Vaiko Norų Vertinimas: Motyvacija ir Ugdymas

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gausu dėmesį blaškančių dalykų, užtikrinti, kad vaikas išliktų motyvuotas mokslo atžvilgiu, yra nemenkas iššūkis. Labai dažnai tėvams tenka susidurti su vaikų nenoru mokytis, tingėjimu daryti namų darbus ar tiesiog pabėgimu iš pamokų. Kyla natūralūs klausimai: ką gali padaryti tėvai, kad jų vaikai atrastų mokymosi džiaugsmą? Kaip tėvai gali tinkamai paskatinti ruošti namų darbus? Tiesa ta, kad visiškai nemotyvuotų vaikų mokslui nėra, gali nebūti motyvacijos konkrečiam dalykui arba konkrečiu momentu. Žmogaus smegenys yra sukurtos tam, kad mokytųsi. Vaikai ir žmonės iš prigimties yra smalsūs.

Motyvacijos Svarba ir Veiksniai

Motyvacija yra tarsi jėgos, kurios suteikia energijos kokiai nors veiklai, elgesiui ir paskatina tai atlikti. Neretai mokyklinio amžiaus vaikai stokoja motyvacijos mokytis bei siekti gerų rezultatų mokymosi įstaigoje. Tai gali būti ir vidiniai, ir išoriniai veiksniai, tačiau nepaisant tipo, su jais reikėtų kovoti, kadangi nemotyvuotam atžalai bus daug sunkiau.

Vidiniai ir Išoriniai Veiksniai

Vaikų motyvacijai įtakos turi tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Vidiniai veiksniai apima vaiko smalsumą, interesus ir norą tobulėti. Išoriniai veiksniai - tai tėvų, mokytojų ir bendraamžių įtaka, taip pat apdovanojimai ir bausmės.

Augimo Mąstysenos Ugdymas

Kiekvienam vaikui reikia skirtingo tempo, jis skirtingai įsisavina dalykus. Dėl to svarbu ugdyti į nuolatinį augimą/tobulėjimą orientuotą mąstyseną. Tai reiškia, kad vaikas turi visada jausti, jog neįveikiamų iššūkių nėra, o įgūdžiai ar geri pažymiai visada pasiekiami dedant pastangas, skiriant laiko ir taikant tinkamas mokymosi strategijas.

Tėvų Rolė Skatinant Vaikų Motyvaciją

Tėvai atlieka svarbų vaidmenį skatinant vaikų motyvaciją mokytis. Jų požiūris, elgesys ir bendravimas su vaiku gali turėti didelės įtakos vaiko požiūriui į mokslą ir norui siekti gerų rezultatų.

