Psichologija yra jaunas, bet sparčiai besivystantis mokslas, turintis gilias šaknis įvairiose disciplinose, pradedant fiziologija ir baigiant filosofija. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines psichologijos mokyklas, jų atsiradimo prielaidas, pagrindinius teiginius ir įtaką psichologijos raidai.
Psichologijos ištakos ir raida
Psichikos reiškiniais domėtasi jau gilioje senovėje. Klausimai, susiję su žmogaus būtimi, esme ir siela, buvo keliami indų vedose bei Kinijos išminčių darbuose. Ilgą laiką psichologinius klausimus nagrinėjo filosofai, remdamiesi loginio protavimo principais, tačiau nebandė savo išvadų patikrinti ar įrodyti.
Filosofijos įtaka psichologijai
Filosofija, nagrinėdama svarbiausias problemas, negalėjo apsieiti be sielos ir materijos santykio klausimo. Jau ankstyvuoju minties istorijos laikotarpiu susidūrė dvi priešybės - materializmas ir idealizmas. Žymiausias idealizmo atstovas Platonas (427-347 m. pr. Kr.) pripažino nepriklausomų idėjų egzistavimą. Jo manymu, siela yra amžina ir iki žmogui gimstant egzistavo idėjų pasaulyje. Patekus į žmogaus kūną, siela pamiršta, ką pažinojo, ir pažinimas yra prisiminimas to, ką ji jau buvo patyrusi idėjų pasaulyje. Platonas yra dualizmo pradininkas psichologijoje, nes jis pripažįsta, kad yra du nepriklausomi pradai - siela ir kūnas. Siela yra žmogaus lemtis.
Platono dualizmą iš dalies įveikė jo mokinys Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.). Tai buvo universalaus proto filosofas, susisteminęs beveik visas to meto pažinimo sritis. Jo veikalas „De anima“ („Apie sielą“) paliko gilų pėdsaką psichologijos raidoje. Aristotelis priartino psichologiją prie gamtos mokslo ir medicinos bei aiškino, kad siela neatskiriama nuo kūno: siela, esanti gyvybės principas, kūną formuojanti jėga (entelechija), ją aptinkame visuose gyvuose individuose. Siela nedaloma, bet trejopai pasireiškia gyvo organizmo veikloje: žemiausioji siela yra maitinančioji, leidžianti augalams maitintis ir daugintis; gyvūnai turi jaučiančią sielą, dėl to jie gali jausti, džiaugtis, liūdėti, kentėti ir t. t. Aukščiausia mąstančioji siela yra žmogaus siela.
XVII a. filosofijoje atsirado racionalistinė kryptis, kuri mąstymą ir protą (lot. ratio) laikė vieninteliu arba bent svarbiausiu pažinimo šaltiniu. Dualistas R. Dekartas (1596-1650) teigė, kad žmogaus sielą sudaro reiškiniai, kurie pačiam žmogui pažįstami, apie kuriuos jis žino. Juos ir reikia tirti. Tai, apie ką kalbėjo Dekartas, dabar vadiname sąmone. Mąstymą Dekartas laikė svarbiausia sąmonės savybe, o kūnas, veikiantis pagal mechanikos dėsnius, yra materialus. Jis pirmasis pavartojo reflekso sąvoką: žmogaus smegenys yra tarsi veidrodis, atspindintis išorės poveikius. Garsus R. Dekarto teiginys - „Cogito ergo sum“ (lot. Mąstau, vadinasi, esu).
Taip pat skaitykite: Priklausomybių tipai
Vėliau filosofijoje, kaip priešprieša racionalizmui, atsirado empirizmo srovė, kuri pagrindiniu pažinimo šaltiniu laikė ne mąstymą, bet patyrimą [gr. empeiria - patirtis]. Anglų filosofas ir pedagogas Dž. Lokas (1632-1704) teigė, kad žmogus gimsta kaip tabula rasa [lot. švarus lapas], kuriame patirtis įrašo žinias.
