Kaip Įveikti Depresiją: Žodžių Galia, Psichologinė Pagalba ir Visuomenės Požiūris

Įvadas

Depresija yra sudėtinga problema, kurią gali lemti įvairūs faktoriai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip žodžiai, psichologinė pagalba ir visuomenės požiūris gali padėti įveikti depresiją. Taip pat nagrinėsime, kokią reikšmę turi prieinama psichologinė pagalba, visuomenės švietimas ir atviras pokalbis apie savižudybių prevenciją.

Žodžių Galia ir Poveikis Psichinei Būklei

Žodžiai kaip terapijos forma

Religiniuose tekstuose akcentuojama, kad „pradžioje buvo Žodis“. Moksliniame kontekste žodis yra tapatinamas su garso bangomis, kurias galime užfiksuoti ir išmatuoti. Tačiau žodžiai, kuriuos tariame, yra daug daugiau nei tik garso bangos. Kai tai suprantame, mums atsiveria durys į gilesnę žodžių galios sampratą. Nors žodynai gali turėti šimtus tūkstančių žodžių, mes dažnai naudojame tik nedidelį jų skaičių buitiniam bendravimui. Tai rodo, kad žodžių galia slypi ne jų kiekybėje, o gebėjime juos suderinti tarpusavyje bei tinkamai panaudoti. Kiekvienas naujai išmoktas žodis suteikia daugiau galimybių išreikšti save ir suprasti supantį pasaulį. Žodžiais kuriame vaizdus, o žodžių sakiniais atskleidžiame savo minčių vingius.

Žodžiai kelia šiurpuliukus, verčia mus juoktis ar verkšlenti. Jų galią sunku pervertinti - tai tarsi magija, kurią kiekvienas iš mūsų patiria skirtingai. Žodžiai ne tik formuoja mūsų kalbą ir mintis, bet ir veikia mistiškai - tai, kaip mes kalbame ir ką sakome, tiesiogiai įtakoja kiekvieno mūsų realybę. Nuolat vartojami negatyvūs žodžiai ir emocinė būsena daro tiesioginį poveikį sveikatai. Galbūt ir patys pastebite, kaip imate stresuoti, kai sau kartojate arba girdite jums tariamus neigiamus žodžius. Tokie žodžiai skatina ir didina streso hormono išsiskyrimą organizme. Teigiama, kad geriausia atsvara tokiai būklei - tikslingas teigiamų žodžių vartojimas ir klausymas.

Mintis, jog žodžiai gydo - tai nėra tik metafora. Tai terapijos forma, kurios metu dėmesys skiriamas bendravimui bei teigiamų žodžių naudojimui kasdienybėje. Kalbos poveikį akcentuojanti terapija padeda žmonėms įveikti traumas, nerimą, depresiją ir kitus emocinius iššūkius. Be to, žodžiai turi galią pakeisti mūsų savęs suvokimą ir savivertę. Teigiami, palaikantys ir įkvepiantys žodžiai gali padėti žmogui atgauti pasitikėjimą savimi, išmokti atidumo klausant kito. Tinkamai parinkti žodžiai gali būti kaip vaistas sielai, nes gali teikti ramybę ir stiprinti viltį. Todėl kai kalbame ar rašome, turime prisiminti, jog kiekvienas žodis turi galią sukelti grandinines reakcijas mūsų ir kitų gyvenimuose. Svarbu yra ne tik ką sakome, bet ir kaip. Terapinį poveikį turi afirmacijos žodžiai - reguliariai kartojami pozityvūs teiginiai, galintys padėti pakeisti mūsų mąstymo būdą, sustiprinti pasitikėjimą savimi bei teigiamai veikiantys emocinę būklę. Teigiama, kad reguliariai kartojamos afirmacijos tampa ne tik garso bangomis, bet ir signalais, kurie skatina mūsų smegenis keisti pasąmonėje glūdinčius neigiamus įsitikinimus į teigiamus. Taigi žodžiai - tie paprasti garso bangų vingiai - yra mūsų minčių, kūrybos ir savęs išraiškos pagrindas bei galingas įrankis.

Žodžiai kaip burtai

Burtai ir užkeikimai irgi parodo žodžių galią. Jais buvo siekiama pakreipti žmogaus elgesį taip, kad tuo pačiu pasikeistų ir įtvirtintas vaizdinys apie pasaulį. Nors šiuolaikinėje visuomenėje burtai ir užkeikimai laikomi tik prietarais, naujos kartos žodžiai, kuriuos galime prilyginti burtažodžiams, atveria visas duris ir lengvina tikslų siekimą tiek versle, tiek kasdienėje aplinkoje. Todėl ypač svarbu suprasti, kaip naudoti žodžius, kad paprasčiausiai išmoktume susikalbėti ir suprasti vienas kitą.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Neurolingvistinio programavimo (NLP) metodas, kuriuo galima paveikti žmogų sau reikiama linkme - tai tam tikra šiuolaikinė burtų forma. Ši metodika vis dar nepraranda aktualumo, nes tokia burtų versija itin paveiki, be to, gana lengvai išmokstama. Įsiklausykite ir naudokitės šiuose žodžiuose užkoduota galia savo kasdienybėje.

Būtina Prieinama Psichologinė ir Psichoterapinė Pagalba

Visuomenės sveikatos problema

Kaip teigia vaikų ir paauglių psichiatras, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius, buvęs Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą Dainius Pūras, savižudybės visų pirma yra visuomenės sveikatos, o ne psichiatrijos problema.

„Dėl įvairių istoriškai nulemtų aplinkybių tame regione, kuriame yra ir Lietuva, ilgai nebuvo kreipiama dėmesio į santykių tarp žmonių kokybę bei emocinį raštingumą. Todėl dabar svarbu kuo daugiau investuoti į įvairius žmogaus teisių principais ir mokslo žiniomis grįstus būdus, kad santykiai tarp žmonių ir jų grupių, pradedant nuo ankstyvos vaikystės, būtų sveiki ir pagarbūs“, - teigia prof. dr. D.Pūras.

Kaip teigia ekspertas, siekiant atstatyti sutrikusius santykius, turi būti lengvai prieinama psichologinė ir psichoterapinė pagalba. Šiuolaikinės pagalbos metodai padeda stiprinti pasitikėjimą savimi, kitu, bendruomene. Atrandami sveikesni krizės įveikos metodai nei destrukcija į save ar į išorę (savižudybės ar smurtas). Taip pat su pasitikėjimu bendruomene plečiasi akiratis ir tampa lengviau priimti pokyčius, įvairovę, kitokius žmones.

Medikamentinis gydymas ir kompleksinis požiūris

„Deja daug metų savižudybių prevencija buvo suprantama ir vykdoma vienpusiškai, bandant šią problemą išspręsti visų pirma vaistais-antidepresantais. Ši priemonė gali būti svarbi gydant sunkesnius depresijos atvejus, tačiau sunku tikėtis tokią sudėtingą visuomenės sveikatos problemą kaip savižudybės išspręsti tik vaistų pagalba.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Paskutiniais metais buvo daroma vis daugiau sprendimų, perimant geriausias pasaulio praktikas ir sprendžiant savižudybių problemą šiuolaikiniais būdais - įtraukiant plačiąją visuomenę, mokyklas, darbovietes, visuomenės sveikatos specialistus.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, dėmesys savižudybių prevencijai sumažėjo, o taip neturėtų būti. Turime žinoti, kad įveikti būtina ne tik COVID-19 pandemiją, bet ir daug metų besitęsiančią savinaikos epidemiją. Juk ji pareikalavo daugiau gyvybių, nei COVID-19“, - sako psichiatras.

Nerimą kelia paauglių apklausos rezultatai ir augantys moterų savižudybių skaičiai

Jau trečius metus iš eilės Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ organizuoja įvairiausius renginius, kurių metu garsiai kalbama apie savižudybių prevenciją ir skatinama užmegzti pokalbį su suicidinių minčių turinčiais žmonėmis. Šiemet „Vilnius sveikiau“ organizuoja socialinę akciją „Užmegztas pokalbis gali padėti“ ir per sportą, filmus, diskusijas, mokymus ir atvirus pokalbius kviečia visuomenę prisidėti, siekiant kurti bendruomenę, saugančią nuo savižudybių.

„Vilniaus mieste 2019 metais nusižudžiusių asmenų buvo 69, o 2020 metais - 72 asmenys. Žvelgiant į abiejų metų skaičius matome, kad vyrų yra kur kas daugiau. 2019 metais vyrų buvo daugiau nei 82 proc., o praėjusiais metais siekė beveik 70 proc. Vis dėlto negalime ignoruoti ir to fakto, kad moterų savižudybių skaičiai pandemijos metu išaugo beveik dvigubai - nuo 12 moterų 2019 metais iki 22 moterų 2020 metais.

Šiemet renginius organizuojame net dvi dienas, nes smurto, diskriminacijos problemos dabar yra ypač aktualios, žvelgiant į pandemijos ir politinį kontekstą“, - sako Greta Klidziūtė, „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Anot jos, statistika rodo, kad pandemija ypač paveikė jaunus žmones.

