Įvadas
Šiandieninėje globalioje ekonomikoje valstybių priklausomybė nuo eksporto rodiklių yra itin svarbi tema. Atvira prekyba, kuri natūraliai ir nuolatos vyksta tarp šalių, yra naudinga abiem pusėms, nors ir ne visada vienodai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip valstybių ekonomikos priklauso nuo eksporto, kokie iššūkiai kyla dėl prekybos karų ir kaip valstybės gali prisitaikyti prie besikeičiančios pasaulinės ekonomikos.
Tarptautinės prekybos svarba
Tarptautinė prekyba yra pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų įvairiose šalyse. Šis procesas vykdomas tarp dviejų ar daugiau valstybių, naudojant įvairias valiutas su joms būdingais valiutų kursų svyravimais. Šalys prekiauja viena su kita, kad galėtų įsigyti užsienio prekių žemesnėmis kainomis, negu gamindamos tokias pat prekes šalies viduje.
Užsienio prekyba yra mainų procesas, vykstantis pasauliniu mastu. Šalys stengiasi gaminti tai, ką gali efektyviai parduoti pasaulinėje rinkoje, o tai kelia specializacijos lygį. Eksporto ir importo santykis atspindi šalies ekonomikos raidą. Nuo užsienio prekybos priklauso šiuolaikinės valstybės gyvenimo lygis. Geresnius veiklos bei efektyvumo rezultatus sąlygoja gamybos specializacija ir prekyba ne tik šalies, bet ir pasauliniu mastu. Laisvos prekybos politika, laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas skatina konkurenciją, naujų technologijų, prekių rinkų paiešką.
Lyginamasis pranašumas
Amerikiečių ekonomistai P. ir R. Wonnacott akcentuoja lyginamąjį pranašumą. Esant atvirai rinkai, vykstant tarptautinei prekybai, šalies prekių gamintojams atsiranda pajėgūs konkurentai iš užsienio, siūlydami prekes žemesne kaina arba geresnės kokybės. Padidėjusi konkurencija skatina šalies prekių gamintojus mažinti gamybos išlaidas bei prekių kainą arba gerinti prekių kokybę, jų dizainą ir kitas vartotojiškas prekių charakteristikas. Tarptautinė prekyba sudaro sąlygas gaminti naujas prekes, kurioms vienos šalies rinka yra per maža, kad padengtų šios prekės projektavimo, įrangos ir gamybos išlaidas. Šiuo atveju vartotojai gauna kokybiškai naujų, pagamintų pažangiausiomis technologijomis, prekių.
Esant laisvai prekybai, panaikinus muito ir kitus netarifinius barjerus, kiekvienas šalies gamintojas gali laisvai pardavinėti savo prekes kitoje šalyje. Tai leidžia gamintojui išplėsti gamybą. Jeigu šalis absoliučiai pranašesnė kelių prekių gamyboje, užsienio prekyba bus naudinga šaliai, specializavusiai prekių gamyboje, kurioje ji turi lyginamąjį pranašumą.
Taip pat skaitykite: Valstybių ekonomika ir žaliavos
Nors tarptautinė prekyba sąlygoja bendro efektyvumo didėjimą, ne visos socialinės grupės šalyje iš jos turi naudos. Dėl prekių importo vidaus rinkoje kainos gali sumažėti, todėl vartotojui tai naudinga, o gamintojai dėl to gali turėti nuostolių, nes jie priversti savo gaminius pardavinėti žemesnėmis kainomis. Tačiau galutinis poveikis visos šalies ekonomikai, kaip teigia P. Wonnacott ir R. Wonnacott, yra teigiamas, nes vartotojai laimi daugiau negu gamintojai praranda. Nors importas yra naudingas, nes jis įgalina šalį pasinaudoti tarptautinės prekybos privalumais, pirkti prekes ir paslaugas už mažesnę kainą, tačiau gali sumažinti realiąsias pajamas, gaminamos produkcijos apimtį ir eksportą ir tuo būti šaliai žalingas.
