Mokinių mokymosi sėkmę lemia daugybė veiksnių, o vienas svarbiausių - jų motyvacija. Ši sąvoka apima platų spektrą idėjų ir yra interpretuojama skirtingai įvairių autorių. Šiame straipsnyje nagrinėsime vidinės motyvacijos apibrėžimą, jos reikšmę tiek mokymosi procese, tiek darbo vietoje, remiantis įvairiais tyrimais ir teorijomis.
Motyvacijos Apibrėžimas ir Rūšys
Dabartiniame psichologijos žodyne motyvacija apibūdinama kaip „elgesio, veiksmų veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai; motyvų visuma“. Motyvacija itin glaudžiai siejasi su įsitraukimu į veiklas pamokose. Skiriamos dvi pagrindinės motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė.
Vidinė Motyvacija
Vidinė motyvacija kyla iš paties subjekto. Mokinių elgsena demonstruoja poreikį suvokti, pažinti, tyrinėti. Vidinė motyvacija ryškiausia ankstyvoje vaikystėje, kuomet net 75 proc. veiksmų grindžiami šiuo motyvacijos tipu. Darbo vietoje vidinė motyvacija apibrėžiama kaip veiklos atlikimas dėl jai būdingo atlygio, o ne dėl atskiriamų pasekmių.
Išorinė Motyvacija
Išorinei motyvacijai būdingas bruožas yra vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys, jų tarpusavio santykiai. Tai gali būti pagyrimo ar pritarimo pelnymas, laimėjimas konkurse ar varžybose, apdovanojimo ar užmokesčio gavimas. Darbo vietoje atlyginimas ir apdovanojimai yra didžiausi išoriniai motyvatoriai.
Vidinės Motyvacijos Svarba Mokymosi Procese
Tyrėjai aiškinasi, kaip mokinių motyvacija mokytis keičiasi priklausomai nuo aplinkos. Dörnyei teigia, kad mokinių motyvaciją mokytis teigiamai lemia palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai. Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus. Žaismingas informacijos, pamokos turinio pateikimas pamokoje, tikslingai naudojamos skaitmeninės priemonės skatina mokinius mokytis, didina jų mokymosi motyvaciją. Mokinių mokymosi motyvacija užtikrina jų aktyvų įsitraukimą į mokymosi procesą.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į vidinę motyvaciją
Vidinės Motyvacijos Svarba Darbo Vietoje
Darbuotojų motyvacija - tai energijos, atsidavimo ir kūrybiškumo lygis, kurį darbuotojai įneša į savo darbą. Šis lygis apibūdina, kiek darbuotojai yra įsitraukę į atliekamą darbą, kiek jiems svarbūs organizacijos tikslai ir kiek jie jaučiasi įgalinti kasdieniame darbe siekti šių tikslų ir išnaudoti visą savo potencialą. Motyvuoti darbuotojai yra įkvėpti laikytis tam tikros elgsenos ir imtis veiksmų, už kuriuos gaunamas teigiamas atlygis ir patenkinami žmogiškieji poreikiai. Jie jaučia pasitenkinimą, kai daro daugiau nei reikia, nes jiems patinka tai, ką jie daro, ir jie investuoja į tai, kad tai darytų gerai.
Nors abi motyvacijos rūšys yra būtinos, vidinė motyvacija yra ypač svarbi, nes vidinę motyvaciją turintys darbuotojai yra laimingesni atlikdami savo pareigas ir produktyvesni. Jie ir toliau dirbs organizacijoje, nes mėgsta savo darbą, o ne tik dėl atlyginimo.
Vidinės Motyvacijos Poveikis Produktyvumui
Norėdami išsiaiškinti, kaip darbuotojų motyvacija veikia produktyvumą, galime pažvelgti, kaip ji susijusi su įsitraukimu ir išlaikymu, ir kaip šie du veiksniai veikia produktyvumą. Remiantis „Gallup“ ataskaita „Pasaulinės darbo vietos būklė“, neįsitraukę arba aktyviai nedalyvaujantys darbuotojai pasauliui kainuoja trilijonus dolerių dėl prarasto produktyvumo. Įsitraukimo stoka taip pat kenkia darbuotojų išlaikymui. Kai darbuotojai nėra įsitraukę ir darbuotojų kaita yra didelė, tai sukelia domino efektą, kuris gali paralyžiuoti produktyvumą ir smarkiai paveikti organizacijos pelningumą. Kai darbuotojai neįsitraukia, mažėja produktyvumas. Neįsitraukę darbuotojai yra mažiau motyvuoti sunkiai dirbti ar tenkinti darbo lūkesčius. Jie gali padaryti daugiau klaidų, sukurti toksišką darbo aplinką, kuri skatina darbuotojų kaitą ir dar labiau mažina produktyvumą.
Vidinės Motyvacijos Skatinimo Priemonės
Šiandieniniame verslo sektoriuje veikiančios organizacijos turi gebėti prisitaikyti nuolat kintančioje aplinkoje. Pagrindinis įrankis konkurencinėje kovoje - žmogiškieji ištekliai. Motyvuoti žmogiškuosius išteklius yra labai svarbu, kadangi šiais laikais konkuruoti vien pasitelkiant įprastus konkuravimo šaltinius, pavyzdžiui, kapitalą, technologijas, jau nepakanka. Vidine motyvacija traktuojama tada, kai darbuotoją veikti motyvuoja pats darbas, jo turinys. Motyvuojamas vidinės motyvacijos darbuotojas nori išgyventi patį veiksmą, o ne koncentruojasi į tai, ką jis gaus, tai atlikęs.
Nematerialinis Skatinimas
Tyrimai rodo, kad darbuotojai labiau vertina nematerialinį skatinimą. Todėl vadovai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojai labiau vertina nematerialinį skatinimą. Tai galėtų būti:
Taip pat skaitykite: Harmonija ir sąmoningumas
- Pripažinimas ir įvertinimas už gerai atliktą darbą.
- Galimybės tobulėti ir mokytis.
- Autonomiškumas ir atsakomybė.
- Palankus ir palaikantis darbo klimatas.
- Galimybė prisidėti prie svarbių projektų ir sprendimų.
Materialinis Skatinimas
Nors nematerialinis skatinimas yra svarbesnis, materialinis skatinimas taip pat turi reikšmės. Darbo užmokestis yra viena geriausiai žinomų ir plačiausiai taikomų motyvavimo priemonių. Tačiau, norint pasiekti ilgalaikį darbuotojų motyvavimo efektą, ateityje teks taikyti įvairesnes motyvavimo priemones. Taip pat darbuotojų motyvavimui yra taikomos ir tokios materialinės priemonės kaip įvairių su darbu susijusių išlaidų kompensavimas, tarnybinis automobilis, fizinės darbo sąlygos.
Demotyvuojantys Veiksniai
Svarbu atkreipti dėmesį į veiksnius, kurie gali demotyvuoti darbuotojus. Tai gali būti neobjektyvus darbuotojų vertinimas, galimybių tobulėti nebuvimas, monotoniškas darbo turinys, prasta aplinkinių nuomonė apie darbuotojo atliekamą darbą. Taip pat ir išoriniai motyvaciją sąlygojantys veiksniai: netinkamas darbo užmokestis, prastas vadovavimas, netinkamos darbo sąlygos, perspektyvų karjerai nebuvimas.
Tyrimai rodo, kad labiausiai darbuotojus demotyvuoja galimybių tobulėti profesinėje srityje nebuvimas. Taip pat didelę įtaką turi per didelis biurokratizmas.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų motyvacijos didinimas
tags: #vidines #motyvacijos #priemones