Šis straipsnis skirtas išnagrinėti vaiko asmenybės vystymo etapus, pabrėžiant svarbius raidos periodus ir kritinius momentus. Aptarsime tradicinių ir netradicinių šeimų įtaką, motorikos raidą, socialinius ir emocinius aspektus, bei pateiksime praktinių patarimų tėvams.
Netradicinės šeimos ir jų įtaka vaiko vystymuisi
Šeimos formų įvairovė yra didelė, o mokslininkai pateikia skirtingas jų klasifikacijas. Netradicinės šeimos struktūros apima vienišą tėvystę, bendrą gyvenimą, tos pačios lyties šeimas ir šeimas su įvaikintais vaikais.
Vieniša tėvystė
Vienišais tėvais tampama dėl netekties, skyrybų, neplanuoto nėštumo, emigracijos ar sąmoningo pasirinkimo. Vienam suaugusiam žmogui tenka didžiulė atsakomybė, kurią tradicinėje šeimoje dalinasi du asmenys. Vienišam tėvui reikia dvigubai daugiau laiko ir energijos, todėl kasdienis gyvenimas gali būti kupinas įtampos ir nuovargio. Emocinė savijauta ir gebėjimas tvarkytis su iššūkiais priklauso nuo paramos, materialinės padėties, psichologinės brandos ir atsparumo.
Šeimos su įvaikintais vaikais
Įvaikinimas suteikia galimybę vaikui augti šeimoje, kurioje jis negalėtų augti su biologiniais tėvais. Įtėviai perima visas biologinių tėvų teises ir pareigas. Lietuvoje įvaikinimo procesas yra aktualus, nes daugėja socialiai pažeidžiamų šeimų ir vaikų, netekusių tėvų globos. Įvaikinimas yra geriausias būdas patenkinti vaiko poreikius, sudaryti sąlygas saugiai augti, vystytis ir tobulėti. Įvaikinusios šeimos susiduria su klausimu - atskleisti vaikui jo kilmę ar ne. Svarbu apsvarstyti vaiko bendravimą su biologiniais tėvais ir galimą savęs suvokimo pasikeitimą.
Šeimos gyvenimo ciklas: vystymosi periodai ir kritiniai momentai
Šeimai būdingi tam tikri gyvenimo ciklai, kurie jai yra itin reikšmingi.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Moralinis vystymasis
Moralinis elgesys yra susijęs su dalykais, kurie yra teisingi ir neteisingi. Žodynas apibūdina žodį „moralinis“ kaip: „Tai susiję su charakteriu arba su tuo, kas yra teisinga ar neteisinga. Teisu - teisinga. Kiti klausimai yra tokie, kur mes turime priimti sprendimus dėl papročių (kartais vadinamų liaudies papročių). Papročiai nėra moraliniai dalykai, apibūdinantys, kas yra gerai, o kas blogai, bet jie nusako, kas yra įprastai daroma grupėje. Papročiai yra apibūdinami kaip: „Tradicinės taisyklės ar būdas. Elgsena. Būdas kaip yra daromi dalykai“.
Kaip krikščionys tikime, kad Dievas atskleidė, kas yra teisinga, o kas ne, bet labiau bendrus principus, nei pasakydamas, ką daryti kiekvienoje situacijoje. Mums buvo duotas protas, kad jį naudotume priimant net pačius sunkiausius sprendimus, pavyzdžiui, dažniausiai laikoma humanišku dalyku nužudyti gyvūną, kuris yra sunkiai sužeistas ir jau nebepasveiks, bet tik keli žmonės sutinka, kad tai turi būti daroma žmonėms panašioje situacijoje. Įsivaizduokite, kad žmogus gali išgelbėti gyvybę vogdamas vaistus, kurie išgydys sergantįjį. Jums augant reikės priimti daug sunkių sprendimų.
