Įvadas
Autizmas yra įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime vaikystės autizmo ypatumus, požymius, diagnostiką ir galimus pagalbos būdus.
Kas yra Autizmo Spektro Sutrikimas (ASS)?
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis. Spektro sąvoka reiškia, kad sutrikimas gali pasireikšti labai skirtingai - nuo lengvų sunkumų socialinėje sąveikoje iki reikšmingų elgesio ir komunikacijos iššūkių. ASS turinčio vaiko smegenys vystosi kitaip, ir tai pastebima jau ankstyvoje vaikystėje. Lietuvoje autizmo spektro sutrikimu serga maždaug kas 70-tas vaikas.
Svarbu pabrėžti, kad ASS nėra liga, bet neurologinis sutrikimas. Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikui sunku reikšti ir suprasti kitų žmonių jausmus bei mintis. Jiems gali būti sunku interpretuoti gestus, veido mimikas ir kalbą. Dėl šių priežasčių autistiški vaikai dažnai vengia socialinio kontakto.
Autizmo Priežastys
Autizmo priežastys iki šių dienų nėra iki galo žinomos. Manoma, kad autizmo sutrikimo formavimuisi turi įtakos daugelis faktorių, įskaitant genų ir biologinės aplinkos įtaką prieš, per ir po gimimo. Šie faktoriai gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą. Dažniausiai specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais). Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra įvairi ir individuali. Terapijos taikymas priklauso nuo vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų. Autistiškų vaikų ugdymas yra intensyvus procesas, apimantis specialistų, šeimos narių ir draugų darbą su vaiku.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis vaikystėje
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai pilnai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios.
- Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi.
- Aplinkos veiksniai: nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui.
- Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi.
- Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.
Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas.
Autizmo Požymiai
Pirmuosius autizmo požymius galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje. Vaikui augant, simptomai ryškėja ir tampa sunkesni. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą, kuri padeda atpažinti galimus autizmo požymius:
Socialinės sąveikos sutrikimai:
- Nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos (6 mėn. ir vyresni).
- Neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška (9 mėn. ir vyresni).
- Nesidomi bendraamžiais, nemoka su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Būdinga savita kūno poza ir veido išraiška, vengimas žiūrėti į akis.
Komunikacijos sutrikimai:
- Nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba (12 mėn. ir vyresni).
- Nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.) (12 mėn. ir vyresni).
- Nesako nė vieno žodžio (16 mėn. ir vyresni).
- Nesuvokia neverbalinės komunikacijos, kūno kalbos, veido išraiškos.
- Supranta viską tiesiogiai, neturi intuicijos, nesuvokia siunčiamos žinios ir pats negeba jos pasiųsti kitiems.
Elgesio ypatumai:
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.
- Savotiškas domėjimasis aplinka, vangus arba pernelyg stiprus reagavimas į aplinką.
- Savitas domėjimasis žaislais ir aplinkos daiktais, nesutelkia dėmesio į aplink esančius asmenis ir daiktus.
- Veikloje trūksta lankstumo, sunkiai persijungia į kitą veiklą, būdingas veiklos inertiškumas.
Svarbu paminėti, kad pavieniai autizmui priskiriami bruožai nebūtinai reiškia sutrikimą. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Sensoriniai sutrikimai
Vaikystės autizmui būdingi sensoriniai sutrikimai, neįprasti atsakai į sensorinę stimuliaciją. Pavyzdžiui, vaikas gali vangi arba pernelyg stipriai reaguoti į aplinką.
Taip pat skaitykite: Įveikti vaikystės traumas
Aspergerio Sindromas
Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimo forma, kuriai būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Asmenims, turintiems Aspergerio sindromą, sunkumai kyla ne dėl nenoro bendrauti, bet dėl to, kad jie nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Jiems sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą.
Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai panaudoti. Jiems trūksta jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šiems asmenims taip pat sudėtinga išreikšti emocijas, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos.
Diagnostika
Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda.
- Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
- Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
- Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
- Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.
Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.
Diagnostiniai kriterijai
TLK-10 ir TLK-11 diagnostiniai kriterijai naudojami autizmui diagnozuoti. Tyrimai rodo, kad patikimai diagnozuoti galima jau 18 mėn. Kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos kaip kad akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai. Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys - socialinio atsako skirtumai, pvz., socialiniai interesai ir santykiai su bendraamžiais.