Gamtos mokslų įtaka psichologijai
Dar viena prielaida psichologijai kaip mokslui atsirasti - gamtos mokslai (medicina, fiziologija, biologija). Šie mokslai sukaupė daug vertingų žinių apie žmogaus organizmą. Graikų gydytojas Hipokratas (460-377 m. pr. Kr.) teigė, kad žmonės skiriasi savo dinamikos ypatumais. Vieni yra lėti, kiti greiti, dar kiti ramūs, o kiti staigūs. Jis bandė aiškinti, nuo ko tai priklauso, sukūrė temperamento sąvoką ir išskyrė 4 jo tipus (cholerikas, sangvinikas, melancholikas ir flegmatikas). K. Galenas (130-200 m.) visapusiškai atskleidė ryšius tarp psichinių ir fizinių reiškinių. Psichikos buveine jis laikė smegenis.
Fiziologai pradėjo tyrinėti žmogaus nervų sistemos klausimus, psichiką pradėjo tirti specialiais moksliniais metodais. Atsirado požiūris, kad psichika yra smegenų funkcija. Tai patvirtino fiziologiniai tyrimai, buvo nustatyta, kad yra sąmoningi ir nesąmoningi psichikos procesai, kad veikia visas reflekso lankas. Atsakymo, kaip gyvas organizmas gali aktyviai prisitaikyti prie kintančios aplinkos, ieškojo žymus rusų mokslininkas I. Sečenovas. Jo „minties polėkį“ toliau tęsė I. Pavlovas (1849-1936), išsiaiškinęs, kaip susidaro sąlyginiai refleksai - naujos organizmo atoveiksmio formos.
Psichologijos kaip savarankiško mokslo atsiradimas
Psichologija XIX a. antroje pusėje susiformavo į savarankišką mokslą. Jos centrais tapo eksperimentinės laboratorijos. Pirmąją tokią laboratoriją 1879 m. Leipcige įkūrė vokiečių psichologas W. Wundt’as. XIX a. pabaigoje jau buvo subrendusios sąlygos psichologijai tapti savarankišku mokslu, eksperimentinės laboratorijos pradėjo steigtis ir kitose šalyse: Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, JAV ir kt.
Pagrindinės psichologijos mokyklos
Psichologijos vystymasis vyko dar vienu aspektu - kūrėsi įvairios psichologijos mokyklos, kuriose įvairiais istoriniais laikotarpiais įsivyraudavo tai vienas, tai kitas požiūris į žmogaus psichiką.
Taip pat skaitykite: Vegetacinės neurozės diagnostika
Struktūralizmas
W. Wundt’as teigė, kad psichologija turi tirti tai, kas vyksta mūsų viduje ir ką mes galime sąmoningai suvokti ir nupasakoti naudodami introspekciją (savistabą). Mūsų sąmoningą patyrimą sudaro pojūčiai ir vaizdai.
Funkcionalizmas
W. James’as praplėtė psichologijos apibrėžimą, tačiau tebenaudojo introspekciją.
Biheviorizmas
Dž. E. Watson’as teigė, kad psichologija turi tirti elgesį, nes tik jį įmanoma tiksliai užfiksuoti. Stebėjimo pagalba galima nustatyti ryšį tarp aplinkos sąlygų ir žmogaus bei gyvūnų elgesio. Ši mokykla per daug akcentavo elgesio tyrinėjimus kaip vienintelį būdą tyrinėti psichiką ir ignoravo pažinimo procesus.
Geštaltpsichologija
M. Wertheimer’is akcentavo, jog pagrindinė psichikos ypatybė - organizuoti suvokiamą informaciją į tam tikras formas, konfigūracijas (Gestalt vok. - pavidalas, forma) ir tyrinėjo jas. Jis teigė, kad vidinė visumos organizacija lemia jį sudarančių dalių savybes ir funkcijas.
Psichoanalizė
Z. Freud’as teigė, kad psichologijos tyrimo objektas - procesai, vykstantys žmogaus pasąmonėje. Jo nuomone, jie yra susiję su lytiniu potraukiu, kuris nulemia visą žmogaus elgesį. Ši mokykla suabsoliutino lytinio potraukio reikšmę.
