Įvadas
Agresyvus elgesys psichiatrinėje slaugoje yra opi problema, kelianti didelį susirūpinimą tiek slaugytojams, tiek pacientams. Šiame straipsnyje nagrinėjama agresijos ir smurto prevencija psichiatrijos srityje, atsižvelgiant į slaugytojų patirtį, rizikos veiksnius ir galimus sprendimus.
Agresijos ir smurto priežastys
Agresyvus elgesys yra viena iš dažniausių žmogaus reakcijų į grėsmę ar įtampą keliančias aplinkybes arba atsakas į nepatenkintus poreikius, kliūtis, su kuriomis susiduriama. Agresyviai elgiamasi tuomet, kai nėra saugu, kai negaunama to, ko labai reikia ar norisi, taip pat siekiant pripažinimo ar įvertinimo. Psichomotorinis sujaudinimas yra vienas dažniausių veiksnių, lydinčių daugelį psichikos sutrikimų, kuris neretai pasireiškia įvairiomis agresijos formomis.
Smurto paplitimas ir rizikos veiksniai
Tyrimais įrodyta, kad slaugytojai patenka į didžiausios rizikos patirti agresyvų elgesį grupę, kadangi bendrauja su pacientais, jų šeimos nariais 24 valandas per parą. Slaugytojų veikla sudėtinga, joje vyrauja nuolatinė psichologinė įtampa, fizinis nuovargis bei kontaktai su žmonėmis, kurie ne tik padidina riziką patirti agresyvų elgesį iš savo pacientų, bet dažnai paskatina ir depresiją, irzlumą bei menkina paslaugų kokybę.
Europoje atliktų tyrimų duomenimis, didžiausia smurto rizika yra paslaugų, ypač sveikatos apsaugos, transporto, mažmeninės prekybos, maitinimo, finansų ir švietimo įstaigose. Agresyvus klientų elgesys dažnai pasitaiko įmonėse, kuriose dirbama su didelėmis vertybėmis, pvz. bankuose, vaistinėse. Pastaruoju metu problema didėja, persikeldama į viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas, taigi ir sveikatos priežiūros įstaigas.
Smurto įtaka slaugytojams ir organizacijai
Analizuojant psichologinio smurto įtaką darbovietei, reikėtų paminėti, jog darbas psichologiškai nesveikoje aplinkoje negali būti našus. Neigiama smurto įtaka pasireiškia padidėjusiu darbuotojų nebuvimo darbe atvejų skaičiumi, sumažėjusia darbuotojų motyvacija, blogėjančiais darbo efektyvumo rodikliais, galiausiai - darbuotojų trūkumu dėl atsirandančių darbuotojų samdos problemų.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems psichologinį smurtą po skyrybų
Smurto slėpimas ir priežastys
Tai, kad slaugytojų patiriamas psichologinis smurtas yra „tyli problema“, buvo pastebėta ne vieno tyrimo metu. Įvairių šalių literatūroje apie atliktus tyrimus minima, kad slaugytojos niekam nepraneša apie patirtą fizinį ar psichologinį smurtą dėl įvairių priežasčių, tačiau vyraujanti priežastis - jos mano, kad tai yra beviltiška, ir kad situacija nepasikeis.
Smurto prevencijos strategijos
Mokymai ir švietimas
Svarbu užtikrinti, kad medicinos personalas būtų apmokytas valdyti situacijas, kurios gali būti pavojingos. Mokymai turėtų apimti agresijos atpažinimo, deeskalavimo technikų ir savigynos metodų įgūdžius. Taip pat svarbu šviesti personalą apie psichikos ligas ir jų įtaką paciento elgesiui.
Ankstyva intervencija
Ankstyvas agresijos požymių atpažinimas ir intervencija gali padėti išvengti smurto protrūkių. Tai apima paciento stebėjimą, rizikos veiksnių įvertinimą ir individualizuotų intervencijų planų sudarymą.
Aplinkos kontrolė
Psichiatrijos skyrių aplinka turėtų būti sukurta taip, kad būtų saugi tiek pacientams, tiek personalui. Tai apima aštrių daiktų pašalinimą, tinkamą apšvietimą ir triukšmo mažinimą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų pakankamai vietos, kad pacientai galėtų judėti ir jaustis patogiai.
Komunikacija ir tarpusavio santykiai
Efektyvi komunikacija tarp personalo ir pacientų yra labai svarbi smurto prevencijai. Personalas turėtų būti apmokytas empatiškai klausytis, suprasti paciento perspektyvą ir spręsti konfliktus konstruktyviai. Taip pat svarbu kurti teigiamus tarpusavio santykius su pacientais, kad jie jaustųsi saugūs ir gerbiami.
Taip pat skaitykite: Teisinė apsauga nuo psichologinio smurto
Politika ir procedūros
Sveikatos priežiūros įstaigos turėtų turėti aiškią smurto prevencijos politiką ir procedūras. Tai apima pranešimo apie smurtą protokolus, tyrimo procedūras ir sankcijas už smurtinį elgesį. Taip pat svarbu reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti politiką ir procedūras, kad jos atitiktų naujausius įrodymus ir geriausią praktiką.
Tyrimai Lietuvoje
Klaipėdos universitete buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti slaugytojų, slaugančių sergančius priklausomybės ligomis, patiriamą smurtą. Tyrime dalyvavo 98 psichikos sveikatos slaugytojos. Tyrimas parodė, kad net 46 proc. 20-25 m. slaugytojų patyrė emocinį smurtą per pirmuosius savo darbo metus. Remiantis šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad žodinę agresiją patyrė 80 proc. slaugytojų, beveik 48 proc. slaugytojų patyrė įžeidinėjimus, 45 proc. - žeminimus, 28 - tyčiojimąsi, 19 proc. - priekabiavimą, 2 proc. - izoliaciją. Tuo tarpu kitas tyrimas parodė panašias tendencijas. Tyrimo metu nustatyta, kad net 36 proc. slaugytų rizikuoja patirti fizinį ir net 97 proc. rizikuoją patirti emocinį smurtą iš savo pacientų.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto formos
tags: #smurtas #ir #agresija #psichiatrineje #slaugoje