Vaikų ir paauglių depresija - tai nebe tabu, o pripažintas faktas, reikalaujantis dėmesio ir supratimo. Ilgą laiką manyta, kad depresija yra tik suaugusiųjų liga, tačiau šiuolaikiniai tyrimai aiškiai rodo, kad depresinės būsenos gali paveikti tiek paauglius, tiek vaikus, ir net kūdikius. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų depresijos simptomus, priežastis, rizikos veiksnius ir būdus, kaip padėti savo vaikui.
Vaikų ir Paauglių Depresijos Ypatumai
Tyrimai rodo, kad vaikystėje ir paauglystėje depresija dažnai išreiškiama ne subjektyviu kentėjimu, o labiau orientuota į išorę. Tai reiškia, kad vaikas gali būti irzlus ir piktas, o ne prislėgtai liūdnas. Paauglystėje depresijos simptomai gali būti maskuojami agresyviu elgesiu, dirglumu, bėgimu iš namų ar mokyklos nelankymu. Depresyvūs vaikai ir paaugliai patiria elgesio problemų mokykloje, daro nemažai atsitiktinių klaidų, greitai pavargsta ir dėl to negali baigti jiems skiriamų užduočių. Skirtingų autorių duomenimis, paauglių, pasižyminčių depresijos simptomais, mokymosi pasiekimai yra ženkliai prastesni nei jų bendraamžių, kurių nekamuoja depresinės būsenos.
Paauglystės depresijoje itin pastebimas ir socialinis atsiribojimas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų depresija dažnai reiškiasi nerimu, įvairiais somatiniais skundais, nenoru valgyti, miego problemomis. Šie sunkumai dažnai kamuoja ir depresyvius paauglius. Tokiais atvejais jiems gali būti būdinga ankstyvoji (ilgai vakare negali užmigti), intervalinė (naktį dažnai pabunda) ar vėlyvoji nemiga (anksti pabunda ir nebegali užmigti). Tyrimais įrodyta, kad paauglystėje, kaip ir suaugystėje, depresinę nuotaiką ir bejėgiškumo jausmus neretai lydi suicidinės mintys, suicidiniai planai ir net suicidiniai bandymai. Įvairūs autoriai nurodo, kad suicidiniai bandymai beveik 10 kartų dažnesni tarp paauglių, kuriems būdinga depresinė simptomatika.
Depresijos Paplitimas ir Diagnostikos Sunkumai
Įvairūs statistiniai duomenys teigia, kad depresija paauglystėje yra net labiau paplitęs sutrikimas už įvairias lėtines ligas, tokias kaip astma. Depresija serga net 14 proc. 15-18 m. amžiaus paauglių, iš jų 3-8 proc. - sunkia depresija. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Depresija paauglystėje taip pat yra siejama su padidėjusia savižudiško elgesio rizika.
Įvairūs tyrimai teigia, kad daugiau nei 70 proc. vaikų ir paauglių depresijos atvejų nediagnozuojami arba netinkamai gydomi, nes paaugliams depresiją nustatyti sunkiau (lyginti su suaugusiaisiais). Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika. Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams (pavyzdžiui, lyginant su elgesio sutrikimais) arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams. Be to, depresija gali būti slepiama dažnų gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui, socialinių fobijų ir kitų nerimo sutrikimų, valgymo ar elgesio sutrikimų. Dalis paauglių nesulaukia tinkamos pagalbos bei gydymo ir dėl tėvų požiūrio į psichikos ligas.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Kaip Atskirti Depresiją Nuo Paauglystės Nuotaikos Svyravimų?
Paauglystė yra laikotarpis, kupinas pokyčių, kurie gali turėti įtakos jaunuolių elgesiui ir psichinei sveikatai. Kai vaikai išgyvena paauglystę, jų migdolinis kūnas - smegenų sritis, susijusi su emocinėmis reakcijomis - išsivysto anksčiau už priekinės kaktinės skilties žievę - smegenų sritį, kuri reguliuoja elgesį ir pagrįstų sprendimų priėmimą. Dėl to paaugliai dažnai gali būti pernelyg emocingi, per daug jautriai reaguoti arba elgtis kitaip nei buvo įprasta. Vieną akimirką vaikas gali būti linksmas ir laimingas, o staiga ši būsena per trumpą laiką gali tapti pernelyg pikta ar liūdna.
Depresija sukelia funkcinius trukdžius kasdieniame gyvenime. Funkciniai trukdžiai reiškia, kad įprastos užduotys tampa neįmanomos. Kiekvienas sveikas paauglys turi pomėgių. Depresija gali neturėti aiškios akivaizdžiai matomos priežasties ar šaltinio, sukeliančio didelį liūdesį ir kitus simptomus. Tuo tarpu nuotaikos svyravimai paauglystėje paprastai gali būti siejami su priežastimi (nesvarbu, ar tai negatyvios mintys, priekabiavimas, nesutarimas ir pan.).
