Vaiko Elgesio Pasikeitimo Priežastys: Kaip Suprasti ir Padėti

Įvadas

Vaikų elgesio pokyčiai gali būti nerimą keliantis signalas tėvams ir globėjams. Straipsnyje nagrinėjamos vaiko elgesio pasikeitimo priežastys, ypač darželyje, ir pateikiami patarimai, kaip suprasti vaiko poreikius, keisti netinkamą elgesį ir sukurti saugią bei palaikančią aplinką.

Agresija ir Priešiškumas: Kas Tai Yra?

Agresija siejama su priešišku elgesiu arba veikimu, kuriuo panaudojant jėgą, siekiama pakenkti kitiems, sukelti skausmą, padaryti žalos. Psichologų nuomone, agresija yra tokie veiksmai, kurie sukelia priešiškumą tam asmeniui, prieš kurį yra nukreipta agresija. Agresyvumas gali būti kaip savo poreikių, erdvės ir kt. gynimas. Agresyviai besielgiantiems vaikams sunkiau nei kitiems, taip nesielgiantiems, įžvelgti agresyvaus veiksmo arba poelgio priežastį bei tikslą, atpažinti jausmus.

Kaip Padėti Agresyviam Vaikui?

• Kalbėti su vaiku apie patiriamas emocijas.
• Pasiūlyti vaikui nupiešti savo pyktį.
• Kai vaikas elgiasi agresyviai, leisti jam išlieti pyktį, pavyzdžiui, įpūsti pyktį į dėžutę.
• Su vaikais galima žaidimo pagalba, suvaidinant situacijas, kur būtų naudojama agresija, analizuoti kaip galima pasielgti, kaip tinkamai išreikšti pyktį. Tam labiausiai tiktų, pavyzdžiui, pirštininės lėlytės.

Elgesio Pasikeitimai Darželyje: Kodėl Tai Vyksta?

Vaiko elgesio pasikeitimas darželyje gali būti susijęs su įvairiais faktoriais. Iš Jūsų laiško supratau, kad Jūsų sūnus jau du metus lanko vaikų darželį ir yra pripratęs prie jo, tačiau paskutiniu metu pastebėjote elgesio pasikeitimus: ryte jis verkia ir nenori eiti į darželį, pasiėmus pamatote, kad jo kelnaitės būna išteptos. Iš Jūsų suteiktos pirminės informacijos sunku spręsti kokie įvykiai galėjo taip įtakoti vaiko savijautą, tikėtina kad tai gali būti susiję su pokyčiais jo artimoje aplinkoje, patirtais stipriais išgyvenimais.

Galimos Priežastys:

• Pokyčiai aplinkoje: Dažnai vaikai, susidūrę su naujomis situacijomis, išgyvendami stiprius jausmus, negalėdami paaiškinti jų ir nupasakoti kas jiems vyksta, savo nerimą, įtampas, sunkius išgyvenimus parodo pasikeitusiu elgesiu, nuotaikomis, kūno simptomais: padidėjusi baimė, irzlumas, vengimas tam tikrų vietų ar situacijų, nebenorėjimas užsiimti ta veikla, kurią iki šiol mėgo, bijojimas pasilikti vienas kambaryje, greitai užsiplieskiantis pyktis dėl keisčiausių smulkmenų.
• Raidos regresija: Vaiko elgesys gali regresuoti, t.y. ką jis jau mokėjo ir gebėjo atlikti, pavyzdžiui pasiprašyti į tualetą, valgyti su įrankiais, nebečiulpti čiulptuko ar piršto, staiga užsimiršta, lyg vaikas taptų pusmečiu ar metais jaunesniu.
• Neįvertinti įvykiai: Mums, kaip suaugusiems, reikšmingais neatrodantys įvykiai, veiksmai, vaikui gali sukelti labai stiprius ir individualius išgyvenimus, kartais pasireiškiančiais patologiniais pokyčiais bei ligomis kaip pvz. nežinia iš kur atsiradęs skausmas , pykinimas, silpnumas, temperatūros pakilimas.
• Komunikacijos sunkumai: Vaikas iki mokyklinio amžiaus, t. y. kada jis pradeda pilnais žodžiais įvardinti savo norus, išreikšti suprantamai mintis, negali mums pasakyti tiksliai ko jis išsigando, kas jį įskaudino ar nuvylė.
• Fantazijos ir baimės: Šiame raidos tarpsnyje vaiko išgyvenimas ar patirtas emocinis sukrėtimas gali būti susietas tiek su tiesioginiais įvykiais, su kuriais susiduria pirmą kartą savo gyvenime ir nežino kaip su jais tvarkytis, tokiais kaip darželio auklėtojos, šeimininkutės pasikeitimas, naujo vaiko atėjimas į grupę, naujų reikalavimų ar taisyklių gavimas. Bei su fantazijų ir įsivaizduojamo pasaulio iššūkiais ir sunkumais, kaip pavyzdžiui, suaugusio žmogaus išsakytas pagąsdinimas, kuris jam atrodo tik kaip šmaikštus juokas, vaiko gali būti suprastas kaip tiesioginė grėsmė ir sukelti baimę.
• Gąsdinimas: Vaiko gąsdinimas, kad nesusitvarkius daiktų, ateis „nykštukas, baubas, maumas“ juos paims ar jį nubaus, gali jautresnį vaiką paveikti tiesiogiai, sukeldamas neigiamas pasekmes - jis gali pradėti bijoti eiti į tamsų kambarį, miegoti neužgesinus šviesos ir taip toliau.

