Vaikų Psichologiniai Sutrikimai: Sužinokite Rūšis, Priežastis, Simptomus ir Efektyvią Pagalbą

Įvadas

Kiekvienas vaikas yra unikalus, o jo elgesys - tai sudėtingas veiksnių derinys, apimantis biologiją, aplinką ir patirtį. Tačiau kartais vaiko elgesys gali tapti iššūkiu tiek jam pačiam, tiek jo artimiesiems. Elgesio sunkumai ne visada reiškia sutrikimą, tačiau ilgalaikiai ar intensyvūs sunkumai reikalauja atidaus įvertinimo. Šiame straipsnyje gilinamės į įvairius vaikų psichologinius sutrikimus, aptariame jų rūšis, priežastis, simptomus bei galimus pagalbos būdus. Aptarsime aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), prieštaraujantį nepaklusnumo sutrikimą (PNS), elgesio sutrikimą, nerimo sutrikimus, depresiją ir autizmo spektro sutrikimą (ASS).

Elgesio Sutrikimų Atpažinimas: Požymiai ir Simptomai

Elgesio sutrikimai pasireiškia įvairiai, ir jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus, individualių savybių ir konkretaus sutrikimo. Svarbu pabrėžti, kad pavieniai atvejai ar laikini elgesio pokyčiai nebūtinai rodo sutrikimą. Tačiau, jei tam tikri elgesio modeliai kartojasi, trukdo vaiko socialiniam, akademiniam ar emociniam funkcionavimui, verta atkreipti į tai dėmesį.

Kai kurie galimi elgesio sutrikimų požymiai:

Dėmesio sutelkimo sunkumai: Sunku susikaupti, atkreipti dėmesį į detales, lengvai išsiblaškoma. Tai gali pasireikšti kaip nerūpestingumas, užmaršumas, sunkumai laikantis instrukcijų.
Hiperaktyvumas ir impulsyvumas: Perdėtas judrumas, neramumas, sunkumai sėdint vietoje, kalbėjimas be sustojimo, nekantrumas, sunkumai laukiant savo eilės, impulsyvūs sprendimai.
Prieštaravimas ir nepaklusnumas: Dažnas pyktis, irzlumas, ginčai su suaugusiaisiais, atsisakymas paklusti taisyklėms, tyčinis erzinimas, kerštingumas.
Agresyvus elgesys: Fizinis smurtas, grasinimai, patyčios, žalojimas turto, žiaurus elgesys su gyvūnais.
Socialiniai sunkumai: Sunkumai užmezgant ir palaikant draugystę, izoliacija, sunkumai suprantant socialinius signalus, netinkamas elgesys socialinėse situacijose.
Emociniai sunkumai: Dažnas liūdesys, nerimas, baimės, dirglumas, nuotaikų svyravimai, sunkumai reguliuojant emocijas.
Mokymosi sunkumai: Sunkumai skaitant, rašant, skaičiuojant, sunkumai atliekant užduotis, mokymosi vengimas.
Miego ir valgymo sutrikimai: Sunkumai užmigti, dažnas prabudimas, košmarai, apetito stoka arba persivalgymas, išrankumas maistui.

Svarbu pažymėti, kad šie simptomai gali būti susiję su įvairiais sutrikimais, įskaitant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), prieštaraujantį nepaklusnumo sutrikimą (PNS), elgesio sutrikimą, nerimo sutrikimus, depresiją, autizmo spektro sutrikimą ir kt. Todėl svarbu kreiptis į specialistą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.

Elgesio Sutrikimų Priežastys: Sudėtingas Sąveikos Tinklas

Vaiko elgesio sutrikimų priežastys yra sudėtingos ir dažnai susijusios su įvairių veiksnių sąveika. Nėra vienos universalios priežasties, o kiekvieno vaiko situacija yra unikali. Štai keletas pagrindinių veiksnių, galinčių turėti įtakos elgesio sutrikimų atsiradimui:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

Genetiniai veiksniai: Kai kurie elgesio sutrikimai, pvz., ADS, turi genetinį komponentą. Tai reiškia, kad vaikai, kurių šeimos nariai turi šių sutrikimų, turi didesnę riziką juos išvystyti.
Biologiniai veiksniai: Smegenų struktūros ir funkcijos skirtumai, neurotransmiterių disbalansas ir kiti biologiniai veiksniai gali turėti įtakos elgesiui.
Aplinkos veiksniai: Nėštumo ir gimdymo komplikacijos, ankstyva vaikystės patirtis (pvz., smurtas, nepriežiūra), šeimos problemos, socialinė ekonominė padėtis ir kiti aplinkos veiksniai gali padidinti elgesio sutrikimų riziką.
Psichologiniai veiksniai: Trauminės patirtys, stresas, žemas savivertės jausmas, sunkumai reguliuojant emocijas ir kiti psichologiniai veiksniai gali prisidėti prie elgesio problemų.
Socialiniai veiksniai: Santykiai su bendraamžiais, mokyklos aplinka, kultūriniai veiksniai ir kiti socialiniai veiksniai gali turėti įtakos vaiko elgesiui.

Svarbu suprasti, kad elgesio sutrikimai nėra vaiko "blogumas" ar "charakterio trūkumas". Tai yra sudėtingos būklės, kurioms įtakos turi įvairūs veiksniai. Supratimas priežasčių gali padėti tėvams ir specialistams pasirinkti tinkamiausias pagalbos strategijas.

Kaip Padėti Vaikui, Susiduriančiam su Elgesio Sunkumais?

Pagalba vaikui, susiduriančiam su elgesio sunkumais, yra procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir bendradarbiavimo. Svarbu kreiptis į specialistus, tokius kaip vaikų psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai ar pedagogai, kurie gali atlikti išsamų įvertinimą ir parengti individualų pagalbos planą. Štai keletas strategijų, kurios gali būti naudingos:

Ankstyva intervencija: Kuo anksčiau bus pradėta teikti pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas pasieks teigiamų rezultatų.
Individualus įvertinimas: Svarbu atlikti išsamų vaiko įvertinimą, kad būtų nustatytos konkrečios jo problemos, stiprybės ir poreikiai.
Terapija: Įvairios terapijos rūšys, tokios kaip elgesio terapija, kognityvinė elgesio terapija (KET), šeimos terapija ir žaidimų terapija, gali būti veiksmingos gydant elgesio sutrikimus.
Vaistai: Kai kuriais atvejais, ypač sergant ADS ar kitais sutrikimais, gali būti skiriami vaistai, kurie padeda kontroliuoti simptomus. Svarbu pasitarti su gydytoju dėl vaistų vartojimo ir galimo šalutinio poveikio.
Tėvų mokymas: Tėvų mokymo programos gali padėti tėvams išmokti veiksmingų auklėjimo strategijų, kurios padeda valdyti vaiko elgesį, stiprinti santykius ir kurti teigiamą aplinką namuose.
Mokyklos pagalba: Svarbu bendradarbiauti su mokykla, kad būtų užtikrinta, jog vaikas gautų reikiamą pagalbą ir pritaikymus mokykloje. Tai gali apimti individualizuotus mokymo planus (IMP), papildomą pagalbą, pertraukas ir kt.
Aplinkos pritaikymas: Sukurkite struktūruotą ir nuspėjamą aplinką namuose ir mokykloje. Nustatykite aiškias taisykles ir ribas, užtikrinkite nuoseklumą ir teigiamą discipliną.
Teigiamas sustiprinimas: Skatinkite teigiamą elgesį ir pastangas pagirti, apdovanoti ir kitaip sustiprinti.
Emocijų reguliavimo mokymas: Padėkite vaikui išmokti atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas. Mokykite jį atsipalaidavimo technikų, problemų sprendimo įgūdžių ir kitų strategijų, padedančių susidoroti su stresu ir frustracija.
Savęs priežiūra: Tėvai ir globėjai taip pat turi rūpintis savimi. Ieškokite paramos iš kitų tėvų, draugų ar specialistų. Skirkite laiko poilsiui, pomėgiams ir kitoms veikloms, kurios padeda sumažinti stresą.

Svarbu būti kantriems ir supratingiems. Pokyčiai gali užtrukti, ir svarbu švęsti net ir mažus pasiekimus. Nenusiminkite, jei kartais pasitaiko atkryčių. Toliau ieškokite pagalbos ir palaikymo, ir atminkite, kad nesate vieni.

Konkrečių Elgesio Sutrikimų Apžvalga

Šiame skyriuje trumpai apžvelgsime kai kuriuos dažniausiai pasitaikančius vaiko elgesio sutrikimus:

Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas (ADS)

ADS yra neuropsichiatrinis sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio sutelkimo sunkumais, hiperaktyvumu ir impulsyvumu. Vaikai, sergantys ADS, gali turėti sunkumų mokykloje, socialinėse situacijose ir namuose. ADS gydymas dažnai apima terapiją, vaistus ir aplinkos pritaikymą.

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

Gydytojas psichoterapeutas, vaikų psichiatras Gintautas Narmontas teigia, kad pagal amerikiečių turimą statistiką, jeigu žmogus yra tarp 6 ir 18 metų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali sudaryti iki 11-12 procentų. Tai yra praktiškai kas dešimtas ir netgi dažniau. Kitose šalyse skaičiai kiek mažesni, bet taip pat sudaro maždaug 3-5 procentus populiacijos. Iš įvairiausių studijų, kurios yra darytos apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimo atsiradimo priežastis, matome, kad tai yra ne neurotipinė smegenų raida. Tai paprastai kai vaisius dar yra negimęs, įsčiose, jau tada pastebima, kad jis turi daugiau judesių negu vaisius, kuris ADHD neturės. Ir kadangi tai yra nuo ankstyvų dienų pasireiškintys sunkumai, jie gali patankamai stipriai įtakoti viso gyvenimo trajektoriją. Dėl to ankstyva diagnostika ir ankstyvos, ir tinkamos pagalbos suteikimas gali daryti didžiulę įtaką visam tolimesniam gyvenime.

Kaip žinia, žmonėms, kuriems yra aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, jeigu jis nėra pakankamai koreguojamas, jeigu žmogus neišmoksta su juo gyventi, jeigu funkcionalumas tam tikrose situacijose nėra atstatomas, pastebima, kad yra daugybė sunkumų su mokslais. Yra didesnis mirtingumas dėl įvairių išvengimų priežasčių, tai yra nelaimingų atsitikimų. Ir pastebima, kad yra didesnis sergamumas įvairiomis kitomis psichikos ligomis, ir ne tik psichikos ligomis… Tas impulsyvumas paprastai įžengia ir kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, valgymą. Kai kurie atyrimai rodo, kad apie 86 procentų žmonių, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, patiria sunkumus su emociniu valgymu. Taip pat prisideda ir prie įvairių somatinių ligų atsiradimo. Tai problematika patankamai aktuali, peržengianti daugybę skirtingų funkcionavimo sričių. Ir, kas svarbiausia, nustačius sutrikimą ankstyvame amžiuje, galima suteikti tinkamą pagalbą ir daug ko išvengti.

Medicinos psichologas, kognityvinės ir elgesio terapijos krypties psichoterapeutas Dalius Kurlinkas teigia, kad yra išskiriami tokie trys ADS tipai: nedėmesingasis tipas, hiperaktyvus impulsyvus tipas ir mišrus tipas. Ir tie tipai nustatomi daugiausiai pagal tai, kokia simptomatika dominuoja. Ir yra dar toks kriterijus, kad bent dvejose vietose turi būti apsunkintas funkcionavimas. Jeigu kalbame apie vaiką, tai mokykloje ir namuose. Toliau, jeigu kalbame apie suaugusius žmones, tai daug kur keliamas kriterijus, kad būtų simptomai stebėti dar iki dvylikos metų. Reiškia renkant jo anamnesę, jo istoriją iki dvylikos metų turėtų taip pat matytis.

Nedėmesingasis tipas pasižymi prastu dėmesingumu, prastu dėmesio išlaikymu, iš šono atrodančiu tarsi nerūpestingumas. Vaikams sunku susikaupti į detales, sunku išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką, būdingos taip vadinamos žioplumo klaidos: praleidžia kažkokius skaičius, raides. Jei kalbame apie suaugusius, dažnai matysime, kad darbe, pavyzdžiui, daromos tokios klaidos, kuomet kažkokį skaičių praleido, kažko nesužiūrėjo ir pan. Toliau apskritai pati dėmesio apimtis stebima - sunku išlaikyti ypač ilgesnį laiką ar ties keletų veiklų, ar bandant dėmesį paskirstyti tolygiai. Pavyzdžiui, pamokoje sunku vaikui paskirstyti dėmesį, bet, žinoma, viskas priklauso ir nuo išreikštumo. Kartais netgi būna, kad net keletą minučių pirmokui jau yra sunku išlaikyti, ir kažkur kitur nukrypsta. Dar stebima, kad nedėmesingojo tipo žmonėms sunku išbūti pokalbyje. Ta prasme, išlaikyti dėmesį. Dažnai gali atrodyti, kad jie išskrenda kažkur, nesiklauso. Ypač kai kuriems vaikams, kalbant su jais, net po 30 sekundžių dėmesys gali nukrypti dvejomis kryptymis. Jis gali nukrypti arba į išorę - kažkur ten koks nors paukštis skranda, dar kažką - arba į vidų, kas vadinama daydreaming’u. Jis paskęsta tarsi svajose, o suaugusio kalbėjimas kaip fonas būna. Toliau dar stebimi tokie sunkumai, kai reikia užbaigti užduotį nuo pradžių iki galo. Tarkime, yra instrukcija, kaip atlikti užduotį, ar parašyti diktantą, ar susitvarkyti kambarį, tai turintis sutrikimą gali pradėti ir kažkur viduryje sustoti, pamiršti arba kažkuo kitu užsiimti, kažkas patrauks dėmesį ir t.t. Pas suaugusius irgi galima matyti, kad, pavyzdžiui, daug veiklų pradeda, daug imasi, bet nieko nepabaigia arba mažai dalykų pabaigia, arba, atrodo, vienu metu šimto darbų imasi ir gali taip šokinėti nuo vieno prie kito. Taip pat atkreiptinas dėmesys į dezorganizuotumą. Labai sunku šiems žmonėms apskritai kažką planuoti: tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pasakyti sau ir laikytis, kad pirma darysiu tą, antra - tą, trečią - tą ir pan. Taip pat sunku fiziškai tvarkingai organizuoti aplinką, susidėti dokumentus, rasti daiktams vietą. Dar dažnai matomas vengimas, atidėliojamos užduotys, kurios reikalauja ilgesnio susikaupimo. Arba šios užduotys yra suvokiamos kaip ne itin įdomios. Tai galioja tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Dalius Kurlinkas pabrėžia, kad šis dalykas priskiriamas neuroįvairovei šiuo metu. Tai, tarkime, vidutinis neurotipinis žmogus, liaudiškai sako: „-Nemalonu, bet štai paimu ir padarau, susikaupiu.” O, pavyzdžiui, žmogui turinčiam dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimą, visa tai yra gigantiška užduotis. Ypač, jeigu, pavyzdžiui, jis tą užduotį suvokia kaip bent truputį nuobodžią, tai jam prireiks milžiniškų pastangų.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

Vaikai, kuriems diagnozuotas ADHD, dažnai susiduria su iššūkiais dėl savo darbinės atminties, organizacinių įgūdžių ir laiko valdymo gebėjimų. Dėl šių sunkumų jiems gali būti sunku laikytis kasdienės rutinos ir atlikti trumpalaikes ar ilgalaikes užduotis, o tai gali sukelti lėtinį stresą. Be to, emocijų ir jausmų reguliavimas gali būti kova vaikams, sergantiems ADHD. Būklė linkusi užlieti vaikus emocijomis, tiek teigiamomis, tiek neigiamomis, kurias šiuo metu gali būti sunku valdyti. Pavyzdžiui, jei vaikas patiria stiprų nerimą ir pradeda įkyriai nerimauti, jam gali būti sunku apdoroti savo mintis ir patekti į neigimo ir nerimo mąstymo ratą.

Prieštaraujantis Nepaklusnumo Sutrikimas (PNS)

PNS yra elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu prieštaravimu, nepaklusnumu ir pykčiu. Vaikai, sergantys PNS, dažnai ginčijasi su suaugusiaisiais, atsisako paklusti taisyklėms ir tyčia erzina kitus. PNS gydymas dažnai apima terapiją, tėvų mokymą ir aplinkos pritaikymą.

Elgesio Sutrikimas

Elgesio sutrikimas yra rimtesnis elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu agresyviu elgesiu, taisyklių pažeidimais ir kitų žmonių teisių nepaisymu. Vaikai, sergantys elgesio sutrikimu, gali užsiimti vandalizmu, vagystėmis, smurtu ir kitais antisocialiniais veiksmais. Elgesio sutrikimo gydymas dažnai apima intensyvią terapiją, vaistus ir aplinkos pritaikymą.

Nerimo Sutrikimai

Nerimo sutrikimai yra dažni vaikystėje ir gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą, socialinį nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą ir specifines fobijas. Vaikai, sergantys nerimo sutrikimais, gali jausti perdėtą nerimą, baimę ir susirūpinimą, kurie trukdo jų kasdieniam funkcionavimui. Nerimo sutrikimų gydymas dažnai apima terapiją ir vaistus.