Eksporto svarba
Eksporto padidėjimas leidžia daugiau importuoti, t.y. mokėti užsienio valiuta. Eksportas kartu su importu sudaro šalies mokėjimų balansą. Kiekvienos didelės ar mažos valstybės ūkis yra pasaulinio ūkio dalis. Jis suprantamas kaip technologinių, informacinių, ekonominių, ekologinių ir kultūrinių ryšių visuma. Pasaulinis ūkis pradėjo formuotis tarptautinės prekybos dėka. Kiekvienos šalies natūralus siekis - gauti ekonominę naudą iš visuomeninio darbo pasidalijimo tarptautiniuose mainuose. Prekių ir paslaugų judėjimas tarp šalių susieja nacionalinius ūkius į bendrą rinkos sistemą ir sustiprina šalių tarpusavio ekonominę priklausomybę.
Didėja prekių ir paslaugų bendrojo nacionalinio produkto eksporto dalis. Tarptautinės prekybos plėtros lygį rodo ir eksporto bei bendrojo vidaus produkto santykis arba eksporto kvota nuo BVP. Kai kurių valstybių šis rodiklis yra didesnis negu 100 procentų, t.y. šalies eksporto vertė viršija bendrąjį vidaus produktą. Tokio tipo valstybės ekonomika dažnai vadinama eksportine. Šiuo metu nei viena valstybė negali pasigaminti visų reikmenų, reikalingų gyventojų poreikiams tenkinti.
Svarbiausios tarptautinių mainų prielaidos yra gamybos sąlygų skirtingumas, visuomeninio darbo našumo lygiai ir skonių, polinkių, prioritetų įvairovė. Kiekviena pasaulio šalis gamina tai, kas pelninga ir efektyvu. Eksporto didėjimas skatina visuminio nacionalinio produkto prieaugį, todėl stengiamasi jį visokeriopai remti įvairiomis ekonominėmis priemonėmis.
Prekybos karai ir jų įtaka
Pastaraisiais metais pasaulis susiduria su naujomis prekybos kliūtimis. Kas atrodė kaip tolima rizika, tapo kasdienybe - didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Pagrindinis prekybos suvaržymų šaltinis yra JAV, teigiant, kad dabar galiojantys prekybos susitarimai yra nesąžiningi JAV atžvilgiu, o prekybos karus lengva laimėti.
Taip pat skaitykite: Mažų valstybių prioritetai
JAV pritaikė importo mokesčius skalbimo mašinoms bei saulės baterijoms, netrukus po to buvo apmokestintas plieno ir aliuminio importas. Šiuo metu didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos. Liepos pradžioje JAV 25 proc. tarifu apmokestino 34 mlrd. dolerių vertės prekes, o Kinija atsakė tuo pačiu, nusitaikydama į JAV žemės ūkio produkciją. Nepatenkinta atsakomąja reakcija, JAV administracija paskelbė dar platesnį, maždaug 200 milijardo dolerių vertės iš Kinijos importuojamų prekių sąrašą, kurį planuojama apmokestinti 10 proc.
Neliko nuošalyje ir Europos Sąjunga, į JAV pritaikytus importo tarifus atsakiusi apmokestindama maždaug 3 milijardų vertės politiškai jautrias prekes, tokias kaip motociklai ar burbonas, importuojamas iš JAV. JAV prezidentas į tai atsakė pagrasindamas 20 proc. tarifu apmokestinti visus iš ES importuojamus lengvuosius automobilius, kuriems dabar taikomas tik 2,5 proc.
Toks abipusių prekybos tarifų „pingpongas“ niekam nieko gero nežada - gamintojai bus arba jau yra priversti ieškoti naujų rinkų, jiems gali tekti pristabdyti investicijas, o vartotojai už apmokestintas prekes turės mokėti didesnę kainą.
