Darbas užima didelę dalį dirbančiųjų gyvenimo, o darbo aplinkoje gali kilti įvairių situacijų, įskaitant turtinę ar neturtinę žalą. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologinio smurto darbe aspektai, moralinės žalos įvertinimas, teisinė bazė ir darbuotojų galimybės ginti savo teises.
Neturtinės žalos samprata ir atlyginimo principai
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. Materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę (moralinę) žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti.
Kriterijai nustatant neturtinės žalos dydį
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, svarbu atsižvelgti į šiuos kriterijus:
- Žalos pasekmės nukentėjusiajam: Esminis kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse). Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis - kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos).
- Teisinis gėris, į kurį kėsintasi: Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar įmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų.
- Žalą padariusio asmens kaltė: Dar vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą. Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta.
- Žalą padariusio asmens turtinė padėtis: Kitas iš neturtinės žalos dydžiui nustatyti kriterijų - žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.
- Teismų praktika: Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant ir aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.
- Artimųjų ryšys su nukentėjusiuoju (gyvybės atėmimo atveju): Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi artimųjų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį.
Psichologinis smurtas darbe: teisiniai aspektai
Šiuolaikinėje darbo aplinkoje vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų psichologinei gerovei ir saugiai darbo aplinkai. Psichologinio smurto darbe prevencijos ir mobingo politika tampa kertiniu principu, padedančiu užtikrinti sveiką organizacijos mikroklimatą, darbuotojų teises bei skaidrų ir efektyvų darbo procesą.
Psichologinio smurto apibrėžimas ir formos
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas aiškiai reglamentuoja, kad darbuotojams turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, įskaitant psichologinį saugumą. Sistemiškai pasireiškiantis spaudimas, įžeidinėjimai, grasinimai ar socialinė izoliacija yra laikomi neteisėtais veiksmais, už kuriuos gali būti taikoma darbdavio atsakomybė.
Taip pat skaitykite: Asmenybės moralinė laisvė
Mobingo požymiai dažnai pasireiškia pasikartojančiais veiksmais, kurių tikslas - pažeminti, išskirti ar kitaip paveikti darbuotoją. Tai gali būti paskalų skleidimas, šmeižtas, viešas menkinimas.
Darbdavio pareigos ir atsakomybė
VDI nurodo, kad darbdaviai privalo vertinti psichosocialines rizikas ir imtis priemonių jų valdymui. Tai reiškia, kad organizacijos turėtų periodiškai atlikti vertinimus, kuriuose identifikuojami potencialūs pavojai darbuotojų psichologinei sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, sistemingas šių rizikų valdymas gerina darbuotojų savijautą, mažina sergamumą bei gerina darbo rezultatus.
Darbo kodekso 30 straipsnis aiškiai įtvirtina darbdavio pareigą užtikrinti darbuotojams psichologiškai saugią darbo aplinką ir draudžia bet kokį neetišką, žeminantį ar bauginantį elgesį, kuriuo pažeidžiamas darbuotojo fizinis ar psichologinis neliečiamumas arba kėsinamasi į jo orumą.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. darbdavys, nevykdydamas DK 30 str. nuostatų, gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, o darbuotojas - kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo už patirtą psichologinį smurtą ar mobingą. Nors atskiro „Mobingo įstatymo“ Lietuvoje nėra, nuo 2025 m. prevencijos politika tampa dar svarbesnė.
Psichologinio smurto prevencija ir politika
Efektyvios mobingo prevencijos politikos sukūrimas apima ne tik taisyklių ir procedūrų įtvirtinimą, bet ir nuoseklų jų taikymą kasdienėje praktikoje. Organizacijos turi aiškiai apibrėžti, kas laikoma psichologiniu smurtu, kaip elgtis tokiose situacijose, ir kokie yra reagavimo bei pagalbos mechanizmai.
