Vaiko Žalojantis Elgesys: Pasekmių Analizė ir Prevencijos Strategijos

Įvadas

Vaiko žalojantis elgesys - tai opi problema, turinti didelį neigiamą poveikį vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Ši problema aktuali tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Šiame straipsnyje siekiama išsamiai panagrinėti vaiko žalojantį elgesį, įskaitant jo apibrėžimą, įvairias formas, priežastis, galimas pasekmes vaiko raidai ir prevencijos strategijas. Straipsnyje remiamasi tiek teorinėmis įžvalgomis, tiek praktiniais pavyzdžiais, siekiant atskleisti šios problemos sudėtingumą ir būdus, kaip ją spręsti.

Vaiko Žalojantis Elgesys: Apibrėžimas ir Formos

Vaiko žalojantis elgesys apibrėžiamas kaip suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis vaikui fizinį, seksualinį, psichologinį ar emocinį poveikį, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Tai apima bet kokią smurto formą prieš vaiką, įskaitant fizinį, seksualinį, emocinį smurtą ir nepriežiūrą. Vaiko žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.

Norint geriau suprasti šios problemos mastą, būtina aptarti pagrindines vaiko žalojančio elgesio formas:

• Fizinis smurtas: Tai tyčiniai suaugusiųjų veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos ar raidos sutrikimus. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai, tokie kaip mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas ar bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdijimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo. Fizinę prievartą patiriantys vaikai yra išmokę, kad juos supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas. Suaugę, kurie jais rūpinasi, gali būti pikti, nekantrūs ir dirglūs, depresiški, tolimi. Jie gali labai lengvai, staiga, neprognozuojamai pavirsti žiauriais žmonėmis. Gyvendamas su smurtaujančiais suaugusiais, vaikas suvokia save, kaip nemylimą, „blogą”, netinkamą.

• Seksualinis smurtas: Tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką. Vaikų seksualinis išnaudojimas apima išprievartavimą ar mėginimą išprievartauti, vaiko tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą, atvirą kalbėjimą apie seksą, norint šokiruoti ar sukelti vaiko susidomėjimą, leidimą ar skatinimą žiūrėti pornografiniu filmus, žurnalus. Tyrimų duomenimis, apie 80-90 proc. atvejų nuo prievartos nukentėję vaikai pažįsta prievartautojus, jais pasitiki. Seksualiai išnaudojami vaikai jaučia didelę gėdą papasakoti apie tai, išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra perdėtai jautrūs. Kadangi seksualinė prievarta pažeidžia kūno ribas, jos pasekmės dažnai gali būti matomos „kūno elgesyje”. Vieni vaikai pradeda ypatingai saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, kiti, visiškai atvirkščiai, atvirai demonstruoja ir „siūlo” savo kūną kiekvienam, praradę normalias kūno ribas, negalėdami suvokti socialiai priimtų fizinio artumo ir atstumo normų.

  Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

• Emocinis smurtas: Tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žeminant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą ir ribojant normalias socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus, nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos), ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas). Emocinė prievarta - tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas dėl žeminimo, bausmių, atmetimo, gąsdinimo ir normalių socialinių sąveikų slopinimo. Emocinė prievarta apjungia tiek ir veiksmus nukreiptus prieš vaiką, pavyzdžiui, žodinės agresijos atakos, tiek ir neveikimą vaiko atžvilgiu, pavyzdžiui, vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nebuvimas. Atstūmimas - suaugęs nepripažįsta vaiko vertingumo ir jo poreikių teisėtumo. Terorizavimas - žodinė agresija, priekaištų srautai, baimės atmosferos sukūrimas.

• Nepriežiūra: Tai nuolatinis vaiko pagrindinių poreikių, tokių kaip maistas, drabužiai, pastogė, sveikatos priežiūra ir švietimas, nepaisymas.