Taip pat skaitykite: Skyrybos: vaiko motyvacija renkantis vietą

Patarimai Tėvams

1. Tikėkite savo vaiku. Labai svarbus Jūsų teigiamas požiūris į mokslo naudingumą. Jei vaikui sakysite: ,,Aš baigiau tik 9 klases ir uždirbu daugiau už tuos, kurie mokykloje mokėsi dešimtukais" „Fizikos tau niekuomet neprireiks" arba ,,Aš nemokėjau tos matematikos ir tu nemokėsi", taip pateisinsite vaiko tingėjimą ir padarysite jį neįgaliu mokymosi procese.
2. Girkite vaiką mokymosi eigoje, o ne už konkretų rezultatą ar pažymį. Kai giriame tik konkretų pasiektą rezultatą, vaikas jaučiasi labai nusivylęs ir demotyvuotas, jei nepasiekia gero rezultato, todėl svarbu akcentuoti patį mokymosi procesą, o ne rezultatą, pvz.: ,,Ar tau smagu skaityti šitą knygą?", ,,Matau, kad tau gerai sekasi ieškoti atsakymų", “Tau puikiai pavyko - tikriausiai labai stengeisi, spręsk toliau“.
3. Stiprinkite vaiko savęs vertinimą moksluose. Savęs vertinimas yra stipriai susijęs su noru mokytis, t.y.: jei vaikas tiki, kad jis yra protingas ir gabus, tai jis ir norės mokytis, daryti namų darbus. Todėl svarbu nuolat pastiprinti vaiką, pvz.: ,,Aš tavimi tikiu, kad tu išspręsi šitą užduotį", ,,Pažiūrėk jau pusę užduoties padarei, tikiu, kad pavyks ją pabaigti. Pamėgink dar kartą“. „Tikiu, tavimi, kad tu sugebėsi.“
4. Kontroliuokite savo kalbą. Jei tris kartus vaiką pavadinsite TINGINIU arba KVAILIU, tai ketvirtą kartą Jūsų vaikas ir elgsis kaip tinginys ar kvailys. Jis užsiprogramuos nesėkmei. Taigi, jei vaiką drąsinsime, kad ,,tu turi gabumų, tu gali, tu randi, tu sugebi… “, tikėtina, kad vaikas nebijos pradėti mokytis.
5. Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Mes mėgstame daryti tuos dalykus, kurie mums sukelia teigiamas emocijas, todėl pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais, pvz.: ,,per mokymosi pertraukėlę apdovanokite kvapnia arbata, juodu šokoladu, ar sauja riešutų“.
6. Skatinkite vaiką mokytis dėl savęs. Tikras noras mokytis turi gimti vaiko viduje, o ne būti sukurtas išorinių sąlygų. Bandykite pažadinti vaiko pažinimo džiaugsmą, pvz.: ,,Ar tau buvo smagu išspręsti šį uždavinį?, Oho kiek daug perskaitei, papasakok man!“.
7. Sudarykite raštišką kontraktą. Kontrakte vaikas surašo: 1) ką jis turi per konkretų laiką padaryti (geriausia pasirinkti 1 arba 2 savaites), 2) paskatinimas, kaip norėtų būti apdovanotas, jei laikysis savo susitarimo bei 3) kokia nuobauda laukia, jei jis neįvykdys susitarimo. Kontrakte turi būti keliami realūs reikalavimai, kad vaikas galėtų juos įgyvendinti, nes kontraktas turi būti SKATINIMO, o ne baudimo priemonė. Pinigai yra netinkama skatinimo priemonė. Geriau skatinkite kartu leidžiamu laiku, pvz.: ėjimu į kiną ar piceriją. Drausminkite, kokio papildomo darbo atlikimu.
8. Leiskite atrasti priežasties ir pasekmės ryšį. Vaikai dažnai nesusieja tai, kiek laiko mokėsi ir kokį pažymį gavo, todėl yra svarbu akcentuoti, kad ,,Jei mokeisi pusvalandį tai gavai 6 balus, o jei mokeisi 2 valandas gavai 10 balų“. Toks mokymosi laiko ir gauto pažymio susiejimas leis vaikui pasijusti galinčiu kontroliuoti savo mokslo rezultatus.
9. Leiskite rinktis, nuo ko pradėti. Vertimas ruošti namų darbus čia ir dabar prieš vaiko valią demotyvuos vaiką mokytis ir ilgam atstums nuo namų darbų darymo. Naudinga vaikui suteikti teisę nuspręsti nuo, ko jis gali pradėti daryti namų darbus arba kokioje vietoje atliks juos, arba ką veiks pertraukėlių tarp namų darbų darymo metu. Kai žmogui suteikiame galimybę rinktis, žmogus tampa labiau motyvuotu tą darbą padaryti. Mes nesuteiksime vaikui pasirinkimo laisvės atlikti ar neatlikti namų darbų, bet mes suteiksime galimybę rinktis namų darbų darymo aplinkybes, pvz.: ,,Pirma paruoši matematiką ar lietuvių?; Nori mokytis prie atidaro lango ar uždaryto?; Per mokymosi pertraukėlę norėsi ramiai išgerti arbatos ar pavedžiosi šunį?“
10. Neužsipulkite vaiko klausimu ,,KODĖL?“. Svarbiausia neperlenkti lazdos, nepulti aiškinti, kad kiekvienas privalo mokėti skaityti. Neleiskite vaikui pasijusti blogai - nevykėliu ar nepasitikinčiu savimi.

Skaitymo Motyvacija

Norėdami motyvuoti vaiką skaityti, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti nenoro skaityti priežastį.