Taip pat skaitykite: Įveikti depresiją
Kognityvinė psichologija
Ši mokykla tiria žmoguje vykstančius informacijos fiksavimo, apdorojimo, perkūrimo procesus. Ypatingas dėmesys skiriamas pažintiniams procesams - suvokimui, atminčiai, dėmesiui, mąstymui.
Humanistinė psichologija
K. Rogers’as teigė, kad psichologijos paskirtis - padėti žmogui atskleisti ir realizuoti savo galimybes bei gerai jaustis ir būti savo gyvenimo autoriumi. Šios mokyklos teorijos yra grindžiamos autoriaus patyrimu ir asmeniniais išgyvenimais, todėl trūksta teiginių eksperimentinio pagrįstumo.
Psichologija šiandien
Šiandien psichologija yra plati ir įvairi mokslo šaka, apimanti daugybę specializacijų ir taikymo sričių. Psichologijos žinios sėkmingai pritaikomos įvairiuose kontekstuose, kurie svarbūs mūsų visuomenėje: ugdymo bei sveikatos priežiūros sistemose, teismų ir policijos praktikoje, organizacijose, sporte, žmogiškųjų išteklių vadyboje ir pan.
Psichologijos studijos Lietuvoje
Psichologijos studijos yra vienos populiariausių Lietuvoje. Pasak ekspertų, šios specialybės patrauklumą lemia nuolatos augantis poreikis - dažnesni patyčių, savižudybių, smurto artimoje aplinkoje, skyrybų atvejai ir pan. Jų paklausa auga ir mokymosi įstaigose - darželiuose, mokyklose. Nemažai universitetų Lietuvoje būsimiems studentams gali pasiūlyti psichologijos studijų programą.
Kaip pasirinkti psichologijos studijų programą?
Yra keli svarbūs aspektai, kas gali padėti teisingai pasirinkti tinkamą ir kokybišką studijų programą:
- Stojant į psichologiją būtina išsiaiškinti, ar siūloma aukštosios mokyklos studijų programa atitinka Lietuvos Psichologijos studijų krypties aprašą bei „EuroPsy“ standartus, ar programa gerai vertinama tarptautinių ekspertų.
- Taip pat svarbu, ar psichologijos studijų programą siūlanti aukštoji mokykla psichologų rengimui turi pakankamą mokslinį ir pedagoginį potencialą (dėstantys dėstytojai turi turėti aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje, studijų programą vykdyti ne vienerius metus).
- Studijų programa turi turėti aiškią studijų kryptį.
- Siūlomą studijų programą turi sudaryti tikrai ne vienas psichologinis dalykas, turi būti aiškūs kitų studijų dalykų pavadinimai bei jų turinys.
Psichologo profesijos patrauklumas ir perspektyvos
Psichologo profesija buvo patraukli XX-ojo amžiaus mokslininkams ir praktikams. Šiandien ji patraukli ir šiuolaikiniam žmogui - neabejoju, kad ji nepraras savo patrauklumo ir svarbos ateinančioms kartoms. Psichologijos mokslas nestovi vietoje ir suteikia vis naujų žinių apie tai, kas mes tokie, kodėl mes tokie, kas vyksta su tais, kuriuos didžioji visuomenės dalis mato kaip „sutrikusius“, siūlo mokslu pagrįstus ir veiksmingus pagalbos būdus žmonėms, tiek susiduriantiems su kasdieniais iššūkiais, tiek ir patiriantiems išties dideles psichologines problemas.
Baigus psichologijos bakalauro studijas, absolventai gali dirbti psichologo asistentais švietimo, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse. Taip pat savo kompetencijos ribose su priežiūra atlikti pagrindines psichologo funkcijas: psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo. Psichologijos magistrai gali dirbti profesionaliais psichologais, tęsti studijas doktorantūros studijų programose.
tags: #viena #is #pagrindiniu #psichologijos #mokyklu