Raidos Etapai ir Žalojantis Elgesys

Pažintinė, emocinė ir socialinė vaiko raida yra neatsiejamai susijusi su vaiko saugumu ir priežiūra, kurią suteikia tėvai ar globėjai. Pamatinis saugumas, vaiko raidos poreikių supratimas ir jų tinkamas tenkinimas yra būtina sąlyga vaikui augti ir realizuoti savo potencialą. Norint suprasti, kaip vaiko žalojantis elgesys veikia skirtingo amžiaus vaikus, svarbu aptarti pagrindines vaiko raidos teorijas. Šios teorijos padeda suprasti, kokie poreikiai yra svarbiausi kiekviename amžiaus tarpsnyje ir kaip smurtas gali sutrikdyti normalią raidą.

Psichoseksualinės raidos etapai pagal Z. Froidą

Z. Froidas išskyrė penkis psichoseksualinės raidos etapus:

• Oralinė stadija (0-1 metai): Šiuo etapu kūdikis patiria malonumą per burną, čiulpdamas, valgydamas ir kandžiodamas. Maitinimas yra svarbiausia stimuliuojanti veikla.
• Analinė stadija (1-3 metai): Šiuo etapu vaikas susidomi tuštinimusi ir išange. Mokymasis naudotis tualetu tampa svarbiu uždaviniu, kuris gali sukelti konfliktą su tėvais.
• Falinė stadija (3-6 metai): Šiuo etapu vaikas susidomi savo lytiniais organais. Berniukai didžiuojasi savo varpa, o mergaitės gali jausti pavydą. Atsiranda Edipo kompleksas, kai berniukas jaučia potraukį motinai ir priešiškumą tėvui.
• Latentinis periodas (7-11 metai): Šiuo etapu seksualiniai poreikiai yra ramūs, o vaikas gali nukreipti energiją į mokymąsi ir žaidimus.
• Genitalinė stadija (paauglystė): Šiuo etapu malonumo šaltinis vėl tampa lytiniai organai. Atsinaujina Edipo konfliktas, o paauglys mėgina atsiskirti nuo šeimos.

Psichosocialinės raidos etapai pagal E. Eriksoną

E. Eriksonas išplėtojo psichosocialinės raidos teoriją, kurioje akcentuojami socialiniai ir emociniai aspektai:

Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys

• Pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas (0-1 metai): Kūdikis mokosi pasitikėti savo globėjais, jei jo poreikiai yra patenkinami.
• Autonomija vs. gėda ir abejonės (1-3 metai): Vaikas mokosi pasirūpinti savimi ir naudotis tualetu.
• Iniciatyvumas vs. kaltė (3-6 metai): Vaikas bando naujus dalykus ir imasi iniciatyvos.
• Darbingumas vs. menkavertiškumas (6-12 metai): Vaikas mokosi įgūdžių ir siekia pasiekimų.
• Tapatumo paieška vs. vaidmenų sumaištis (12-18 metai): Paauglys bando suprasti, kas jis yra.
• Artimumas vs. izoliacija (jaunystė): Jaunas žmogus ieško artimų santykių.
• Kūrybingumas vs. stagnacija (brandus amžius): Suaugęs žmogus siekia būti produktyvus ir prisidėti prie visuomenės.
• Integralumas vs. neviltis (senatvė): Vyresnis žmogus apmąsto savo gyvenimą.

Kognityvinės raidos stadijos pagal J. Piaget

J. Piaget teorija akcentuoja vaiko mąstymo raidą. Jis išskyrė keturias kognityvinės raidos stadijas:

• Sensomotorinė stadija (0-2 metai): Vaikas pažįsta aplinką naudodamas jutimus ir motorinius sugebėjimus.
• Priešoperacinė stadija (2-6 metai): Vaikas naudoja simbolinį mąstymą ir kalbą, tačiau jo mąstymas yra egocentriškas.
• Konkrečių operacijų stadija (7-11 metai): Vaikas taiko logines operacijas ir supranta tvermės dėsnius.
• Formalių operacijų stadija (nuo 11 metų): Paauglys ir suaugęs žmogus sugeba mąstyti abstrakčiai ir hipotetinėmis sąvokomis.