• Sudarykite vaikui skaitymo tvarkaraštį. Pavyzdžiui, kasdien nuo 17 val. 30 min. mes sėdame paskaityti. Vieną dieną tai gali užtrukti 10 min., kitą - 20 min., bet stenkitės tai daryti kasdien. Tai turi tapti maloniu įpročiu, pvz., kaip valgyti.
• Rinkitės ir garsiai skaitykite įvairią literatūrą. Ji turi atitikti jūsų vaiko amžių ir interesus.
• Įsitikinkite, kad skaitoma literatura nėra per sunki.
• Padėkite vaikui susikurti jaukią aplinką. Paklauskite, ką norėtų atsigerti skaitydamas: sultys ar vaisvandenius.
• Paaiškinkite, kodėl kasdien skiriate laiko skaitymui.
• Pasiūlykite vaikui pačiam išsirinkti knygą. Pavyzdžiui, pasirinkti patinkančius komiksus, kur būtų nemažai teksto ir naujų žodžių.
• Kartais nutinka taip, kad vaikas nenori skaityti savo tėvams. Tada pasiūlykite paskaityti vyresniems sesei ar broliui, o gal seneliams.
• Knygos, kuriose daug juokingų istorijų, taip pat suteikia motyvacijos.
• Rodykite vaikui pavyzdį ir skaitykite knygas. Pasistenkite, kad knygos visada būtų „po ranka“. Pavyzdžiui, aplinkoje, kurią vaikas pasirinko kaip „jaukiausią skaitymui“ ar prie jo lovos.
• Naudokitės viešąja biblioteka. Apsilankymas bibliotekoje gali tapti šeimos tradicija!
• Visada galima patarti vaikui kaip skaityti, tik tie patarimai turi būti sakomi su šypsena ir gera nuotaika, jie neturi virst moralu ar pamoka. Svarbiausia, kad skaitytumėte drauge su savo vaikais, mėgautumėtės skaitoma knyga ir vengtumėte per daug taisyti.

Kaip Motyvuoti Vaiką Mokytis Be Spaudimo?

• Paverskite mokymąsi smagiu žaidimu
• Leiskite vaikui rinktis
• Kurkite mokymosi rutiną
• Skatinkite smalsumą
• Sukurkite teigiamą mokymosi aplinką
• Būkite pavyzdžiu
• Pripažinkite pastangas, o ne tik rezultatus
• Mokymąsi sieti su realiu gyvenimu
• Skatinkite bendradarbiavimą
• Išlaikykite pusiausvyrą tarp mokymosi ir poilsio

Būrelių Parinkimas: Atsižvelgimas į Vaiko Norus

Smalsūs, judrūs ir imlūs supančiam pasauliui vaikai paprastai demonstruoja daug talentų ir turi įvairiausių polinkių. Išrinkti jiems užsiėmimą, kur galėtų geriausiai save realizuoti, yra svarbus, bet tik pirmas žingsnis. Kaip ir visose veiklose, taip ir čia svarbus sėkmės variklis yra motyvacija, apie kurią mažai kas susimąsto. Vaikus stengiamės gražiai auginti bei puoselėti. Mes juos sveikai maitiname, suteikiame patogias gyvenimo sąlygas, bendraujame ir išdykaujame, kad tik jie būtų laimingi. Ir mokome juos gyventi: turtingai, sėkmingai, turiningai ir prasmingai.

Vaiko Norų Svarba

Psichologės Vitos Čioraitienės teigimu, didžiausia tėvelių klaida, parenkant laisvalaikiui būrelius, yra vaiko norų nepaisymas, o tėvų svajonių įgyvendinimas: jeigu mama svajojo piešti, vaikas atiduodamas į dailės būrelį, o jeigu tėvelis norėjo būti krepšininkas, sūnus, tegul ir neturintis duomenų, vedamas į krepšinio mokyklą. Tėveliams atrodo, kad vaikas tobulėja. Pasak psichologės, teisingiausiai elgiasi tie tėvai, kurie į vaikų būrelius žiūri kaip į saviraiškos būdą, teikiantį malonumą. Tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką, žino, kas jam labiausiai sekasi ir parenkant būrelį reiktų pirmiausiai atsižvelgti į tai. Judresniems reikia sportinių būrelių, ramesniam vaikui - keramikos, dailės, muzikos, kur jie galėtų save išreikšti.

