Depresija yra rimta problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje, įskaitant vaikus ir paauglius. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų nerimo paplitimą, priežastis, požymius ir statistiką, siekdami padėti tėvams ir artimiesiems atpažinti šią būklę ir laiku kreiptis pagalbos.
Nerimo paplitimas ir priežastys
Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, atlikęs 2014-2023 m. duomenų analizę, nustatė, kad bendras psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje 2014-2023 m. augo. Pasak Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovės Vitos Šulskytės-Janikūnės, „duomenys rodo ne tik augantį sutrikimų paplitimą, bet ir tai, kad gerėjant paslaugų prieinamumui vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos. Analizė rodo, kad vyresnio amžiaus asmenų grupė pasižymi aukščiausiais psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodikliais. Vertinant pagal visus sutrikimų pogrupius, moterims sutrikimų nustatoma vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrams.
Statistiniais duomenimis, depresija serga apie 280 milijonų įvairaus amžiaus žmonių visame pasaulyje. Depresija gali pasireikšti labai ankstyvame amžiuje. Paauglių depresijai būdingi tie patys požymiai kaip ir suaugusiųjų: nuolatinis prislėgtumas, savęs nuvertinimas, kritika, jėgų trūkumas ir prarastas susidomėjimas anksčiau mėgstamomis veiklomis. Paaugliams dažniau pasireiškia piktumas ir dirglumas. Depresijos atsiradimui įtakos gali turėti genetika. Jei artimoje aplinkoje yra sergančių depresija, paaugliui susirgti tikimybė didesnė. Tačiau didžiausią dėmesį reikėtų skirti socialinėms priežastims. Gyvenime susidaro situacijų, kai problemų našta atrodo milžiniška, o tikėjimas savo galiomis jas įveikti - menkas.
Paauglių emocingumas ir depresija
Dažnai paaugliai išreiškia nepasitenkinimą frazėmis kaip „Palikit mane ramybėje“ arba „Atsikniskit“. Tėvai neretai tai priskiria paauglystės amžiui ir tikisi, kad tai praeis. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į kitus požymius, pavyzdžiui, sunkumus rytais išlipti iš lovos, praleistas pamokas dėl galvos ar pilvo skausmų, nuolatinį liūdesį. Toks elgesys gali būti ne tik paaugliškas atžarumas, bet ir depresijos simptomai.
Medicinos centro „Neuromeda“ psichologė, vaikų ir paauglių psichoterapeutė Rugilė Kazlauskienė teigia, kad paauglių emocingumas yra natūralus dėl smegenų vystymosi ir limbinės sistemos brendimo. Tačiau svarbu atskirti normalias emocijų bangas nuo ilgalaikės prislėgtos būsenos.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Kaip atpažinti paauglio depresiją?
Tėvams nelengva atpažinti paauglio depresiją, nes paauglystėje normalu būti emocingam, liūdėti ir pykti. Tačiau jei liūdesys ir negatyvios emocijos trunka dvi savaites, tai jau gali būti depresijos požymis. Paaugliai nelinkę atverti tėvams savo emocinį pasaulį patys. Tačiau jei susirūpinimas nuoširdus, anksčiau ar vėliau paauglys atsivers. Svarbu parodyti, kad laukiate pokalbio. Yra tam tikrų požymių, kuriuos pastebėjus kreiptis į specialistą būtina nedelsiant. Tai savęs žalojimas, miego sutrikimai, nesusidorojimas su mokslais, vangumas ir įprastų veiksmų neatlikimas.
Kaip padėti paaugliui?
Specialistai taiko įvairias strategijas, priklausomai nuo psichoterapijos krypties. Kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutai stengiasi atpažinti, ko paauglys vengia, pasirūpinti kūnu, sutvarkyti miego grafiką ir dirbti su save menkinančiomis mintimis. Paauglys mokomas jas atpažinti ir sustabdyti.
Pogimdyminė depresija: statistika ir priežastys
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 10 proc. nėščių moterų ir 13 proc. moterų, kurios ką tik pagimdė, patiria psichikos sutrikimus, ypač depresiją. Besivystančiose šalyse šis skaičius dar didesnis. Sunkiais atvejais motinos patiria tokias dideles kančias, kad tai gali paskatinti net mirties grėsmę. Tyrimai rodo, kad pogimdyminė depresija patvirtinama 1 iš 5-6 moterų po gimdymo.