Ką Daryti?

• Kreipkitės į darželio personalą: Siūlyčiau kreiptis į grupės auklėtoją, darželio personalą ir pasiklausti apie esamą situaciją, esant poreikiui - prašyti auklėtojos, darželio psichologės pagalbos sprendžiant vaikų tarpusavio santykius, galimus konfliktus, naujus iššūkius.
• Analizuokite šeimos aplinką: Gal būt pokyčiai vyksta Jūsų namuose, kurie taip pat gali kelti vaikui naujus klausimus, įtampas, reikalavimus, neužtikrintumą.
• Būkite atidūs: Tėvams dažnai sunku sužinoti ar pajausti kokia jo nenorų priežastis ir jie gali būti linkę neįvertinti ar nuvertinti iš vaiko gautą informaciją, ja nepatikėti.

Netinkamas Elgesys Mokykloje: Dėmesio Siekimas, Situacijų Vengimas ir Kontrolė

Moksleivių netinkamas elgesys gali pasireikšti dėl daugelio priežasčių. Mėginant suprasti vaikų netinkamo elgesio priežastis, dažnokai daroma prielaida, kad tokį elgesį lemia vaiko sveikatos sutrikimai. Nors daugelis požiūrių į vaikų netinkamo elgesio problemas remiasi subjektyvia nuomone ir teorija, vienas iš požiūrių pagrįstas sistemingu tyrimu ir tiesioginiu vaikų stebėjimu klasės aplinkoje. Remiantis šiuo požiūriu siekiama nustatyti, kokios yra netinkamo elgesio funkcijos vieno ar kito moksleivio atžvilgiu. Vietoje to, kad visas dėmesys būtų skiriamas netinkamo elgesio atsiradimo priežasčių analizei, siekiama atskleisti, kokias funkcijas atlieka netinkamas elgesys.

Dažniausios Priežastys:

• Dėmesio siekimas: Bet kurio amžiaus mokiniai gali elgtis netinkamai, siekdami sulaukti daugiau dėmesio iš savo mokytojų ar bendraamžių. Daugelis mokinių trokšta dėmesio ir kartais, to siekdami, per pamokas elgiasi labai destruktyviai, nevaldomai, tuo priartindami trokštamą tikslą. Tuo atveju, kai mokinys netinkamai elgiasi, kad atkreiptų dėmesį, galima taikyti labai efektyvius tiesioginius metodus, kuriais vaikas mokomas siekti dėmesio tinkamu elgesiu.
• Situacijų vengimas: Kai kurie mokiniai jau nuo pirmų metų mokykloje ima suvokti, kad netinkamas elgesys padeda jiems išvengti tam tikrų situacijų. Mokytojai dažnai pastebi, jog mokiniai elgiasi netinkamai, norėdami išvengti kontrolinių darbų, sudėtingų užduočių arba tokių dalykų kaip matematika ar skaitymas. Tačiau paaiškėjo, jog pykčio priepuoliai kyla tik prieš skaitymo pamokas ir kitas užduotis, kurias atliekant reikia vadovautis rašytiniais nurodymais. Tapo aišku, jog to priežastis yra labai retas regėjimo sutrikimas, dėl kurio vaikas negali sėkmingai mokytis skaityti. Netinkamu elgesiu jis siekė apsisaugoti nuo bendraamžių pajuokos.
• Kontrolė: Kai kurie mokiniai netinkamai elgiasi norėdami geriau kontroliuoti aplinką. Kontrolė tampa tam tikru jų veiklos motyvų pastiprinimu. Pavyzdžiui, mokytojas pastebėjo, jog viena mokinė labai dažnai nori užsiimti ta veikla, kurią pati pasirenka, o kai užduotį pateikia mokytojas - ji dykinėja ir nepaklūsta nurodymams. Kadangi mergaitė tokių epizodų metu yra linkusi užsiimti kokia nors savo pasirinkta veikla, mokytojas mano, jog ji nesistengia išvengti užduočių ir nesiekia atkreipti dėmesio.
• Bendravimo sugebėjimai: Kai kurių vaikų netinkamo elgesio priežastis yra nepakankamai išvystyti bendravimo gebėjimai. Vaikai nemoka tinkamu būdu perduoti kitiems informacijos apie savo poreikius, norus ar jausmus. Pavyzdžiui, pykčio priepuoliai, savęs žalojimas, agresyvus elgesys dažnai būdingi artistiškiems vaikams, nes jie tokiu būdu mėgina aplinkinius informuoti apie savo poreikius ar jausmus. Bet ir kiti, neartistiški vaikai, elgiasi panašiai, kai jų bendravimo, socialiniai ar pragmatiniai gebėjimai nėra pakankamai išvystyti.

Fizinės Bausmės: Ar Tai Veiksminga?

Kiekvieną dieną daug vaikų yra baudžiami fizinėmis bausmėmis. Kaip rodo tyrimų duomenys, Lietuvoje daugiau nei pusė visų vaikų yra mušami ar baudžiami kitokiomis fizinėmis bausmėmis. Žinoma, visi vaikai kartais neklauso, elgiasi ne taip, kaip norime mes, suaugusieji. Tačiau ar pats geriausias būdas, susidoroti su šiomis problemomis, yra fizinės bausmės? Daugelis vaikų gydytojų, psichologų ar kitų specialistų dirbančių su vaikais pataria nemušti savo vaikų.

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

Fizinių Bausmių Poveikis:

• Pažeminimas ir pyktis: Kai vaiką muša tėvai ar globėjai, jis jaučiasi pažemintu, tampa piktas, pamiršta, ką blogo yra padaręs, bet prisimena, kad jį skriaudė.
• Agresijos modelis: Tas, kas muša savo vaiką tarsi sako vaikui - ,, Jeigu tu esi didesnis ir stipresnis, tu gali skriausti kitus“, taip duoda suprasti vaikui ( patys to visai nenorėdami), kad agresija yra pats tinkamiausias būdas spręsti konfliktus.
• Netinkamo elgesio neišmokimas: Ir svarbiausia - mušimas neišmoko vaiko tinkamo ar pageidaujamo elgesio.

Alternatyvos Fizinėms Bausmėms:

• Teigiamas skatinimas: Reikia stengtis sakyti vaikui , ką jis turi daryti, o ne tai, ko jis neturi daryti, reikia mažiau vartoti žodžių ir frazių su dalelyte ,, NE „. Vaikas geriau klausys, jeigu būsime šalia vaiko, o mūsų ir vaiko akys bus viename lygyje. o ne ,, Jeigu „.
• Konkretūs paliepimai: Paliepimus vaikui duokime kaip galima konkretesnius ir specifiškesnius. Geriau sakykime ,, Surink nuo grindų popierius ir išmesk juos į šiukšlių kibirą „,o ne ,,susitvarkyk savo kambarį „.
• Ramybė ir tvirtumas: Kuo garsiau šauksime, tuo mažiau pasieksime. Aiškiai, tvirtai, bet nekeliant balso reikia pasakyti vaikui, ko tikimės iš vaiko.
• Alternatyvios nuobaudos: Jeigu vaikas vis dar nevykdo mūsų prašymo ar manome, kad už nusižengimą reikia vaiką nubausti, reikia pasirinkti kitokią nuobaudą - pavyzdžiui, alternatyvi nuobauda galėtų būti malonumo atėmimas . Svarbu, kad nuobauda sektų kaip galima greičiau po ,, nusikaltimo „.
• Skaičiavimas iki dešimties: Jeigu vis dar negalime susilaikyti, reikia suskaičiuoti mintyse iki dešimties.
• Skatinkite gerą elgesį: Bet svarbiausia - vaikas daugiausia išmoksta ne iš bausmių ir kritikos. Daugiausia vaikas išmoksta skatinant jo ,, gerą ““ elgesį - tada lieka mažiau vietos blogam elgesiui.