Šios teorijos pabrėžia, kad kiekviename raidos etape vaikas susiduria su specifiniais iššūkiais ir poreikiais. Vaiko žalojantis elgesys gali sutrikdyti normalų šių etapų eigą, sukeldamas ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Vaiko Žalojantis Elgesys: Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Svarbu suprasti, kad vaiko žalojantis elgesys nėra atsitiktinis reiškinys. Tai kompleksinė problema, kurią lemia įvairūs tarpusavyje susiję veiksniai. Identifikavus šiuos veiksnius, galima veiksmingiau planuoti prevencijos ir intervencijos strategijas.

Yra įvairių veiksnių, kurie gali padidinti vaiko žalojimo riziką. Tai apima:

• Vaikystėje patirtas smurtas: Vaikai, kurie patys patyrė smurtą, dažniau smurtauja prieš kitus.
• Smurtinis tėvų elgesys: Vaikai, augantys šeimose, kuriose smurtaujama, dažniau patiria smurtą.
• Alkoholio ir narkotikų vartojimas: Tėvai, vartojantys alkoholį ar narkotikus, dažniau smurtauja prieš vaikus.
• Socialinė izoliacija: Šeimos, kurios yra socialiai izoliuotos, dažniau smurtauja prieš vaikus.
• Ekonominės problemos: Šeimos, patiriančios ekonominių sunkumų, dažniau smurtauja prieš vaikus.
• Tėvų psichikos sveikatos problemos: Tėvai, turintys psichikos sveikatos problemų, dažniau smurtauja prieš vaikus.
• Vaiko negalia: Vaikai su negalia dažniau patiria smurtą.

Vaiko Žalojantis Elgesys: Pasekmės

Vaiko žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą. Svarbu suprasti, kas padidina ar sumažina patirtos skriaudos pasekmių riziką. Vaiko amžius, vaiko genetinis pažeidžiamumas, vaiką žalojančio elgesio trukmė ir dažnumas, vaiką žalojančio elgesio pobūdis ir sunkumas, specialisto intervencijos pobūdis.

Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams

Vaiko žalojantis elgesys gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, socialinei raidai ir gerovei. Tai apima:

