių gydymas - labai sudėtingas, ilgalaikis ir ne visada sėkmingas procesas. Kuo gilesnėje vaikystėje yra sutrikimą nulėmusios priežastys - tuo sudėtingiau su tuo dirbti. Vaistų nuo asmenybės sutrikimų dažniausiai nėra. Galime vaistais paveikti vieną ar kitą simptomą, bet pats asmenybės sutrikimas gydomas tik ilgalaike gilumine psichoterapija. Šį sutrikimą turinčioms asmenybėms ryžtis terapijai ir joje ilgai pasilikti - labai sudėtinga, nes pirmiausia turi pripažinti, kad tau reikalinga pagalba, o asocialaus tipo asmenybės labai linkusios kaltinti visus aplink, tik ne save.

Elgesio Požymiai Gatvėje

Nubrėžti aiškią ir tikslią ribą, kada žmogaus savybės jau laikomos asmenybės sutrikimu - sudėtinga. Anot pašnekovo, kiekvienas mūsų turime kažkokį asmenybės tipą. Emocine prasme sveikiausios yra tos asmenybės, kurios maksimaliai mišrios, turi įvairių požymių. Kur baigiasi asmenybės bruožai ir prasideda patologija, asocialios asmenybės sutrikimo atveju geriausiai nusako žmogaus prisitaikymas socialiniame pasaulyje:

Reikėtų žiūrėti, kiek šis žmogus laikosi socialinių normų. Nebūtinai jie turi mušti ar žudyti žmonės. Kai kurie asocialų asmenybės sutrikimą turintys asmenys išsilieja pvz. vairuodami, kai visiškai nesiskaito su kitais eismo dalyviais - užkišinėja, stabdo, pypsi, aplenkinėja, o kažką pasakius ar pamirksėjus iškart sustoja, puola muštis ar pradeda dar agresyviau vairuoti. Toks ir panašus elgesys kelia grėsmę visuomenei ir jį reikėtų stebėti. Taip pat atkreipti dėmesį į jaunų žmonių elgesį su aplinkiniais, ar pavyksta sutarti, įsiklausyti į aplinkinių poreikius.

Kitas svarbus momentas - paklausti patiems savęs, ar esame santarvėje su aplinkiniais, ar man vis dėlto atrodo, kad visi pradedant šeima ir kaimynais, baigiant darbdaviu bei valdžia yra blogi, vagys ir apgavikai. Kai visi aplink blogi - dažniausiai problemos jau reikia paieškoti savyje.

Kartais, kaip minėjau, asocialios asmenybės tipą turintys žmonės ilgą laiką gali būti sėkmingai adaptavęsi visuomenėje. Prisiminkime 90-ųjų Lietuvą ir nusikalstamo pasaulio lyderius - jie kurį laiką gyveno išties gerai. Dabar irgi yra žmonių, kurie gyvena gerai, tačiau yra agresyvūs, nesilaiko socialinių normų, nors kurį laiką būna pakankamai sėkmingi. Ilgalaikėje perspektyvoje jiems dažniausiai baigiasi blogai, nes jie apgaudinėja, nemoka mokesčių, negražiai elgiasi su darbuotojais, tačiau kažkuriam laikui toks veikimo modelis, regis, pasiteisina.

Kai kada antisocialumą žmonės net labai gerai išnaudoja savo naudai. Pavyzdžiui, įkuria verslą ir, tarkime, engia darbuotojus, apgaudinėja partnerius, nemoka mokesčių, bet generuoja didelius pelnus. Neretai matome tokius žmones (ar jų antrąsias puses blizgių žurnalų viršeliuose besipuikuojančius turtais, automobiliais, jachtomis, demonstruojančius savo pranašumą prieš likusius visuomenės „nevykėlius“. Ir, kaip taisyklė, jeigu kas įvyksta, kalti visi, tik ne pats asocialaus tipo žmogus. Nuo jo sąskaitos nuskaityti mokesčiai ar bauda - kaltos visos šalies institucijos, o ne pats žmogus, kad prisidirbo ir tą baudą gavo. Jau nė nekalbant apie tai, kad konfliktinėje šeimoje agresoriaus paklausus, kas kaltas, jis dažnai nurodys kitą pusę.

Kiti Asmenybės Sutrikimai

Be asocialaus tipo asmenybės sutrikimo, yra ir kitų asmenybės sutrikimų, kurie gali pasireikšti asocialiu elgesiu:

• Šizoidinio tipo asmenybės: Mažai bendrauja ir nesidomi kitais žmonėmis, pasižymi emociniu šaltumu.
• Paranoidinio tipo asmenybės: Turi polinkį būti nuolat priešiškai nusiteikę, jie negali atleisti už įžeidimus ar pagarbos stoką, linkę visur matyti kitų priešišką nusistatymą ir kenkimą.
• Šizotipinio tipo asmenybės: Mano, kad gali su savo mintimis paveikti kitus žmones ar įvykius. Dažnai blogai interpretuoja kitų žmonių veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas.
• Ribinis asmenybės sutrikimas: Asmenys, turintys ribinės asmenybės sutrikimą, paprastai stokoja stabilios savasties pojūčio, jie dažnai išgyvena tuštumos jausmą ir atstūmimo baimę. Jie pasižymi impulsyviu elgesiu, yra linkę patirti intensyvias emocijas ir pasižymi emociniu nestabilumu, jiems būdingi pykčio ir agresijos protrūkiai bei disforijos patyrimas.
• Histrioninio tipo asmenybės: Įvairiais būdais siekia būti aplinkinių dėmesio centre. Jie ekshibicionistiški, gundantys, koketuojantys, linkę nuolaidžiauti sau, įtaigūs. Emocijos kraštutinai išreikštos, bet paviršutinės.
• Narcisistinio tipo asmenybės: Mano, kad yra svarbesni už kitus, dažnai stipriai pagražina savo pasiekimus, yra linkę girtis savo patrauklumu ir sėkme.
• Vengiančio tipo asmenybės: Perdėtai vengia tarpasmeninių santykių, nes bijo, kad gali būti kritikuojami, palikti, atmesti.
• Priklausomo tipo asmenybės: Vengia priimti bet kokius sprendimus ‒ tam reikia daugybės kitų patarimų ir padrąsinimų arba tai leidžiama atlikti kitiems.
• Anankastinio (obsesinio-kompulsinio) tipo asmenybės: Būdingas perdėtas atsargumas ir abejonės, skrupulingas sąžiningumas, pedantiškumas, perfekcionizmas, perdėtas susirūpinimas detalėmis, kas trukdo greitai atlikti darbus.

