Įvadas
Žmogaus asmenybė - itin sudėtinga sistema, o jos pažinimas - ilgas ir nuolatinis procesas. Kiekvienas individas yra unikalus, o jo savitumą lemia įgimti bruožai, aplinkos poveikis ir paties asmens pastangos save ugdyti. Siekiant suprasti žmogaus individualybę, svarbu išanalizuoti tokius konstruktus kaip asmenybė, temperamentas ir charakteris. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko charakterio ir temperamento apibrėžimus, jų tarpusavio ryšį ir reikšmę asmenybės formavimuisi.
Asmenybė: individualumo pagrindas
Asmuo yra žmogiškosios būtybės pagrindas, o asmenybė - tai šio pagrindo išraiška. Kiekvienas žmogus yra vienkartinė būtybė, nepakartojama ir nepakeičiama. Asmenybės formavimasis yra intensyvus procesas, kurio metu individas, reflektuodamas savo vidinį pasaulį ir įsijausdamas į aplinką, ieško savo vietos gyvenime.
Asmenybės struktūra
Psichologinę asmenybės struktūrą galima suskirstyti į kelias dalis:
- Kryptingumas: troškimai, norai, ketinimai, poreikiai, interesai, polinkiai, motyvai, tikslai, vertybinės nuostatos, pasaulėžiūra, įsitikinimai.
- Temperamentas: įgimtos savybės, lemiančios psichinių procesų intensyvumą, tempą ir pastovumą.
- Charakteris: įgytos savybės, atspindinčios žmogaus nuostatas ir elgesio būdus.
- Sugebėjimai: individualios psichofiziologinės ypatybės, lemiančios veiklos sėkmę.
- Jausmai ir valia: emocinės reakcijos ir gebėjimas kontroliuoti savo elgesį.
Svarbiausia asmenybės struktūros dalis yra kryptingumas, nusakantis žmogaus požiūrį į pasaulį ir tarpusavio santykius.
Asmenybės formavimosi veiksniai
Asmenybės formavimasis yra ilgas procesas, prasidedantis vaikystėje ir trunkantis visą gyvenimą. Asmenybės tapsmas priklauso nuo įgimtų savybių ir socialinių veiksnių.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
- Įgimtos savybės: kūno anatominės ir fiziologinės ypatybės, turinčios įtakos temperamento formavimuisi.
- Socialiniai veiksniai: socialinė aplinka, kurioje gyvena ir bręsta asmenybė, įskaitant šeimą, mokyklą, draugus ir kultūrą.
- Organizuoto ugdymo sistema: padeda įgyti žinių, įgūdžių, ištobulinti sugebėjimus, susiformuoti etinių ir estetinių vertybių sistemas.
- Asmeninės pastangos: sąmoningas savęs ugdymas, vertybių pasirinkimas ir tikslų siekimas.
Individas asmenybe virsta palaipsniui, įsijungdamas į grupes, užmegzdamas santykius su kitais grupės nariais ir priimdamas grupėse susidariusias vertybių sistemas.
Temperamentas: įgimtas elgesio pagrindas
Temperamentas yra viena iš reikšmingiausių individualių savybių, pasižyminti dideliu pastovumu ir turinti įtakos visoms kitoms žmogaus asmenybės savybėms, jo psichinėms būsenoms bei psichiniams procesams. Temperamentas nelemia žmogaus asmenybės visumos, turinio, tačiau turi didelę įtaką jų formai: atsiradimui, vystymuisi ir trukmei, intensyvumui, išorinei išraiškai. Pergyvenimų, elgsenos formą lemia ne tik temperamentas, bet ir žmogaus veiklos motyvai, interesai bei kitos asmenybės kryptingumą charakterizuojančios ypatybės.
Temperamento tipai
Nors temperamentas yra individuali savybė, psichologijoje išskiriami keturi pagrindiniai temperamento tipai:
- Cholerikas: smarkus, karštas, energingas, lengvai ir greitai susierzinantis žmogus.
- Sangvinikas: energingas, gyvybingas, linksmas, lengvai prisitaikantis prie naujų situacijų.
- Melancholikas: jautrus, ramus, linkęs į apmąstymus, sunkiai išgyvenantis nesėkmes.
- Flegmatikas: ramus, lėtas, santūrus, sunkiai paveikiamas emocijų.
Svarbu pabrėžti, kad retai pasitaiko grynas temperamento tipas. Dažniausiai žmoguje dera kelių tipų bruožai, tačiau vienas iš jų dominuoja.