Pažvelkime į Dešimt Dievo Įsakymų ir pažiūrėkime, ar galime atrasti, koks už kiekvieno jų slypi principas.
1 įsakymas: Neturėsi kitų dievų. Mūsų Kūrėjo ir gyvybės Palaikytojo pripažinimas. Vyrai ir moterys pirmiausia yra atsakingi prieš Dievą.
2 įsakymas: Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo. Pripažinimas, kad tai yra tuštybė ir neįmanomas dalykas, mėginti sumenkinti Kūrėją iki bet kokio kūrinio pagal žmogaus supratimą vaizdinio lygio.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
3 įsakymas: Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo. Pripažinimas, kad reikia gerbti visagalės būtybės charakterį bei pobūdį.
4 įsakymas: Atmink ir švęsk Šabo dieną. Pripažinimas, kad mums reikia garbinti Dievą ir apmąstyti Jo charakterį.
5 įsakymas: Gerbk savo tėvą ir motiną. Pripažinimas pagarbos tėvams ir autoritetingam asmeniui, kuris veikia pagarbos ir meilės ribose.
6 įsakymas: Nežudysi. Gyvenimo šventumo ir poreikio išsaugoti gyvybę, jei įmanoma, pripažinimas.
7 įsakymas: Nesvetimausi. Tyrumo, sąžiningumo ir ištikimybės žmonių santykiuose poreikio pripažinimas.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
8 įsakymas: Nevogsi. Visuomenėje nuosavybės teisių pripažinimas. Pripažinimas kitų teisių verslo sandėriuose ir darbdavio ar darbuotojo santykiuose.
9 įsakymas: Neliudysi melagingai prieš savo artimą. Sąžiningumo žmonių santykiuose pripažinimas ir paskalų ar žodžių iškraipymo pasmerkimas.
10 įsakymas: Negeisi, kas priklauso tavo artimui. Pasmerkimas puoselėjimo savanaudiškų troškimų, kuriais siekiama to, kas teisėtai priklauso kitiems.
Vaiko motorikos raida
Vaiko motorikos raida yra esminis procesas, apimantis fizinių gebėjimų augimą. Ši raida suteikia vaikams galimybę judėti ir sąveikauti su aplinka. Šie gebėjimai yra svarbūs vaikų aktyvumui bei savarankiškumui. Smulkioji motorika susijusi su rankų ir pirštų judesiais, kurie itin reikalingi kasdieninėms užduotims atlikti. Vaikai lavina šiuos gebėjimus piešdami ar žaisdami su įvairiais daiktais. Motorinės funkcijos turi tiesioginį poveikį vaiko socialiniam ir emociniam vystymuisi. Jos leidžia vaikams užmegzti ryšius tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiaisiais.
Vaiko motorikos raida yra sudėtingas ir įdomus procesas, kurio metu mažylis mokosi judėti ir tvarkytis su įvairiais objektais. Judėjimas suteikia vaikams galimybę tyrinėti aplinką ir pažinti pasaulį aplink juos. Be to, jis skatina fizinį aktyvumą bei savarankiškumą. Šios užduotys padeda lavinti rankų judesius ir gerina koordinaciją. Motorinės funkcijos turi didelę įtaką socialiniam bendravimui.
Raidos etapai
Vaiko motorikos raida yra glaudžiai susijusi su jo amžiumi, o kiekviename etape mažieji tobulina savo gebėjimus. Pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius mažyliai aktyviai lavina smulkiosios motorikos įgūdžius. Jie išmoksta paimti ir laikyti daiktus, taip pat koordinuoti pirštų judesius. Nuo 2 metų amžiaus pastebima didelių motorinių įgūdžių progresija. Vaikai drąsiai imasi sudėtingesnių judesių, tokių kaip šokinėjimas ir bėgimas.
