Įvadas
Vaiko elgesio tyrimo lapas (CBCL) yra plačiai naudojamas klausimynas, skirtas įvertinti vaikų ir paauglių emocinius ir elgesio sunkumus. Šis straipsnis apžvelgia CBCL klausimyno taikymą, jo svarbą vertinant vaikų psichosocialinį prisitaikymą, ypač atotolio šeimose, bei kitus instrumentus, naudojamus vaikų emocinei būsenai ir elgesiui vertinti.
CBCL klausimyno taikymas ir svarba
CBCL klausimynas yra vienas iš pagrindinių instrumentų, naudojamų vaikų ir paauglių psichosocialiniam prisitaikymui įvertinti. Jis leidžia nustatyti įvairius emocinius ir elgesio sunkumus, tokius kaip nerimas, depresija, agresyvus elgesys ir socialinės problemos. Klausimynas yra standartizuotas ir plačiai naudojamas tiek klinikinėje praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose.
CBCL klausimyno standartizavimas Lietuvoje
CBCL metodika buvo standartizuota Lietuvoje, naudojant 6-18 metų Lietuvos vaikų imties duomenis. Šis standartizavimas leidžia palyginti Lietuvos vaikų rezultatus su kitų šalių duomenimis ir užtikrina patikimą bei validų vaikų elgesio ir emocijų sunkumų vertinimą.
Psichosocialinio prisitaikymo vertinimas atotolio šeimose
Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama vaikų, augančių atotolio šeimose (šeimose, kuriose vienas ar abu tėvai yra išvykę į užsienį), psichosocialiniam prisitaikymui. Tyrimai rodo, kad perdėtas vaikų sunkumų akcentavimas žiniasklaidoje gali didinti atotolio šeimų stigmatizaciją ir atskirtį. Todėl svarbu atlikti išsamesnius tyrimus, siekiant geriau suprasti atotolio vaikų psichosocialinį prisitaikymą ir planuoti prevencinių veiksmų poreikį bei kryptį.
Tyrimai apie atotolio šeimų vaikų psichosocialinį prisitaikymą
Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 99 atotolio šeimos (103 vaikai, 52 berniukai ir 51 mergaitė, amžiaus vidurkis 9,0 m.), siekė palyginti šių vaikų psichosocialinį prisitaikymą su Lietuvos reprezentacinės imties vaikų prisitaikymu. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų, kurių vienas tėvų arba abu tėvai yra išvykę iš Lietuvos, psichosocialinis prisitaikymas, išreikštas elgesio ir emocijų sunkumais, statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo reprezentacinės imties vaikų prisitaikymo. Taip pat nustatyta, kad socioekonominiai kintamieji, vaiko amžius tėvų išvykimo metu bei išvykusiojo dalyvavimas auklėjant vaiką nėra susiję su vaikų elgesio ir emocijų sunkumais atotolio šeimose.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Tyrimo metodika
Tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie 99 atotolio šeimas (103 vaikai, 52 berniukai ir 51 mergaitė, amžiaus vidurkis 9,0 m.). Palyginimams naudoti Lietuvos reprezentacinės imties duomenys. Sociodemografinių kintamųjų bei išvykusiojo dalyvavimo auklėjant vaiką vertinimui taikyta tyrimo autorių sudaryta anketa. Vaikų psichosocialiniam prisitaikymui įvertinti taikytas 6-18 metų vaiko elgesio tyrimo lapas ir Mokytojo įvertinimo klausimynas (6-18 m.).
Tyrimo išvados
Apibendrinant gautus rezultatus, galima daryti šias išvadas:
- Vaikų, kurių vienas tėvų arba abu tėvai yra išvykę iš Lietuvos, psichosocialinis prisitaikymas, išreikštas elgesio ir emocijų sunkumais, statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo reprezentacinės imties vaikų prisitaikymo.
- Socioekonominiai kintamieji, vaiko amžius tėvų išvykimo metu bei išvykusiojo dalyvavimas auklėjant vaiką nėra susiję su vaikų elgesio ir emocijų sunkumais atotolio šeimose.
Kiti instrumentai vaikų emocinei būsenai ir elgesiui vertinti
Be CBCL klausimyno, vaikų ir paauglių emocinei būsenai ir elgesiui vertinti rekomenduojama naudoti ir kitus instrumentus, tokius kaip:
- Galių ir sunkumų klausimynas (SDQ): Šis klausimynas skirtas įvertinti vaiko stipriąsias puses ir sunkumus, apimant emocines problemas, elgesio problemas, hiperaktyvumą ir bendraamžių santykius.
- Vaiko elgesio aprašas (ASEBA): Tai išsamus instrumentas, apimantis įvairias kasdienio funkcionavimo sritis ir leidžiantis įvertinti įvairius elgesio ir emocinius sunkumus.
- Klinikinis interviu (diagnostinis pokalbis): Tai svarbus instrumentas bet kokiai elgesio ar emocinei problemai vertinti. Vaikų ir paauglių atveju renkama informacija apie paties vaiko funkcionavimą, emocinę savijautą, elgesio ypatumus, apie jo artimiausią aplinką, santykius, kasdienius įpročius.
PIN rizikos įvertinimas
Nors bendrai mokyklinio, o ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams pritaikytų standartizuotų instrumentų PIN (probleminio interneto naudojimo) rizikai įvertinti nėra, visgi siekiant suprasti, ar naudojimasis internetu nėra probleminis, perteklinis, svarbu iš vaiko tėvų ar globėjų bei iš paties vaiko ar paauglio surinkti atitinkamą informaciją.
Intelekto vertinimo metodikos
Vaikų ir paauglių intelektui vertinti naudojamos įvairios metodikos, pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
- IDS-2 (Intelligence and Development Scales - 2): Skirtas aprašyti vidutinius ir aukštus bei labai aukštus gabumus turinčių vaikų ir jaunimo nuo 12 metų 6 mėn. iki 16 metų 5 mėn. intelekto struktūrą. Testavimas gali būti atliekamas tiek individualiai, tiek grupėje.
- Amthauer intelekto struktūros testas (IST): Skirtas įvertinti 16-51 m. asmenų bendruosius intelektinius gebėjimus, aprašyti gebėjimų struktūrą. Testavimas gali būti atliekamas tiek individualiai, tiek grupėje.
- Berlyno intelekto struktūros testas (BIS): Skirtas vertinti 13-66 metų asmenų bendruosius intelektinius gebėjimus (Verbalinius, Matematinius, Loginius, Erdvinius), Atminties gebėjimus, Kalbos turtingumą. Testavimas gali būti atliekamas tiek individuliai, tiek grupėje.
- Wechslerio intelekto testas vaikams (WISC): Skirtas vertinti 6-16 m. vaikų bendruosius intelektinius gebėjimus. Testavimas atliekamas tik individualiai.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus