Valgymo sutrikimai yra rimtos psichinės ligos, pasireiškiančios sutrikusiais valgymo įpročiais ir nenormalia svorio kontrole. Jie stipriai įtakoja žmogaus gyvenimo kokybę, o kuo ligos stažas didesnis, tuo labiau stebimas suprastėjusi gyvenimo kokybė. Deja, nuo valgymo sutrikimo per valandą pasaulyje miršta maždaug 1 žmogus ir yra žinoma, jog mirštamumo rodikliai nuo valgymo sutrikimo yra didžiausi tarp visų psichikos ligų. Valgymo sutrikimais sergantiems asmenims savižudybės rizika padidėja. Valgymo sutrikimai neatsiranda staiga, tai palaipsniui besivystanti psichikos liga. Kuo anksčiau žmogus sprendžia savo valgymo sunkumus, tuo didesnė tikimybė užbėgti už akių valgymo sutrikimui, kaip ligos, išsivystymui.
Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymo sutrikimas. Taip pat, nervinė ortoreksija, kuomet žmogus ypatingai prižiūri valgomo maisto kokybę, tą daro tiesiog maniakiškai. Žmogus siekia valgyti ypatingai sveiką maistą tam, kad užkirstų kelią ligoms ar kad "nesusiterštų".
Nervinė Anoreksija: Apibrėžimas ir Paplitimas
Nervinė anoreksija - tai psichikos liga, kurios simptomas yra ryškus svorio kritimas bei nuolatinis susirūpinimas svoriu ir kūno forma. Žmonės, sergantys anoreksija, ypatingai baiminasi priaugti svorio ir taip susiformuoja nelanksčius valgymo įpročius, dažnai vengdami tam tikro maisto ir patiekalų. Egzistuoja mitas, kad anoreksija sergantys žmonės yra ypatingai liekni, "perdžiūvę". Maždaug 1% moterų populiacijos kenčia nuo nervinės anoreksijos. Vyrai šia liga serga taip pat, tačiau moterims ji 10 kartų būdingesnė nei vyrams. Maždaug 6% sergančiųjų nervine anoreksija miršta. Deja, anoreksijai būdingas didžiausias mirtingumas lyginant su kitais psichikos sutrikimais. Nervinei anoreksijai gali būti būdingi persivalgymai, vėmimas bei intensyvus sportavimas.
Anoreksija yra valgymo sutrikimas, kuris gali pasireikšti bet kokio amžiaus ar lyties žmonėms. Negalima pasakyti, jog žmogus serga anoreksija vien todėl, jog jis mažai sveria, nes anoreksija apima ne tik išvaizdos, bet ir psichologinius bei elgesio veiksnius. Anoreksija sergantys neretai neigia, jog turi valgymo sutrikimų, todėl sunkiausia yra padėti žmogui atpažinti ir priimti, jog jis serga. Gydymas gali prasidėti nuo svorio kritimo stabilizavimo bei jo atstatymo. Kenčiantys nuo anoreksijos pacientai dažnai turi ir kitų psichologinių problemų, tokių kaip panikos atakos, depresija. Ypatingai didelį vaidmenį gydant anoreksiją atlieka psichoterapija. Tai gali būti individuali, grupinė bei šeimos psichoterapija.
Nervinė Bulimija: Požymiai ir Sunkumai
Nervinė bulimija - tai psichikos liga, kurios pagrindiniai požymiai yra nekontroliuojamas persivalgymas ir kompensacinis elgesys - vėmimas, persisportavimas, badavimas, diuretikų, laisvinamųjų vaistų ar kt. medžiagų vartojimas virškinimui greitinti. Kartu būdingas nuolatinis domėjimasis maistu, mityba ir kūno forma, sutrikusi savivertė bei prasta nuotaika nepavykstant sukontroliuoti valgymo ir svorio. Nervinę bulimiją sunkiau atpažinti "iš šono" nei kitus valgymo sutrikimus, nes daugumos sergančiųjų svoris išlieka normalus. Žmonėms, kurie serga nervine bulimija sunku pripažinti, kad serga valgymo sutrikimu, nes patiria stiprius gėdos, kaltės ir pasibjaurėjimo savimi jausmus. Nervinė bulimija paprastai prasideda 15-20 metų amžiaus ribose - tuo laikotarpiu, kai dauguma žmonių baigia mokyklą, palieka namus ir tampa mažiau priklausomi nuo tėvų. Nervinė bulimija kur kas dažnesnė nei nervinė anoreksija. Apie 2% visų moterų kenčia nuo nervinės bulimijos. Vyrai šia liga serga taip pat, bet tikslių duomenų beveik nerandama.