Vaikai nerimauja taip pat dažnai kaip mes. Vaikų gyvenimas yra pilnas nerimo, tai ne tik linksmybės ir žaidimai. Iš tiesų, remiantis 9-13 metų amžiaus vaikų apklausa, stulbinantis skaičius, 86 %, teigia, kad jie nerimauja. Daugiau nei trečdalis nerimauja bent kartą per savaitę. Mokykla ir draugystė yra pagrindiniai vaikų rūpesčiai. O jiems augant, rūpesčių daugėja.

Vienas iš dalykų, kuris paaštrėjo pandemijos metu, buvo bendras vaikų psichikos sveikatos problemų padidėjimas. Tai ir depresija, ir nerimo sutrikimas. Siekdama geriau suprasti vaikų rūpesčius, komanda apklausė 504 jaunuolius. Vyriausi respondentai buvo 13 metų ir dažniau nei jaunesni respondentai teigė manantys, kad niekada nenustos nerimauti. Beveik pusė taip jautėsi. Maždaug 50 % mergaičių teigė nerimaujančios dėl draugystės, o iš berniukų net 32 %. Apie 35 % vaikų nerimavo dėl artimųjų sveikatos. Merginos dažniau nei berniukai nerimavo dėl savo išvaizdos (39 %, palyginti su 24 %). Daugiau nei 6 iš 10 teigė, kad nerimauja dėl mokyklos. Ir daugiau nei pusė respondentų (55 proc.) teigė, kad dažniau nei kartą per savaitę nerimauja dėl patyčių. Daugiau nei 20 % teigė, kad patyčios yra kasdienis rūpestis. Vaikai taip pat buvo susirūpinę dėl kai kurių tų pačių problemų, dėl kurių kai kurie suaugusieji negali miegoti naktimis, įskaitant 21 %, kurie nerimavo dėl pinigų; 20 % nerimo dėl smurto pasaulyje ir 19 % dėl aplinkos. Maždaug du trečdaliai teigė, kad kai jie nerimauja, jie nežino, kodėl taip jaučiasi.

Vaikai labiau linkę kalbėtis apie problemas, kai jaučiasi saugiai. Maždaug 97 % jaunų respondentų teigė, kad imasi veiksmų, kad pasijustų geriau arba nustotų nerimauti. Maždaug 77 % jaunesnių vaikų teigė, kad kreipiasi į savo tėvus, kai jaučia nerimą. Apie 51 % 12 ir 13 metų amžiaus vaikų teigė taip pat. Apskritai 96 % teigė, kad kalbėdami su kuo nors jie jaučiasi geriau. Maždaug 93 % teigė, kad ką nors kūrybiško darydami, jie šiek tiek nurimsta. Daugelis nerimaudami įsijungia televizorių, kompiuterį ar ima į rankas telefoną - dėmėsio nukeipimas padeda įveikti nerimą.

Ženklas, kad nerimas gali būti didesnė problema, yra nerimas, kuris viršija tai, kas atrodo tinkama konkrečiai situacijai. Virtinė nerimo dėl nesusijusių dalykų arba nerimas, kuris atsiranda dažniau, yra kiti įspėjamieji ženklai.

Depresija

Depresija yra nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, praradimu susidomėjimo veikla ir kitais simptomais. Vaikai, sergantys depresija, gali turėti sunkumų mokykloje, socialinėse situacijose ir namuose. Depresijos gydymas dažnai apima terapiją ir vaistus.

Liūdesys yra natūralus jausmas, kuris aplanko kiekvieną žmogų. Paprastai liūdime, kai patiriame netektį. Šis jausmas padeda priimti pasikeitusią realybę ir išmokti gyventi be prarasto žmogaus, santykio ar daikto. Tačiau liūdesys dažnai painiojamas su depresija. Svarbu atskirti šiuos du skirtingus dalykus, ypač kai kalbame apie vaikus. Liūdesys yra laikinas jausmas, o depresija - tai ilgalaikis sutrikimas, kuris paveikia vaiko mąstymą, nuotaiką ir elgesį. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Liūdesys yra gyvybiškai svarbus jausmas, kuris parodo, kad mums kažko trūksta arba turime kokį nors norą. Tačiau sergant depresija, dažnai nebesinori imtis veiklos, kuri anksčiau džiugino. Pavyzdžiui, nesinori eiti į mėgstamą būrelį ar susitikti su draugais. Taip pat sumažėja apetitas, norisi daug miegoti arba visai nesinori. Beveik visada sumažėja savivertė ir pasitikėjimas savimi. Gali atrodyti, kad esi kaltas dėl tam tikrų įvykių arba esi beviltiškas.