Refleksai - tai automatiškai vykstantys judesiai, kurie atlieka esminį vaidmenį vaikų motorikos raidoje. Pirmieji tokie judesiai pasireiškia jau kūdikystėje ir padeda mažyliams prisitaikyti prie juos supančios aplinkos. Šie motoriniai refleksai ne tik skatina įgūdžių vystymąsi, bet ir užtikrina vaikų saugumą. Kai mažylis pajunta pavojų, jis instinktyviai reaguoja ir gali greitai pasitraukti nuo grėsmės. Kiekvienas žingsnis į priekį - nuo pirmųjų žingsnių iki sudėtingesnių veiksmų - remiasi ankstyvaisiais refleksais, kurie formuoja tvirtą pagrindą vėlesniam sąmoningam judėjimui ir koordinacijai.
Raidos etapai yra itin reikšmingi vaiko gyvenime, nes būtent tuomet jis įgyja naujų motorinių gebėjimų. Pirmasis etapas prasideda kūdikystėje - nuo gimimo iki maždaug 6 mėnesių. Tarp 6 mėnesių ir 1 metų pastebima didelė pažanga. Vaikai ropoja, atsistoja ir žengia pirmuosius žingsnius. Nuo 2 metų amžiaus motorinių gebėjimų plėtra dar labiau akivaizdi. Kiekvienas raidos etapas ne tik atspindi fizinį augimą, bet ir emocinį bei socialinį vaikų vystymąsi.
Vaiko motorikos raida nuo gimimo iki šešerių metų yra įdomus ir sudėtingas procesas, apimantis keletą svarbių etapų. Ankstyvosios vaikystės etapas (nuo 1 iki 2 metų) išsiskiria didesnių motorinių įgūdžių plėtra. Vaikai drąsiai bėgioja ir lipa ant baldų. Ikimokyklinio amžiaus periodas (nuo 3 iki 6 metų) pasižymi dar labiau išvystyta smulkiosios motorikos raiška per įvairias veiklas kaip piešimas ar konstravimas. Visi šie raidos etapai yra labai svarbūs ne tik fiziniam augimui, bet ir socialiniam bei emociniam vystymuisi. Gerai išvystyta motorika suteikia galimybę vaikams aktyviai dalyvauti grupinėse veiklose, užmegzti ryšius su bendraamžiais ir ugdyti pasitikėjimą savimi.
Vaikščiojimas ir bėgimas yra esminiai motoriniai įgūdžiai, kurie pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje. Dauguma vaikų pradeda žengti pirmuosius žingsnius apie 12 mėnesių amžiaus. Vaikščiojimas suteikia galimybę tyrinėti aplinką, tuo pačiu lavinant pusiausvyrą bei koordinaciją. Bėgimo įgūdis dažniausiai atsiranda nuo 2 metų amžiaus. Šiuo laikotarpiu vaikai dar labiau tobulina savo didžiuosius motorinius įgūdžius. Bėgdami jie ne tik skatina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, bet taip pat stiprina raumenis. Fiziniai gebėjimai kaip vaikščiojimas ir bėgimas labai prisideda prie vaiko augimo proceso. Jie ne vien padeda fiziškai vystytis, bet taip pat skatina socialinį bendravimą su bendraamžiais per žaidimus ir grupines veiklas. Judėjimo įgūdžių lavinimas per žaidimus ir kasdienes veiklas tampa tėvų užduotimi. Motorinės funkcijos apima gebėjimą judėti ir koordinuoti raumenis, ir jos yra itin svarbios vaikų fizinei raidai. Didieji motoriniai įgūdžiai leidžia vaikui tapti savarankiškam bei aktyviam. Fizinė raida glaudžiai siejasi su vaiko amžiaus etapais. Nuo 6 mėnesių iki 3 metų vaikai plėtoja smulkiosios motorikos gebėjimus per įvairias veiklas, pavyzdžiui, piešimą ar konstravimą. Tinkama motorinė raida teigiamai veikia socialinį bendravimą; vaikai lengviau užmezga ryšius su bendraamžiais.