Taip pat skaitykite: Naminiai batonėliai: receptai
Vertinimo skalės
Yra įvairių vertinimo skalių, skirtų autizmui diagnozuoti ir įvertinti:
- Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl. Modified Checklist for Autism in Toddlers - M-CHAT).
- 2 metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl. Screening Tool for Autism in Two-Year-Olds - STAT).
- 4 m socialinio bendravimo klausimynas (angl. Social Communication Questionnaire - SCQ).
- Autizmo diagnostinis interviu (angl. Autism Diagnostic Interview-Revised - ADI-R).
- Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl. Autism Diagnostic Observation Schedule - ADOS).
- Socialinio jautrumo skalė (angl. Social Responsiveness Scale - SRS).
- Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl. Childhood Autism Rating Scale - CARS).
Pagalba Vaikams, Turintiems Autizmo Spektro Sutrikimą
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra įvairi ir individuali. Terapijos taikymas priklauso nuo vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų. Autistiškų vaikų ugdymas yra intensyvus procesas, apimantis specialistų, šeimos narių ir draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
Intervencijos ir Terapijos
- Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis - ABA).
- Denverio modelis mažiems vaikams (angl. Early Start Denver Model - ESDM).
- Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (angl. Pivotal Response Treatment - PRT).
- Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl. Treatment and Education of Autistic and related Communication handicapped Children - TEACCH).
Pagalba Šeimai
Pagalba šeimai yra labai svarbi auginant vaiką su autizmo spektro sutrikimu. Struktūra vaikui svarbu žinoti eiga, laikytis susitarto laiko trukmės. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidinti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius. Kantrumas - vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui.
Kaip Bendrauti su Vaiku, Turinčiu Autizmo Spektro Sutrikimą
- Klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų.
- Įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai ar įžeidžiančiai.
- Išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai.
- Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą.
- Pozityvus požiūris - svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti.
- Bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau.
Ausinės padeda sumažinti dirgiklių kiekį. Gydymas gali būti skiriamas nuo 6 metų amžiaus, kai pasireiškia vidutinio, didelio ar labai didelio laipsnio hiperkinezinis sutrikimas.
Ugdymo Priemonės ir Žaislai Autistams
Ugdymo priemonės autistams - tai specialiai pritaikytos priemonės, skirtos padėti vaikams ir suaugusiems, turintiems autizmo spektro sutrikimų, lavinti socialinius, komunikacinius bei pažintinius įgūdžius. Žaislai autistams ir vaikams su specialiais poreikiais yra sukurti atsižvelgiant į šių vaikų poreikių, gebėjimų ir pomėgių ypatybes. Šie žaislai dažniausiai yra projektuojami siekiant padėti vaikams plėtoti įvairias savybes ir įgūdžius, įskaitant komunikaciją, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir kt.
Renkantis žaislus autistams ir vaikams su specialiais poreikiais, svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius, gebėjimus ir pomėgius.
Ugdymas Ikimokykliniais Metais
Ikimokykliniai metai - tai auksinis metas darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais. Ankstyvosios vaikystės metais vaikai auga ir vystosi neįtikėtinu greičiu, todėl tai idealus metas padėti savo vaikui išmokti bendrauti su kitais, valdyti savo pojūčius, pagerinti bendravimą ir treniruoti daugelį kitų įgūdžių.
Grupiniai užsiėmimai raidos sutrikimų turinčiam ikimokyklinukui gali padėti mokytis reikšti savo jausmus, prisitaikyti prie sensorinių sunkumų ir bendrauti su kitais vaikais.
Užsiėmimų Pavyzdžiai:
- Imitaciniai žaidimai: Imitacija yra vienas svarbiausių įgūdžių, būtinų daugeliui kitų, įskaitant bendravimą ir žaidimą su bendraamžiais, mokymąsi kalbėti, akademinius įgūdžius ir kt.
- Sensoriniai žaidimai: Žaidimai, skirti stimuliuoti įvairius pojūčius (lytėjimą, uoslę, skonį, regėjimą, klausą). Pvz., didelis indas pripildytas pupų su paslėptais žaislais, indeliai su skirtingų kvapų produktais, lėkštutės su skirtingo skonio produktais.
- Eilės laukimo žaidimai: Žaidimai, kurie moko vaikus sulaukti savo eilės. Formalizuojant elgesį ir darant tai smagiai, eilės išlaukimas gali tapti natūralia vaiko gyvenimo dalimi.
- Bendro dėmesio žaidimai: Žaidimai, kurie skatina vaikus dalintis savo patirtimi su kitais. Pvz., žaidimas „papasakok ir parodyk“, kuriame vaikai iš namų gali atsinešti kokius nors daiktus arba papasakoti apie tai, ką jiems teko patirti.
Svarbu atminti, kad raidos sutrikimų turintys vaikai dažnai nemoka „greitai orientuotis“ besikeičiančiame žaidime, nejaučia malonumo, kurį žaidimas teikia įprastos raidos vaikams. Taip yra todėl, kad jiems sunku savarankiškai perprasti žaidimo taisykles ar išmokti jas spontaniškai imituojant kitus vaikus. Todėl žaidimus reikia pritaikyti prie vaiko gebėjimų ir poreikių.
Kalbos ir Komunikacijos Ugdymas
Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą (ASS) kalbos raida yra savita. Kai kurie tik atkartoja žodžius, kalba tik tam tikrose situacijose arba naudoja alternatyvias komunikacijos formas. Sundbergo Verbalinio elgesio etapų vertinimo ir programos sudarymo metodiką, VB-MAPP (angl. Verbal Behavior Milestones Assessment and Placement Program). Pastaroji skirta autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų kalbos ir socialiniams įgūdžiams vertinti bei sukurti efektyvią ugdymo strategiją.
VB-MAPP metodika leidžia kalbą vertinti pagal pastarosios funkciją - ko vaikas siekia savo komunikacija? Toks funkcionalus požiūris leidžia tiksliau atpažinti ir ugdyti svarbius komunikacijos įgūdžius, ypač kai kalbos sutrikimai yra itin ryškūs.
Svarbios Rekomendacijos Tėvams
- Ankstyva intervencija: Kuo anksčiau bus pradėta pagalba vaikui, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti.
- Individualizuotas ugdymas: Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, yra labai skirtingi, todėl jų ugdymas turėtų būti maksimaliai individualizuotas, atsižvelgiant į vaiko gebėjimų struktūrą, elgesį ir specialiuosius ugdymosi poreikius.
- Bendradarbiavimas su specialistais: Svarbu bendradarbiauti su psichologais, pedagogais, logopedais ir kitais specialistais, kurie gali padėti vaikui ir šeimai.
- Pozityvus požiūris: Sutelkite dėmesį ne į trūkumus, bet į gebėjimus ir lavinkite juos.
- Besąlygiška meilė: Mylėkite vaiką besąlygiškai.
Autizmo Paplitimas ir Statistika
Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas ir tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą.
Gerėjantis suvokimas ir diagnostika: per pastaruosius kelis dešimtmečius viešoji nuomonė apie autizmą pagerėjo, didėja supratimas apie tai, kaip autizmas gali pasireikšti įvairiose situacijose. Platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras: jis tapo platesnis, apimdamas įvairias apraiškas, nuo lengvo iki sunkaus sutrikimo laipsnio. Genetika ir paveldimumas: tyrimai rodo, kad autizmas turi genetinį pagrindą, ir tam tikri genai gali padidinti šio sutrikimo riziką. Bendruomenės ir visuomenės sąmoningumas: didėjantis visuomenės sąmoningumas apie autizmą gali skatinti daugiau žmonių ieškoti pagalbos ir gauti diagnozę.
Šie veiksniai gali sąveikauti ir prisidėti prie autizmo spektro sutrikimų dažnumo padidėjimo, kuris yra pastebimas pastaruoju metu. Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymo sutrikimas sutrikimas, kuris apima įvairias socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus.
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
- 2017 iš 100 000 vaikų iki 17 m. amžiaus autizmo diagnozė buvo nustatyta 171,9 vaiko (0,17 %).
- 2023 - 867 vaikams (0,56 %).
Nustatomų autizmo atvejų sparčiai daugėja, berniukų ir mergaičių su autizmo diagnoze santykis 4:3 (svyruoja pagal kiekvienų metų duomenis), absoliučiais skaičiais tai sudarytų nuo 867 (mergaičių) iki 2855 (berniukų). Tarp 0-18 m. amžiaus asmenų turėtų būti apie 1 % autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų, iš 503 510 minėto amžiaus vaikų būtų apie 1000 mergaičių ir 4000 berniukų, turinčių autizmo spektro sutrikimą.
