Priklausomybė: kas tai, požymiai ir gydymo būdai

Visuomenėje priklausomybės yra apipintos stereotipais ir stigmomis, dažnai lydimos gėdos bei kaltės jausmo. Dėl to tiek priklausomi asmenys, tiek jų šeimos nariai linkę slėpti šią problemą, todėl rečiau kreipiasi pagalbos ir siekia gydytis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra priklausomybė, kokie veiksniai ją skatina, kaip atpažinti priklausomybę ir kokie gydymo būdai yra prieinami.

Priklausomybės samprata

Priklausomybė - tai psichikos sutrikimas, kuris atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas ar daryti tą pačią veiklą siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai. Tai patologinis prisirišimas arba nesugebėjimas nustoti ką nors daryti, nors atliekami veiksmai kelia pavojų fizinei ir psichinei sveikatai, dažnai sugriauna ir socialinį žmogaus gyvenimą: atsiranda problemų darbe, santykiuose su artimaisiais, neretai išyra šeima.

Priklausomybės gali būti įvairios:

  • Nuo psichiką veikiančių medžiagų: alkoholis, narkotikai (įskaitant klijus ir panašius svaiginimosi būdus), rūkalai.
  • Nuo veiklos: lošimas, kompiuteriniai žaidimai, internetas, seksas, darbas, sportas, valgymas (persivalgymas arba badavimas).
  • Emocinė priklausomybė: priklausomybė nuo kito žmogaus, kai visos mintys ir veiksmai sutelkti išskirtinai į „meilės objektą“, kenkiant savo pačių interesams ir poreikiams.

Stereotipai ir stigma

Priklausomybes lydi nemažai stereotipų ir stigmų. Neretai ši problema apipinama gėdos ir kaltės jausmu. Ir dėl to patys priklausomi žmonės ir jų šeimos nariai neretai slepia šią problemą nuo aplinkinių bei tuo pačiu jie rečiau kreipiasi pagalbos ir siekia gydytis.

Dažnai manoma, kad pagalbos reikia tik tiems, kurie jau visai „nusivažiavę“. Tačiau nemaža dalis yra tų, kurie nėra pasiekę jokio dugno ir formaliai tai galima vadinti jau net ne priklausomybe, o žalingu vartojimu.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko

Visuomenėje vyrauja stereotipas, kad moteris turi būti pasitempusi, sveika. O, jei dar vartoja mama, tai apskritai yra smerktina. Visa tai nesiderina su moters idealiu įvaizdžiu.

Taip pat dažnai visuomenėje vyrauja požiūris, kad priklausomybę turi tik tie žmonės, kurie yra iš žemesnių socialinių ekonominių sluoksnių.

Veiksniai, skatinantys priklausomybes

Priklausomybes skatina keli faktoriai: aplinka ir emocijų reguliacijos gebėjimai. Jei jau nuo vaikystės žmogaus aplinkoje nuolatos buvo vartojamas heroinas ir tai buvo matomas kaip normalus streso įveikos būdas, suprantama, kad tam žmogui tai tikriausiai atrodys normalu.

Vartojimas įvairių psichotropinių medžiagų yra tam tikra strategija, iš pradžių ji sėkmingai suveikia, tačiau ilgainiui pradeda nebeveikti, o atneša tik neigiamas pasekmes. Mūsų smegenys yra pagavios ir jei vieną kartą ta medžiaga padėjo atsipalaiduoti, geriau jaučiamasi socialinėse situacijose, tai smegenys ir užsikabins. O jei neturime kitų įgūdžių, kaip reguliuoti savas emocijas, kaip nusiraminti arba trūksta komunikacijos įgūdžių, tai smegenys pajaučia, kad štai šis „vaistas“ gerai veikia ir pasigauna tai kaip vienintelį įrankį. Taip pamažu vartojimas perauga į žalingą, o priklausomybė vystosi tuomet, kai tą patį veiksmą daug kartų kartoji ir tuomet iš naujumo tai pereina į automatiką. Tad svarbiausia yra atpažinti, kokius visgi poreikius tenkina tas vartojimas ir tuomet galima jį keisti kitais įrankiais.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką priklausomybėms atsirasti daro psichotrauminės patirtys, ypač - ankstyvoje vaikystėje. Nėra duomenų, kad polinkis į priklausomybę būtų tiesiogiai paveldimas.