Baltijos šalių priklausomybė nuo eksporto
Baltijos šalys yra vienos atviriausių pasaulio ekonomikų, todėl joms itin svarbu, kad pasaulinė prekyba būtų nesuvaržyta ir kuo mažiau apmokestinta. Lietuvos eksportas ir importas sudaro net 161 proc. šalies BVP. Estijoje šis rodiklis siekia 152 proc., o Latvijoje - 122 procentus. Palyginimui, tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Švedija ir Vokietija yra daug uždaresnės - jų užsienio prekybos ir BVP santykis siekia 86 proc.
Nepaisant didelės priklausomybės nuo eksporto, gyventojų ir įmonių pasaulinės prekybos karai neišgąsdino - lūkesčius matuojantis Lietuvos ekonominių vertinimų rodiklis išlieka dešimtmečio aukštumose. Investicijų, atlyginimų ir mažmeninės prekybos augimo tempas pirmąjį pusmetį net paspartėjo. Iš dalies šią ramybę galima paaiškinti tuo, kad Baltijos šalys į JAV eksportuoja vis dar gana mažai prekių. Estijos eksportas į JAV siekia tik 3 proc, o Latvijos - 2 proc. viso prekių eksporto. Lietuva nuo šios rinkos priklausoma šiek tiek daugiau - 5 proc. visų prekių ir 7,8 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto keliauja į JAV. Tiesa, tarp šių prekių beveik nėra nei plieno, nei aliuminio, nei automobilių, todėl visi jau pritaikyti importo tarifai kol kas Baltijos šalims beveik jokio poveikio neturi.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo didžiųjų: Lietuvos analizė
Tačiau per daug nusiraminti nederėtų - kaip parodė Kinijos pavyzdys, dabartiniai grasinimai įvesti papildomus importo tarifus ES gaminamiems automobiliams greitai gali būti išplėsti ir apimti daug platesnį prekių sąrašą. Be to, gali nukentėti net ir tiesiogiai į JAV neeksportuojantys gamintojai. Daug Lietuvos įmonių gamina tarpines prekes, naudojamas Vokietijos ir Šiaurės šalių pramonėje, kuri eksportuoja į JAV.
Šioje situacijoje kol kas galima guostis tuo, kad Baltijos šalių, o ypač Lietuvos ekonomikos išlieka itin geros būklės ir subalansuotos. Net ir sparčiau augant vartojimui bei investicijoms, užsienio prekybos deficitas nesusiformavo, o valstybės biudžetas išlieka perteklinis. Gyventojų ir įmonių santaupos nuo praėjusios krizės padvigubėjo, o finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis labai sumažėjo. Priešingai nei prieš dešimtmetį, nėra akivaizdžių nekilnojamo turto ir vartojimo burbulų bei neracionalių lūkesčių.
Lietuvos eksporto perspektyvos
Kol daugelis Europos Sąjungos rinkų susiduria su augimo sulėtėjimu, Lietuvos rezultatai išsiskiria viso regiono kontekste. Lietuvos kilmės prekių eksportas pasiekė 19 mlrd. eurų, ir tai yra 1,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Inovacijų agentūros duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksportas augs iki 23,1 mlrd. eurų, arba 7,4 proc. Didžiausią augimą demonstruoja aukštųjų technologijų sektorius, kurio eksportas per pirmąjį pusmetį išaugo 11,7 proc.
Kiek kitaip atrodo reeksporto rinka, kuri patyrė nuosmukį, atspindintį prekybos tarpininkavimo grandinės jautrumą. Tačiau tikimasi atsigavimo ir 5,2 proc. augimo. Paslaugų eksportas išlieka pagrindiniu eksporto varikliu. Prognozuojama, kad paslaugų eksportas augs 8,1 proc. Jau pirmąjį šių metų ketvirtį paslaugų eksportas augo dviženkliu tempu, o artimiausiais metais tikimasi stabilaus kainų ir apimčių didėjimo, suteikiančio tvirtą pagrindą bendram eksporto balanso augimui.