Tėvų Nuomonės Primetimas

Nors kartais mamos savo drovesnes mergaites veda į modeliukų mokyklas, kad jos pajustų savo vertę, mokėtų save išreikšti, pateikti ir pristatyti. Tai kartais padeda, bet gali ir sužlugdyti. Tėvai turi susigaudyti, ar jie neprimeta savo nuomonės. Tai labai dažnai pasitaiko menininkų, medikų, teisininkų dinastijose. Dažna nuostata tokia: jeigu vaikas nieko nelankys, bus gatvėje, kieme, kur jis automatiškai bus sugadintas, todėl jį reikia kuo labiau apkrauti, kad turėtų kuo mažiau laisvo laiko. Lyg ir norma tampa, kai jau darželinukai pradedami mokyti japonų ar ispanų kalbos, muzikos, šokių, kovų menų, o jei dar lieka laiko - dar ir dailės ar plaukimo paslapčių. Mylintys tėvai nori išugdyti savo vaiką kažkuo ypatingu ir dažniausiai persistengia - vaikas patiria didelį fizinį krūvį ir emocinę įtampą. Kaip taisyklė, toks ypatingas vaikas sunkai pritampa prie bendraamžių, nes neatitinka jų gebėjimo lygio, o vyresni nepripažįsta jo, nes protingesnis mažiukas - nepriimtina kompanija.

Ryšio su Vaiku Palaikymas

Pasirūpinus, kad vaikas nebūtų gatvėje, svarbu, kad nuolat išliktų tėvų ryšys su vaiku. Lankantis vaikui ugdymo pamokėlėse, svarbiausia, kad jis ten gerai jaustųsi ir norėtų vėl sugrįžti. Tėveliai, kurie išrenka būrelį ir sumokėję mokestį, atsipalaiduoja ir galvoja, kad dėl savo atžalėlės padarė viską - iš tikrųjų nieko reikšmingo nenuveikė.

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

Sėkminga Ugdymo Programa

Psichologė V. Čioraitienė pataria atkreipti dėmesį į kelis dalykus, norint, kad vaikai sėkmingai įveiktų tėvų numatytą ugdymo programą: parinkti užsiėmimus, savo pobūdžiu labiausiai atitinkantį vaiko temperamentą ir pomėgius, ir tai geriausiai daryti tariantis su pačiu vaiku, domėtis jo veikla ir pasiekimais bei pasirūpinti motyvacija, kad vaikas norėtų lankyti būrelį. Pirmas teisingas motyvacijos žingsnis yra būrelio parinkimas. Natūralu, kad perkant vaikui žaislus, atsižvelgiama į jo norus. Būrelio parinkimas vaikui yra toks pats svarbus - juk žinom, kad kai kuriuos žaislus vaikai myli labiau nei kitus. Jeigu užsiėmimai bus vaikui mieli, pirmas žingsnis žengtas teisingas. Vėliau - nuolatinis bendravimas ir pokalbiai, kokie jo pasiekimai bei nesėkmės, kaip vaikas jaučiasi būrelyje, kas jį jaudina ar džiugina. Svarbu parodyti lankomo būrelio privalumus. Yra vaikų, kurie mokykloje sunkiau pritampa, o būreliuose, suradę tinkamą terpę saviraiškai, atsigauna. Tarkim mokykloje sunkai sekasi mokytis, o dailės būrelyje vaikas išmoksta gražiai piešti.

Šeimos Pavyzdžiai ir Patirtys

Ramunė Repčenkaitė-Majithia, 8 metų dukrą leidžia į šokių bei muzikos būrelius ir teigia, kad užsiėmimus parinko atsižvelgdama į jos polinkius ir norus. "Šarlotė susirado draugų, ją mėgsta mokytojai, jai gerai sekasi ir matome, kad mergaitė noriai lanko užsiėmimus, laukia jų," - pasakoja Ramunė. - „Labai smagu yra tai, kai per šeimos šventes mažoji demonstruoja savo išmoktus šokius: mes būnami sužavėti jos pasiekimais, džiaugiamės, pagiriame, ir tai skatina dukrą mokytis naujų šokių ir juos tobulinti. Labai smagu, kai klubas nuolat kas kelis mėnesius organizuoja koncertus, kurių metu visi būrelio vaikai prisato tėvams, seneliams ir draugams savo programėles, po kurių vyksta bendras vakarėlis, valgomas didžiulis ir skanus tortas bei aptariami rezultatai.