Dėmesio Stoka ir Hiperaktyvumas: Sindromas, O Ne Išlepinimas

Tokiu vaikų tėvų skundai būna labai panašūs: vaikas nenustygsta vietoje, darželyje tuo metu, kai kiti vaikai yra užsiėmę darbeliais, jis pradeda bėgioti po grupę, yra impulsyvus, neklauso ką jam sako, pertraukinėja kalbantįjį, atlikinėdamas užduotį negali sukoncentruot dėmesio, dažnai nebaigia pradėto darbo. Gydytojai pastebi, kad panašūs požymiai dažnai išryškėja apie trečiuosiuos metus, kai vaikas pradeda lankyti darželį, o žymus elgesio sutrikimai pastebimi vėliau, apie septintuosiuos gyvenimo metus , t.y. pradedant lankyti mokyklą.

Priežastys:

• Psichologiniai ir fiziniai sunkumai: Šis dėsningumas paaiškinamas paprastai: vaiko smegenys nesugeba susidoroti su naujais psichologiniais ir fiziniais sunkumais, atsirandančiais pradedant lankyti darželį ir mokyklą.
• Kritiniai amžiaus tarpsniai: Tretieji ir septintieji gyvenimo metai yra kritiniai vaikų centrinės nervų sistemos formavime ir padidėjęs jos apkrovimas iššaukia elgesio sutrikimus. 3 metai - dėmesio, atminties bei kalbos aktyvaus vystymosi pradžia, 7 metai - susikaupimo, kryptingo elgesio, savęs vertinimo bei savikontrolės formavimosi pradžia, todėl 3-5m. ikimokyklinukų, turinčių dėmesio stokos su hiperaktyvumu sindromą, tėvai pastebi vaiko jautrumą, padidėjusį emocionalumą bei judrumą, išsiblaškymą ir impulsyvumą. 7-10m amžiuje ryškėja mokymosi sunkumai, nepažangumas bei elgesio sutrikimai.
• Nėštumo ir gimdymo patologija: Šiai grupei galima būtų priskirti nėštumo bei gimdymo patologiją (toksikozės, nėščiosios infekciniai susirgimai, didelių alkoholių kiekių vartojimas, rūkymas, pilvo srities traumos, gimdymo eigos komplikacijos bei netaisyklinga vaisiaus padėtis). Psichologai pastebi, kad dar negimusį vaiką neigiamai veikia nėščios moters stresas ir psichologinės traumos. Taip pat turi įtakos ir gimdytojų amžius. Patologijos pasireiškimo tikimybė ženkliai didėja, jeigu nėščioji jaunesnė nei 19m. bei vyresnė nei 30m., o tėvas vyresnis nei 40m.
• Įgimtas polinkis: Šiai rizikos veiksnių grupei priskirtinas įgimtas polinkis.
• Mitybos ypatumai: Šioje grupėje išskirtini vaiko mitybos ypatumai nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių, maisto produktų turinčių dirbtinų priedų vartojimas.

Kaip Padėti Tokiam Vaikui?