Moterys, kovojančios su pogimdymine depresija, nesikreipia pagalbos dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia, pripažinti, kad reikia pagalbos, yra sudėtinga. Pogimdyminė depresija visuomenėje yra stigmatizuota, priimta, kad moteris pagimdžiusi kūdikį turi būti be galo laiminga ir viską kontroliuoti nuo pirmosios dienos. Be to, psichikos sveikatos priežiūra gali būti nepasiekiama dėl žinių stokos, per mažai edukacijos, tolimos gyvenamosios vietos nuo sveikatos priežiūros įstaigų ir kt. Dažnai ir pačios moterys, susidūrusios su depresija nėštumo metu ar jau pagimdžius, kaltina save, kad padarė kažką ne taip ir dėl to susirgo. Nors tyrimai rodo, kad vienišos mamos, mamos, kurios gyvena šeimose, kuriose vyksta smurtas, ekonomiškai sunkiau gyvenančios moterys turi didesnę tikimybę susirgti depresija, bet taip pat yra nemaža dalis mamų, kurios serga depresija po gimdymo net jei neturi šių išorinių rizikos faktorių.
Kaip atpažinti pogimdyminę depresiją?
Būsimai ar esamai mamai gali pasireikšti: liūdesys, prislėgta nuotaika, neradimas, kas džiugintų ar domintų, neigiamas mąstymo stilius, nuolatinė kaltė, gėda, katastrofinės fantazijos apie ateitį, nerimastingumas, nuolatinis nerimas, jautrumas, dirglumas, didžiulis nuovargis, kūno svorio ar apetito pokyčiai, sunkumai susikaupti, priimti sprendimus, ryšio su vaiku sunkumai, socialinis atsiribojimas, įkyrios mintys, negalėjimas užmigti, mintys apie savižudybę. Jei ši būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Kaip padėti moteriai, sergančiai pogimdymine depresija?
Įtarus, kad mamai yra depresija po gimdymo, labai svarbu padėti jai kreiptis pagalbos į specialistus. Specialistas padės įvertinti emocinę būseną, depresijos sunkumo lygį ir rasti būdų, kaip efektyviai sau padėti. Taip pat nemažai tyrimų rodo, jog depresijai po gimdymo padeda tokie dalykai kaip mitybos sureguliavimas, aktyvumas, buvimas lauke, miegas, žindymas, bendravimas su kitomis mamomis, turėjimas rato artimųjų, kurie padeda buityje, gali išklausyti, partnerio įsitraukimas į tėvystę. Leisti pasakyti mamai, kaip ji jaučiasi, yra itin svarbu.
Pogimdyminės depresijos statistika Lietuvoje
Pernai Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, tarp gimdžiusiųjų metų bėgyje, 5 proc. moterų galima įtarti potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo, tuo tarpu pogimdyminę depresiją - net 23 proc. respondenčių. Lietuvoje moterys dažniausiai sulaukia emocinės pagalbos iš partnerio (76 proc.), taip pat iš artimųjų, bendraujančių gyvai arba nuotoliniu būdu (60-64 proc.), dar - iš draugių, su kuriomis dažniau susisiekia nuotoliu (55 proc.), rečiau - gyvai (39 proc.). Tik 55 proc. moterų po gimdymo emocinės paramos ieškojo pačios, kviesdamos pasikalbėti draugus ir artimuosius, 27 proc. jungėsi į mamas palaikančias grupes, 19 proc. - į vaikų užimtumo grupes ir tik 3 proc. kreipėsi į emocinės paramos tarnybas.
Rizikos faktoriai
PSO duomenimis, nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo psichikos sutrikimai gali pasireikšti praktiškai visoms moterims. Deja skurdas, migracija, didžiulis stresas, smurto poveikis, nepaprastosios ir konfliktinės situacijos, stichinės nelaimės, iki tol turėti psichikos sveikatos sutrikimai, suicido, priklausomybių patirtis ir menka socialinė parama padidina konkrečių sutrikimų riziką. Lietuvoje 2024 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažnesnės mintys apie savižudybę po gimdymo susijusios su jaunesniu gimdyvės amžiumi ir atlikta cezario pjūvio operacija.
Depresijos padariniai
Depresija žmogui sukelia didžiules kančias ir negalią, nulemia mažesnį motinos atsaką į vaiko poreikius. PSO tyrimai rodo, kad gydant motinų depresiją pagerėja mamos sveikata, o taip pat - ir naujagimių augimas bei vystymasis, sumažėja jų viduriavimo ir nepakankamos mitybos tikimybė.
