Vaikų Psichikos Sveikatos Moksliniai Tyrimai: Iššūkiai, Tendencijos ir Sprendimo Būdai

Pastaraisiais metais vaikų ir paauglių psichikos sveikata tapo vis didesniu rūpesčiu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tarptautiniai tyrimai ir nacionaliniai duomenys rodo, kad psichikos sveikatos problemų paplitimas tarp jaunimo didėja, o tai kelia nerimą tėvams, pedagogams ir sveikatos priežiūros specialistams. Siekiant pagerinti situaciją, būtina suprasti pagrindinius iššūkius, tendencijas ir ieškoti veiksmingų sprendimo būdų.

Psichikos Sveikatos Problemų Paplitimas Tarp Lietuvos Vaikų

Lietuvos vaikų psichikos sveikatos statistika atspindi pasaulines tendencijas - psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų skaičius nuosekliai auga. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro duomenų analizė rodo, kad bendras psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje didėja. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimo duomenimis, 32 procentai 7-14 metų amžiaus vaikų Lietuvoje turi labai rimtų elgesio ir emocinių problemų, siekiančių sutrikimo rizikos lygį. Tai reiškia, kad trečdaliui šios amžiaus grupės vaikų tikėtina diagnozė.

VU mokslininkai jau praėjusio karantino metu net dviejuose tyrimuose pastebėjo, kad trečdalio vaikų emocinė savijauta šalyje blogėja. „Kliniškai, labai mažiems vaikams užtenka 2 mėnesių, kad problemos taptų sutrikimais. Mokyklinio amžiaus vaikams problemos tampa sutrikimais per 4-6 mėnesius.

Šiuo metu 32 proc. 7-14 metų amžiaus vaikų Lietuvoje turi labai rimtų elgesio ir emocinių problemų, siekiančių sutrikimo rizikos lygį, kas reiškia - tikėtina diagnozė.

Tarptautiniai Palyginimai

Tarptautinio HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) tyrimo duomenys atskleidžia, kad Lietuvos mokinių psichikos sveikatos rodikliai yra žemesni už Europos šalių vidurkį, ypač vertinant saviveiksmingumą ir vienišumą. HBSC komanda savo pranešime supažindino konferencijos klausytojus su mokyklinio amžiaus vaikų 2022 m. psichikos sveikatos tendencijomis ir su ja susijusiais gyvensenos pasirinkimais. Jau ankstesniuose pranešimuose buvo minėta, kad daugiau nei pusė merginų ir daugiau nei trečdalis vaikinų nesijautė laimingais, beveik pusė merginų ir ketvirtadalis vaikinų pasižymėjo žema psichologine gerove, trečdalis merginų ir 15 proc. vaikinų jautėsi vieniši, ar nepatenkinti gyvenimu. Prasti ir nerimo rodikliai, ypač tarp merginų - daugiau nei trečdalis jų per pastarąsias savaites jautė vidutinį ar aukštą nerimo lygį (vaikinų atveju - 15 proc.). Be to, tarp 9-11 klasių trys ketvirtadaliai merginų ir 39 proc.

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

Net ir tarp devintokų šiek tiek daugiau nei pusė (56%) jaučia, kad yra pajėgūs išspręsti savo problemas, o pusė (50%) - pasiekti užsibrėžtus tikslus, likusiai vaikų ir paauglių daliai dažnai kyla sunkumų gyvenime, kuriuos sprendžiant praverstų kitų žmonių pagalba.

Pagrindinės Psichikos Sveikatos Problemų Kategorijos

Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos problemos gali būti skirstomos į kelias pagrindines kategorijas:

  • Psichologinės raidos sutrikimai: Šie sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia vaiko pažintinius, socialinius ir emocinius gebėjimus.
  • Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje: Šiai kategorijai priskiriami aktyvumo ir dėmesio sutrikimai (ADS), elgesio sutrikimai (prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, asocialus elgesys) ir emocijų sutrikimai (nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas).
  • Depresija ir nerimo sutrikimai: Šie sutrikimai pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika, interesų praradimu, nerimu, baime ir nuogąstavimu.
  • Valgymo sutrikimai: Anoreksija, bulimija ir kitos valgymo problemos dažniau pasitaiko paauglystėje.
  • Autizmas: Tai įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio srityse.
  • Bipolinis sutrikimas: Tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai - depresijos ir manijos arba hipomanijos epizodai.