Depresijos Simptomai Vaikams ir Paaugliams
Vaikų depresija yra psichikos sveikatos problema, kuri turi įtakos vaikų mąstymui, nuotaikai ir elgesiui. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net ir visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo ir bejėgiškumo bruožų, kurie dažnai pasitaiko po sunkių trauminių patirčių, tokių kaip įvairių rūšių smurtas, skyrybos, katastrofos.
Šie simptomai gali padėti atpažinti, ar jūsų vaikas susiduria su depresiškumu ar depresija:
- Liūdesys ar slogi nuotaika (bent 2 savaites).
- Elgesio problemos mokykloje.
- Dingęs susidomėjimas dalykais, kurie visad patikdavo.
- Tapęs neryžtingas, trūksta pasitikėjimo savimi.
- Mažiau bendrauja su draugais ir šeima.
- Patiria tuštumos jausmą, negali jausti emocijų.
- Turi minčių apie savižudybę arba savęs žalojimą.
- Iš tikrųjų žaloja save, pvz., rizikingai elgiasi, įvairios priklausomybės, pjaustosi, perdozuoja ir t.t.
- Sutrikęs miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai).
- Kyla dėmesio koncentracijos problemų.
- Žemas energijos lygis arba bendras nuovargis.
- Pakito apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai).
- Svorio pokyčiai.
- Pastebimi kiti fiziniai simptomai.
Mažų vaikų depresiją galime pastebėti iš staiga pasikeitusių tamsių piešinių, pavojingų veiklų/elgesio, kurios dažnai nurašomos nelaimingiems atsitikimams. Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat turi fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Vaikų Depresijos Riziką Didinantys Faktoriai
Paskutiniuoju laiku mokslininkai identifikavo nemažai rizikos veiksnių, kurie, kaip manoma, susiję su depresijos simptomų atsiradimu ankstyvame amžiuje. Šiuo metu žinoma, kad depresijos simptomai vaikystėje ir paauglystėje turi tiek tiesioginį, tiek netiesioginį ryšį su šeima ir mokykla. Pastebėtos sąsajos ir tarp depresijos simptomų bei asmenybės bruožų, stresinių gyvenimo įvykių.
Vaikų depresijos riziką didinantys faktoriai:
- Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai.
- Patyčios.
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas.
- Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai pvz. negalia; ADHD, autizmo spektro sutrikimas ir kt.
- Jausmų skirstymas į blogus/gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus.
- Genetinis polinkis į depresiją kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje).
Tėvų ir Vaikų Ryšio Svarba
Svarbu paminėti, kad tėvai vaidina svarbų vaidmenį vaikui sergant depresija. Depresijos rizika mažėja, kai vaikų ryšys su tėvais yra šiltas, palaikantis ir bendradarbiaujantis (o tai yra pozityvios tėvystės požymis). Ir priešingai, depresijos rizika didėja, kai vaikų santykiai su mama ir tėčiu yra nebendradarbiaujantys ir vaikams trūksta paramos. Daugelis tyrimų rodo, kad tėvų elgesys yra vienas iš svarbių depresijos rizikos veiksnių.
Kaip Padėti Savo Paaugliui?
Jeigu manote, kad jūsų vaikas turi depresijos simptomų, yra svarbu ne save kaltinti, o kuo skubiau kreiptis pagalbos. Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistais: savo šeimos gydytoju, pediatru ir / ar psichikos sveikatos specialistu.
Štai keletas patarimų, kaip galite padėti savo vaikui:
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
- Aktyviai klausykite, kai jūsų vaikas nori su jumis kalbėtis, nutraukite tai, ką darote, ir visą dėmesį skirkite vaikui.
- Atsigręžkite į savo vaiką ir palaikykite akių kontaktą.
- Apibendrinkite, ką jūsų manymu, girdite dukrą ar sūnų sakant, kad ji ar jis suprastų, kad jūs klausotės.
- Peržiūrėkite reikalavimus ir apmąstykite, kurių turite laikytis tvirtai.
- Nuolat ieškokite ryšio.
- Stebėkite: paaugliams geriau pavyksta išvengti klaidų ir geriau sekasi susidoroti su iššūkiais, kai jų tėvai žino, kur jie yra ir ką veikia.
Susidūrus su šiuo sutrikimu labai svarbu yra laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau. Taip pat, kartu su profesionalia pagalba galite savo vaikui padėti ir namuose. Vienas iš svarbiausių dalykų būtų užtikrinti aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomąsi. Be šių dalių bet kokia pagalba nėra tokia efektyvi ir veiksminga. Taip pat, labai svarbu kalbėtis su vaiku apie jausmus, skatinti juos reikšti kad ir kokie jie būtų, - galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt.
Ką Daryti, Jei Vaikas Kalba Apie Savižudybę?
Paaugliai, skirtingai nei vaikai, dažnai bijo atsiverti ir kalbėti apie neretai su depresija ateinančiomis suicidinėmis mintimis, apie savižalos elgesį. Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.
Depresijos Gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas.
tags: #vaiko #depresijos #simptomai