Smulkioji motorika
Smulkioji motorika apima mažųjų raumenų judesius, kurie reikalauja didelio tikslumo ir geros koordinacijos. Šie gebėjimai yra esminiai kasdieniams veiksmams, tokiais kaip rašymas ar piešimas. Yra daugybė būdų lavinti smulkiąją motoriką. Kitas efektyvus metodas - meno projektai. Vaikai gali piešti, lipdyti iš molio arba kirpti popierių. Stebėti vaiko pažangą šioje srityje yra labai svarbu. Tinkamas smulkiosios motorikos vystymasis prisideda prie visapusiško vaiko augimo: fizinės, socialinės ir emocinės raidos.
Stambioji motorika
Stambioji motorika apima didelių raumenų grupių judesius, tokius kaip bėgimas ir šokinėjimas. Šie gebėjimai yra esminiai vaikų fizinei raidai ir koordinacijai. Vaikai aktyviai plėtoja stambiąją motoriką nuo maždaug vienerių metų amžiaus. Stambioji motorika turi tiesioginę įtaką vaiko emociniam vystymuisi. Vaikai, kurie daug juda, dažnai jaučiasi labiau pasitikintys savimi ir efektyviau sąveikauja su supančia aplinka.
Motorikos lavinimas
Motorikos lavinimas yra itin svarbus procesas, leidžiantis vaikams tobulinti savo judesius per įvairias veiklas. Šis įgūdžių ugdymas prasideda jau nuo ankstyvos kūdikystės ir tęsiasi iki mokyklinio amžiaus. Pirmieji gyvenimo metai ypatingai svarbūs smulkiosios motorikos vystymuisi - vaikai pradeda imti daiktus į rankas, koordinuoti pirštų judesius ir tyrinėti aplinką. Didieji motoriniai įgūdžiai, tokie kaip bėgimas ir šokinėjimas, dažniausiai išryškėja apie antrąjį gyvenimo metus. Pats lavinimo procesas apima nuolatinį paskatinimą dalyvauti aktyviuose žaidimuose lauke. Vaikai turi galimybę bėgioti, šokinėti ar lipti ant įvairių paviršių. Taip pat būtina pabrėžti, kad teisinga motorikos raida tiesiogiai prisideda prie vaiko socialinio ir emocinio augimo. Ji padeda užmegzti ryšius su bendraamžiais bei sėkmingai dalyvauti grupinėse veiklose.
Motorinių įgūdžių lavinimas yra itin svarbus etapas, leidžiantis vaikams tobulinti judesius per įvairias patirtis. Fizinė veikla, tokia kaip bėgimas, šokinėjimas ar lipimas, ypač naudinga vaiko raidai. Pavyzdžiui, žaidimai lauke ne tik skatina aktyvumą, bet ir suteikia galimybę vaikams pažinti aplinką bei plėtoti pasitikėjimą savimi. Skatindami vaikus aktyviai dalyvauti įvairiose veiklose, tėvai prisideda prie jų fizinės raidos bei socialinio bendravimo su bendraamžiais.
Pratimai ir žaidimai, skirti motorikos tobulinimui, atlieka itin svarbų vaidmenį vaikų fizinėje raidoje ir gebėjimų lavinime. Pasirinkus tinkamus pratimus, galima pagerinti tiek didžiųjų, tiek smulkiųjų motorinių įgūdžių vystymąsi. Pavyzdžiui, piešimas ne tik lavina rankų judesius, bet ir gerina koordinaciją. Fiziniai užsiėmimai, tokie kaip bėgimas ar šokinėjimas, yra nuostabus būdas ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir ugdyti pusiausvyrą bei jėgą. Skatindami vaikus dalyvauti aktyviuose lauko žaidimuose ar organizuodami kūrybines veiklas namuose, tėvai gali efektyviai prisidėti prie savo atžalų motorinių gebėjimų vystymo. Fizinė veikla yra itin svarbi vaikų motorikos raidai. Ji ne tik stiprina raumenis, bet ir gerina koordinaciją bei pusiausvyrą. Užsiimdami įvairiais judesiais, tokiais kaip bėgimas, šokinėjimas ar lipimas, vaikai lavina savo gebėjimus. Be to, fizinis aktyvumas teigiamai veikia vaiko emocinę būklę. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie reguliariai juda, dažniausiai jaučiasi laimingesni ir pasitiki savimi. Vaikai gali gauti naudos iš motorinių įgūdžių plėtros dalyvaudami grupinėse veiklose ar sporto renginiuose. Tokios patirtys padeda užmegzti ryšius su bendraamžiais ir ugdyti socialinius gebėjimus. Fizinis aktyvumas turėtų tapti natūralia kasdienio gyvenimo dalimi nuo pat ankstyvos vaikystės.