Depresijos atsiradimo priežastys yra daugialypės. Šiam sutrikimui įtakos gali turėti socialiniai, psichologiniai ir biologiniai veiksniai. Manoma, kad šį sutrikimą lemia traumuojantys gyvenimo įvykiai (netektis, nelaimė ir pan.), fiziniai faktoriai (alkoholio, rūkalų vartojimas, neaktyvus gyvenimo būdas ir pan.), ligos, šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai, patyčios, fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas, kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai (pvz., negalia, ADHD, autizmo spektro sutrikimas ir kt.), jausmų skirstymas į blogus/gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus, genetinis polinkis į depresiją, kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje).

Atpažinti depresiją vaikams gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti skirtingi nei suaugusiųjų. Vaikų depresija gali būti užmaskuota. Dažnas požymis - nusiskundimai dėl sveikatos. Vaikai gali skųstis, kad skauda pilvą, pradinių klasių vaikai - kad skauda galvą. Skausmai gali dažnai keistis arba, priešingai, nuolat kankinti tie patys. Taip pat gali būti jaučiamas nuovargis vakarop. Vaikas gali tapti kaprizingas, sukaustytas. Kiti depresijos simptomai vaikams: liūdesys ar slogi nuotaika (bent 2 savaites), elgesio problemos mokykloje, dingęs susidomėjimas dalykais, kurie visada patikdavo, tapęs neryžtingas, trūksta pasitikėjimo savimi, mažiau bendrauja su draugais ir šeima, patiria tuštumos jausmą, negali jausti emocijų, turi minčių apie savižudybę arba savęs žalojimą, iš tikrųjų žaloja save, pvz., rizikingai elgiasi, įvairios priklausomybės, pjaustosi, perdozuoja ir t.t., sutrikęs miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai), kyla dėmesio koncentracijos problemų, žemas energijos lygis arba bendras nuovargis, pakito apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai), svorio pokyčiai, pastebimi kiti fiziniai simptomai. Mažų vaikų depresiją galime pastebėti iš staiga pasikeitusių tamsių piešinių, pavojingų veiklų/elgesio, kurios dažnai nurašomos nelaimingiems atsitikimams.

Depresija paauglystėje yra net labiau paplitęs sutrikimas už įvairias lėtines ligas, tokias kaip astma. Depresija serga net 14 proc. 15-18 m. amžiaus paauglių, iš jų 3-8 proc. - sunkia depresija. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Paaugliams depresiją nustatyti sunkiau (lyginti su suaugusiaisiais). Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika.

Jeigu manote, kad jūsų vaikas turi depresijos simptomų, yra svarbu ne save kaltinti, o kuo skubiau kreiptis pagalbos. Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistais: savo šeimos gydytoju, pediatru ir / ar psichikos sveikatos specialistu. Įtariant, kad vaikas gali turėti depresiją, turėtų būti kreipiamasi į gydytojus, siekiant gauti klinikinį įvertinimą.

Aktyviai klausykite vaiką, nutraukite tai, ką darote, ir visą dėmesį skirkite vaikui. Atsigręžkite į savo vaiką ir palaikykite akių kontaktą. Apibendrinkite, ką jūsų manymu, girdite dukrą ar sūnų sakant, kad ji ar jis suprastų, kad jūs klausotės. Peržiūrėkite reikalavimus, nes dažni konfliktai gali neigiamai paveikti santykius ir sumažinti tikimybę, kad paauglys ieškos tėvų paramos. Nuolat ieškokite ryšio. Ryšį užmegzti ir palaikyti lengviau, kuomet bendraujama maloniai ir kalbama apie iš esmės teigiamą patirtį. Stebėkite vaiką, nes paaugliams geriau pavyksta išvengti klaidų ir geriau sekasi susidoroti su iššūkiais, kai jų tėvai žino, kur jie yra ir ką veikia. Priimkite vaiko pakitusią būseną, parodykite, kad vaikas yra priimamas ir tuomet, kai nesijaučia gerai; kad gali sulaukti palaikymo ir pagalbos sunkiu metu. Užtikrinkite sveiką dienos rutiną, į ją įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomasi. Kalbėkite su vaiku apie jausmus, skatinkite juos reikšti, galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt. Skatinkite judesį, padėti susigražinti ryšį su aplinka gali padėti judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje. Skirkite daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus. Skatinkite užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra palaikymas, psichoterapija ir medikamentinis gydymas.

tags: #vaiku #psichologiniai #sutrikimai