Mokslai, aprašantys žmogaus raidą ir ugdymą įvairiais gyvenimo tarpsniais, akcentuoja žmogaus unikalumą ir specifiškumą kiekviename amžiaus etape. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius vaikų psichologijos ir ugdymo aspektus, apimdami platų spektrą temų - nuo mokyklinio amžiaus ypatumų iki emocinio intelekto ugdymo, tėvų vaidmens ir vaiko teisių.
Vaikų Raidos Ypatumai Įvairiais Amžiaus Tarpsniais
Kiekvienas vaiko amžiaus tarpsnis pasižymi savitais bruožais ir iššūkiais. Supratimas apie šiuos ypatumus yra būtinas siekiant užtikrinti harmoningą vaiko raidą.
7-11 Metų Vaikas: Mokyklinio Laikotarpio Pradžia
7-11 vaiko gyvenimo metai žymi mokyklinio laikotarpio pradžią. Šiuo metu atsiskleidžia didžiausi vaiko sugebėjimai mokantis. Vaikas mokosi laikytis disciplinos ir vykdyti suaugusiųjų nurodymus. Šiame laikotarpyje itin svarbu išsiugdyti darbštumą. Vaikas pradeda suvokti save kaip bendruomenės dalį, kurioje dalyvauja ne tik vaikai, bet ir auklėtojos bei kiti specialistai.
Šiame amžiuje vyksta dideli pokyčiai vaiko socialinėje aplinkoje - pradedama lankyti mokykla, susiduriama su sistemingo mokymosi pradžia. Vaikams patinka „rimti užsiėmimai“ - skaitymas, rašymas, aritmetika. Nors vaikai vis dar priklausomi nuo tėvų, jie labiau orientuojasi į bendraamžius. Vaikas pradeda jaustis klasės dalimi, mokydamasis bendrų dalykų ir atlikdamas tokius pačius namų darbus.
Mokyklinio amžiaus vaikams tenka vis daugiau atsakomybės už savo elgesį. Jie išmoksta pasirinkti drabužius ir juos sutvarkyti, pasigaminti pusryčius. Svarbiausias užsiėmimas yra mokymasis, tačiau svarbūs išlieka ir žaidimai su draugais.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
3-5 Metų Vaikas: Socialinis Laikotarpis ir Žaidimų Svarba
Socialusis vaiko laikotarpis paprastai prasideda apie trečiuosius jo gyvenimo metus - tai yra pagrindinė ir plačiausia šio amžiaus tarpsnio (3-5 metų) tema. Apie trečiuosius vaiko gyvenimo metus intensyviausiai organizme vystosi ritminė ir kraujotakos sistema (fizinio kūno centras): širdis, plaučiai, bronchai trachėja, kraujotaka. Yra nuostabu, kad tarsi atliepiant šiems vidiniams procesams, vaikas ritmo pradeda ieškoti ir išorėje. Apie trečius-ketvirtus metus vaiko intelektas tampa priešoperaciniu - formuojasi prielaidos loginiam, abstrakčiam mąstymui. Vaikas sąmoningai domisi kitais vaikais: ką jie sako, siūlo, tinkamai reaguoti į kito vaiko elgesį. Bendraudamas jau pastebi priežasties-pasekmės ryšius, suvokia dėsningumus, mokosi socialinio elgesio taisyklių. Tuo laikotarpiu iki galo pasireiškia vaiko motyvacija būti su kitais vaikais - jį sunku nulaikyti žaidimų aikštelėje, o dar sunkiau „iškrapštyti“ iš jos.
Žaidimas - tai manipuliavimas žaislais, socialinių vaidmenų mokymasis. Žaisdamas vaikas kaupia patirtį, susidaro veiklos įgūdžius, perpranta žmonių tarpusavio santykius, sprendžia problemas, mąsto, kuria. Svarbu, kad vaikas žaistų turinčius ugdymo funkciją žaidimus - lavinančius smulkiąją motoriką, praplečiančius žodyną. Žaidimais galima ne tik mokyti, bet ir gydyti - paprastai tuo naudojasi psichologai. Per žaidimą lengviau atsiranda kontaktas su vaiku. Vaikas lengviau save išreiškia per žaidimą ar kitą neverbalinę veiklą nei išsako tai žodžiais. Jei vaikas bijo tamsos, sugalvokite žaidimą, kuris žaidžiamas tamsoje - taip vaikas nugalės savo baimę.