• Būkite kantrūs ir pasiruošę: Reikia žinoti ir būti pasiruošusiems tam, kad tokie reiškiniai, kaip impulsyvumas, išsiblaškymas ir hiperaktyvumas neišnyks per keleta savaičių arba net mėnesių. Mažylis nesugeba susitvarkyti su savimi, viską jis daro „netyčia“, be tikslo paerzinti ar supykdyti ką nors.
• Rami aplinka: Tokio „motoriuko“ tėvams gydytojai aiškina, kad būklės pagerėjimas labai priklauso nuo ramaus, geranoriško ir nuoseklaus suaugusiųjų elgesio su vaiku.
• Konkrečios taisyklės: Iš vienos pusės, negalima visko leisti, vaikui yra būtina išaiškinti konkrečias elgesio taisykles įvairiose situacijose, tačiau draudimu kiekis turėtu būti minimalus.
• Skatinkite ir girkite: Tokį išdykėlį būtina skatinti už kryptingą, susikaupimo reikalaujančią veiklą, girti kiekvieną kartą, kai jam pavyko užbaigti pradėtą darbą.
• Dienotvarkė ir priminimai: Labai veiksminga yra sudaryti būtinai suderintą su vaiku dienotvarkę, rašyti įvairius raštelius su priminimais (galima su smagiais paveiksliukais ar piešiniais). Tokie paprasti dalykai padeda vaikui priprasti planuoti savo veiklą.
• Paskatinimai: Ne mažiau svarbu taikyti įvairius paskatinimus ar nedidelius prizus už teisingą vaiko elgesį, ar jeigu jis sugebėjo atlikti naujas užduotis.
• Rami namų aplinka: Namų aplinka turėtų būti rami bei geranoriška. Esant galimybei, idealu jeigu tokio mažylio aplinkoje nebūtų pašalinių, erzinančių jį daiktų bei triukšmo.
• Apsauga nuo pervargimo: Tėvams reikia saugoti vaiką nuo pervargimo, didelių žmonių susibūrimo vietų (parduotuvės, mugės ir pan.), idealu jeigu galima riboti žaidimo draugų kiekį, kad vaikas vienu metu žaistų tik su vienu, pageidautinai ramiu draugu, vengti triukšmingų, išdykusių vaikų.
• Sėdimas vieta klasėje: Problematišką vaiką reikia sodinti į pirmą suolą, kad jis būtų kuo arčiau mokytojo. Tokiu būdu ir mokytojas galės sekti atliekamą darbą ir laiku padėti, o pačiam vaikui, esant reikalui, bus lengviau ir greičiau kreiptis pagalbos.
• Energijos panaudojimas: Galima panaudoti šių vaikų energingumą pamokos metu, pvz., paprašyti surinkti mokinių sąsiuvinius, išdalinti dažus ar plastiliną.
• Korekcinis darbas: Tačiau vien pakeisti bendravimą su vaiku nepakanka, kad pasikeistų jo elgesys ir pagerėtų pažangumas. Neuropsichologai mano, kad dar yra būtinas gerai parinktas korekcinis darbas. Dažniausiai jį sudaro individualūs užsiėmimai, skirti ne tik ištaisyti susikaupimo stoką, bet ir būdingus šiems vaikams atminties, mąstymo, orientavimo erdvėje trūkumus, lemiančius rašybos, skaitymo, skaičiavimo klaidas.
• Logopedo pagalba: Hiperaktyviams vaikams, turintiems kalbos defektų (( mikčiojimas, tarties klaidos) yra būtina logopedo pagalba.
• Medikamentinė terapija: Medikamentinė terapija yra labai svarbi gydyme ir skiriama individualiai vyresniems nei 6 m. vaikams. Šioje terapijoje naudojami preparatai, stimuliuojantys dėmesį, atmintį, veiklos kontrolę.

Svarbu Atminti:

• Dėmesio stokos su hiperaktyvumu sindromu - tai susirgimas, o ne išlepinimo pasekmė. Vaikas nekaltas, kad turi problemų.
• Reikalingas gydymas: O juk apie tai, kad vaikui, turinčiam elgesio problemų, reikalingas gydymas, ne visada žino net gydytojai, o ką jau kalbėti apie tėvus ir pedagogus.
• Būkite jautrūs ir dėmesingi, suprasti tokį mažylį ir laiku kreiptis pagalbos į specialistus.

Skyrybos ir Vaikų Elgesys: Kaip Išlikti Tėvais

Skyrybos, kaip amputacija, yra sukrečiantis įvykis visiems, kurie su jomis susiję. Tėvams jos reiškia daugelio puoselėtų svajonių ir siekių pabaigą. Vaikams tėvų skyrybos gali atrodyti pasaulio pabaiga.

Kaip Elgtis Skyrybų Atveju?

• Nenaudokite vaiko kaip keršto priemonės: Blogiausia, ką tėvai gali padaryti - tai panaudoti vaiką kaip keršto kitam priemonę. Jausmai dar neatšalę galimybės - akivaizdžios, pagunda - didžiulė. Kitas gimdytojas gali būti kaltinamas ir apkalbamas, ir vaikai gali būti verčiami arba skatinami palaikyti vieną pusę nuolatiniuose kivirčuose dėl teisių, globos, pinigų, auklėjimo būdų ir lankymų laiko.
• Išlikite tėvais: Geriausia, ką gali padaryti išsiskyrę tėvai - išlikti tėvais ir nebūdami sutuoktiniais. Tačiau tai nėra lengvai įgyvendinamas ketinimas, nes tam reikia nuoširdumo regimybės, esant priešiškumui ir nesantaikai.