• Fizinės sveikatos problemos: Kaulų lūžiai, randai, nudegimai, smegenų sukrėtimas, cerebrinis paralyžius.
• Psichologinės problemos: Menka savivertė, depresija ir nerimo sutrikimai yra nuolatiniai smurto prieš vaikus palydovai, ypatingai paauglystės laikotarpiu. Savižudybės. Vaikai, patyrę smurtą, yra du kartus labiau linkę į savižudiška elgesį, jaunuoliai, patyrę seksualinę prievartą, aštuonis kartus dažniau bandė nusižudyti. Potrauminio streso sutrikimas (PTSS). Ilgą laiką vykstantys trauminiai įvykiai vaikams sukelia ilgalaikių psichologinių pasekmių. Net ir praėjus daugeliui metų po įvykio, asmuo vis dar gali patirti traumą taip lyg tai būtų įvykę ką tik. Psichikos sveikatos specialistai tokias užsitęsusias psichologines reakcijas vadina potrauminio streso sutrikimu (PTSS). Staigūs pasikartojantys trauminio įvykio išgyvenimai gali būti iššaukti atsitiktinio vaizdo, garso ar kvapo. Šie ryškūs nelaukti ir nepageidaujami atsiminimai verčia vaiką lyg dar kartą visa tai patirti.
• Elgesio problemos: Agresyvus ir žiaurus elgesys, nusikalstama veikla. Vaikai, dėl patirto žalojančio elgesio nuolatos jaučiantys įtampą, skausmą ir baimę, patys yra linkę agresyviai ir žiauriai elgtis su kitais žmonėmis. Vaikystėje patirta fizinė prievarta ir emocinis žeminimas yra pagrindinis rizikos veiksnys susijęs su prievartos naudojimu ir kitų žmonių žeminimu. Yra nustatyta stipri koreliacija tarp patirtos prievartos ir nusikalstamo elgesio. Seksualiai išnaudoti ir tvirkinti vaikai turi rimtų elgesio sutrikimų, kurie pasireiškia taip pat ir suaugusiojo gyvenime. Tai gali būti neadekvatus seksualinis elgesys - įsitraukimas į prostituciją, dažnas partnerių keitimas, seksualumo neigimas, lyties sumaištis, lytiškumo neigimas ir kt. Savęs žalojimas yra sąmoningas elgesys ir veiksmai, kuriais asmuo tyčia kenkia arba siekia pakenkti savo kūnui ir sveikatai arba siekia sukelti pavojų savo gyvybei. Sužalojimai dažnai yra pakankamai gilūs, todėl po jų lieka pasekmės, pavyzdžiui, randai. Žalojant save nesiekiama nusižudyti, tad šis elgesys nėra priskiriamas nesėkmingiems savižudybės bandymams ar susižalojimams dėl seksualinių paskatų. Turintys šią problemą asmenys dažnai ją slepia, pavyzdžiui, slėpdami pjaustymosi žymes nešioja rūbus ilgomis rankovėmis net karštu oru, įvairiai paaiškina sužalojimus, stengdamiesi sumenkinti jų reikšmę, pavyzdžiui, sako, kad įdrėskė katinas ar tiesiog netyčia pargriuvo ir susižeidė. Dažniausiai save žaloja vaikai ir paaugliai, tačiau tokio elgesio atvejų pasitaiko ir tarp suaugusiųjų.
• Socialinės problemos: Sunkumai palaikant santykius, socialinė izoliacija. Tarpasmeniniai santykiai. Smurto vaikystėje aukos neturi galimybės patirti sveiko, grįsto meile ir pasitikėjimu ryšio su juo besirūpinančiu suaugusiuoju, vietoje to vaikas patiria pažeminimą, išnaudojimą, skausmą. Santykiai su svarbiausiais žmonėmis, pagrįsti prievarta ir išnaudojimu, siaubu ir bejėgyste, išlieka visam gyvenimui kaip esminis santykių modelis, kuriame vaikas „gali pasirinkti“ būti „auka“ ar „smurtautoju“.
• Kognityvinės problemos: Mokymosi sunkumai, dėmesio koncentracijos problemos. Prievarta ir nepriežiūra patirta kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje iš esmės pakenkia vaiko kognityvinių funkcijų raidai, ypatingai kalbos raidai, gebėjimui tikslingai ir planingai veikti, koncentruoti dėmesį. Tyrimai rodo, kad vaikai, patyrę smurtą ir nepriežiūrą, dažnai turi mokymosi sunkumų, jų akademiniai pasiekimai lyginant su kitomis vaiku grupėmis yra kur kas žemesni.

Vaiko Žalojantis Elgesys: Prevencija

Veiksminga vaiko žalojimo prevencija reikalauja daugiapakopio požiūrio, įtraukiant individualius, šeimos, bendruomenės ir visuomenės lygmenis.