Yra kelios priežastys, kodėl darželį rekomenduojama pradėti lankyti nuo 3 metų: pirma, apie tą laikotarpį imuninė sistema jau yra ganėtinai stipri, ir tolesniam jos vystymuisi jau reikia įvairesnės imuninių sistemų „puokštės“ nei ji sukuriama namų aplinkoje. Kuo socialinė aplinka grupėje įvairesnė, tuo geriau - vaikas „treniruojasi“ kurdamas santykius su skirtingais vaikais ir taip mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, nepriklausomai nuo kito žmogaus amžiaus ir gebėjimų, priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra. Mišriose grupėse vaikai veikia ne dėl konkurencinės aplinkos sukeltos antrinės motyvacijos (noro būti pranašesniu), o dėl vidinės motyvacijos (todėl, kad jiems patiems tai labai įdomu).
Jei iki 2,5-3 metų vaikas paprastai žaidžia su savimi, aplinka, daiktais, tai nuo 3-3,5 metų jis pradeda žaisti su kitais vaikais. Žaidimai tampa įdomūs, vaidmeniniai, vaikai žaidžia įsijautę, negailėdami tam jėgų. Žaidžiama visą gyvenimą - nuo kūdikystės iki senatvės, tačiau daugiausia žaidžia 3-6 metų vaikai (kaip daugiausia mokosi mokyklinio amžiaus vaikai, dirba jauni ir vidutinio amžiaus žmonės).
Paauglystė: Iššūkiai ir Emociniai Sutrikimai
Paauglystė yra svarbi gyvenimo stadija, kurią patiria kiekvienas žmogus. Tai yra laikotarpis, kai vaikai tampa paaugliais ir pradeda keistis fiziškai, emocionaliai ir socialiai. Teoriškai mes, suaugusieji, žinome apie paauglių ypatumus, jų nuotaikų kaitą. Žinome ir su nerimu laukiame šio amžiaus tarpsnio ženklų pasirodymo. Daugelis vaikų ir paauglių patiria emocinius sutrikimus. Ekspertai teigia, kad psichoterapeutas gali būti naudingas vaikams streso metu.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Psichologinio Atsparumo Ugdymas
Šiame nuolatinio spaudimo pasaulyje vaikai ir paaugliai turi gebėti atsispirti į savo stiprybes, išsiugdyti savikontrolės įgūdžius bei išmokti atsigauti po gyvenimo iššūkių ir būti pasiruošę ateities sunkumams. Atsparumas paprastai apibrėžiamas kaip gebėjimas atsigauti po nesėkmių, bei atsilaikyti prieš sunkumus. Atsparumas labai stipriai siejasi su mūsų mąstysena. Atsparūs žmonės iššūkius vertina kaip galimybes. Jie neieško problemų, tačiau supranta, kad susidūrę su jomis, vėliau bus stipresni.
Visi vaikai gimsta su natūraliu atsparumu. Vieni vaikai yra natūraliai apdovanoti gebėjimu greitai atsigauti po sukrėtimų, o kitiems reikia papildomos paramos bei rūpesčio. Todėl tėvai gali imtis lyderių vaidmens ir padėti vaikams auginti atsparumą. Daugybė tyrimų rodo, kad vaikų gebėjimui klestėti daug įtakos turi juos supanti suaugusiųjų aplinka.
Svarbu suteikti vaikams šiek tiek erdvės klysti. Jei suaugusieji imsis spręsti už vaikus visas iškylančias dilemas, per daug juos saugos ir globos, bei darys kasdienius dalykus už juos - vaikai gaus žinutę, kad yra nepajėgūs padaryti patys, kad jie per maži, per silpni ir nekompetetingi. Todėl tėvų uždavinys - suteikti vaikams šiek tiek erdvės klysti. Įdėmiai klausytis savo vaikų yra daug svarbiau už tai, ką bet kokie mūsų žodžiai gali jiems duoti. Vaikai ar paaugliai gali žengti žingsnį tik tada, kai tiki, kad gali. Jaunuoliai, kurie turi platų pozityvių įveikos strategijų spektrą, yra kur kas geriau pasiruošę įveikti stresą ir yra žymiai mažiau linkę išbandyti rizikingą elgesį.