Taip pat skaitykite: Respublikinės psichiatrijos ligoninės apžvalga
Bulimija yra valgymo sutrikimas, kurio metu žmogus nekontroliuoja savo valgymo. Liga pasireiškia persivalgymo epizodais. Kaip ir sergant anoreksija, pacientai labai rūpinasi savo kūno svoriu, bijo priaugti papildomų kilogramų. Persivalgymas ir vėliau sekantis vėmimas dažniausiai yra slepiamas nuo kitų. Sergantysis jaučiasi šlykštus, nepatenkintas savimi, kai nekontroliuojamai persivalgo. Skirtingai nuo anoreksijos, bulimija sergantis žmogus nenumeta daug svorio, todėl sunkiau įtarti ligą. Dažniausiai bulimijos gydymas apima psichikos sveikatos bei mitybos specialistų konsultacijas. Retais atvejais žmogus gali būti hospitalizuojamas, tačiau įprastai bulimija sergantieji ligoninėje gydomi trumpai.
Persivalgymo Sutrikimas: Dažniausias Valgymo Sutrikimas
Persivalgymo sutrikimas - tai psichikos liga, kuriai būdingi kompulsyvūs persivalgymai. Jų metu žmogus greitai valgydamas suvartoja ženkliai didesnį maisto kiekį lyginant su įprastu žmonių elgesiu. Persivalgymo sutrikimo sergamumo rodikliai yra didžiausi, t.y. dažniausias valgymo sutrikimas ir jo sergamumas siekia apie 3-5% populiacijos. Šiuo sutrikimu dažniausiai suserga žmonės vyresniame amžiuje, būdami 20-50 metų amžiaus tarpsnyje. Tiesa, valgymo sutrikimai linkę keisti vieni kitus ir dažnai žmogaus valgymo sutrikimų istorija prasideda nuo nervinės anoreksijos ar nervinės bulimijos ir tik po to pereina į persivalgymo sutrikimą.
Valgymo Sutrikimų Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Nėra vienos valgymo sutrikimo priežasties. Valgymo sutrikimai, kaip ir kelios kitos psichikos būklės, dažnai susikaupia šeimose, ir dabar pripažįstame, kad genetinis pažeidžiamumas vaidina svarbų vaidmenį rizikuojant susirgti valgymo sutrikimu. Tačiau genai yra tik dalis istorijos, o aplinka taip pat vaidina svarbų vaidmenį, ypač sukeliant valgymo sutrikimą, dažnai paauglystėje ar jauname amžiuje. Spaudimas laikytis dietos arba svorio netekimas, susijęs su sveikatos būkle ar gyvenimo stresu, gali būti vartai į nervinę anoreksiją arba nervinę bulimiją. Atrodo, kad genetiškai pažeidžiamam žmogui numetus pirmuosius 5-10 svarų tolesnis dietos laikymasis tampa vis patrauklesnis ir naudingesnis. Kai kuriose šalyse badas laikui bėgant gali sukelti persivalgymą. Nustačius valgymo sutrikimą, ribojimo, persivalgymo ar apsivalymo pasekmės vaidina vis didesnį vaidmenį palaikant sutrikimą dėl pakitusių alkio ir sotumo pojūčių organizmo kontrolės, virškinimo trakto judrumo ir mokymosi bei įpročių pokyčių.
Socialinės normos - asmuo gyvenantis visuomenėje, kur mažas kūno svoris yra šlovinamas, neretai jaučia spaudimą atrodyti lieknai. Emocinė trauma, spaudimas siekti tobulumo ar neigiama šeimos aplinka vaikystėje gali padidinti riziką susirgti anoreksija. Anoreksiją dažnai lydi depresija, nerimo sutrikimai ir obsesinis-kompulsinis elgesys.
Tyrimai rodo, kad genai ir paveldimumas turi įtakos tam, kodėl kai kuriems žmonėms kyla didesnė valgymo sutrikimų rizika, tačiau šie sutrikimai gali kamuoti ir tuos, kurių šeimoje nėra šios būklės.
Taip pat skaitykite: Apie valgymo sutrikimus
Valgymo Sutrikimų Gydymas: Kompleksinis Požiūris
Kadangi valgymo sutrikimas yra psichinė liga, pagrindinis gydymas yra psichoterapinis. Kognityvinė ir elgesio terapija, kartu su schemų terapija pasižymi ypatingai aukštais valgymo sutrikimų psichoterapiniais gydymo rezultatais, lyginant su kitomis psichoterapinėmis paradigmomis. Nors valgymo sutrikimai yra sunkios ligos, tačiau tikrai galima gyventi džiaugsmingą, pilnavertį gyvenimą išmokus ligą suvaldyti.
Valgymo sutrikimo gydymas yra sudėtingas. Tai apima elgesio, kuris tapo skatinamas ir įtikinamas, nutraukimą ir nerimo dėl to įveikimą. Atkūrimui reikalinga komanda, kurią sudaro šeima, draugai ir kiti socialiniai darbuotojai, taip pat medicinos ir psichikos sveikatos specialistai.
Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.
Gydymas turėtų apimti psichologines, elgesio, mitybos ir kitas medicinines komplikacijas. Pastarosios gali būti netinkamos mitybos arba valymo elgesio pasekmės, įskaitant širdies ir virškinimo trakto problemas, taip pat kitas galimai mirtinas sąlygas. Gydymas padeda tiems, kurie turi valgymo sutrikimų, pakeisti tai, ką jie daro. Tai padeda jiems normalizuoti nesveiką mitybą ir svorio kontrolės elgesį bei mesti iššūkį neracionalioms mintims, kurios juos palaiko.
Svarbi kompleksinė gyd. dietologo, gyd. vaikų ir paauglių psichiatro (VPP), psichologo / psichoterapeuto ir kitų specialistų pagalba. Sergant VS dažnai būna „išsireguliavę“ alkio ir sotumo jausmai, dėl to pradžioje taikomas „mechaninis valgymas“ - valgoma pagal mitybos planą, neatsižvelgiant į sotumo ir alkio jausmus - tai padeda atstatyti mitybą, t. p. gali padėti dėl persivalgymų. Palaipsniui, gyd. dietologo priežiūroje, pereinama prie intuityvesnės mitybos. Vaikų ir paauglių psichiatras (VPP) dažnai būna gydymo proceso „koordinatorius“ (nebūtinai), esant poreikiui skiria vaistus, t. p. skiria gydymą dėl gretutinių psichikos sutrikimų, kurių negydant pacientui sunkiau sveikti nuo VS. Gydytojai gali pacientą nukreipti kitiems sveikatos specialistams: gyd. kardiologui, gyd. ginekologui, gyd. endokrinologui, kineziterapeutui ir kt. Psichologas / psichoterapeutas reikalingas, kad žmogus geriau suprastų psichologines priežastis, kurios prisidėjo prie VS atsiradimo ir palaiko ligą, t. p. padeda geriau suprasti savo jausmus, keisti mąstymo, elgesio modelius.
Taip pat skaitykite: Kelias į sveiką savęs suvokimą
Nervinės anoreksijos gydymas yra kompleksinis procesas, apimantis medicininę priežiūrą, psichoterapiją ir mitybos terapiją. Fizinės būklės stabilizavimas. Šiame etape daugiausia dėmesio skiriama sergančiojo gyvybinių funkcijų atkūrimui. Gydytojai sudaro subalansuotą mitybos planą, kuris padeda palaipsniui atkurti sveiką svorį. Psichologinė pagalba. Psichoterapija, dažniausiai kognityvinė elgesio terapija (KET), yra pagrindinis gydymo būdas. Ji padeda sergančiajam atpažinti ir pakeisti destruktyvų mąstymą apie svorį, kūną ir maistą. Mitybos terapija. Socialinė parama. Artimųjų įtraukimas į gydymo procesą yra labai svarbus. Šeimos nariai ir draugai turi suprasti ligos pobūdį, kad galėtų tinkamai palaikyti sergantįjį.
Kaip Atpažinti Valgymo Sutrikimus: Praktiniai Patarimai
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais. Taip pat, jei žmogus dažnai išsako susirūpinimą savo išvaizda, svorio prieaugiu.
Sergant VS dažnai būna „išsireguliavę“ alkio ir sotumo jausmai. Paauglio susitelkimas į kūną: nepasitenkinimas kūnu (apie kūną kalba itin kritiškai arba galima pastebėti, kad dažnai save „tikrina“ veidrodyje, čiupinėja / matuoja savo kūno dalių apimtis, dėvi kūno formas slepiančius drabužius); savo nesėkmes, sunkumus sieja su „netikusiu kūnu“ ir kūno „taisymą“ suvokia, kaip išeitį; intensyvus sportavimas, nepaisant ligų, oro sąlygų, savijautos.
Žmogus gali sumaniai paslėpti maistą, jį išmesti ar paprasčiausiai pameluoti, kad jau pavalgė. Įprastai krentantis svoris slepiamas po apkritusiais, per dideliais rūbais. Persivalgymo sutrikimą turintys žmonės, patirdami stresą, nuolatinę įtampą, valgo itin daug ir valgo toliau, net jeigu jaučiasi sotūs. Žmogus gali jaustis praradęs savikontrolę panašiai kaip ir esant priklausomybės sutrikimams. Valgymo sutrikimus pastebėti ypatingai sunku.
Artimųjų Parama ir Pagalba
Būkite empatiški, bet aiškūs. Išvardykite požymius ar elgesio pokyčius, kuriuos pastebėjote ir dėl kurių esate susirūpinę. Padėkite surasti gydymo paslaugų teikėją ir pasiūlykite kartu su draugu ar giminaičiu atlikti įvertinimą. Būkite pasiruošę, kad paveiktas asmuo gali būti neaiškus arba dviprasmiškas dėl gydymo.
Norint padėti anoreksija sergančiam asmeniui reikia supratimo, kantrybės ir aktyvaus įsitraukimo. Klausykitės. Išklausykite sergantįjį be teisimo ar kritikos. Skatinkite kreiptis pagalbos. Būkite kantrūs. Venkite spaudimo. Nespauskite žmogaus valgyti ar keisti savo elgesį. Švieskite save. Artimųjų įtraukimas į gydymo procesą yra labai svarbus. Šeimos nariai ir draugai turi suprasti ligos pobūdį, kad galėtų tinkamai palaikyti sergantįjį.
Sveikimas nuo VS sunkus ne tik paaugliui, bet ir artimiesiems. Sergančiojo artimieji dažnai turi didesnę riziką nerimo sutrikimams, depresijai, perdegimui, todėl paaugliui sveikstant nuo VS svarbus ne tik artimųjų įsitraukimas, bet ir kad artimieji rūpintųsi savo pačių psichikos sveikata.
Ilgalaikės Pasekmės ir Pasveikimo Galimybės
Ilgalaikiai padariniai gali apimti osteoporozę, širdies ligas, reprodukcinės funkcijos sutrikimus ir nuolatinį imuninės sistemos nusilpimą. Be to, gali sutrikti hormonų pusiausvyra, o kai kuriais atvejais dėl ilgalaikės nepakankamos mitybos atsiranda negrįžtami organų pažeidimai.
Taip, visiškas pasveikimas įmanomas, tačiau tam reikia laiko, specialistų pagalbos ir nuolatinės paramos iš artimųjų. Svarbu, kad sergantysis nuolat stebėtų savo emocinę būklę ir būtų pasirengęs ieškoti pagalbos atkryčio atveju. Sveikimas gali trukti 4-12 m. (priklausomai nuo sutrikimo) ir ilgiau.
Valgymo Sutrikimai: Daugiau Informacijos ir Pagalba
Valgymo sutrikimai paveikia iki 5% gyventojų, dažniausiai išsivysto paauglystėje ir jauname amžiuje. Kai kurios, ypač nervinė anoreksija ir nervinė bulimija, dažniau pasitaiko moterims, tačiau jos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir turėti įtakos bet kuriai lyčiai.
Visais atvejais, kai yra nustatytas ar įtariamas VS, rekomenduojama kreiptis į Valgymo Sutrikimų Centrą (VSC), ypač jei paauglio būklė negerėja, skirtingų specialistų nuomonės / rekomendacijos prieštaringos. Į VSC atvyksta pacientai iš visos šalies. Jei paciento fizinė būklė yra prasta - tikslingas gydymas stacionare (sprendžia VPP, gyd. dietologas). Po gydymo (dienos) stacionare, būtina ilgalaikė gyd. VSC teikiamos VPP konsultacijos (reikalingas siuntimas arba konsultacija bus mokama), veikia dienos stacionaras paaugliams nuo 14-15 m.
Jeigu Jūs arba Jūsų artimasis susidūrė su valgymo sutrikimais, nelikite su tuo vieni ir kreipkitės pagalbos.
tags: #valgymo #sutrikimai #anoreksija