Vaikų Šokių Akademija

Klubo Šokiai.lt, kuriame vyksta tokios šventės, vadovė Jelena Aleksandarvičienė, pasakoja, kad į vaikų šokių akademiją priimami visi vaikai be jokios atrankos, nepriklausomai nuo fizinių duomenų - svarbiausia, kad vaikai norėtų šokti. O kad jiems tas noras nedingtų, net dar labiau sustiprėtų, buvo pasinaudota tarptautine vaikų šokių akademijų patirtimi ir pritaikyta mūsų sąlygoms. „Tėvai, atvedę vaikus, nori, kad jie išmoktų šokti. Tam reikia pastangų ir darbo, o vaikai, ypač mažesni, labiau mėgsta žaidimus, šokių judesių tobulinimas jiems ilgainiui tampa nuobodus. Todėl, remiantis vaikų psichologiniais ypatumais, sukurta programa, kurios esmė - vaiko skatinimas ir motyvacija." - pasakoja J. Aleksandravičienė. -„Vaikams patinka, kai jie gali pasirodyti ir pasigirti savo pasiekimais tėveliams šokių atestacijos metu, todėl pamokose stengiasi išmokti kuo daugiau. Repeticijų metu, šalia mažųjų visada yra globėjai - vyresni, profesionalūs šokėjai, kurie globoja, pataria, parodo ir pasirodymų metu šoka kartu - tokiu būdu vaikai jaučiasi saugūs, dingsta įtampa ir šokis tampa tikra pramoga. Vaikai žino, kad nebus nubausti, jeigu jiems kartais ir pavyks prasčiau, nes nėra jokios vertinimo balais sistemos, mes neskatiname konkurencijos tarp vaikų. Jiems reikia ne tiek jau daug - nuoširdaus pagirimo, todėl lieka labai patenkinti, gavę įvertinimo ženkliukus - juos noriai segasi ant krūtinės arba kuprinės, o paskui rodo savo draugams.

Dainininkės Patirtis

Dainininkė Karina Krysko pasakoja, kad vaikystėje tėvai jos niekada neversdavo daryti tai, ko nenori ir būrelių pasirinkimas priklausė tik nuo jos pačios. „Lankiau tokius būrelius, kurie man patikdavo ir kuriuose man būdavo įdomu. Kai tavęs niekas neverčia daryti ko nors per prievartą, kai uturi širdžiai mielą užsiėmimą, savaime norisi įsilieti į tau patinkančią veiklą ir siekti rezultatų, arba tiesio pajausti malonumą. Labai norėjau išmokti šokti, bet ne bet kaip, o labai gerai. Vaikystėje buvau labai kukli ir nedrąsi, o šokiai man buvo kaip saviraiškos forma. Tai buvo tam tikra energijos iškrova, kai viskas gera ir bloga, susikaupusio manyje, galėjau išreikšti šokio judesiais. O kur dar bendravimas su bendraamžiais, nauji draugai, kelionės, įdomus gyvenimas… Vėliau pati dirbdama šokių mokytoja, ypač su vaikais, žinojau, kad jiems turi būti ne tik vadovas, bet ir draugas: kiekvienas jų nori būti pastebėtas, įvertintas. Gal ir ne visiems taip greitai pavyksta įvaldyti šokių judesius, bet jeigu jie stengiasi, nuodėmė to nepastebėti, nepagirti, nepaskatinti.

