Vaikų Nerimo Gydymo Būdai: Išsamus Vadovas

Įžanga: Kas Yra Nerimas?

Nerimas - tai emocija, kuriai būdingas grėsmės ar nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Nerimas yra emocija, kurią patiria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Ji pasireiškia kaip grėsmės, nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Nerimas yra neišvengiama ir reikalinga emocija, padedanti išgyventi, numatyti pavojus, skatinanti pasiruošti įveikti sunkumus, kliūtis, išvengti itin pavojingų dalykų.

Kodėl Nerimas Yra Svarbi Tema?

Normalu, kad žmonės patiria nerimą ir nerimauja dėl įvairių savo gyvenimo aspektų. Nerimas yra neišvengiama ir reikalinga emocija, padedanti išgyventi, numatyti pavojus, skatinanti pasiruošti įveikti sunkumus, kliūtis, išvengti itin pavojingų dalykų. Tačiau, kai nerimas tampa pernelyg dažnas ar intensyvus, jis gali sukelti sveikatos problemų, sutrikdyti miegą, apsunkinti socialinius santykius, darbą ar mokslus. Intensyvus nerimas dažnai skatina vengti situacijų, kurios būtinos svarbiausiems tikslams siekti, palaikyti pasitikėjimą savimi, patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Nerimo Sutrikimai: Apibrėžimas Ir Tipai

Nerimas yra normali reakcija į stresą. Kai kuriais atvejais lengvas lygis gali būti naudingas. Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir yra susiję su pernelyg didele baime ar nerimu. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų. Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus. Gali turėti įtakos darbo našumas, mokyklos darbai ir asmeniniai santykiai. Tačiau nerimo sutrikimai yra gydomi daugeliu psichoterapinių gydymo būdų.

Nerimo sutrikimai - tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių.

Skiriami tokie nerimo sutrikimo tipai:

  • Generalizuotas nerimo sutrikimas apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Generalizuotas nerimo sutrikimas - nuolatinis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių (darbo, sveikatos, santykių). Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai. Gydymo tikslas - sumažinti nuolatinį nerimą ir įtampą bei pagerinti kasdienio gyvenimo kokybę. Viena efektyviausių priemonių yra kognityvinė elgesio terapija.
  • Panikos sutrikimas. Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Panikos sutrikimas - pasikartojantys staigūs ir intensyvūs panikos priepuoliai su stipriais fiziniais simptomais. Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.
  • Specifinė fobija yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo. Specifinės fobijos - stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė (pvz:. aukščio, vorų, skrydžių).
  • Agorafobija - tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesių ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.
  • Socialinis nerimo sutrikimas - intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam ar gėdintis socialinėse situacijose.
  • Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
  • Potrauminio streso sutrikimas - nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.

Nerimo Simptomai Ir Požymiai Vaikams

Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio. Jie gali pasireikšti įvairaus intensyvumo ir trukmės epizodais, priklausomai nuo žmogaus būklės ir nerimo sutrikimo tipo.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

Fiziniai simptomai:

  • Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija)
  • Pakitęs kvėpavimas: dusulys, pernelyg intensyvus kvėpavimas, netolygus, paviršinis kvėpavimas
  • Prakaitavimas, drebulys
  • Raumenų įtampa, galvos ar nugaros skausmai
  • Virškinimo sutrikimai - pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas
  • Galvos svaigimas, alpimo jausmas
  • Šaltkrėtis arba karščio bangos
  • Kūno tirpimas ar dilgčiojimas (ypač rankose, veide)
  • Pasikeitusios realybės ar savęs suvokimo pojūtis
  • Sunkumai susikoncentruoti, dėmesio sutrikimai

Emociniai simptomai:

  • Įtampa
  • Nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“
  • Sunkumai atsipalaiduoti

Kognityviniai simptomai:

  • Susirūpinimas dėl ateities, mintys apie galimas grėsmes, nemalonumus
  • Katastrofinis mąstymas (tikėjimas blogiausiu scenarijumi)
  • Savo galimybių išspręsti ar atlaikyti sunkumus, susidoroti su nesėkmėmis nuvertinimas
  • Galimybių sulaukti reikiamos pagalbos iš aplinkos nuvertinimas arba nepagalvojimas apie tai

Elgesio simptomai:

  • Nervingi įpročiai - nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų judinimas, rašiklio spaudinėjimas ir kt.
  • Neramus judėjimas, blaškymasis arba sustingimas.
  • Pernelyg greitas, intensyvus kalbėjimas arba kaip tik tylėjimas
  • Tam tikrų objektų, situacijų ar vietų kurios sukelia nerimą, vengimas.
  • Įvairūs atidėliojimai
  • Padidėjęs polinkis kontroliuoti aplinką, gali būti ritualizuotas elgesys, tikrinimai (pvz:. ar užrakintos durys, išjungta viryklė)
  • Kitas saugumo siekiantis elgesys (pvz:. vaistinėlės visur nešiojimąsis, ėjimas kur nors tik su kitu žmogumi, tyrinėjimas, kur yra avariniai išėjimai, tualetai, gesintuvai)

Ženklas, kad nerimas gali būti didesnė problema, yra nerimas, kuris viršija tai, kas atrodo tinkama konkrečiai situacijai. Virtinė nerimo dėl nesusijusių dalykų arba nerimas, kuris atsiranda dažniau, yra kiti įspėjamieji ženklai.

Nerimo Intensyvumas Ir Pastovumas

Nerimas gali būti:

  • Stiprus nerimas: Nerimo reakcija pernelyg intensyvi ir neproporcinga realiai situacijai. Tai gali pasireikšti tiek fiziniais, tiek psichologiniais simptomais, dažnai sukeliančiais didelį diskomfortą. Per stiprus nerimas dažnai pasireiškia panikos priepuolių forma ir gali būti būdingas panikos sutrikimui, specifinėms fobijoms ar potrauminio streso sutrikimui.
  • Pastovus nerimas: Pastovus (chroniškas) nerimas - nuolatinis nerimo jausmas, kuris išlieka savaitėmis, mėnesiais ar net metais, nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių. Jis dažnai siejamas su generalizuotu nerimo sutrikimu (GNS).

Jei nerimas sutrikdo funkcionavimą pagrindinėse gyvenimo srityse (darbe/moksle, santykiuose su žmonėmis, laisvalaikiu, sveikatos palaikyme), rekomenduojama kreiptis pagalbos į specialistus.

Vaikų Nerimo Priežastys

Pagrindinės vaikų nerimo sutrikimų priežastys gali būti genetiniai polinkiai ir aplinkos stresoriai. Vaikų nerimo sutrikimai atsiranda dėl kelių sąveikaujančių veiksnių: genetinio polinkio, aplinkos stresorių, psichologinių mechanizmų ir sociokultūrinės įtakos. Jei jūs ar kitas šeimos narys yra patyręs nerimą, jūsų vaikas gali būti jautresnis. Stresą keliantys gyvenimo įvykiai - persikėlimas į naują mokyklą, tėvų skyrybos ar artimo žmogaus mirtis - gali sukelti vaikų nerimą. Vaikai, kurie iš prigimties yra baikštesni ar jautresni, gali būti labiau linkę į nerimo sutrikimus. Nerimo sutrikimai mergaitėms pasireiškia dažniau nei berniukams. Pagrindiniai skirtumai atsiranda dėl hormoninių pokyčių, skirtingo smegenų brendimo tempo, akademinio spaudimo, miego kokybės, socialinių santykių ir emocijų reguliacijos gebėjimų.

Sutrikimo priežastys:

  • Biologiniai veiksniai: nervų sistemos, galvos smegenų ypatumai, nėštumo metu motinos persirgtos ligos, gimdymo komplikacijos, genetiniai veiksniai.
  • Psichologiniai veiksniai: ankstyvos patirtys su globėjais, kiek ir kaip buvo patenkinami kūdikio poreikiai.
  • Socialiniai veiksniai: trauminės patirtys, patyčios.

Vaikų Nerimo Gydymas

Pirmas žingsnis yra kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nėra fizinių problemų, sukeliančių simptomus. Jei diagnozuojamas nerimo sutrikimas, psichikos sveikatos specialistas gali kartu su jumis rasti geriausią gydymą. Deja, daugelis nerimo sutrikimų turinčių žmonių pagalbos nesikreipia. Nors kiekvienas nerimo sutrikimas turi unikalių savybių, dauguma jų gerai reaguoja į dviejų tipų gydymą: psichoterapiją arba „pokalbių terapiją“ ir vaistus. Šie gydymo būdai gali būti skiriami atskirai arba kartu.

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

Vaikų nerimo gydymo galimybės gali apimti kognityvinę elgesio terapiją, vaistus arba abiejų derinį.