Netinkamas Pavyzdys: Tėvų Atsakomybė

Paplitusi nuomonė, kad netinkamas tėvų, mokytojų ar bendraamžių pavyzdys, kitaip tariant, netinkami elgesio modeliai nulemia netinkamą vaiko elgesį. Analizuojant tėvų požiūrį, aiškėja, jog problemos struktūra ta pati. Tėvai eikvoja daugybę laiko, mėgindami pakeisti svetimų vaikų elgesį, ir niekada nesako savo vaikui liautis netinkamai elgtis.

Svarbu Prisiimti Atsakomybę:

• Tėvai eikvoja daugybę laiko, mėgindami pakeisti svetimų vaikų elgesį, ir niekada nesako savo vaikui liautis netinkamai elgtis.
• Jų manymu, nėra prasmės liepti vaikui nustoti netinkamai elgtis, nes jam pernelyg daug įtakos daro kiti vaikai, ir jis tiesiog negali pasakyti „NE“.
• Tokia tėvų nuomonė aiškiai rodo vaikui, jog jis nėra atsakingas už savo elgesį, jog niekas iš jo to nesitiki, be to, kažkas kitas privertė jį padaryti tuos baisius dalykus.
• Mokinys neprisiima atsakomybės už savo elgesį, nes dažnai girdėjo tėvus aiškinant, jog kažkas kitas priverčia jį blogai elgtis.

Kaip Pakeisti Įsitikinimus?

• Pakeisti tokio pobūdžio įsitikinimus galima ieškant faktinių įrodymų, patvirtinančių atsakomybę.

Konfliktai ir Muštynės: Kaip Išmokyti Vaikus Spręsti Problemas

Ar jums atrodo, kad jūsų vaikas nuolat įsivelia į konfliktus? Kodėl konfliktai ir tarp berniukų, ir tarp mergaičių šiomis dienomis kyla vis dažniau? Dar svarbiau - kodėl kyla tiek daug vaikų elgesio problemų? Tai nėra tik konfliktai: vaikams dažnai būna sunku pagarbiai elgtis ir paklusti taisyklėms, gyventi pagal tėvų nustatytą rutiną, vykdyti nesudėtingus nurodymus ir užduotis.

Problemų Sprendimo Įgūdžių Stoka:

• Dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikai neturi problemų sprendimo įgūdžių, kurių reikia norint išvengti muštynių ir konfliktų.
• Vietoje to, jie įgyja neefektyvių “susitaikymo” (angl. coping) įgūdžių.

Kaip Padėti Vaikui?

• Neklauskite "Kodėl?": Kai tėvai klausia vaiko “Tomi, kodėl mušei savo mažąjį broliuką?”, jie ne tik prašo Tomio pasiteisinti, bet jei jis to nepadarys, jie jam pagelbės: “Galbūt buvai piktas?”. Klausimas “Kodėl?” visada nurodo, kad norime pasiteisinimo arba priežasties, bet iš tikrųjų juk norime sužinoti, ką vaikas tokiu elgesiu norėjo pasiekti.
• Klauskite "Ką norėjai pasiekti?": Taigi tinkamesnis klausimas būtų “Ką norėjai pasiekti, kai trenkei broliui?”, nes taip sužinosime konflikto faktus. Klausimas “Kodėl” neveda prie elgesio pokyčio, o klausimas “Ką norėjai tuo pasiekti?” veda, nes kai vaikas pasakoja jums, ką bandė pasiekti savo poelgiu, atsiranda terpė jums pasakyti, ką jis galėtų daryti kitaip kitąsyk.
• Mokykite alternatyvių sprendimų: Jei esate pakankamai brandus, klauskite: “Ką kitąkart galėtum padaryti kitaip, kad, nemušdamas brolio, pasiektum tai, ko nori?”.

Konfliktų Rūšys:

• Prieštaravimo ir nepaklūsimo konfliktai: Viena iš konflikto rūšių - visada ir viskam prieštarauti ir niekam nepaklusti. Tokie vaikai su viskuo kovoja ir patys nežino, kodėl.
• Žodiniai konfliktai ir pykčio priepuoliai: Vaikai dažnai konfliktuodami naudoja žodinį smurtą; tai yra jų kovos su jumis būdas.
• Piktas ir priešiškas elgesys: Kartais vaikas supyksta ant kito vaiko ir jam trenkia. Arba du ar daugiau vaikų taip įsiaudrina, kad galų gale paleidžia į darbą kumščius.