Strategijos

• Švietimas ir sąmoningumo didinimas: Svarbu šviesti visuomenę apie vaiko žalojantį elgesį, jo priežastis ir pasekmes. Tai gali apimti informacines kampanijas, mokymus tėvams ir globėjams, taip pat švietimo programas mokyklose.
• Parama šeimoms: Šeimoms, patiriančioms sunkumų, būtina suteikti visokeriopą paramą, įskaitant finansinę pagalbą, konsultacijas ir psichologinę pagalbą.
• Ankstyva intervencija: Svarbu kuo anksčiau identifikuoti vaikus, patiriančius smurtą, ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Tai gali apimti vaikų teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų ir psichologų įsitraukimą.
• Įstatymų ir politikos tobulinimas: Būtina užtikrinti, kad įstatymai būtų veiksmingi ir apsaugotų vaikus nuo smurto. Taip pat svarbu kurti politiką, kuri skatintų pozityvią tėvystę ir šeimos gerovę.
• Bendruomenės įsitraukimas: Vietos bendruomenės gali atlikti svarbų vaidmenį prevencijos procese, organizuodamos paramos grupes, rengdamos mokymus ir teikdamos kitas paslaugas šeimoms.

Požymiai

Svarbu atkreipti dėmesį į galimus vaiko žalojimo požymius. Tai gali būti:

• Fiziniai požymiai: Mėlynės, nubrozdinimai, nudegimai, lūžiai, patinimai, įdrėskimai, žaizdos.
• Elgesio požymiai: Baimė, nerimas, depresija, agresyvumas, uždarumas, mokymosi sunkumai, miego sutrikimai, valgymo sutrikimai, savižudiškos mintys.
• Seksualinio smurto požymiai: Netinkamas seksualinis elgesys, lytinių organų skausmas ar diskomfortas, baimė būti vienam su tam tikrais asmenimis.
• Nepriežiūros požymiai: Bloga higiena, netinkama apranga, nuolatinis alkis, sveikatos problemos, nelankymas mokyklos. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.

Ką daryti?

Jei įtariate, kad vaikas patiria smurtą, svarbu imtis veiksmų:

• Praneškite apie tai: Praneškite apie savo įtarimus Vaiko teisių apsaugos skyriui, policijai arba kitai kompetentingai institucijai.
• Būkite atviras ir supratingas: Jei vaikas jums pasakoja apie smurtą, išklausykite jį ramiai ir be teismo.
• Pasiūlykite pagalbą: Pasiūlykite vaikui pagalbą ir palaikymą, užtikrinkite, kad jis nėra vienas.

Kaip elgtis su agresyviu vaiku?