Temperamento reikšmė
Temperamentas yra susijęs su įgimtomis žmogaus anatominėmis-fiziologinėmis ypatybėmis. Į temperamentą būtina atsižvelgti, renkantis profesiją. ir pusiausvyros savybių. Tačiau daugumai profesijų, kur nėra didelių įtampų , įvairių temperamentų žmonės susiranda savo veiklos stilių ir sėkmingai veikia. Temperamentų pakeisti neįmanoma- nėra ir tikslo, nes geriau adaptuosimės prie gamtinės bei visuomeninės aplinkos ir vieni prie kitų būdami įvairesnių temperamentų.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Charakteris: įgytas elgesio modelis
Charakteris yra viena iš seniausiai pastebėtų asmenybės savybių. Pats žodis kilęs iš graikų kalbos, lietuviškai reiškia bruožas, antspaudas. Tokiose pat situacijose dažnai žmonės elgiasi skirtingai. Skirtingi poelgiai priklauso nuo skirtingų jų charakterio bruožų. Žmonės skiriasi charakterio bruožais, tačiau ne kiekviena individuali savybė priskirtina charakteriui: nei proto, nei atminties, nei dėmesio, suvokimo skirtybių su charakteriu nesiejame. Į charakterio bruožus įeina savybės, kurios atspindi žmogaus nuostatas. Svarbią charakterio dalį sudaro nuostatos. Kai nuostatos tampa labai ryškios ir būdingos tai asmenybei, vadinamos charakterio bruožais. Charakterio bruožais gali tapti nuostatos kitiems žmonėms( humaniškumo, draugiškumo, niekinimo ir smerkimo). Nuostatos savo asmenybei gali pasireikšti kuklumo ir išpuikimo, savigarbos, mažavertiškumo bei egocentriškumo bruožais. Sudėtingi charakterio bruožai formuojasi dėl nuostatų spręsti pasaulio bei žmogaus problemas, dėl nuostatų religijai, mokslui ir kitoms asmenybės vertybėms.
Charakterio bruožai
Emociniai charakterio bruožai pasireiškia kartu su temperamentu: aistringumas, šaltumas, nuotaikų kaita, atsparumu stresams. Iš pažinimo procesų labiausiai atsispindi intelektiniai bruožai: mąstymo kūrybiškumas ar banalumas, proto lankstumas ar inertiškumas, pastabumo lygiai, mąstymo kritiškumas. Iš to, kas pasakyta, pastebime, kokia daugybė bruožų sudaro charakterį. Charakterio struktūroje išsiskiria ne tik atskiros nuostatas išreiškiančios savybės ir jų kompleksai, bet ir savybės, būdingos kaip visumai. Tokios savybės yra: vientisumas, pastovumas, aktyvumas ir tvirtumas. Charakterio vientisumas pasireiškia vidine vienove, kai nėra prieštaraujančių bruožų. Charakterio pastovumas lemia asmenybės santykių su aplinka ir pačiu savimi vienodumą.
Charakterio formavimosi veiksniai
Buvo pateikta apie asmenybės ir nuostatų formavimąsi. Ten nusakyti dėsningumai būdingi ir charakterio formavimuisi. Pagrindinės įgimtos ir įgyjamos charakterio savybės susiformuoja vaikystėje iki 6-ųjų metų ir sudaro giluminį charakterio sluoksnį. Giluminis sluoksnis mažai tesikeičia, o periferinis keičiasi, įgyjant vienokį ar kitokį gyvenimo patyrimą. Charakterio kitimams daro įtaką įvairios konfliktinės situacijos, sukrėtimai. Tokiomis situacijomis ne tik pasireiškia savybės, bet ir keičiasi. Charakteris formuojasi ir kinta ne tik dėl biologinių duomenų bei socialinės aplinkos įtakos. Charakterio dinamikoje dalyvauja ir pačios asmenybės pastangos. Jų kryptys ir rezultatai priklauso nuo bendros asmenybės struktūros, vertybių sistemos, tikslų, savęs pažinimo lygių ir kitų individualių ypatybių.
Intelektas ir sugebėjimai
Kiekvienas žino, kas yra intelektas. Lotyniškai “intellectus” - “pažinimas, supratimas, protas”. Tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties. Psichologinėje literatūroje yra keletas intelekto sampratų. Kasdienybėje žmogaus intelektas vadinamas jo sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas, greitai perprasti dalykus, pasimokyti iš patirties. Terminas sugebėjimai vartojamas keleriopa prasme. Gabumų terminu apibūdinamos paveldimos ir įgimtos individualiosios psichofiziologinės ypatybės, kurios atspindi veiklos sunkumą arba lengvumą, produktyvumą bei originalumą. Sugebėjimų sąvoka atspindi individualias psichofiziologines ir psichologines ypatybes, kaip mokymosi, lavinimosi ir darbo pasekmę. Elementariausias sugebėjimų rodiklis- nesunkiai ir greitai įveikiama užduotis, įtampos, nuovargio nebuvimas, malonumo jausmas atliekant tos srities užduotis. Sugebėjimų požymis yra originali bei individuali produktyvi veikla. Sugebėjimai nėra savarankiška asmenybės postruktūrė, o sudėtingas įvairių savybių junginys. Sugebėjimų struktūra skirstoma į du lygmenis: pirmasis- tai psichikos kokybės ypatybės; antrasis- operacinis lygmuo, kaip psichikos operacijų bei veiksmo būdų visuma lyginimo, klasifikavimo, apibendrinimo, aritmetinio skaičiavimo ir daugelio kitų operacijų s…
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
tags: #vaiko #charakteris #ir #temperamentas