„Pernai „Planet Youth“ atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 80 proc. Vilniaus miesto dešimtokų. Tyrimas parodė itin liūdnus skaičius - net apie 40 proc. dešimtokų galvojo apie savižudybę. Mūsų biuras nenustoja vykdęs prevencines iniciatyvas, nes tokie skaičiai tik rodo šios temos svarbą.

Pavyzdžiui, nuo 2017 metų vykdome savižudybių prevencijos mokymus „safeTALK“ ir intervencijos įgūdžių mokymus „ASIST“, kurių metu su daugiau nei 6 tūkst. žmonių pasidalinome žiniomis“, - pasakoja G.Klidziūtė.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius D.Pūras pripažino, kad paaugliai, ypač pandemijos metu, jaučiasi atstumti.

„Mes esame nedraugiški paauglių atžvilgiu, kaip visuomenė, ir tą paaugliai skaudžiai išgyvena. Kita vertus, moralizuoti tėvams, nelabai efektyvu, jie nepasidarys geresni tėvai. Grįžtame prie emocinio raštingumo, kad mes turime mokytis“, - sakė jis.

Kaip teigia biuro atstovė, nuo šių metų kovo mėnesio Vilniaus miestas žengė ir dar vieną svarbų žingsnį savižudybių rizikos valdyme. Visi, kurie susidūrė su artimo žmogaus savižudybe, yra sutrikę ar nežino kaip toliau elgtis, gali kreiptis į Vilniaus miesto savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorę.

„Siekiame aktyviau telkti visuomenę, su savižudybių prevencija susijusias įstaigas, bendruomenių narius, atpažįstant savižudybės riziką, reaguojant ir kuriant pagalbos tinklą“, - sako „Vilnius sveikiau“ biuro atstovė.

Svarbu užmegzti bendradarbiavimo santykį

Kaip teigia Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Rimantas Misevičius, mirtingumas dėl savižudybių Lietuvoje paskutinį dešimtmetį po truputį mažėja.

2013 m. mirtingumas 100 tūkst. gyventojų siekė 36,7. Po to kasmet mažėjo ir 2020 metais rodikliai buvo 21,7 savižudybė 100 tūkst. gyventojų. Gali pasirodyti, kad situacija tampa geresnė, tačiau pasauliniam kontekste pagal OECD duomenis Lietuvą lenkia tik Pietų Korėja su 24,6 rodikliu 100 tūkst. Gyventojų, vadinasi, mirtingumas dėl savižudybių išlieka labai aukštas, ypač vyrų,“ - situaciją apžvelgia Savižudybių prevencijos biuro vedėjas.

Anot specialisto, labai svarbu, kokią pagalbą Lietuvoje galime pasiūlyti žmonėms, kurie yra savižudybės rizikoje ir kaip motyvuoti kreiptis pagalbos. Labai svarbūs abu komponentai - prieinama, kokybiška pagalba, ir proaktyvus bendradarbiavimo santykio su tokiu asmeniu užmezgimas.

„Šalia Lietuvoje prieinamos medikamentinės pagalbos, psichologinės pagalbos galimybės dar ribotos. Būtinos ir specializuotos savižudybių krizės intervencijos jau esantiems savižudybės krizėje asmenims. Pasaulinėje praktikoje yra taikomi mokslo įrodymais grįsti psichologiniai ir psichoterapiniai metodai, kaip kad ASSIP, CAMS, DBT, MBT.

Lietuvoje jos dar nėra taikomos sistemiškai, tik atskirose gydymo įstaigose, tačiau visa sveikatos priežiūros sistema tokios galimybės pasiūlyti vis dar negali. Psichikos sveikatos centruose ir visuomenės sveikatos biuruose daugėja psichologinių paslaugų, bet poreikis išlieka gerokai didesnis“, - sako R.Misevičius.

Kaip teigia specialistas, efektyviausia pagalba yra tokia, kai tinkami pagalbos metodai yra grindžiami bendradarbiavimo santykio užmezgimu, taip specialistų pagalbą sujungiant su paties žmogaus motyvacija gyventi.

„Tinkamos pagalbos komponentai yra pagalba, kuri turi būti aktyviai pasiūloma savižudybės grėsmėje esančiam žmogui, ji turi būti prieinama, grįsta bendradarbiavimo santykiu, naudojant tinkamus metodus. Kas dar labai svarbu - tai pagalbos tęstinumas, neprarandant žmogaus tarp skirtingų institucijų.

Tai ir yra kertinė problema, kurią reikia spręsti sistemiškai - ne pavienių savivaldybių iniciatyva, bet nacionaliniu mastu. Pirmieji žingsniai žengti, svarbu nesustoti.

