Paveldėjimas yra svarbus teisinis procesas, kurio metu mirusio asmens turtas pereina jo įpėdiniams. Šiame straipsnyje aptarsime paveldėjimo teisės liudijimą, palikimo priėmimo būdus ir kitus svarbius aspektus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas potencialus paveldėtojas.
Paveldėjimo Teisės Liudijimas ir Paveldėjimo Būdai
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK), turtą galima paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Jeigu asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas mirties atveju paveldimas vadovaujantis įstatymu. Nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.66 ir 5.67 straipsniai). Svarbu paminėti, kad įstatymas nenustato termino, kada vėliausiai galima kreiptis dėl šio liudijimo išdavimo, taip pat nenustato nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo, jei nuosavybės teisė neįforminta per tam tikrą laiką.
Palikimo Priėmimas Faktiniu Valdymu
Nereta situacija, kai mirusiojo įpėdinis nesikreipia į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad turtas jam "pereina" savaime. Toks elgesys gali sukelti problemų ateityje, nes paveldėtojas negalės laisvai disponuoti palikėjo turtu, o palikimą galiausiai gali paveldėti valstybė.
Teismų praktikoje pažymėta, kad įpėdiniui priėmus palikėjo turtą ir pradėjus jį faktiškai valdyti, nereikalaujama, jog tokie veiksmai būtų teisiškai įforminti. Tai reiškia, kad įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis) sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir kreipimasis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą bei juo rūpintis kaip savu. Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net atskirą daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Faktinio Valdymo Teisiniai Padariniai ir Kreipimasis į Teismą
Nors palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir priėmus palikimą per notarą, įpėdiniui ilgą laiką delsiant kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento išdavimo ir nuosavybės teisių į registruotiną turtą įregistravimo, jis negalės savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisių. Pavyzdžiui, norint parduoti tėvams priklausiusį turtą po jų mirties, gali paaiškėti, kad vienas iš tėvų palikimą buvo priėmęs faktiniu valdymu, ir tuomet dėl palikimo "įteisinimo" reikės kreiptis į teismą.
Norėdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl faktiniu valdymu priimto turto, asmuo privalo kreiptis į teismą ir įrodyti, kad per tris mėnesius po palikimo atsiradimo dienos atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Teismas, atsižvelgęs į CK normas ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš jų fakto ir pobūdžio. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, leidžiantys nustatyti, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie veiksmai patvirtina, kad jis, kaip palikimo savininkas, aktyviai dalyvauja priimant palikimą, užvaldo visą palikimą arba, gaudamas dalį daiktų, pasidalija jį su kitais įpėdiniais. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.
Teismams dažnai tenka nagrinėti prašymus, grindžiamus aplinkybe, kad mirusiojo palikimą pareiškėjas priėmė toliau gyvendamas mirusiajam priklausančiame name, bei jį remontuodamas, prižiūrėdamas. Tačiau norint įrodyti palikimo priėmimą faktiniu valdymu, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi paveldėtu turtu, pradėtą iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Vien tokie veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą.
Įrodinėjimas Teisme ir Įpėdinio Elgesio Vertinimas
Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti rašytinius įrodymus arba kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis rašytiniais įrodymais. Nesant rašytinių įrodymų, teismui gali užtekti ir kitokių įrodymų, pavyzdžiui, liudytojų parodymų. Tačiau, vertinant asmens (pvz., įpėdinio) parodymus, teismas turi juos kruopščiai pasverti - ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką.
Taip pat skaitykite: Vartotojų poreikių gidas
Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Valstybės Dalyvavimas Paveldėjimo Procese
Įpėdinė tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą gali būti valstybė. Valstybė, paveldinti pagal įstatymą, yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.
Bylinėjimosi išlaidos bylose dėl juridinio fakto nustatymo paprastai neatlyginamos įpėdiniui, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei. Ginčo nagrinėjimą teisme, o kartu ir bylinėjimosi išlaidas iš esmės lemia tai, kad apie asmens priimtą faktiniu valdymu palikimą ilgą laiką įgaliotoms valstybės institucijoms nėra žinoma dėl jo paties pasyvumo.
Terminas Palikimui Priimti ir Jo Pratęsimas
Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą įpėdinis turi pateikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti. Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti. Vis dėlto, kiekvieną atvejį teismai vertina individualiai, atsižvelgdami į bylos aplinkybių visumą. Tokio pobūdžio priežastis teismai pripažįsta deklaratyviomis ir nepagrįstomis, jeigu pareiškėjai neįrodo, kad jos tiesiogiai sudarė kliūtis kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis.
Taip pat skaitykite: Netinkamas elgesys grupėje
Paveldėjimo Eilės ir Termino Atnaujinimo Svarba
Siekiant įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. reglamentuojama, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai ir kt. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Pagal teisinį reguliavimą, palikimą gali priimti ne tik pirmos eilės įpėdiniai, bet ir kiti giminaičiai. Tai gali būti svarbi aplinkybė, kai antros ar trečios eilės įpėdiniai jau praėjus terminui sužino apie palikimą ir tik tuomet kreipiasi dėl palikimo priėmimo. Sužinojimo momentas dėl palikimo atsiradimo fakto, ypač kai šiuos faktus sužino ne pirmos, o tolimesnės eilės įpėdiniai, gali būti svarbus faktorius termino atnaujinimui ir galimybei priimti palikimą.
Termino palikimui priimti neatnaujinimo pasekmės gali turėti neigiamą įtaką ne tik pačiam įpėdiniui, bet ir kitiems asmenims, ypač, jeigu palikėjui nuosavybės teisėmis priklausė dalis turto.
Teismų Praktika ir Įpėdinio Elgesio Vertinimas
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
tags: #vertinant #pareiskejo #elgesi #butina #atsizvelgti #i