Prevencija
Nuo 2024 metų liepos 1 d. įsigaliojo LR sveikatos ministro įsakymai, numatantys naujagimio šeimos informavimą apie depresijos po gimdymo atpažinimą, reagavimą ir pagalbos suteikimą bei pogimdyminės depresijos rizikos vertinimą taikant atrankinius klausimus, taip pat Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyno (EPDS) pildymą 32 nėštumo savaitę ir gimus kūdikiui - apsilankymų pas šeimos gydytoją metu, kai kūdikiui sueina 1, 2, 4 ir 6 mėnesiai. Dar viena priemonė - tai psichinio atsparumo didinimas mokymų, konsultacijų, grupių metu.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Psichikos sveikatos problemų stigmatizacija ir pagalbos nesikreipimas
Skaičiuojama, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turi daugiau nei 16 proc. Europos regiono gyventojų. Panašią statistiką galima matyti ir Lietuvoje - Higienos instituto duomenimis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Visų jų oficialioje statistikoje nerasite - psichikos sveikatos sunkumus patiriantys, bet pagalbos nesikreipiantys žmonės nepatenka į statistiką, todėl psichikos sveikatos sunkumų patiriančių žmonių skaičius gali būti dar didesnis. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Ne visi ir atpažįsta psichikos sveikatos problemas, todėl daugelį simptomų, tokių kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga ar prasta nuotaika, priskiria kasdieniam stresui ar „normaliai“ gyvenimo būsenai. Dalis žmonių tiesiog ignoruoja savo simptomus, nesuvokdami, kad jie gali būti rimtos problemos ženklas.
Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus.
Rizikos grupės ir sutrikimų tipai
Higienos instituto pateiktoje „Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo Lietuvoje“ ataskaitoje nurodoma, kad moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Tokie skirtumai gali būti paaiškinami skirtingais socialiniais, kultūriniais ar biologiniais veiksniais. Neatmetant to, kad dėl įsigalėjusios stigmos vyrams gali būti sunkiau pripažinti problemą ir ieškoti pagalbos. Tarp visų Lietuvos gyventojams nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai būna nustatoma depresija, taip pat demencija. Kiek rečiau - psichologinės raidos sutrikimai bei šizofrenija, šizotipiniai sutrikimai, kliedesiniai sutrikimai.
Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo. Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų. Kaip rodo tyrimo duomenys, didžiųjų miestų jaunoji karta aktyviau įsitraukia į psichikos sveikatos stiprinimo veiklą ir plečia savo psichikos sveikatos žinias. Jauni žmonės, susidūrę su psichikos sveikatos sunkumais, yra nusiteikę rinktis profesionalią psichologinę pagalbą. Tam įtakos turi internete esančios informacijos gausa, įvairūs straipsniai, tyrimai ar socialiniuose tinkluose paviešinti asmeniniai išgyvenimai, suteikiantys šiuolaikiniam žmogui daug informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus. Tačiau psichikos sveikatos stigmatizavimas vis dar būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Situacija išties sudėtinga, mat vyresnio amžiaus gyventojai yra mažiausiai aktyvūs visuomenėje, patenkantys į didžiausią rizikos grupę susidurti su tokiais sutrikimais kaip depresija ar demencija. Tačiau dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir tai lemiančios stigmos senjorai retai kreipiasi psichologinės pagalbos, jiems vis dar kyla iššūkių pripažinti psichologinius sunkumus.
Pagalba vyresnio amžiaus žmonėms
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu. Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis:
- Skatinant fizinį aktyvumą. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
- Socialinių ryšių stiprinimas. Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
- Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba. Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka, kurioje senjorai gali dalintis savo jausmais, patirtimis ir gauti emocinę paramą iš kitų.
- Protinė veikla. Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją. Nauji įgūdžiai, pvz., užsienio kalba ar muzika, stimuliuoja smegenis, o taip pat suteikia senjorams naujų pasiekimų stimulą.
- Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas. Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną.
- Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas. Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos. Labai svarbu didinti ir pagalbos paslaugų prieinamumą užtikrinant, kad senjorai žinotų, kur kreiptis dėl emocinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.
- Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas. Reguliarus dienos ritmas padeda palaikyti psichologinę gerovę, siekiami tikslai ir planai, net jei jie yra nedideli, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Šių veiksmų integravimas į senjorų kasdienybę galėtų padėti ne tik pagerinti jų psichikos sveikatą, bet ir suteiktų džiaugsmo bei prasmės jausmą kasdieniame gyvenime.
Autizmo spektro sutrikimas ir psichikos sveikatos problemos
Maždaug vienas iš šimto vaikų Lietuvoje turi autizmo spektro sutrikimą, o visuomenėje vis dar trūksta ne tik supratimo apie šių žmonių patiriamus kasdienius iššūkius, bet ir žinių, kaip galime jiems padėti. Tyrimai rodo, kad autistiški asmenys dažniau nei neurotipinės raidos žmonės susiduria su depresija, nerimu ir kitais psichikos sutrikimais. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autistiški asmenys turi keturis kartus didesnę tikimybę susirgti nuotaikos bei nerimo sutrikimais nei neurotipinės raidos žmonės. Depresija diagnozuojama net 10-20 proc. autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų, o nerimo sutrikimų paplitimas šioje grupėje siekia net 84 proc.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė ir iniciatyvos „Žvelk giliau“ koordinatorė Kristina Radžvilaitė pasakoja, kad tiek remiantis mokslininkų išvadomis, tiek girdint tėvų ar pačių neuroskirtingų žmonių išsakomus pastebėjimus, galima suprasti, jog kai kurie autizmo nulemti žmogaus elgesio ar savijautos bruožai iš tiesų gali persidengti su depresijos ar nerimo sutrikimų požymiais. „Jei pasikeičia miego, valgymo, bendravimo ar elgesio bruožai, sensoriniai ypatumai, net ir artimiems žmonėms gali būti ne visada paprasta pastebėti ribą, kur patiriami sunkumai pasiekia tą lygį, kada jau reikia specialisto įvertinimo ir rekomendacijų. Statistika rodo, kad apie 80 proc. autistiškų asmenų patiria miego problemų, 46-84 proc. susiduria su virškinimo trakto sutrikimais, o maždaug 30-50 proc. autistiškų vaikų diagnozuojami valgymo sutrikimai”, - pastebi K. Radžvilaitė. Anot jos, iššūkių gali kilti tiek dėl minėtų sunkumų atpažinimo ir nustatymo, tiek dėl pagalbos teikimo ir tuomet, kai vaikas ar jaunuolis komunikuoja ribotai arba sunkiai. Pavyzdžiui, remiantis auksiniu depresijos standartu, medikamentinį gydymą turėtų papildyti psichoterapija.
Vilniaus universitete studijuojanti Liza autizmo diagnozę išgirdo paauglystėje. Mergina dalijasi, kad kelias iki supratimo apie savo emocijas ir psichologinius iššūkius buvo ir tebėra ilgas ir sudėtingas - daugelis simptomų ilgą laiką buvo nepastebėti ar neteisingai interpretuoti. „Ilgą laiką maniau, kad visiems yra taip pat sunku gyventi paprastą gyvenimą, kaip ir man. Pasirodo, kad ne: turiu mišrų depresijos ir nerimo sutrikimą, autizmo spektro sutrikimą, valgymo sutrikimų. Įtariu, kad galiu turėti ir dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą.
K. Radžvilaitė pabrėžia, kad didžioji dalis psichikos sutrikimų negali būti išgydomi neįsigilinant į jų atsiradimo priežastis, tačiau tiek vaikai, tiek paaugliai dažnu atveju nėra pajėgūs suprasti, iš kur ateina sunkūs jausmai, kodėl keičiasi požiūris į aplinką ir santykis su ja. „Mūsų tikslas - kurti supratimo ir palaikymo atmosferą visiems žmonėms be išimčių, todėl stengiamės dalintis turimomis žiniomis su visuomene, šviesti apie autizmo spektro sutrikimus, neurologinius ir psichikos iššūkius.
Anot vaistininkės, į vaistines kasdien užsuka tūkstančiai žmonių, o dalis jų visada būna jautresnės socialinės grupės atstovai. Dažnu atveju asmens turima negalia gali būti nepastebima, o vaikų negalia interpretuojama kaip nederamas elgesys, netinkamo tėvų auklėjimo rezultatas ar dėmesio stoka. V. „Autistiški vaikai mato pasaulį kitaip, taip pat kitaip į viską reaguoja. Dalykas, jiems padedantis labiausiai tai - besąlygiška meilė. Nuoširdžiai patariu priimti juos tokius, kokie yra, o ne mėginti pakeisti“, - sako neuroskirtingų vaikų mama ir priduria, kad palaikymo reikia ir autistiškų vaikų tėvams.