Vaikystės Patirtys ir Asocialus Elgesys

Vaikystės patirtys turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi ir asocialaus elgesio vystymuisi. Vaikai, patyrę fizinį ar psichologinį smurtą, socialinę atskirtį ar gyvenantys disfunkcinėse šeimose, dažniau linkę į asocialų elgesį.

Svarbu pažymėti, jog kaltės jausmas (kaip ir daugelis kitų, neigiamų, asmenybės savybių) tarsi įdiegiamas į jauno žmogaus pasąmonę. Ne retai vaikas, patiriantis fizinį ar psichologinį smurtą šeimoje, linkęs savo menkavertiškumo jausmą nukreipti žemindamas kitus. Jo tolimesnis elgesys pasireiškia impulsyviai ar net agresyviai, tokiu atveju vaikui kyla sunkumų siekiant susidoroti su asmeninėmis problemomis, esant nepalankioms sąlygoms, jis imasi skubotų sprendimų ar neapgalvotų veiksmų, menkai įvertindamas galimas pasekmes.

Taigi, jei tėvų elgesys yra asocialus, vaikas jį užfiksuoja kaip teikiamo pavyzdžio elementą, kuris visuomet išlieka jo pasąmonėje ir net to nesuvokiant gali pasireikšti vėlesniame asmeniniame gyvenime, pvz. būdamas suaugęs žmogus gali užfiksuotas (tėvų) neigiamas savybes realizuoti savo gyvenime (pvz. vartoti alkoholį) arba nesąmoningai pasirinkti priešingos lyties partnerį propaguojantį šias ydas.

Apibendrinant, norėčiau pasakyti, kad probleminės šeimos, kuria probleminę visuomenę, griauna tautos mentalitetą, ardo valstybės pamatus, todėl kiekvienas iš mūsų galime rinktis ar atstumsime, ar būsime lyg „ramstis“ padedadnt asocialiam vaikui integruotis į normalų, visavertį gyvenimą visuomenėje, gi nei vienas iš jų nepasirenka kokioje šeimoje turės užaugti, tad kodėl mes turėtume juos izoliuoti, laikyti kitokiais? Dėl jų amoralių vertybių? Manau, kad kiekvienas žmogus privalo turėti lygias teises į švietimą, socialinių paslaugų, pagalbos teikimą ir visuomeninį priėmimą.

Depresija ir Asocialus Elgesys

Depresija gali būti susijusi su asocialiu elgesiu, nes sumažėjęs savęs vertinimas, kaltės jausmas ir niūrus ateities įsivaizdavimas gali paskatinti asocialų elgesį. Depresijos simptomai apima:

• Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“).
• Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
• Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
• Niūrus ateities įsivaizdavimas.
• Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
• Energijos stoka, silpnumas ( ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
• Miego sutrikimai ( būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).

Depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių , disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.

Depresijos gydymas apima:

• Medikamentinį (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai).
• Psichoterapinį ( psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys).
• Instrumentinį - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.

ADHD ir Asocialus Elgesys

ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) taip pat gali būti susijęs su asocialiu elgesiu, ypač jei jis nediagnozuojamas ir negydomas. ADHD simptomai apima:

• Nedėmesingumas - nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos.
• Išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys, Neatidumas.
• Užmaršumas.
• Hiperaktyvumas - bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
• Impulsyvumas - negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas.
• Lengvas su(si)erzinimas.
• Emociniai protrūkiai.

ADHD diagnozuojamas, jei pacientui pasireiškia bent 5 nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai; šie simptomai reiškiasi nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėn., šie simptomai pacientui sukelia reikšmingą disfunkciją; šie simptomai pacientui reiškiasi nuo vaikystės ( prasidėjo iki 12 metų).

ADHD gydymas apima medikamentinį gydymą (psichostimuliatoriai, atomoksetinas, antidepresantai) ir psichoterapiją.

Nerimas ir Asocialus Elgesys

Nerimas gali būti susijęs su asocialiu elgesiu, nes nuolatinis nerimas, įtampa ir baimė gali paskatinti asocialią elgseną kaip bandymą susidoroti su neigiamomis emocijomis. Nerimo simptomai apima:

• Neramumas, pastovus jaudulys ir įtampa.
• Nuovargis.
• Sunkumas susikaupti.
• Galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo.
• Nuogąstavimai dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų.
• Blogas miegas - sunku užmigti, vargina apmąstymai apie dienos įvykius, darbus, miegant sapnuose tarsi toliau sprendžiamos esamos problemos ar kankina košmarai, kuriuose nuo kažko bėgama, atsitinka kažkas baisaus, dažnai nubudinėjama.

Nerimo gydymas apima medikamentinį gydymą (benzodiazepinai, antidepresantai) ir psichoterapiją.

tags: #zodynas #asocialus #elgesys