Pagalbos gali ieškoti patys savižudybės grėsmėje esantys žmonės, ar ypač jų artimieji. Internetiniame puslapyje www.tuesi.lt galima rasti svarbiausią informaciją - ten parašyta paprastai ir kiekvienam prieinamai, todėl būtinai siūlyčiau apsilankyti tiek žmonėms, kurie galvoja apie savižudybę, tiek matantiems savo aplinkoje žmogų, kuris yra šioje rizikoje“, - ragina Savižudybių prevencijos biuro vedėjas R.Misevičius.

Ekspertai ragina keisti metodiką

D. Pūras taip pat teigia, kad egzistuoja klaidingas požiūris, jog pakanka gydyti nuo depresijos kenčiančius tiek medikamentais, tiek ir psichologiniais būdais.

„Gydyti nuo depresijos žmones aišku reikia, visų pirma, psichologiniais būdais, bet to neužtenka, nes savižudybė pirmiausia yra visuomenės sveikatos reiškinys“, - kalbėjo jis.

„Mėgstu tokią metaforą - „reikia gydyti visuomenę“. Ir tai vyksta, bet sudėtingu būdu. Kalbame apie pagarbą vienas kitam, apie emocinį raštingumą, kad žmonės sugebėtų suprasti savo ir kitų jausmus, ir tuo pagrindu ne šaipytis, tyčiotis, o tiesiog bendrauti pagarbiai - tarp šeimos narių, tarp mokytojų ir mokinių, tarp gydytojų ir pacientų, galų gale - tarp valdžios institucijų ir piliečių. Pagarba kiekvieno žmogaus teisėm yra viena svarbiausių, plačiąja prasme, gydymo priemonių. Ir visa tai svarbu subalansuoti“, - teigė D. Pūras.

Savo ruožtu R. Misevičius sako, kad šalia Lietuvoje prieinamos medikamentinės pagalbos, psichologinės pagalbos būtinos „specializuotos savižudybių krizės intervencijos“ jau esantiems savižudybės krizėje asmenims.

„Yra ir ta viltis, kad situacija keičiasi, tą rodo ir skaičiai. Tuo pat metu negalima sustoti. Tam, kad iš tikrųjų negrįžtamai pasikeistų situacija, kiek tai įmanoma, labai svarbu, kad priemonės būtų kompleksiškos, viena su kita susietos, jų kokybė ir pobūdis turėtų keistis“, - pridūrė jis.

Pagalbos kreipiasi vis daugiau

R. Misevičius pabrėžė, kad visuomenės sveikatos biuruose atsirado psichologinės paslaugos, kurios leidžia švelninti problemą, tačiau skirtumai teikiant psichologinę pagalbą miestuose ir regionuose vis dar išlieka.

„Pagal kreipimųsi skaičių, galbūt, mažėja stigma kreiptis pagalbos, nes daugėja besikreipiančių. Tarkime, pandemijos metu nepadidėjo savižudybių skaičius, bet padaugėjo besikreipiančių pagalbos“, - sakė R. Misevičius.

D. Pūras pastebėjo, kad vienas iš pandemijos paradoksų - tai, jog žmonės ima suprasti, kad ir patys gali turėti psichikos sveikatos problemų.

„Dabar netgi vyrai kreipiasi pagalbos. Bet paklausa didėja, o sistema tam nebuvo pasirengusi“, - pripažino ekspertas.

Anot jo, nemedikamentinių paslaugų Lietuvoje vis dar teikiama labai mažai, lyginant su Vakarų valstybėmis, tad naujų paslaugų kūrimas būtinas.

Ribojimus žiniasklaidai vadina klaida

D. Pūras įvardijo ir prieš kelerius metus Seimo priimtus ribojimus viešai teikiamai informacijai apie savižudybes, sakydamas, kad žmonės, skaitantys cenzūruotas žiniasklaidos žinutes, dabar klausinėja apie „keistas mirtis“.

„Aš manau, kad tai buvo neišmintingas sprendimas. Aš atsimenu tuos laikus, kai buvo negalima rašyti apie savižudybes ir daug kas galvojo, kad jų ir nėra. Dabar skaitai žiniasklaidą ir nesupranti, kas tai per mirtis. Ir tik dėl to, kad negalima rašyti, kad žmogus nusižudė (…), slapstyti šio reiškinio tikrai nereikėtų“, - teigė jis.

Vilniuje - renginių ciklas

G. Kildziūtė tvirtino, kad siekiant atkreipti dėmesį į savižudybių problemą, ketvirtadienį ir penktadienį vyks renginių ciklas, jo pagrindinė žinia - kad užmegzstas pokalbis gali padėti.

tags: #varyti #i #depresija #vlkk