Judėjimo įgūdžių tobulinimas yra esminė vaiko motorikos raidos dalis. Pirmuosius dvejus gyvenimo metus vaikai intensyviai ugdo didžiuosius motorinius įgūdžius. Pavyzdžiui, jie pradeda bėgioti maždaug nuo 2 metų amžiaus, o lipti - jau nuo 1-2 metų. Šios galimybės suteikia vaikams šansą tyrinėti aplinką ir sąveikauti su ja. Taip pat judėjimo įgūdžiai glaudžiai susiję su smulkiosios motorikos vystymusi. Tėvams labai svarbu stebėti savo vaikų pažangą šioje srityje ir skatinti įvairias fizines veiklas. Motorikos raida atlieka labai svarbų vaidmenį vaiko socialiniame vystymesi. Gerai išvystyti motoriniai įgūdžiai suteikia galimybę vaikams lengviau bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose grupinėse veiklose. Fizinė veikla tiesiogiai veikia vaiko elgesį ir gebėjimus. Vaikai, turintys gerai išvystytą motoriką, dažnai jaučiasi labiau pasitikintys savimi, todėl jiems paprasčiau integruotis į grupes. Pavyzdžiui, kai vaikas moka šokti ar bėgti, jis gali aktyviai dalyvauti įvairiuose žaidimuose su kitais vaikais. Tai žymiai padidina jų socialinį bendravimą ir skatina draugiškumą. Socialinė raida apima gebėjimą užmegzti ryšius ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Vaikai mokosi dalintis žaislais ir dirbti kartu per grupinius žaidimus, kas yra ypač svarbu jų vystymuisi. Taigi motorikos raida yra esminis aspektas formuojant vaiko socialinius gebėjimus ir elgesį.
Pirmieji vaiko gyvenimo metai
Pirmoji kūdikio šypsena, žodis ar pirmieji žingsniai - šių vaiko pasiekimų tėvai laukia su nekantrumu. Tačiau per pirmuosius dvejus savo gyvenimo metus vaikai įveikia kur kas daugiau svarbių raidos etapų, kurie tėvams dažniausiai praslysta pro akis.
Pirmieji trys mėnesiai
Pirmuosius kūdikio raidos požymius ir pasiekimus pastebėti galima jau per pirmąsias 28 jo gyvenimo dienas. Ypač daug pokyčių įvyksta pirmąją savaitę, nors iš šono gali atrodyti, kad naujagimis tik valgo ir miega. Šiuo raidos etapu labai svarbūs svorio ir ūgio pokyčiai.
Antrasis kūdikio mėnuo jau pasižymi didesne gausa reakcijų. Vaikas gali pradėti reaguoti į garsus atsisukdamas ir dairydamasis po kambarį, todėl prasidėjus šiam etapui galima nupirkti jam pirmuosius žaislus, pavyzdžiui, karuselę.