Autizmo Tipai ir Sunkumo Laipsniai
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius, todėl kalbant apie „tipus”, yra svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus. Tačiau daugeliui žmonių, kurie yra susipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“ ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis.
- Lengvas autizmas: asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos ir socialinius sunkumus.
- Vidutinio sunkumo autizmas: vidutinio sunkumo autizmo spektro sutrikimo atveju asmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių ir komunikacinių įgūdžių srityse.
- Sunkus autizmas: sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stiprius socialinius ir kalbos sunkumus.
Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai gali labai skirtis.
Autizmas ir Kiti Sutrikimai
Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas (ADHD)
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, angliškai dar vadinamas ADHD, yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji požymiai pastebimi dar ankstyvoje vaikystėje. Nustatyta, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra įgimtas ir lydintis visą gyvenimą. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo požymiai gali pasireikšti palaipsniui, todėl apie 18 % atvejų sutrikimas pasireiškia suaugusiame amžiuje.
Tiek aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, tiek autizmo spektro sutrikimas yra neurologiniai sutrikimai, darantys įtaką toms pačioms ir panašioms smegenų funkcijoms. Nors tai skirtingi sutrikimai, pastebima, kad autizmo spektro sutrikimas ir aktyvumo, dėmesio sutrikimas turi daug panašumų. Abu minėtus sutrikimus turintys vaikai pasižymi savistimuliaciniu elgesiu (plasnojimu, plojimu, šokinėjimu ir kitais pasikartojančiais judesiais), sensoriniais jautrumais (jautrumui kvapams, skoniui, garsui ar lytėjimui). Jiems būdingas nedėmesingumas, impulsyvumas, padidėjęs aktyvumas. Dažnai stebimi sunkumai užmezgant ir palaikant santykius ar akių kontaktą su bendraamžiais.
Manoma, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimą bei autizmą sieja bendras genetinis ryšys, todėl apie 14 % autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų yra diagnozuotas ir aktyvumo, dėmesio sutrikimas. Daugeliui bent vieną iš šių sutrikimų turinčių vaikų paveikiami ir socialiniai įgūdžiai.
Kaip atskirti ADHD nuo autizmo?
- Dėmesio sutelkimo ypatumai: Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, gali susidurti su sunkumais ilgai išlaikant dėmesį ties viena veikla - jie gali lengvai išsiblaškyti. Visiškai priešingai yra su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą. Jie gali domėtis viena ar keliomis temomis.
- Bendravimo skirtumai: Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, bendraudami su kitais gali nuolat kalbėti, pertraukinėti kitus, kalbėti per garsiai ar per greitai. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, dažnai kyla sunkumų išreiškiant ir perteikiant savo mintis ir emocijas, reikalingą informaciją.
- Struktūra ir rutina: Vaikams, turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, dažniausiai gana greitai atsibosta ta pati rutina, informacija, todėl jie to vengia. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai paprastai randa paguodą rutinoje. Jie nemėgsta aplinkos pokyčių, todėl dauguma šių vaikų kiekvieną dieną reikalauja laikytis nustatyto grafiko ir dienos struktūros.
Istorija
Terminą autizmas 1911 pirmasis pavartojo šveicarų psichiatras Eugenijus Bleuleris (1857-1939). Jis mėgino apibūdinti autizmą kaip schizofrenija sergančių asmenų pasinėrimą į savo vidinį pasaulį, atitrūkimą nuo realios tikrovės; psichiatrijoje tokie pažintinių procesų nuokrypiai dar vadinami autistiniu mąstymu.
Austrų kilmės amerikiečių psichiatras Leo Kanneris (1894-1981) straipsnyje Emocinio kontakto autistiniai trikdžiai (Autistic disturbances of affective contact) šį vaiko raidos nuokrypį pavadino ankstyvosios kūdikystės (kai kada rašoma vaikystės) autizmu; autoriaus garbei sutrikimas kartais vadinamas Kannerio sindromu.
1944 austrų psichiatras Hansas Aspergeris (1906-80) aprašė vaiką, turintį autizmo požymių, bet ir ypač gerai išvystytus intelektą bei kalbą.