  • Kognityvinė elgesio terapija (KET)
  • Vaistai (SSRI)
  • Atsipalaidavimo technikos

Sunkiais atvejais vaikų nerimo sutrikimai gydomi derinant medikamentus su terapinėmis intervencijomis. SSRI dažniausiai pasirenkami kaip pirmos eilės vaistai dėl gero saugumo profilio. Gydymo veiksmingumą didina šeimos įsitraukimas, nuosekli praktika namuose ir individualizuotos strategijos, pritaikytos konkrečioms vaiko baimėms. Struktūruotuose protokoluose dažnai naudojama sisteminė desensibilizacija, problemų sprendimo moduliai ir psichoedukacija apie nerimo valdymą. Progresas vertinamas reguliariai.

Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)

Kognityvinio elgesio terapija (KET), pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo.

Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) - šiuolaikinis, saugus, moksliškai pagrįstas ir labai veiksmingas vaikų ir paauglių psichologinio gydymo būdas. Išskirtinis KET bruožas: vaikas kas savaitę atlieka pavestas užduotis. Tai padeda keisti elgesį tarp konsultacijų, sutrumpina jų trukmę ir skaičių. KET yra nukreipta į esamą elgesį ir mąstymą bei jo keitimą ten, kur jis nėra adaptyvus. Dirbant su depresišku vaiku terapijoje siekiama keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai mokymasis į save pažvelgti kaip į laimėtoją, o ne į nevykėlį.

Vaistai

Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

Alternatyvūs Gydymo Būdai

Be tradicinės psichoterapijos ir vaistų, yra daugybė alternatyvių nerimo įveikimo metodų, kurie gali būti naudingi kaip papildoma pagalba ar net pagrindinis būdas valdyti nerimą.

Į kūną ir protą orientuotos praktikos:

  • Sportas ir fizinis aktyvumas
  • Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness)
  • Meditacija ir relaksacinės technikos
  • Kvėpavimo pratimai
  • Akupunktūra ir akupresūra

Kognityviniai ir elgesio metodai:

  • Pozityvi vizualizacija
  • Dėkingumo praktika
  • Pastovesnės dienotvarkės sudarymas ir laikymasis

Schemų Terapija Vaikams

Schemos susiformuoja (ankstyvoje) vaikystėje, kai vaikas gyvena psichologiškai nepalankioje aplinkoje ir tam tikrą laiką baziniai emociniai poreikiai nebūna patenkinami. Schemų terapija yra psichoterapijos rūšis, kuri padeda atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susiformavusias vaikystėje. Šios schemos gali turėti įtakos vaiko emocijoms, elgesiui ir santykiams su kitais žmonėmis. Schemų terapijos metu siekiama padėti vaikui patenkinti savo emocinius poreikius ir išmokti sveikiau reaguoti į stresines situacijas.

Darbas schemų terapijoje vyksta ieškant svarbiausių schemų, jas atpažįstant, suvokiant, kada ir kodėl jos atsirado. Taip pat dirbama su įvairiais režimais (pažeidžiamo vaiko, pikto vaiko, atsitraukusio gynėjo ir kt.), į kuriuos žmogus patenka, kai aktyvuojasi jo schemos. Mokomasi atpažinti, kada aktyvuojasi įvairios schemos ir režimai, kokie emociniai poreikiai šiuo metu nėra patenkinti. Taikomos prisiminimų perrašymo intervencijos, kuriose žmogus konfrontuoja prisiminimuose jo emociniais poreikiais nepasirūpinusius artimuosius bei mokosi dabar pasirūpinti savo vidiniu vaiku.

Pagrindiniai schemų terapijos principai:

  • Ankstyvosios maladaptyvios schemos: Tai neigiami įsitikinimai apie save, kitus ir pasaulį, kurie susiformuoja vaikystėje dėl nepatenkintų emocinių poreikių.
  • Emociniai poreikiai: Vaikai turi tam tikrus pagrindinius emocinius poreikius, tokius kaip saugumas, meilė, priėmimas, autonomija ir kompetencija.
  • Režimai: Tai skirtingos emocinės būsenos, kurias sukelia aktyvuotos schemos.

Schemų terapijos taikymas vaikams:

  • Padeda vaikams suprasti savo emocijas ir elgesį.
  • Moko vaikus atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas.
  • Padeda vaikams patenkinti savo emocinius poreikius.
  • Skatina sveikesnius santykius su kitais žmonėmis.