Ar jums atrodo, kad jūsų vaikas nuolat įsivelia į konfliktus? Dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikai neturi problemų sprendimo įgūdžių, kurių reikia norint išvengti muštynių ir konfliktų. Vietoje to, jie įgyja neefektyvių “susitaikymo” įgūdžių. Jei jūsų vaikas mušasi, jūs galite jausti susierzinimą ir nežinoti, kaip su tokiu elgesiu susitvarkyti. Dažnai tėvai pradeda panikuoti, kai pamato, kad jų vaiko elgesys blogėja. Jie reaguoja naudodami tas pačias, praeityje jau naudotas, priemones, tik jas naudoja griežčiau, garsiau ar taikydami nemalonesnes pasekmes. Problema yra ta, kad jeigu jūsų vaiko neveikia jūsų tėvystės metodai, tai griežtumas vargu ar kažką pakeis. Daugumai vaikų sunku spręsti socialinius sunkumus ir tai dažnai veda į agresyvaus elgesio apraiškas. Socialiniai sunkumai gali būti patys įvairiausi: išmokti pasirūpinti maistu kai esi alkanas, dalintis žaislais, tinkamai reaguoti, kai suaugusysis pasako “ne”, nevartoti narkotikų, kai draugai pradeda vartoti, nesileisti į nesaugius lytinius santykius. Dauguma vaikų išmoksta susidoroti su šiais sunkumais bręsdami. Kartais mes patys nukreipiame vaiko gebėjimų vystymasį neteisinga linkme, išmokydami išsisukinėti ir kaltinti kitus. Kai tėvai klausia vaiko “Tomi, kodėl mušei savo mažąjį broliuką?”, jie ne tik prašo Tomio pasiteisinti, bet jei jis to nepadarys, jie jam pagelbės: “Galbūt buvai piktas?”. Klausimas “Kodėl?” visada nurodo, kad norime pasiteisinimo arba priežasties, bet iš tikrųjų juk norime sužinoti, ką vaikas tokiu elgesiu norėjo pasiekti. Taigi tinkamesnis klausimas būtų “Ką norėjai pasiekti, kai trenkei broliui?”, nes taip sužinosime konflikto faktus. Klausimas “Kodėl” neveda prie elgesio pokyčio, o klausimas “Ką norėjai tuo pasiekti?” veda, nes kai vaikas pasakoja jums, ką bandė pasiekti savo poelgiu, atsiranda terpė jums pasakyti, ką jis galėtų daryti kitaip kitąsyk. Jeigu būsime nepasiruošę ir neatsargūs, kai vaikams sueis penkeri ar šešeri metai, jau būsime juos išmokę išsisukinėti ir ieškoti pateisinimų savo netinkamam elgesiui. Jei esate pakankamai brandus, klauskite: “Ką kitąkart galėtum padaryti kitaip, kad, nemušdamas brolio, pasiektum tai, ko nori?”. Nei vaikai, nei suaugusieji, supratę savo jausmus, nepakeičia savo elgesio. Tiesą sakant, būna atvirkščiai. Vaikai negali jausmų supratimu pasiekti geresnio elgesio, bet gali dėl savo geresnio elgesio pasijausti geriau. Kai galvojame apie konfliktą, dažniausiai įsivaizduojame du piktus žmones, besiruošiančius muštis. Viena iš konflikto rūšių - visada ir viskam prieštarauti ir niekam nepaklusti. Tokie vaikai su viskuo kovoja ir patys nežino, kodėl. Ir kuo daugiau mes klausime “Kodėl?”, tuo aršiau jie elgsis. Vaikai dažnai konfliktuodami naudoja žodinį smurtą; tai yra jų kovos su jumis būdas. Kartais vaikas supyksta ant kito vaiko ir jam trenkia. Arba du ar daugiau vaikų taip įsiaudrina, kad galų gale paleidžia į darbą kumščius.

Kaip kalbėtis su vaiku įsivėlus į konfliktą?