Konkurencija Būreliuose

Yra tokių vaikų būrelių, ypač sportinių, kuriuose skatinama konkurencija. Psichologės Vitos Čioraitienės teigimu, tai yra tada, kai akcentuojama lyderystė, negalvojant apie vaiko savijautą. Gabiems vaikams, kurie siekia didelio tikslo, mokosi būti stiprūs ir atlaikyti konkurenciją, lyderystės skatinimas padės, juos užgrūdins. Kitus vaikus, kurie neatlaikys tos konkurencijos, tai gali traumuoti ir jie morališkai palūš. Jeigu šalia nebus suprantančių tėvų, kurie gali padėti susivokti, vaikai gali nusivilti ir pasijusti labai nevertingi. Natūralu, kad jie nebenorės toliau lankyti užsiėmimų.

Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys

Harmonijos Svarba

„Svarbu suderinti du dalykus: iš vienos pusės patenkinti tėvų lūkesčius, iš kitos - kad vaikas jaustų pasitenkinimą ir rastų geriausią saviraiškos formą," - teigia V. Čioraitienė.

Pasirengimas Mokyklai ir Mokymosi Motyvacija

Prasidėjus mokslo metams, greitai pasimiršta atostogų džiaugsmai, ir tėveliai dažnai sunerimsta, kad vaikas nenori mokytis, eiti į mokyklą, o ruošti namų užduotis jam - vis sunkiau.

Faktoriai Daranti Įtaką Mokymosi Sėkmei

Vaikui, kuris dažnai serga, bus sunkiau mokytis, kadangi somatinės ligos sukelia ir greitesnę astenizaciją: vaikas greičiau pavargsta, išsenka, jam neužtenka jėgų ir energijos mokytis. Vaiko intelekto lygis - dar vienas svarbus sėkmingo mokymosi rodiklis. Vienareikšmės intelekto sampratos nėra, tačiau dažniausiai tai suprantama kaip žmogaus gebėjimai, kurie suteikia galimybę įgyti reikalingų žinių ir įgūdžių, padedančių sėkmingai rasti sprendimus įvairiose gyvenimo situacijose. Tai kartais painiojama su intelekto koeficientu (IQ): šis išvestinia dydis leidžia psichologams protinius vieno žmogaus gebėjimus palyginti su tokio pat amžiaus kitų žmonių rezultatais. Žinoma, kad daugumos žmonių intelektas yra vidutinis, dalies - aukštas, o mažos dalies - labai aukštas.

Individualus Vystymosi Tempas

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas vaikas vystosi ir bręsta savu tempu, o visos amžiaus ribos ir raidos tarpsnių ypatumai yra tik sąlyginiai dydžiai. Tačiau svarbu, kad abu tėvai stebėtų vaiką ir adekvačiai vertintų tiek jo galimybes, tiek savo lūkesčius. Galbūt vaikui reikia daugiau laiko, kad „pasivytų“ bendraamžius?

Psichinė Raida

Apibūdinti psichinius vaiko resursus yra sudėtingiau nei fizinius ir intelektinius. Kas yra „normali“ psichinė raida, sunku atsakyti. Normos riba, nubrėžianti sveikatos ir ligos santykį, yra gana neaiški. Psichinę brandą, nepriklausomai nuo vaiko raidos etapo, galima laikyti vaiko sugebėjimą adekvačiai gyventi, užsiimti įvairia veikla, kurti ir palaikyti tarpusavio santykius su įvairiais žmonėmis. Tai ir vaiko sugebėjimas susidoroti su stresu ir vidine įtampa, atitinkančiais jo amžių. Jei vidinė įtampa ir nerimas vaikui tampa sunkiai pakeliami, jis gali pradėti reaguoti įvairiais elgesio ir nuotaikos pasikeitimais. Jei šeimoje įprasta tiesiogiai nereikšti negatyvių jausmų juos slopinant, vaikui gali pasireikšti miego, apetito sutrikimai, įvairūs neaiškios kilmės skausmai, pvz., galvos, pilvo.

Nerimas ir Jautrumas

Kiekvienam žmogui, tiek suaugusiam, tiek vaikui, nerimo lygis, kuris netrukdo ir netgi padeda įveikti kasdienes užduotis ir sunkumus, yra skirtingas. Todėl kai kurie vaikai yra jautresni ir nerimastingesni (tai priklauso ir nuo tėvelių nerimastingumo, ir nuo įtampos šeimoje), jiems sunkiau konkuruoti su bendraamžiais dėl pasiekimų ar geresnių pažymių. Veiksmingiau ne lyginti vaiko pažymius ar elgesį su kitų klasės mokinių rezultatais, o pastebėti jo paties pasiekimų pokyčius.

Savivertės Ugdymas

Pradinukų asmenybė bręsta ir savivertė nustatoma ne pagal vidinius kriterijus kaip suaugusio brandaus žmogaus, o pagal jam svarbių žmonių įvertinimus. Vaikui dar reikia išmokti atskirti, kad jis kaip žmogus yra vertingas pats savaime, o jo sugebėjimai, atliktas darbas ar poelgiai gali būti įvertinti kaip netinkami ar nepakankami. Todėl nepatenkinamą įvertinimą už diktantą jūsų pradinukas gali priimti ne kaip prastą gramatikos išmanymą, o kaip įvertinimą, skirtą jam pačiam - „aš blogas“. Tėvelių ir mokytojų užduotis - padėti vaikui suprasti, kad pažymys reiškia konkrečios užduoties, o ne jo kaip asmenybės įvertinimą. Reikėtų paaiškinti, už kokią konkrečią klaidą sumažintas pažymys ir ką reikia padaryti, kad klaida būtų ištaisyta. Ugdant adekvačią vaiko savivertę ir pasitikėjimą savo jėgomis svarbus požiūris į nesėkmę ir klaidas. Prisiminkime liaudies išmintį: mokomės tik iš savų klaidų, tad leiskime vaikams patiems bandyti, klysti ir pasitaisyti.

Motyvacijos Šaltiniai

Motyvacija - tai tarsi jėgos, kurios suteikia energijos kokiai nors veiklai, elgesiui ir paskatina tai atlikti. Pradinių ir jaunesniųjų klasių mokiniams ypač reikšmingas tėvų, autoritetingų suaugusių žmonių palaikymas, jų pritarimas, todėl siekiama gerais rezultatais suteikti jiems džiaugsmą ir pasididžiavimą, o žinių ar įgūdžių nauda ir svarba juos domina mažiau. Beje, vaikams žodis „mokytis“ gali reikšti daug daugiau nei tik žinių įgijimą. Tai ir noras susitikti su draugais, pažaisti. Artėjant paauglystei, suaugusiųjų svarba ir reikšmė vaikui mažėja. Prasideda psichologinis atsiskyrimas nuo tėvų. Geras bendraklasių vertinimas ir įsitvirtinimas jų kolektyve tampa ypač svarbus. Tai konkurencijos (iš lotynų kalbos concurrentia - „bėgu drauge“) - varžymosi, rungtyniavimo, jungimosi į grupes, aktyvaus bendravimo ir įvaizdžio kūrimo laikotarpis. Vyresnių klasių moksleiviai tampa jaunais žmonėmis, sugebančiais vis labiau savarankiškai rinktis, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, įvertinančiais ne tik savo teises, bet ir pareigas, randančiais pusiausvyrą tarp norų ir galimybių. Mokymosi motyvacija labai priklauso nuo to, ar vaikas patiria vidinį pasitenkinimą ir džiaugsmą mokydamasis.

Pasiruošimas Mokslo Metams

Daugelio mūsų gyvenime vykstančių dalykų sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Nuo to, kaip vaikas bus pasiruošęs psichologiškai, kiek turės žinių, daug priklausys ir jo tolesni mokymosi rezultatai. Artėjantys mokslo metai kelia nerimą daugeliui tėvų. Visi žino, kad mokyklinukui reikia nupirkti ne tik kuprinę. Tačiau labai svarbu ir tai padaryti laiku. Tam, kad vaikas jaustųsi gerai artėjant mokslo metų pradžiai, mokyklos reikmenis kartu su juo reikėtų pirkti ne paskutinėmis vasaros dienomis. Būsimiems pirmokams, o ir vyresniems reikia laiko pabūti su naujais daiktais, juos pačiupinėti, pasidžiaugti, „parepetuoti“ mokyklą. Labai svarbu tėvams atsakyti į vaiko klausimus, kalbėtis su juo, galbūt papasakoti savo mokyklinių metų istorijų, paruošti psichologiškai.

#

tags: #vaiko #noru #vertinimas #priklauso #nuo #ju