Schemų terapijos metodai:

  • Kognityviniai metodai: Padeda vaikams atpažinti ir keisti neigiamas mintis.
  • Elgesio metodai: Padeda vaikams išmokti naujų elgesio būdų.
  • Emociniai metodai: Padeda vaikams išreikšti ir valdyti savo emocijas.

Dėmesingas Įsisąmoninimas (Mindfulness)

Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) yra technika, skirta gyventi ir patirti dabartį. Dėmesingo įsisąmoninimo metu mokomasi nevertinančiai ir smalsiai stebėti kylančias mintis, emocijas, kūno pojūčius, impulsus veikti, elgesius, supančius vaizdus, garsus. Atsiranda supratimas, jog tarp impulso veikti ir elgesio yra (išminties) pauzė, kurioje mes galime pasirinkti, kaip reaguosime. Pamatome, jog viskas nuolat kinta: mintys, emocijos ateina ir praeina (net ir pačios nemaloniausios) be jokių valios pastangų. Tai suteikia ramybės, pilnatvės, stabilumo, kompetencijos, išminties ir kontrolės (paradoksiškai nieko nekontroliuojant) jausmus.

Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija irgi skiria dėmesį įvairioms kognicijoms (mintims, įsitikinimams, mąstymo klaidoms), nagrinėja jų įtaką emocinei būklei, elgesiui, gyvenimo kokybei kaip ir klasikinis KET. Taip pat dirba su emocijomis, kūno pojūčiais, impulsais veikti, (automatizuotu) elgesiu irgi panašiai kaip klasikinis KET.

Atjautos Terapija

Atjautos terapija yra psichoterapijos rūšis, paremta žmonių smegenų (neuromokslų) ir evoliucijos tyrinėjimais. Kiekviena iš jų yra lokalizuota skirtingose smegenų dalyse ir veikia skirtingų neuromediatorių pagalba. Kiekvienos sistemos funkcija irgi yra skirtinga. Grėsmės sistema stengiasi užtikrinti saugumą, apsiginti arba pabėgti nuo pavojų. Pasiekimų sistema motyvuoja kažką pasiekti, nugalėti, laimėti, gauti. Raminančioji sistema užtikrina nusiraminimą, atsipalaidavimą, pasirūpinimą savimi, artumą su kitais. Žmogus jaučiasi saugus, ramus, patenkintas.

Priėmimo Ir Įsipareigojimo Terapija (ACT)

Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT) yra klasifikuojama kaip trečiosios KET bangos psichoterapijos rūšis. Priėmimo ir įsipareigojimo terapijoje yra akcentuojama ir skatinama gyventi tokį gyvenimą, kurio klientas nori, remiantis jo vertybėmis ir nepaisant visų sunkumų, kurie iškyla ir tam trukdo. Raginama priimti gyvenimą ir realybę tokią, kokia ji yra ir stengtis išbūti dabartyje (čia ir dabar). Mokomasi nesusilieti ir atsiriboti nuo įvairių minčių, kurios pastoviai kyla.

Dialektinė Elgesio Terapija (DET)

Dialektinė elgesio terapija (DET) yra klasifikuojama kaip trečiosios KET bangos psichoterapijos rūšis. Terapijos metu yra lavinami kertiniai įgūdžiai, kurie yra labai naudingi gyvenime. Vienas iš jų yra dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness). Mokomasi sustoti ir įsisąmoninti, kas vyksta čia ir dabar.

Į Sprendimus Orientuota Terapija (ĮSOT)

Į sprendimus orientuota terapija (ĮSOT) standartiškai yra pakankamai trumpa, gali trukti apie 5 sesijas. Ją galima priskirti pozityviosios psichoterapijos rūšiai, nes, lyginant su dauguma kitų terapijų, ĮSOT gilinasi ne tiek į problemas, bet į teigiamus aspektus: galimybes, sprendimus, stiprybes, turimus resursus, norimą ateitį.

Meno Terapija

Meno terapija (pažodžiui „gydymas menu“) turi daug akivaizdžių privalumų. Kokius meno terapijos metodus galima (ir reikia) taikyti namie?