Kuomet prasideda trečias gyvenimo mėnuo, pradeda tobulėti kūdikio rega, tai leidžia jam atpažinti savus žmones, atsakyti į jų šypseną ir pradėti draugauti. Taip pat sustiprėja motorika ir vaikas pradeda laikyti galvytę, kas turbūt yra svarbiausias šio mėnesio pasiekimas. Gulėdamas ant pilvo mažylis taip pat noriai spardosi, seka akimis ir siekia įvairių daiktų.
Nuo 3 iki 6 mėnesių vyksta svarbiausias kūno judesių ir motorikos formavimasis, todėl normalu, kad šiais mėnesiais kūdikiai priauga mažiau svorio.
Nuo 4 mėnesių iki pusės metų
Ketvirtą vaiko gyvenimo mėnesį įvyksta vadinamasis augimo šuolis. Pasak raidos ekspertų, jis gali trukti kelias dienas ir tuomet vaikas atrodo piktesnis ar net mažiau darantis tam tikrų jau išmoktų dalykų. Specialistai pataria šiuos augimo šuolius tiesiog išlaukti ir toliau stebėti kūdikio raidą.
Ketvirtą mėnesį vaikas taip pat pradeda leisti labai aiškius garsus ir guguoti.
Kitas, penktas, mėnuo dovanoja dar stipresnį ryšį tarp kūdikio ir tėvų, jis jiems jau atsako šypsena bei įvairiais garsais. Vaikas gerokai sustiprėja ir pradeda mokytis sėdėti, tačiau, jei tai neįvyksta, šeimos gydytojai ragina nesijaudinti. Visgi, šešių mėnesių kūdikis norą sėstis jau turėtų rodyti.
Iki septinto mėnesio vaikas turėtų gebėti pasėdėti kelias minutes varliuko poza, todėl leiskite jam mokytis sėdėti įvairiose vietose, ne tik maitinimo kėdutėje. Nuo šio mėnesio vaikas pradeda valgyti ir kietą maistą.
6-9 gyvenimo mėnesiai
Nuo pusės iki vienerių metų vaikas turi būti supažindintas su visais skoniais, bet kiekvieno produkto įvedimui yra paskirtas tikslus laikas. Kūdikį galima primaitinti daržovių ar vaisių tyrelėmis ir košėmis. Nuo devinto mėnesio mažuosius galima pradėti mokyti vieno svarbiausių įgūdžių - savarankiškai valgyti šaukštu.
Nuo šio meto vaikas pradeda atpažinti naminius gyvūnus ir į juos reaguoti. Ties 6-7 mėnesiu jis taip pat pradeda refleksiškai sugriebti aplinkoje pasitaikančius daiktus, tad gali griebti tiek naminį gyvūną, tiek mamos puodelį su karštu gėrimu. Pačiuptus daiktus vaikas meta, nes šiuo metu toks yra jo pagrindinis žaidimas.
Raidos ekspertai nurodo, kad 9 mėnesių sulaukusiems kūdikiams būdingas dar vienas augimo šuolis, kuomet jie vis dažniau stovi ant kojyčių, spurda, juda, nori remtis kojomis į žemę, o kai kurie vaikai netgi bando žingsniuoti. Šiame etape kai kurie mažyliai prieš pradėdami vaikščioti atranda šliaužiojimą ir ropojimą, tačiau šie pokyčiai yra labai individualūs.
Kūdikis atpažįsta savo daiktus, gali pradėti link jų tikslingai judėti ir jų nebeatiduoti. Taip pat šiuo laikotarpiu vaikutis pradeda bijoti žmonių. Jei iki tol visi galėjo jį paimti ant rankų, tai dabar vaikas gali nenorėti eiti ant rankų pas seniai matytą giminaitį ar nepažįstamą žmogų.