Vaizduotės Lavinimas
Tiek ir viso suvokimo, tiek ir vaizduotės pagrindu iš dalies yra žmogų supančios aplinkos stebėjimas. Vaizduotės raida neįmanoma be visų kitų psichinių funkcijų paralelios raidos. Judimo vystymasis padeda pagrindus mąstymo, vaizduotės ir kitų vaiko savybių raidai, o išvystytas mąstymas, vaizduotė ir t. t. pozityviai veikia jutimo raidą. Siekiant pilnavertės vaiko raidos, reikia ugdyti aktyvų vaikų suvokimą, tai yra tokį suvokimą, kuriame dalyvauja daugiau pojūčių. Kaip ir mąstymo, atminties ir kitų psichinių savybių vystymuisi, taip ir vaizduotės lavinimui reikia specialiai organizuotų pratimų. Be vaizduotės neįmanoma nupiešti jokio vertingo piešinio, netgi piešiant iš natūros. Ypač didelę svarbą turi tematiniai ir dekoratyviniai piešiniai, kai visas piešinys grindžiamas veikėjo tipažu, to, kas gražu atrinkimu iš aplinkos, skirtingų dekoratyvinių elementų komponavimu. Todėl tai geriausi pratimai vaizduotei lavinti. Tik dėl palaipsniui besivystančio aplinkinio pasaulio stebėjimo ir vaizdavimo, vaikai susiformuoja kūrybiškumo elementus. Mokymas ir vaiko kūrybinių jėgų raida piešimo proceso metu turi būti vieningi. Su kūrybiškumo vystymusi padidėja žinių ir įgūdžių įsisavinimas.
Emocijų Valdymas ir Elgesio Sunkumai
Vaikai tampa užsispyrę, maištaujantys, priešiški, sunkiai valdomi, pilni pykčio, isterijos, ašarojantys, kaprizingi ir pan. Tokie vaikų emocijų proveržiai dažnai netikėti ir tėvams, ir vaikams, todėl tampa tikru iššūkiu abiem pusėms. Kaip elgtis, kai vaikus aplanko ožiukai? Būtent tada, kai jam kyla emocijų bangos, jam reikalingi tėvai, kad pamokytų, kaip su jomis tvarkytis. Tai neabejotinai reikšmingiausias tėvystės metas, pati geriausia galimybė, kai galime pamatyti, ko vaikas dar nemoka, padėti įgyti reikiamų įgūdžių ir su rodoma meile bei pagarba paskatinti jį elgtis tinkamai.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Visada svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, raidos stadiją ir ypatybes, jo savybes ir temperamentą, situacijos kontekstą ir pan. O gal geriau pakelti supykusį sūnų ir jį apkabinti, parodyti, kad jūs jį girdite ir matote, kad suprantate, kaip jis jaučiasi, ir esate pasiruošę padėti jam susitvarkyti su kylančiais jausmais? Gal užmegzti su vaiku akių kontaktą, leisti jam atsikvėpti ir nurimti, nusivedus į nuošalesnę vietą? Gal tiesiog pabūti šalia vaiko? Toks supratimas leidžia reaguoti daug veiksmingiau ir jautriau. Pakeitę požiūrį ar bent jau supratę, kad gali būti įvairių tokio elgesio priežasčių, galime kontroliuoti savo reakciją, o ši turėti įtakos vaiko savijautai. Kartais gali prireikti daug pastangų, kad prisimintume nereaguoti iškart, o leistume sau atsikvėpti ir susivokti. Tai ypač sunku padaryti, kai esame pavargę, trūksta miego, būname alkani, susierzinę, turime dar begalę nepadarytų darbų ir per mažai laiko sau.
Draugystė ir Socialiniai Įgūdžiai
Draugystė - didžiulė, ugdoma vertybė. Jei Jūsų vaikas mažas, žaiskite su juo žaidimus, puoselėjančius pasidalinimo, kantybės savybes. Duokite mažyliui laiko, tegul pripranta prie aplinkos. Įtraukite vaiką į jam patinkančią veiklą. Sporto, meno būreliai, kuriuose laiką leidžia tėvai drauge su vaikais - vienas geriausių būdų nedrąsius mažus žmogučius integruoti į bendravimą. Padėkite plėsti draugų ratą. Kaip padėti vaikui susirasti draugų? Būkite pavyzdžiu. Būtinai, stebint vaikams, elkitės su savo draugais ypatingai gražiai, būkite nuoširdūs ir paslaugūs. Skatinkite, bet ne stumkite. Stebėkite, ar vaiko draugų rate yra priešingos lyties vaikų.
Tėvų Vaidmuo ir Vaikų Teisės
Psichologas V. Legkauskas pasakoja, kad vaikai visais laikais buvo labai panašūs, tiesiog praeitis visuomet yra pagražinama. Pasak jo, tai „įjungia“ kaltės jausmą, o kaltės jausmas - gynybą. "Vietoj to, kad jie pasidžiaugtų, jog jaunosios kartos gali skirti daugiau laiko vaikams, jie į tai pradeda žiūrėti negatyviai, smerkti, kritikuoti ar pan. Tarptautinio vaiko teisių instituto direktoriaus pavaduotojas Stuartas N. Hartas savo viešnagės VDU metu teigė, kad atrasti aukso vidurį tarp vaiko teisių užtikrinimo ir pareigų vykdymo bei pavyzdingo elgesio yra nelengvas, bet tikrai įgyvendinamas uždavinys.