  • Izoterapija (piešimo technikos): Piešimas neretai yra vienas iš pirmųjų vaiko kūrybinių bandymų ir saviraiškos būdų, be to, labai mėgstamas - jis su malonumu tuo užsiima ir džiugina savo tėvelius. Kartu išanalizuokite piešinį (galima naudotis jau turima spalvų gama), kas vaiką jaudina, kurios dalys ir kodėl buvo išskirtos, pabrėžtos.
  • Žaidimas su smėliu: Vienas iš įdomiausių ir perspektyviausių psichoterapijos metodų. Pacientui (nebūtinai vaikui) siūloma specialioje dėžėje padaryti kompoziciją.

Vaikų Nerimo Prevencija

Vaikų nerimo prevencija apima palankios ir ugdančios aplinkos kūrimą, sveikų įveikimo įgūdžių skatinimą ir bet kokių pagrindinių problemų, galinčių sukelti nerimą, sprendimą. Tėvai ir globėjai gali padėti išvengti vaikams nerimo suteikdami jiems socialinio bendravimo galimybių, skatindami fizinį aktyvumą ir skatindami sveikus miego įpročius.

Prevencijos strategijos:

  • Palankios namų aplinkos kūrimas
  • Sveikų streso įveikimo mechanizmų mokymas
  • Sveika mityba
  • Fizinis aktyvumas
  • Reguliarus miego režimas

ADHD Ir Nerimas

Vaikai, kuriems diagnozuotas ADHD, dažnai susiduria su iššūkiais dėl savo darbinės atminties, organizacinių įgūdžių ir laiko valdymo gebėjimų. Dėl šių sunkumų jiems gali būti sunku laikytis kasdienės rutinos ir atlikti trumpalaikes ar ilgalaikes užduotis, o tai gali sukelti lėtinį stresą. Be to, emocijų ir jausmų reguliavimas gali būti kova vaikams, sergantiems ADHD. Būklė linkusi užlieti vaikus emocijomis, tiek teigiamomis, tiek neigiamomis, kurias šiuo metu gali būti sunku valdyti.

Kada Kreiptis Į Specialistą?

Kartais nerimo sutrikimai gali būti susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., depresija. Kreipimasis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą padės tiksliau suprasti, kas vyksta, bei nustatyti veiksmingą gydymo planą. Gydytojas ar psichologas gali padėti pasirinkti gydymo būdą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ar tinkamus vaistus, jei to reikia.

Yra daug dalykų, kuriuos žmonės daro, kad padėtų susidoroti su nerimo sutrikimų simptomais ir būtų veiksmingesnis gydymas. Streso valdymo metodai ir meditacija gali būti naudingi. Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis. Taip pat gali būti naudinga sužinoti daugiau apie sutrikimo specifiką ir padėti šeimai bei draugams geriau suprasti būklę.

Nerimo jausmas - įprasta reakcija į kasdienio gyvenimo iššūkius, tačiau svarbu atpažinti, kada šis jausmas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje.

Štai keletas ženklų, rodančių, kad reikėtų kreiptis į specialistą:

  1. Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
  2. Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
  3. Fiziniai nerimo simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
  4. Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
  5. Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
  6. Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.

Praktiniai Patarimai Ir Metodai

Yra daug dalykų, kuriuos žmonės daro, kad padėtų susidoroti su nerimo sutrikimų simptomais ir būtų veiksmingesnis gydymas. Streso valdymo metodai ir meditacija gali būti naudingi. Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis. Taip pat gali būti naudinga sužinoti daugiau apie sutrikimo specifiką ir padėti šeimai bei draugams geriau suprasti būklę.

  • Atsipalaidavimo metodai ir meditacija tikrai gali padėti jūsų nerimui. Tiesą sakant, nemedikamentiniai variantai yra pirmosios eilės lengvo nerimo, kurį daugelis iš mūsų kartais patiria, gydymas. Yra daug knygų, internetinių išteklių ir programų su atsipalaidavimo pratimais (dažnai kartu su giliu kvėpavimu) ir meditacijos nurodymais. Juos gana paprasta išmokti, tačiau jie yra labai veiksmingi. Šie metodai gali padėti ir gali būti naudojami bet kur, kai tik asmuo supranta metodą.
  • Kvėpavimo pratimas: skaičiuojant iki keturių įkvepiama pro nosį, skaičiuojant iki septynių kvėpavimas sulaikomas, skaičiuojant iki aštuonių - iškvepiama.
  • 3-3-3 nerimo suvaldymo taisyklė: šią techniką lengva prisiminti ir naudoti bet kada. Ji puikiai padeda nukreipti mintis nuo nepalankių situacijų, susikaupti ir nusiraminti.

tags: #vaiku #nerimo #gydymas