Atsisveikinant su kūdikyste ir pereinant į vaikystę
Vienerių metų sulaukęs kūdikis pereina į vaikystės etapą, tačiau prieš tai įvyksta labai svarbūs pasiekimai. Pasak raidos specialistų, dešimties mėnesių vaikas pradeda atkartoti dviskiemenius žodžius, nors tai daro nesąmoningai. Jis taip pat išmoksta sekti tėvų žvilgsnį, tad, jei šie žiūri pro langą, kūdikis gali irgi pradėti žiūrėti. Šiuo laikotarpiu svarbu kuo daugiau kalbėti su mažyliu ir įvardyti aplink esančių daiktų pavadinimus, kad vaikas pradėtų mokytis kalbėti.
Prieš tapdamas vaiku kūdikis yra daug savarankiškesnis ir smalsesnis, todėl tėvai turi nepamiršti uždaryti spintelių, stalčių, nes iš jų vaikutis pradeda traukti namų apyvokos daiktus, ypač tuos, kuriuos matė naudojant tėvus. Dauguma mažųjų jau ne tik stovi, bet ir geba eiti, pasilenkti ir pasiimti sudominusį daiktą bei laikyti pusiausvyrą.
Žaidimų svarba kūdikio raidai
Žaidimas labai svarbus ne tik vaiko, bet ir apskritai žmogaus gyvenime. Liesdamas daiktus ir detales kūdikis mokosi iš aplinkos, pažįsta naujas formas, tekstūras, spalvas. Kuomet vaikas pradeda kilnoti ir rinkti žaidimo detales, tai ženklas, jog lavinami jo motoriniai įgūdžiai, kurie atsiranda dėl tam tikrų žinių, patirties ir kartojimosi tirtų elementų pagrindu. Vaikas atsimena detalių svorį, sukioja jas tarp pirštų, dėlioja pagal spalvas, gali teisingai jas sudėti.
Taip pat svarbu - pažinti sugriovimo, netaisyklingo sprendimo galią. Kai vaikas pradeda vaikščioti ar bėgioti - išsigąstame, jog jis neapskaičiuos greičio, nežinos, kada sustoti ir netyčia susižeis. Tačiau taip vaikas mokosi stabilumo, tikslaus ir lengvo judėjimo. Dažniausiai žaislus pasitelkiame tam, kad vaikas žengtų pirmąjį žingsnį ar nuplauktų pirmąjį metrą jau pažįstamo objekto link. Periodas iki vienerių metų skirtas tyrinėjimams, kai vaikas bando pats pasiekti daiktus, juos čiupinėti ir išnagrinėti. Jūs galite skatinti pažinimo procesą reaguodami į vaiko atradimus, dalyvaudami jo žaidimuose ir leisdami jam tyrinėti aplinką.
Kai vaikas deda vieną kaladėlę ant kitos ir jas sujungia - jis susipažįsta su objektų sąsajomis, o kai įsigudrinęs pradeda statyti bokštą - tai rodo, jog vaikas mokosi išsikelti sau tikslą, vis labiau pradeda suprasti sėkmės ir nepasisekimo idėją. Kitas labai svarbus vaiko raidos etapas - rezultatų prognozavimas. Tai reiškia, jog vaikas jau yra pasirengęs kurti savo istorijas ir žaidimo scenarijus, remdamasis savo patirtimi. Pavyzdžiui, žaisdami kaladėlėmis, mažyliai jau supranta, kad jeigu pastatysiu per aukštą bokštą - jis nuvirs, tad turiu sudėti tik pusę kaladėlių. Taip pasieksiu pergalę.
Mažyliui sulaukus vienerių, prasideda naujas jo raidos etapas - keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną.
Kuomet vaikas pradeda kantriai laukti savo eilės žaidime - tai ženklas, jog jis mokosi vertinti kitų žmonių poreikius ir yra pasirengęs lavinti bendravimo įgūdžius. Jeigu vaikas po žaidimo susijaudina, jaučia nusivylimą pralaimėjus ar džiaugsmą pasiekus pergalę, tai ženklas, jog jis susipažįsta su emociniais padariniais - tikrina teisybės ar neteisybės atvejus.