Taip pat skaitykite: Etika ir moralė
Siekiant užtikrinti efektyvią psichologinio smurto ir mobingo prevenciją, svarbu ne tik nustatyti rizikos veiksnius, bet ir įdiegti nuolat veikiančius stebėsenos bei ankstyvojo įspėjimo mechanizmus. Prevencija turi apimti tiek pirmines priemones - mokymus, informavimą, aiškią komunikaciją, tiek antrines - reagavimo procedūras, pagalbos sistemas, mediacijos galimybes. Esant pažeidimams, darbuotojai turi būti informuoti apie savo teises, kur kreiptis ir kaip teisiškai apsiginti.
Siekiant užtikrinti sveiką ir saugią darbo aplinką, organizacijoje būtina sistemingai vykdyti psichosocialinių rizikų identifikavimą ir vertinimą, o kartu - diegti prevencines priemones, skirtas psichologiniam priekabiavimui darbe užkirsti kelią.
- Duomenų analizė: Surinkti rezultatai lyginami su praeito laikotarpio rodikliais ir identifikuojami didžiausi streso židiniai (pvz., neaiškios atsakomybės ribos, per didelis darbo tempas, komunikacijos spragos).
- Politikos įtvirtinimas: Parengiama aiški psichologinio priekabiavimo prevencijos politika, apibrėžianti netoleruotinus veiksmus, jų pasekmes ir atsakomybės grandinę.
- Reguliarūs vertinimai: Apklausos atliekamos bent kartą per metus, o po organizacijos struktūros pokyčių - papildomi vertinimai.
- Pranešimų kanalai: Įvedami tiek formalaus (raštu, el. paštu), tiek neformalaus bendravimo kanalai.
Kur kreiptis patyrus psichologinį smurtą?
Susidūrus su mobingu, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į įmonės personalo skyrių ar specialų vidaus kontaktinį asmenį, atsakingą už darbuotojų gerovę. Jei vidaus sprendimai neefektyvūs, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba darbo ginčų komisiją.
Svarbu kaupti įrodymus apie psichologinį smurtą, pavyzdžiui, el. laiškus ar kitą susirašinėjimo medžiagą.
Įmonės priekabiavimo prevencijos politika: kiekvienas darbdavys pagal DK 30 str. privalo turėti. Pateikite skundą dėl psichologinio smurto ar mobingo: el. paštu.
Taip pat skaitykite: Apie moralinį nelaisvumą
Neturtinės žalos atlyginimo pavyzdžiai darbo bylose
Dažniausiai darbo bylose darbuotojams neturtinė žala yra atlyginama neteisėto atleidimo ir nelaimingų atsitikimų darbe atvejais. Neteisėto atleidimo iš darbo atvejais, priklausomai nuo atleidimo iš darbo pagrindo bei atleidimo aplinkybių, darbuotojui priteisiama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimo. Vis dažiau skambant psichologinio smurto ir mobingo sąvokoms, darbuotojai aktyviau reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamu darbdavio bendravimu sukelto streso.
- Civilinė byla Nr. e2A-205-524/2024: Priteista 2 000 Eur neturtinė žala darbuotojai, kurios nėštumo metu buvo neteisėtai pakeistos jos darbo sąlygos, paimtos darbo priemonės ir darbuotoja nebuvo tinkamai apmokyta atlikti naujas darbo funkcijas.
- Civilinė byla Nr. 2A-174-910/2021: Darbuotojai priteista 1 000 Eur neturtinė žala už tai, kad restorano vadovas kitų darbuotojų ir lankytojo akivaizdoje su darbuotoja kalbėjo itin nepagarbiai. Šiuo atveju buvo vartoti akivaizdžiai įžeidžiantys, necenzūriniai žodžiai bei keletą kartų spjauta.
- Civilinė byla Nr.: Darbdavys neteikė darbuotojai informacijos apie sukauptas atostogų dienas, nesuteikė informacijos apie jos darbo funkcijas, prieš išėjimą iš darbo atjungė darbuotojos el. paštą ir ji negalėjo gauti ar išsiųsti jokios informacijos, nors oficialiai dar buvo įstaigos darbuotoja.
- Civilinė byla Nr. e2A-1408-587/2024: Darbuotojui priteista kelių šimtų eurų neturtinė žala, kurią jis patyrė, kai darbdavio siųstas į komandiruotę, atvyko į nesutvarkytą butą.