Iki 70 proc. Lietuvos eksporto keliauja į ES šalis, kurios šiuo metu susiduria su iššūkiais ir stagnacija: aukštomis energijos kainomis, mažėjančiu konkurencingumu, nepakankamu investicijų tempu. Numatoma, kad ES ekonomika augs 1,4%, o euro zonos - 1,2%. Tačiau šiame kontekste smarkiai išsiskiria Lietuva, kuriai prognozuojamas vienas didžiausių regione augimo tempų, gerokai viršijantis ES vidurkį. Nors BVP augimas buvo nuosaikesnis (apie 2,4 proc.), laukiame spartesnės plėtros - BVP augs apie 3 proc.
Lietuvos verslo prisitaikymas
Kas padeda Lietuvos verslui vis dar sėkmingai prisitaikyti prie išorinių pokyčių ir išlaikyti konkurencingumą?
- Stipri ilgametė pramonė ir jos lankstumas prisitaikyti prie išorinių pokyčių: Didžiausią eksporto vertės dalį generuoja Lietuvos inžinerinė pramonė, baldų ir medienos, maisto ir gėrimų bei chemijos pramonė. Visi šie sektoriai paskutinius penkerius metus teigiamai veikė Lietuvos eksporto raidą. Mūsų įmonės geba greitai reaguoti į rinkos pokyčius, keisti tiekimo grandines, gamybos apimtis ar eksporto kryptis.
- Inovacijos aukštųjų technologijų sektoriuose: Lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų prekių eksportas pasižymi dvigubai spartesniu eksporto vertės augimu. Šie sprendimai pasižymi aukšta pridėtine verte, dažnai yra nišiniai, juos mažiau veikia kainų svyravimai ar paklausos kritimai nei tradicines prekes. Šių sektorių vertė remiasi ne fiziniais ištekliais, o intelektinėmis žiniomis, tyrimais ir inovacijomis. Aukštųjų technologijų sektoriai suteikia eksporto struktūrai daugiau stabilumo, vertės ir ilgalaikio augimo potencialo.
- Paslaugų sektoriaus proveržis ir jo įtakos didėjimas eksporto struktūroje: Paslaugų eksporto vertė per penkerius pastaruosius metus išaugo daugiau nei 10 mlrd. eurų, t. y. 88,4 proc., o jos dalis eksporto struktūroje sudarė beveik pusę (46,8 proc.) visos Lietuvos eksporto vertės. Paslaugų eksportas, ypač daug žinių reikalaujančių paslaugų (IRT, finansinės, verslo), yra mažiau pažeidžiamas dėl tiekimo grandinių trikdžių, transporto ar energetinių kainų svyravimų.
- Diversifikacija: Lietuvos eksportuotojai vis aktyviau ieško naujų nišų ir geografinių krypčių - nuo aukštųjų technologijų ir inžinerinių sprendimų iki paslaugų sektoriaus eksporto į Azijos bei Šiaurės Amerikos rinkas.
Lietuvos užsienio prekybos istorija
Lietuvos užsienio prekybos pradžia galima laikyti prekybos liberalizavimą, kuris prasidėjo 1993m., priėmus naują muitų tarifų įstatymą ir panaikinus kiekybinius eksporto apribojimus. Ribotam laikui buvo palikti eksporto muitai tik kai kuriems vietiniams žaliavų produktams. Importui buvo nustatyti beveik vienodi ir santykinai nedideli muitai. Kartu pamažu buvo šalinami mokėjimų apribojimai.
Nagrinėjant laikotarpį, matyti, jog didelės užsienio prekybos apimtys buvo 1997m.-1998m. Tai buvo intensyvaus prekybinių ryšių plėtojimo su įvairiomis pasaulio šalimis rezultatas. Vis intensyviau augančius Lietuvos užsienio prekybos rodiklius neplanuotai sustabdė 1998m. rugpjūčio mėn. įvykusi Rusijos krizė bei rublio devalvavimas. Lietuvos eksportas pradėjo sparčiai mažėti, nes daugelio šalies eksportuotojų produkcija tuo metu buvo orientuota į Rytų rinkas.