Statistika apie autizmo spektro sutrikimą
Žurnalas sudarė praėjusių metų apžvalgą apie naujus tyrimus ir skaičius autizmo spektro sutrikimo tema. Straipsnio autoriai remiasi Amerikos pediatrų akademijos paskelbtu tyrimu, kuriame įvardijamas smarkus autizmo spektro sutrikimo augimas. Teigiama, kad dažniausiai ASS diagnozuojamas keturmečiams, nors gali būti patvirtintas vaikui sulaukus vos dvejų. Pagal tyrimą, 40 proc. sutrikimą turinčių vaikų nekalba. 44 proc. vaikų turi vidutinį arba aukštesnį nei vidutinis intelektą. 31 proc. turi intelekto negalią.
Nuo 4-5 vaikų iš 100 su šia diagnoze 70-taisiais iki pusės vaikų 2025-tais visoje JAV šalyje, tokias perspektyvas įžvelgia Masačusetso technologijos instituto mokslininkė dr. Stephanie Seneff. Pagal statistiką, 2023 metais ASS diagnozuotas 317 proc. dažniau nei 2000-taisiais. Vyrų ir moterų santykis diagnozuojant sutrikimą yra 4 prie 1, tai reiškia, kad berniukams keturis kartus dažniau būna ASS. Remiantis Amerikos pediatrų akademijos ataskaita, maždaug 2,2 proc suaugusiųjų JAV yra autistiški. Ir taip, tarp suaugusių vyrų ši diagnozė dažnesnė nei tarp moterų. Ši suaugusiųjų statistika pabrėžia faktą, kad ASS yra visą gyvenimą trunkanti neurologinio vystymosi būklė.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Priežastys ir rizikos veiksniai yra:
- Tai, kad ASS turi stiprų genetinį komponentą, kaip parodė dvynių tyrimai.
- Vaikas taip pat turi maždaug 19 proc. didesnę riziką, jei vyresnis brolis ir seserys yra spektre.
- Sveikatos komplikacijos nėštumo ir gimdymo metu gali žymiai padidinti ASS riziką, o kūdikiui, kuris patiria komplikacijų tiek gimdymo metu, tiek prieš gimdymą, autizmo rizika gali padidėti 44 proc.
- Toksinai aplinkoje, ypač sunkieji metalai, tokie kaip gyvsidabris ir švinas, taip pat buvo susiję su padidėjusia rizika, tačiau dauguma šių tyrimų turi įvairių metodologinių apribojimų.
Tiesa, naujausi tyrimai rodo, kad iki vidurinės mokyklos vaikystės daugumai šio spektro vaikų sekasi geriau, nei anksčiau manyta, 78,8 proc. mokyklinio amžiaus autistiškų vaikų, sulaukus 10 metų, gerai sekasi bent vienoje iš penkių vystymosi sričių. Beveik ketvirtadaliui vaikų sekasi visose srityse. ASS diagnozę patvirtintų vaikų skaičius skiriasi nuo šalies - Kalifornijoje (JAV) diagnozė patvirtinama vienam iš 26 vaikų, kai Pietų Korėjoje - vienam iš 38. Greičiausiai, tai priklauso nuo to, kaip vykdoma dianostika.
Savižudybių statistika
Nepaisant to, kad 2000-2021 m. pasaulyje 35 proc. sumažėjo amžiumi pakoreguotas savižudybių skaičius, pasaulis vis dar nepasiekia užsibrėžto tikslo: vietoj siekiamo savižudybių skaičiaus sumažinimo trečdaliu 2015-2030 m., dabartinė pažanga rodo, kad bus pasiektas tik 12 proc. Savižudybių skaičius sumažėjo visuose regionuose, išskyrus Amerikos žemyną, kur per tą patį laikotarpį šis skaičius išaugo 17 proc. Šiame kontekste PSO išreiškė susirūpinimą dėl investicijų į psichikos sveikatą visame pasaulyje „stagnacijos“, nes vidutinės vyriausybės išlaidos psichikos sveikatai išlieka vos 2 proc. visų sveikatos biudžetų.
tags: #vaiku #nerimo #paplitimas