- Regionų administracinio teismo byla: pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kadangi po atlikto tarnybinės veiklos vertinimo neteisėtai buvo pažemintas pareigose ir taip buvo sumažintas jo darbo užmokestis. Prašydamas atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas nurodė, kad beveik dvejus metus prieš jį buvo vykdomas psichologinis spaudimas, buvo sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ilgą laiką buvo nedarbingas, galiausiai buvo priverstas palikti tarnybą, kurioje dirbo 26 metus. Teismas konstatavo, kad darbdavys pažeidė Darbo kodekse įtvirtintą pareigą užtikrinti aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas priešgaisrinėje tarnyboje dirbo ne vieną dešimtmetį, todėl darbas šioje sistemoje buvo tapęs svarbia jo asmenybės išraiškos dalimi ir šios sistemos atstūmimas jam galėjo reikšti didelius psichologinius išgyvenimus, sąmoningas ir kryptingas psichologinis spaudimas sutrikdė jo tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą, išgyvenimai privertė palikti tarnybą, priteisė jam prašomą 2 tūkst. eurų neturtinę žalą. Taip pat teismas priteisė delspinigius dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio bei netesybas dėl to, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su pareiškėju.
Kiti žalos atlyginimo aspektai
Žalos atlyginimas ir draudimas
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d.
Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Žalos įvertinimas asmens sužalojimo byloje
Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos kitiems. Jei žala vis dėlto atsiranda, nukentėjusysis, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę reikalauti, kad jo patirti nuostoliai būtų atlyginami, o ją padaręs asmuo privalo už ją atsakyti. Tačiau realybė tokia, kad kaltajam asmeniui atrodo, jog nukentėjusysis nepagrįstai daug reikalauja. O nukentėjusiajam atrodo, kad kaltininko padaryta žala yra daug didesnė nei vertina pats kaltininkas. Tad pasiekti kompromisą be teismo yra itin sunku.
Teisminis procesas, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, vyksta nuo 2 mėnesių iki kelerių metų. Nukentėjusiajam teismo priteista skola iš kaltininko niekur nedingsta, net jei jis (kaltininkas) tuo metu visiškai neturi jokių pajamų ar turto. Jei kaltininkas geranoriškai nesumoka teismo priteistos sumos, nukentėjusysis, turintis įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet nesulaukęs geranoriško skolininko sumokėjimo, kreipiasi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kuris yra pagrindas skolos išieškojimui.
Teismas išduoda nukentėjusiojo prašomą vykdomąjį raštą. Su gautu vykdomuoju raštu, nukentėjusysis kreipiasi į antstolį. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pradeda jo vykdymo procesą. Antstolis sulaukęs, kada kaltininkas įsidarbina, paveldi kokį turtą, galbūt gauna dovanų ar laimi loterijoje, iškart "prisistato" dėl žalos atlyginimo.
Civilinė atsakomybė (CK)
Civilinė atsakomybė remiasi keliais pagrindiniais elementais:
- Neteisėti veiksmai (veikimas ar neveikimas) - kai pažeidžiama įstatyme, sutartyje nustatyta ar bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai (CK.
- Žala ir nuostoliai - turtinis netekimas, patirtos išlaidos, negautos pajamos, taip pat neturtinė žala (skausmas, reputacijos pablogėjimas ir pan.) (CK. 6.249 straipsnis, CK.
- Turtinė žala: patirtos išlaidos, negautos pajamos, žalos prevencijos bei bylinėjimosi išlaidos, taip pat reali ar tikėtina būsima žala (CK.
- Neturtinė žala: kai ji padaryta nusikaltimu, asmens sveikatai ar gyvybei, reputacijai, orumui, emocinei būsenai ir kitais įstatyme nustatytais atvejais (CK.
- Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju (CK.
Atsakomybė Už Didesnio Pavojaus Šaltinį
Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t.
Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.
Šalių Susitarimai Dėl Civilinės Atsakomybės
Šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo (CK. Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja.
tags: #moraline #zala #del #patiriamo #psichologinio #smurto