2000 m. Lietuvos užsienio prekyba vėl pagyvėjo ir beveik pasiekė 1997-1998m. lygį. Šį teigiamą pokytį sąlygojo Lietuvos gamintojų persiorientavimas į Vakarų šalių vartotojus. Iš dalies tokius jų veiksmus nulėmė būtinybė išgyventi žlugus Rusijos rinkoms. Kita vertus, įtakos turėjo ir šalies užsienio politika - vyko intensyvios derybos su Pasauline Prekybos Organizacija, Lietuva buvo pakviesta derėtis dėl narystės ES.
Iki 2001m. Lietuva yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis su 28 šalimis. Politiškai svarbiausia buvo 1994m. pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su ES ir įsigaliojusi 1995m. pradžioje. Nuo šio laikotarpio užsienio prekybos politikoje, Lietuva stengiasi vadovautis ES ekonominiais ir politiniais principais.
Iššūkiai ir galimybės Lietuvos pramonei
Kadangi Lietuvos pramonė generuoja net 75 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių, pagrindinė sulėtėjimo priežastis yra nepalanki situacija euro zonos pramonėje, nuo kurios mūsų pramonė smarkiai priklauso per kontraktinių užsakymų prizmę.
Vokietijos gamintojų apklausų rezultatai rodo, kad pastaruoju metu daugėja įmonių, besiskundžiančių paklausos trūkumu ir atitinkamai - mažėja gamintojų, kurie skundžiasi gamybos pajėgumų trūkumu. Šiuo metu Vokietijos pramonė panaudoja „tik“ 84 proc. visų pajėgumų - mažiausiai nuo pat 2013 m.
Nepaisant užsitęsusio nuosmukio Vokietijos pramonėje, Lietuvos pramonės gamyba toliau auga - nors ir lėčiau nei šių metų pradžioje. Teigiamai nuteikia ir kitas aspektas. Eurostat atlikta ES gamintojų apklausa rodo, kad 2019 m. trečią ketvirtį, lyginant su 2018 m., Lietuvos pramonės įmonės mažiausiai iš visų ES valstybių pablogino eksporto prognozes.
Konkurencingumo išsaugojimas
Kodėl Lietuvos pramonė išlieka konkurencinga ir kol kas santykinai mažai nukentėjo nuo Vokietijos ir euro zonos pramonės nuosmukio? Įtakos turi du faktoriai - ženklus produktyvumo prieaugis ir išsaugotas kainų konkurencingumas.
Eurostat duomenys rodo, kad vienas darbuotojas Lietuvos pramonėje 2008 m. sukūrė 21,5 tūkst. EUR pridėtinės vertės per metus, o 2018 m. - jau 32,6 tūkst. EUR per metus. Skaičiuojant nominaliai, atlyginimai Lietuvoje kyla panašiai, kaip ir ES vidurkis. Tai reiškia, kad Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas ne mažėja, o yra stabilus.
Rizikos ir iššūkiai
Pagrindiniai iššūkiai Lietuvos pramonei:
- Užsitęsęs nuosmukis Vokietijos pramonėje be jokių stabilizavimosi požymių.
- Dėl pablogėjusių euro zonos pramonės rodiklių Lietuvos pramonė tapo itin priklausoma nuo trumpalaikių kontraktų.
- Lietuvos pramonės produktyvumas, kuris 2008-2018 m. išaugo 50 proc., pastaruoju metu nustojo augti.
Apibendrinant, problemos Vokietijos pramonėje paveikė Lietuvos gamintojus, tačiau jų nepakirto - nors mūsų gamintojai ir pablogino eksporto prognozes, tačiau pablogino mažiausiai iš visų ES valstybių.
tags: #valstybiu #priklausomybe #nuo #eksporto