Jeigu jus mokykla informuoja, kad vaikas įsivėlė į muštynes, geriausias dalykas yra pirmiausia iš mokyklos sužinoti, kas tiksliai nutiko. Kai vaikas grįžta namo, duokite jam 10 minučių apsiprasti. Leiskite užkąsti ar pasiklausyti muzikos. Nekalbinkite jo iš karto, nes perėjimai dažnai būna sunkūs bet kokio amžiaus žmonėms ir tai nėra tinkamas laikas aiškintis nutikusią situaciją. Pavyzdžiui, jei vaikas įsivėlė į konfliktą prekybos centre arba su kaimynais, grįžę namo duokite jam 10 minučių prieš pradėdami kalbėtis. Kai kalbatės su vaiku, nekaltinkite jo, nebandykite gudrauti ar speisti vaiko į kampą. Atvirkščiai - būkite atviri ir nuoširdūs, kalbėkite apie faktus: “Šiandien kalbėjau su mokykla, jie sunerimę. Gal norėtum man papasakoti, kas nutiko?”. Nebandykite apgudrauti vaiko sakydami: “Ar nutiko mokykloje kažkas, apie ką norėtum pasikalbėti?”. Leiskite vaikui pirmam papasakoti apie situaciją, jei jis nori kalbėti. Nepertraukite jo pasakojimo sakydami “na na, tai neatitinka to, ką jie (mokykla) man sakė”. Jei tai padarysite, niekada nebeišgirsite jo istorijos pusės. Nors vaiko versija gali būti netiksli, o suvokimas - neteisingas, turėtumėte išklausyti visą istoriją: taip turėsite informacijos, už kurios kabintis. Jeigu sustabdysite vaiką vos pamanę, kad jis sako netiesą, galite praleisti detalių, kurios jums parodytų, kad versijos nesutampa dėl skirtingo požiūrio. Dažnai vaiko požiūris skiriasi nuo suaugusiojo požiūrio, o jūs to nesužinosite, jei neišklausysite abiejų pusių. Jei jis nusprendžia kalbėti, leiskite jam pasakyti tiek, kiek jis nori. Vartokite tokius sakinius kaip “Mhm..”, “Papasakok daugiau”, “Suprantu” ir “O kas nutiko po to?”. Tai - aktyvaus klausymo metodai, kurie leidžia vaikui kalbėti ir jaustis saugiai. Nepamirškite, kad mūsų tikslas nėra sugėdinti ar nubausti, mūsų tikslas - aiškintis ir vertinti informaciją. Kita vertus, jei vaikas atsisako kalbėti apie tai, kas nutiko, rekomenduoju neleisti jam žaisti, žiūrėti TV, naudotis planšete, kol nebus pasiruošęs kalbėtis. Kai kalbate su vaiku, jo ilgesne pauzes išnaudokite jo žodžių pakartojimui, pavyzdžiui: “Taigi tu sakai, kad Jared prie tavęs priėjo ir tau įspyrė tiesiog šiaip sau, be jokios priežasties, o tu jam spyrei atgal? Ar aš teisingai supratau?”. Išsiaiškinkite detales, kad abu žinotumėte tiek pat. Kai vaikas baigs pasakojimą, paklauskite: “Ar mokykla tave nubaudė?” ir pasiteiraukite, kaip. Leiskite jam pasidalinti, ką darė mokykla ir pasakykite “OK. Kai kalbėjau su mokykla, štai ką jie pasakė”. Štai dar viena svarbi taisyklė - kai nesutinkate su vaiku ir norite tai jam pasakyti, nevartokite žodelio “bet”, verčiau rinkitės žodį “ir”. Pavyzdžiui, jeigu sakote: “Džiaugiuosi, kad susitvarkei kambarį, bet…”, vaikas žino, kad tuojau pat pasakysite kažką neigiamo: “…”bet blogas kvapas vis dar tvyro”. Tai nėra taip veiksminga kaip pasakyti: “Džiaugiuosi, kad susitvarkei kambarį ir dabar norėčiau, kad papurkštum namų kvapu”. Taip pat galite sakyti: “Girdėjau, ką Michael tau pasakė…IR mokytojas irgi sakė, kad jis nemaloniai kalbėjo apie tavo marškinėlius. IR dar mokytojas tau patarė eiti į valgyklą, kad galėtų pats pasikalbėti su Michael. Vis dėl to, tu pasirinkai nemaloniais žodžiais išvadinti Michael ir buvai pradėjęs eiti link jo grėsmingu žingsniu. Ką norėjai pasiekti, keikdamas Michael ir eidamas jo pusėn?”. Kalbėkitės, kol išsiaiškinsite, kokie buvo vaiko siekiai. Svarbiausia, kad vaikas suprastų, padarytų išvadas ir pasimokytų iš situacijos. Vienas iš dalykų, kuriuos galėtumėte padaryti, tai išsiaiškinti konkretų momentą, kai jūsų vaiko taikūs problemų sprendimų būdai nustojo veikti, nes tai bus akimirka, apie kurią ir reikia mokytis. Jeigu vaikas sako: “Aš pradėjau eiti link Michael, nes jis elgėsi su manimi nemaloniai”, galite atsakyti: “Žinai, aš suprantu, kad jis elgėsi nemaloniai ir suprantu, kodėl supykai. Mokytojas tau pasakė, kad pasikalbės su Michael, taigi tau reikėjo sustoti, nes dabar pakliuvai į bėdą.

#

tags: #vaiko #zalojancio #elgesio #pasekmes