Taip pat skaitykite: Kaip susiformuoja priklausomybė nuo laiko?

Paaugliai neretai atsiduria su situacijomis, kai jų šeimos nariai ar bendraamžiai ankstyvame amžiuje supažindina juos su įvairiomis priklausomybėmis. Dėl patiriamo spaudimo iš draugų ir aplinkos, išgyvenamo streso mokykloje ar šeimoje, noro pabėgti nuo kasdienybės ar problemų ar tiesiog kylančio smalsumo paaugliai pradeda eksperimentuoti su rūkymu, alkoholiu, narkotikų vartojimu. Itin didelę riziką įgyti priklausomybę turi paaugliai, šeimoje turintys priklausomų asmenų.

Priklausomybės požymiai

Priklausomybės požymiai gali būti įvairūs, priklausomai nuo priklausomybės tipo ir individualių žmogaus savybių. Tačiau galima išskirti keletą bendrų požymių:

  • Nenugalimas potraukis vartoti psichiką veikiančias medžiagas ar užsiimti tam tikra veikla.
  • Tolerancijos padidėjimas - norint pasiekti tą patį poveikį, reikia vis didesnės dozės ar dažnesnio veiksmo kartojimo.
  • Abstinencijos sindromas - nemalonūs fiziniai ar psichologiniai simptomai, atsirandantys nutraukus vartojimą ar veiklą.
  • Laiko nuovokos praradimas - prarandama kontrolė, kiek laiko skiriama priklausomybės objektui.
  • Socialinių, profesinių ar šeimyninių įsipareigojimų nepaisymas - priklausomybė tampa svarbesnė už kitas gyvenimo sritis.
  • Melavimas sau ir kitiems - neigiama priklausomybė ir slepiamas jos mastas.
  • Bandymas mesti ar kontroliuoti priklausomybę, bet nesėkmingai.
  • Atsiribojimas nuo artimųjų, draugų ir kitų socialinių ryšių.
  • Nuotaikų svyravimai, nerimas, depresija, nemiga.
  • Mintys apie savižudybę.

Priklausomybės gydymas

Priklausomybės gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis laiko, pastangų ir profesionalios pagalbos. Gydymas gali apimti:

  • Detoksikaciją: organizmo valymas nuo psichiką veikiančių medžiagų.
  • Psichoterapiją: individualios ar grupinės terapijos, padedančios suprasti priklausomybės priežastis, išmokti valdyti emocijas ir elgesį, bei sukurti naujus, sveikus įpročius.
  • Medikamentinį gydymą: vaistai, mažinantys potraukį, abstinencijos simptomus ar gydantys gretutinius psichikos sutrikimus.
  • Pagalbos grupes: anoniminių alkoholikų, narkomanų ar kitų priklausomybių grupes, kuriose galima pasidalinti patirtimi, gauti palaikymą ir patarimus.
  • Reabilitaciją: stacionarinis gydymas reabilitacijos centruose, kur teikiama kompleksinė pagalba priklausomiems asmenims.
  • Hipnoterapija: saugus ir moksliškai pagrįstas metodas, kuris leidžia pasiekti jūsų pasąmonę ir perprogramuoti tuos mechanizmus, kurie palaiko priklausomybę.

Svarbu kreiptis pagalbos kuo anksčiau, kad būtų galima išvengti sunkių pasekmių ir sugrįžti į visavertį gyvenimą. Kreipimasis pagalbos - tai ne silpnumo ženklas, o drąsos ir stiprybės įrodymas.

Kur kreiptis pagalbos?

Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC). RPLC galioja konfidencialumas, todėl nėra atskleidžiama jokia asmeninė informacija kitoms įstaigoms be paties paciento žinios. Be to, RPLC yra teikiamos ir anoniminės paslaugos.

