Įvadas
Teismo psichologinė ekspertizė yra svarbi teisinio proceso dalis, kai kyla abejonių dėl asmens psichinės būklės. Šios ekspertizės tikslas - nustatyti, ar asmuo nusikaltimo metu suvokė savo veiksmus ir galėjo juos kontroliuoti. Tačiau kyla klausimas, ar įmanoma apgauti teismo psichologus ir simuliuoti psichikos ligą, siekiant išvengti atsakomybės. Šiame straipsnyje panagrinėsime šią dilemą, remdamiesi konkrečiais atvejais ir ekspertų nuomonėmis.
Nusikaltėlių simuliacijos atvejai
Nors teismo psichiatrai teigia, kad jų ekspertizės yra patikimos, istorija rodo, kad ne vienas nusikaltėlis yra sėkmingai apsimetęs psichikos ligoniu. Pavyzdžiui, garsusis teroristas Andersas Breivikas, kuris Norvegijoje įvykdė žudynes, iš pradžių buvo pripažintas nesuvokiančiu savo veiksmų. Lietuvoje taip pat yra atvejų, kai įtariamieji bando simuliuoti psichikos ligą, siekdami išvengti bausmės.
Šiauliuose nuskambėjęs gimnazisčių Viktorijos Vaitiekaitytės ir Viktorijos Lietuvninkaitės įvykdytas bendramokslės Nėdos nužudymas ir išmėtymas gabalais iki šiol kelia daug klausimų. Merginos vis dar yra Utenos psichiatrijos ligoninėje, o visuomenėje sklinda gandai, kad viena iš jų gali būti pripažinta nepakaltinama. Toks scenarijus būtų naudingas ir gimnazijai, bandant nuslėpti pedagoginio darbo spragas.
Psichiatrų nuomonės ir patirtis
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovai vengia diskusijų apie ekspertizes, o Utenos psichiatrijos ligoninės atstovai nekomentuoja konkrečių atvejų. Tačiau prityrusi psichiatrė ekspertė Nadežda Mačiūnienė pripažįsta, kad pasitaiko bandymų simuliuoti psichikos ligą, tačiau užtikrina, kad tokie melagiai neišvengiamai demaskuojami.
Šiaulių psichiatrijos ligoninės vadovas Eugenijus Mikaliūnas teigia, kad tiriamasis stebimas visą parą, o stacionari ekspertizė trunka ne vieną savaitę, todėl ekspertų komisijos neįmanoma apgauti. Tačiau Linas Hermanas, kuris pats buvo tirtas Utenoje, dalijasi karčia patirtimi, apibūdindamas griežtas sąlygas ir nuolatinį stebėjimą.
Taip pat skaitykite: Vaikų saugumas ir laimė
Alma Bružaitė-Jonaitienė, nuteista už savo dviejų vaikų nužudymą, taip pat bandė simuliuoti psichikos ligą, teigdama, kad vaikus nusmaugė „balsų“ paliepimu. Tačiau Utenos teismo psichiatrijos ekspertai ją greitai demaskavo.
Davido Rosenhano eksperimentas
Psichologo iš JAV Davido Rosenhano 1973 metais atliktas eksperimentas atskleidė psichiatrijos spragas. Eksperimente dalyvavo 9 savanoriai, kurie apsimėtė patiriantys klausos haliucinacijas ir buvo paguldyti į skirtingas psichiatrijos ligonines. Visiems jiems buvo diagnozuota šizofrenija ir prievarta išlaikyti ligoninėse nuo 7 iki 52 parų. Netikėta, kad tikri pacientai įtarė simuliaciją, o psichiatrai - ne.
Po šio eksperimento Rosenhanas pranešė ligoninėms apie galimus simuliantus ir ėmė stebėti naujus pacientus. Jis padarė išvadą, kad psichiatrija nėra tikslusis mokslas, o diagnozės remiasi subjektyvia interpretacija. Rosenhanas taip pat pastebėjo, kad kartą nustatyta šizofrenijos diagnozė gali lydėti žmogų visą gyvenimą.
Nusikaltėlių simuliavimo būdai
Šiaulietis advokatas Anatolijus Šichovcovas teigia, kad nusikaltėliai dažniausiai simuliuoja dviem būdais:
- Postsimuliacija: sąmoningas apsimetimas, imituojant nesamos psichikos ligos požymius po nusikaltimo.
- Preventyvinė simuliacija: iš anksto suplanuotas psichikos ligos vaidmuo, siekiant išvengti atsakomybės už būsimus nusikaltimus.
Bene garsiausias preventyvinės simuliacijos pavyzdys - šiaulietis banditas Saulius Skėris, kuris dešimtmetį mulkino teismo psichiatrus. Jis pasinaudojo galvos trauma po avarijos ir, pasiskundęs psichikos aptemimais, buvo pripažintas nepakaltinamu. Skėris nuolat simuliuodavo psichikos priepuolius po suėmimo už nusikaltimus, išvengdamas teismo ir kalėjimo. Tik kompleksinė ekspertizė atskleidė jo apgaulę.
Taip pat skaitykite: "Skilimas": psichologinio portreto ypatumai
Teismo psichologinės ekspertizės procesas
Jeigu sulaikius nusikaltėlį kyla įtarimų dėl jo psichikos, skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinis skyrius yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur atliekamos stacionarios teismo psichiatrinės ekspertizės įtariamiesiems. Per metus čia atliekama apie 280-300 ekspertizių.
Advokatas Remigijus Merkevičius paaiškina, kad psichikos sutrikimus turintis žmogus nesupranta savo veiksmų arba jų nekontroliuoja. Teismas sprendžia dėl nepakaltinamumo, remdamasis psichiatrų išvadomis. Jei nustatoma, kad žmogus buvo nepakaltinamas, jam netaikoma baudžiamoji atsakomybė, tik priverčiamosios medicinos priemonės.
Tyrimą atliekančios institucijos surenka duomenis apie psichikos būklę, o psichiatrai atlieka ekspertizę ir nustato, ar liga darė įtaką veiksmų kontrolei. Jei sutrikimo nėra, procesas tęsiasi įprasta tvarka. Jei nustatomas sutrikimas, dėl kurio asmuo negalėjo suprasti ar valdyti veiksmų, pereinama prie priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.
Išvados
Nors psichiatrai tvirtina, kad teismo psichologinės ekspertizės neįmanoma apgauti, istorija rodo, kad simuliacijos atvejų pasitaiko. Davido Rosenhano eksperimentas atskleidė psichiatrijos subjektyvumą ir galimybę klaidingai diagnozuoti psichikos ligas. Nusikaltėliai naudoja įvairius simuliavimo būdus, siekdami išvengti atsakomybės, tačiau teismo psichologai stengiasi juos demaskuoti.
Teismo psichologinė ekspertizė yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštaus įtariamojo stebėjimo ir psichikos būklės įvertinimo. Nors sistema nėra tobula, ji nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti teisingumą ir apsaugoti visuomenę nuo pavojingų asmenų.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs būdai nugalėti viešojo kalbėjimo baimę
tags: #veksleri #atliekancios #psichologes