Kaip Elgtis, Kai Vaikas Mušasi?

• Jei jus mokykla informuoja, kad vaikas įsivėlė į muštynes, geriausias dalykas yra pirmiausia iš mokyklos sužinoti, kas tiksliai nutiko.
• Kai vaikas grįžta namo, duokite jam 10 minučių apsiprasti. Leiskite užkąsti ar pasiklausyti muzikos. Nekalbinkite jo iš karto, nes perėjimai dažnai būna sunkūs bet kokio amžiaus žmonėms ir tai nėra tinkamas laikas aiškintis nutikusią situaciją.
• Kai kalbatės su vaiku, nekaltinkite jo, nebandykite gudrauti ar speisti vaiko į kampą. Atvirkščiai - būkite atviri ir nuoširdūs, kalbėkite apie faktus: “Šiandien kalbėjau su mokykla, jie sunerimę. Gal norėtum man papasakoti, kas nutiko?”.
• Jeigu sustabdysite vaiką vos pamanę, kad jis sako netiesą, galite praleisti detalių, kurios jums parodytų, kad versijos nesutampa dėl skirtingo požiūrio.
• Jei vaikas atsisako kalbėtis apie tai, kas nutiko, rekomenduoju neleisti jam žaisti, žiūrėti TV, naudotis planšete, kol nebus pasiruošęs kalbėtis.
• Kai kalbate su vaiku, jo ilgesne pauzes išnaudokite jo žodžių pakartojimui, pavyzdžiui: “Taigi tu sakai, kad Jared prie tavęs priėjo ir tau įspyrė tiesiog šiaip sau, be jokios priežasties, o tu jam spyrei atgal? Ar aš teisingai supratau?”.
• Kai nesutinkate su vaiku ir norite tai jam pasakyti, nevartokite žodelio “bet”, verčiau rinkitės žodį “ir”.

Pasekmės Už Muštynes:

• Bet koks netinkamas vaiko elgesys: agresyvus, žalojantis ar skaudinantis - turėtų būti aptartas namuose ir turėti ten pasekmes.
• Pagrindinė priežastis, kodėl netinkamas elgesys turėtų būti aptartas namuose yra ta, kad namuose turite laiko išmokyti kitokių elgesio modelių.
• Jei tai įvyko pirmą kartą, padėkite vaikui suprasti, kur jo elgesio pasirinkimas buvo netinkamas ir drauge sugalvokite, kaip buvo galima pasielgti tinkamai.
• Iš kitos pusės, jei tai jau antras toks poelgis, turėtumėte ne tik išsiaiškinti, kaip tai nutiko, ne tik susitarti, kokio elgesio tikėjotės, bet turėtų atsirasti ir pasekmės, kad vaikas prisiimtų atsakomybę.
• Pasekmė turėtų būti užduotis, padėsianti išmokti pamoką apie elgesį ir trunkanti tiek, kiek reikia jos išpildymui iki galo. Taigi namų areštas šešioms valandoms nebus veiksmingas, bet parašyti 10 dalykų, ką būtų galima daryti kitaip kitą kartą, padės.
• Jeigu jūsų vaikas laikinai suspenduotas nuo mokyklos, rekomenduoju jam neleisti naudotis jokiomis privilegijomis ir elektronikos prietaisais, kol suspendavimas pasibaigs.

Kada Vaikas Elgiasi Netinkamai?

Dauguma šeimų į psichologą kreipiasi būtent dėl „blogo“ vaiko elgesio. Žinoma, ne visada tai reiškia, kad vaikas turi rimtų elgesio problemų. Pirmiausia tėvams reikia pagalvoti, kas būtent jiems yra netinkamas elgesys, ir įsivardinti, kokio vaikų elgesio jie pageidauja. Vienų tėvų manymu, yra normalu, kad vaikas kartais rėkia, mėto savo žaislus, kitus daiktus, tuo tarpu kitoje šeimoje toks elgesys netoleruojamas ir už tai baudžiama. Taigi, kada vaikai elgiasi netinkamai, dažniausiai sprendžia kiekviena šeima individualiai.

Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys

#

Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams

tags: #vaiko #elgesys #pasikeite #i