Taip pat skaitykite: Liga: Priklausomybė

Artimųjų vaidmuo

Artimieji gali padėti sveikstančiam priklausomam žmogui, susipažindami su tuo, ką reiškia sveikimas. Todėl ir Minesotos programoje netgi privaloma, kad patys artimiausi žmonės (sutuoktinis ar tėvai) dalyvautų užsiėmimuose, kur pasakojama apie priklausomybės esmę, kas su priklausomu žmogumi žmogumi vyksta, kodėl jis būtent taip elgėsi, kaip jis sveiksta dabar, kaip jis sveiks toliau. Yra labai didelė klaida - kai žmogus, nenorėdamas nieko sužinoti, turėdamas savo asmeninį supratimą ir pažiūras, bando paveikti priklausomą žmogų.

Mitai apie priklausomybes

Žengti pirmąjį žingsnį - pripažinti, kad esu priklausomas ir man reikia pagalbos - dažnai trukdo mitai apie priklausomybes:

  • 1 mitas: Priklausomybė nėra liga, o silpnavališkumas.
  • 2 mitas: Priklausomybė yra tik psichologinė problema, o ne biologinė.
  • 3 mitas: Priklausomybės galima atsikratyti vien tik valios pastangomis.
  • 4 mitas: Priklausomybės gydymas yra neveiksmingas.
  • 5 mitas: Lengvi narkotikai nesukelia priklausomybės.
  • 6 mitas: Priklausomybė yra paveldima.
  • 7 mitas: Jei žmogus nenori gydytis, jam negalima padėti.
  • 8 mitas: Sportas gali padėti atsikratyti priklausomybės.

Emocinė priklausomybė santykiuose

Emocinė priklausomybė - tai žmogaus būsena, kai visos mintys ir veiksmai sutelkti išskirtinai į „meilės objektą“, kenkiant savo pačių interesams ir poreikiams. Tokiu atveju žmogus nemato nieko ir nieko, išskyrus partnerį, visiškai atsiduoda kitam ir praranda savo individualumą.

Emocinės priklausomybės požymiai:

  • Stiprus poreikis būti su partneriu.
  • Padidėjęs kontrolės poreikis.
  • Savo vertės praradimo jausmas, kai atsiskiriate nuo partnerio.
  • Negalėjimas išsiskirti.
  • Noras visada būti kartu.
  • Konfliktų vengimas.
  • Įkyrios mintys.
  • Noras įtikti ir prisitaikyti.
  • Emociniai kalneliai.
  • Emocinė gerovė priklauso nuo partnerio.
  • Stipri koncentracija į partnerį.

Emocinės priklausomybės priežastys:

  • Šeimos santykių modelis.
  • Vaikystės psichologinės traumos.
  • Vienišumo baimė.
  • Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi.
  • Asmeninių ribų nebuvimas.
  • Infantilumas.
  • Aukos pozicija.
  • Tėvų meilės trūkumas.
  • Psichologinis polinkis priklausomybėms.

Kaip atsikratyti emocinės priklausomybės:

  • Pripažinti jos buvimą.
  • Atsiskirti nuo kito žmogaus.
  • Pažinti savo norus ir poreikius.
  • Ieškoti įkvėpimo.
  • Atkreipti dėmesį į kitus žmones.
  • Kurti asmeninę erdvę.

Motyvacija gydytis

Motyvacija, vaduojantis iš priklausomybės, yra esminis dalykas. Net jei žmogus pasiryžta jau nuo dabar visam laikui atsisakyti svaigalų, to nepakanka, vaduojantis iš priklausomybės - būtini pokyčiai visame jo gyvenime. Tada tenka ilgai aiškinti, kad toks, koks esi, gyvenime patekai į pelkę. Jeigu nori iš tos pelkės išsivaduoti, turi keistis: atsisakyti tam tikrų įpročių, įprastų reakcijų, elgesio modelio, gal ne keisti kai kurias charakterio savybes.

tags: #priklausomybe #nuo #laiko