Jo įsitikinimu, augdamas vaikas turi teisę spręsti, ką jis valgys ar kaip rengsis, su kuo draugaus ar kokias svajones pildys. V. Legkauskas pritaria, kad vaikui raidos kryptį reikia leisti rinktis pačiam, ir priduria, kad norint, jog žmogus įgytų tam tikras kompetencijas, jis turi turėti postūmį nuo pat kūdikystės. "Didžiąją savo vaikų gyvenimo dalį kontroliuoja tėvai, kuriems turi būti svarbu suprasti, ką reiškia vaiko teisės ir kad pagarba joms atneša naudos visiems, todėl svarbu tinkamai juos auginti ir auklėti jau dabar.
Tėvai dažnai per daug ar per anksti ko nors reikalauja iš savo vaikų. Vaikams tėvai yra didžiausias ir svarbiausias autoritetas. Pasak psichologų, bendrauti su vaiku reikia mokytis, tačiau tikrai nereikia bijoti nesėkmių ar bijoti eiti į viešumą ir susilaukti neigiamų aplinkinių vertinimų. Aplinkiniai turėtų suprasti, kad vaikai turi būti gerbiami ne tik savo šeimose, bet ir visuomenėje.
Pokalbiai su Vaikais
Pokalbis - tai raktas į vaiko pažinimą, ugdymą ir augimą. Mažas vaikas ugdosi ir mokosi kiekvienoje situacijoje, tačiau dažnai tiksliai išsakyti tai, ką išgyvena ir jaučia, būna sudėtingiau dėl riboto žodyno. Bendravimas padeda stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi ir suaugusiaisiais, mažylį supančiais aplinkiniais žmonėmis.
Svarbu skirti laiko ir sukurkite pokalbiui palankią aplinką. Pasirinkite laiką, kai jūsų vaikas galės ir norės kalbėtis. Įsitikinkite, kad suprantate, ką vaikas bando jums pasakyti. Atkreipkite dėmesį į neverbalinį vaiko elgesį.
Vaiko Psichologija ir Pozityvusis Ugdymas
Vaiko psichologija - žmogaus raidos psichologijos šaka, tirianti vaiko psichikos raidą ir dėsnius. Pozityvioji psichologija yra gana nauja, bet įsitvirtinusi psichologijos kryptis. Pedagogai mato daugėjant irzlių, reikalaujančių, nepatenkintų, apatiškų vaikų, paauglių, jaunuolių. Daug ir neatsparių stresui, greitai nuleidžiančių rankas. Kadangi pozityvioji psichologija taikoma plačiai - ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir organizacijose, vis dažniau kalbama ir apie pozityvųjį ugdymą, padedantį spręsti įvairiai pasireiškiančio psichologinio nevisavertiškumo problemas.
Žinoma, veiksmingai ugdyti šias savybes gali tie, kurie patys vadovaujasi auginančiu mąstymu. Jo esmė slypi suvokime, kad charakteris, vidinės savybės, protiniai gebėjimai, kūrybiškumas yra ugdomi asmeninėmis pastangomis, o patirtis, kad ir sudėtinga, ar nesėkmės formuoja ir augina žmogų, suteikia jam pranašumo. Kitaip tariant praktikuojamas požiūris, kad bet kuris mūsų yra ne praeities klaidų (kurių jau nepakeisi) rezultatas, o ateities priežastis, dėl kurios verta nepaliaujamai stengtis. Šis požiūris oponuoja įsitikinimui, jog žmogaus prigimties nepakeisi.
Mokytojo misija - rodyti auginančio mąstymo pavyzdį. Jeigu mokinys teigia, kad jam sudėtinga užduotis, užduodame klausimą, kaip jis ketina šioje situacijoje elgtis, ką išbandyti. Jeigu ieškos sprendimo, stiprins augimo mąstyseną, kuri visada yra sėkmingesnė. Opozicija - fiksuota mąstysena - tai neigiamos nuostatos. Pozityvaus ugdymo svarbi dalis - negatyvių žodžių „nukenksminimas“.
Taip pat pozityvusis ugdymas neatsiejamas nuo charakterio stiprybių puoselėjimo. Pozityviosios psichologijos mokslininkai M. Seligmanas ir C. Petersonas sukūrė 24 asmeninių stiprybių, kurios skirstomos į 6 grupes, modelį. Šias savybes turi kiekvienas, o tuomet, kai jos puoselėjamos, tampa asmens stiprybėmis. Jos labai svarbios ne tik asmeniniam ir visuomeniniam pasitenkinimui išgyventi, bet ir akademiniams pasiekimams. Tai: IŠMINTIS, DRĄSA, HUMANIŠKUMAS, TEISINGUMAS, DVASINGUMAS.
tags: #vaiku #psichologija #ir #ugdymas