Veiksniai, Darę Įtaką Psichikos Sveikatai

Vaikų psichikos sveikatos problemų priežastys yra kompleksinės ir įvairialypės. Tarp galimų veiksnių yra:

Socialiniai ir Ekonominiai Veiksniai

Skurdas, socialinė atskirtis, nedarbas ir kitos socialinės ir ekonominės problemos gali padidinti psichikos sveikatos problemų riziką. Pasaulio banko duomenimis, 2019-2020 mokslo metais 1 iš 10 mokinių buvo oficialiai diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas. Padėtis siejama su ilgalaikėmis Covid-19 pandemijos pasekmėmis, taip pat Rusijos karu prieš Ukrainą.

Šeimos Veiksniai

Nesutarimai šeimoje, skyrybos, smurtas, nepriežiūra ir kitos šeimos problemos gali neigiamai paveikti vaikų psichikos sveikatą. Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingas sąsajas tarp vaiko šeimos padėties ir psichikos sveikatos būsenos. Mažiausiai stacionaruose buvo gydyta pilnose šeimose augančių vaikų, daugiausia - globos namuose ir nepilnose šeimose gyvenančių vaikų. Išsiskyrusių šeimų vaikams dažniausiai diagnozuoti nuotaikos, neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai. Trečdalis vaikų, kurie gydėsi psichiatrijos stacionaruose, buvo iš išsiskyrusių šeimų (didesnė dalis nei bendroje populiacijoje), todėl svarbu išsiskyrusių ar besiskiriančių šeimų vaikams užtikrinti psichikos ligų prevenciją ir ankstyvąją intervenciją pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje, teikiant kompleksinę psichosocialinę pagalbą.

Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys

Mokyklos Veiksniai

Patyčios, akademinė įtampa, nesaugumas mokykloje ir kiti mokyklos veiksniai gali prisidėti prie psichikos sveikatos problemų.

Technologijų Poveikis

Ilgalaikis ekranų naudojimas, socialinė žiniasklaida ir kibernetinės patyčios gali neigiamai paveikti vaikų psichikos sveikatą. Tyrimas VAIKŲ SVEIKATA: ILGALAIKIS EKRANŲ POVEIKIS VAIKŲ FIZINEI IR PSICHIKOS SVEIKATAI. VU mokslininkai pastebėjo, kad trečdalio vaikų emocinė savijauta šalyje blogėja dėl ilgalaikio ekranų poveikio. Sparčiai tobulėjant skaitmeninėms technologijoms prie ekranų ir internete leidžiamas laikas tapo svarbia daugelio vaikų ir paauglių kasdienio gyvenimo dalimi. Nepaisant didėjančių įrodymų, kad tai sukelia žalingas pasekmes jų fizinei ir psichikos sveikatai, daugiau nei pusės vaikų laikas prie ekranų yra gerokai didesnis, nei rekomenduoja specialistai.

Biologiniai Veiksniai

Genetika, smegenų struktūra ir funkcijos, hormonų disbalansas ir kiti biologiniai veiksniai gali turėti įtakos psichikos sveikatai.

Trauminiai Įvykiai

Fizinis, seksualinis ar emocinis smurtas, nelaimingi atsitikimai, netektys ir kiti trauminiai įvykiai gali sukelti ilgalaikes psichikos sveikatos problemas.

Lyčių Skirtumai

Tyrimai rodo, kad mergaitės dažniau patiria tam tikras psichikos sveikatos problemas nei berniukai. HBSC tyrimo duomenimis, mergaitės dažniau skundžiasi galvos, nugaros, pilvo skausmais, nervine įtampa, irzlumu, bloga nuotaika, liūdesiu ir depresija. Be to, mergaitės, turinčios daugiau nusiskundimų, dažniau būna fiziškai neaktyvios ir renkasi žalingus įpročius, tokius kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas.

Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams

Sprendimo Būdai

Siekiant pagerinti vaikų psichikos sveikatą Lietuvoje, būtina imtis kompleksinių priemonių, apimančių:

Ankstyvąją Intervenciją

Ankstyvas psichikos sveikatos problemų nustatymas ir gydymas gali padėti užkirsti kelią sudėtingesnėms būklėms. HI Sveikatos informacijos centro vadovės Ugnės Gadžijevos teigimu, ankstesnis sutrikimų nustatymas padeda saugoti sveikatą ir laiku užkirsti kelią sudėtingesnėms būklėms.

Psichikos Sveikatos Paslaugų Prieinamumo Didinimą

Būtina užtikrinti, kad psichikos sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar socialinės ir ekonominės padėties.

Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, bendradarbiaujant su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) bei perimant Norvegijos gerąją patirtį, padėtas pagrindas šioms naujoms paslaugoms: Šeimų lankymas, Emocinės gerovės konsultantai, Ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų sveikatos kabinetų atnaujinimas ir aprūpinimas metodologinėmis priemonėmis, Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos (JPSPP).

Stigmos Mažinimą

Būtina mažinti su psichikos sveikata susijusią stigmą, kad vaikai ir jų tėvai nebijotų kreiptis pagalbos.

Švietimą ir Informavimą

Būtina šviesti visuomenę apie psichikos sveikatą, psichikos sveikatos problemas ir pagalbos galimybes.

Tarpinstitucinį Bendradarbiavimą

Būtina užtikrinti, kad įvairios institucijos - sveikatos priežiūros įstaigos, švietimo įstaigos, socialinės tarnybos ir nevyriausybinės organizacijos - bendradarbiautų, siekdamos pagerinti vaikų psichikos sveikatą.

Saugesnės Aplinkos Kūrimą

Svarbu kurti saugią ir palaikančią aplinką vaikams namuose, mokykloje ir bendruomenėje. Prof. K. Šmigelskas pabrėžė, kad siekiant pagerinti vaikų psichikos sveikatą, svarbu keisti aplinką aplink juos - kurti saugesnius santykius, gerinti santykius tarp vaikų, tėvų ir mokytojų, skatinti tarpusavio pasitikėjimą ir dėkingumą.

Prof. dr. Romos Jusienės teigimu, šiandien vaikams gyvybiškai svarbu atgauti gyvo kontakto su savo mokyklos bendruomene, mokytojais ir bendraamžiais viltį, būti pamatytais ir išgirstais - iš tiesų, gyvai, nelikti „anapus ekranų“: „Socialinių ir emocinių poreikių atliepimas vaikams yra esminis psichikos sveikatai ir gerai raidai.

Sveikos Gyvensenos Skatinimą

Sveika mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas gali padėti pagerinti vaikų psichikos sveikatą. Pranešimo metu klausytojai buvo ne tik supažindinti su emocinės sveikatos situacija tarp Lietuvos paauglių, bet ir su veiksniais, prognozuojančiais geresnius jos įverčius. Vienas svarbiausių veiksnių, prognozuojančių palankesnę emocinę sveikatą - miego rodikliai. Nustatyta, kad pakankamai miegantys paaugliai (bent 8 valandas per parą), gebantys užmigti laiku ir kokybiškai išmiegoti nakties metu bei jaustis žvaliais ryte, buvo net 3-10 kartų labiau linkę pasižymėti geresniais emocinės sveikatos rodikliais. Taip pat didžiulę reikšmę emocinei gerovei turėjo su šeima praleidžiamas laikas - pasivaikščiojimai ar sportas. Nustatyta, kad paaugliai, užsiimantys šia veikla bent kartą per savaitę buvo 2-3 kartus labiau linkę pasižymėti geresniais emocinės sveikatos rodikliais.

Psichologinės Gerovės ir Psichikos Sveikatos Stiprinimo Paslaugų Teikimą Ugdymo Įstaigų Bendruomenėms

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja individualias psichologo konsultacijas, psichologo konsultacijas grupėms bei emocinės gerovės konsultavimo paslaugas.

„Neįtikėtinų Metų“ Programa

Programa tėvams padeda geriau suprasti vaiko elgesį ir elgesio sunkumų priežastis, įsigilinti ir taikyti veiksmingus vaiko elgesio valdymo būdus, išmokti efektyviai nustatyti ribas, taisykles ir sėkmingai naudoti paskatinimų sistemą, padėti vaikui išmokti valdyti emocijas, kurti pozityvius santykius su kitais. Taip pat prisideda tobulinant tėvystės įgūdžius, padeda labiau pasitikėti savimi, išmokti pažinti save ir vaiko jausmus, suteikti pagalbą vaikui ir leisti jam jaustis geriau. Užsiėmimuose mokymasis vyksta per patyrimą: diskusijas, vaidmenų pratimus, video medžiagos analizavimą, taip pat sudaroma galimybė dalyvauti daugiau nei vienam šeimos nariui - abiems tėvams naudinga išmokti taikyti metodus kartu, pavyzdžiui, susidūrus su problema, kai vienas draudžia, o kitas leidžia.

tags: #vaiko #psichikos #sveikata #mokslincius