Žmogaus prigimtis, jo charakteris ir temperamentas visada domino mokslininkus ir filosofus. Nuo seniausių laikų buvo kuriamos įvairios teorijos, bandančios paaiškinti, kodėl žmonės yra tokie skirtingi ir kaip jų asmenybės savybės veikia jų elgesį bei tarpusavio santykius. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip keitėsi požiūris į temperamentą nuo senovės laikų iki šių dienų, apžvelgsime įvairias temperamentų teorijas ir jų sąsajas su šiuolaikiniu mokslu.
Temperamento samprata ir pagrindinės teorijos
Temperamentas - tai pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Tai įgimtas dalykas, susijęs su žmogaus anatominėmis savybėmis. Temperamentas daro įtaką individualiam žmogaus gyvenimo stiliui, kuris pasireiškia įvairioje veikloje, elgesyje ir bendravime.
Hipokrato temperamentų teorija
Viena seniausių ir žinomiausių temperamentų teorijų yra sukurta senovės Graikijos gydytojo Hipokrato dar V amžiuje prieš Kristų. Hipokrato nuomone, žmogaus temperamento skirtumus nulemia pagrindinių jo organizmo syvų (skysčių) proporcija:
- Choleriškas (gr. - tulžis) - energingas, greitai užsiplieskiantis, sunkiai prognozuojamas.
- Sangvinikas (lot. - kraujas) - aktyvus, lengvai bendraujantis, lyderis.
- Flegmatikas (gr. flegma - gleivės) - ramus, nuoseklus, patikimas.
- Melancholikas (lot. Melas chole) - jautrus, pasyvus, linkęs į nerimą.
Ši teorija davė pradžią mokslui apie temperamentus ir išliko aktuali iki šių dienų.
Jungo tipologija
Šveicarų psichiatras Carlas Jungas sukūrė tipologiją, kuri vėliau tapo pagrindu įvairioms asmenybės vertinimo sistemoms, pavyzdžiui, MBTI (Myers-Briggs Type Indicator). Jungas išskyrė dvi pagrindines asmenybės orientacijos kryptis - introversiją ir ekstraversiją. Intravertai yra orientuoti į save, o ekstravertai - į išorę. Taip pat Jungas apibrėžė keturias pagrindines psichikos funkcijas: pojūčius, mąstymą, jausmus ir intuiciją. Kombinuojant šias funkcijas su orientacijos kryptimis, gaunami aštuoni psichikos tipai - keturi ekstravertai ir keturi intravertai, su dominuojančia mąstymo, jausmų, pojūčių, intuicijos funkcijomis.
Taip pat skaitykite: Psichologijos informacijos patikimumas Vikipedijoje
Jungas intuiciją suprato visiškai kitaip, negu ji dabar nagrinėjama Tipų teorijoje, mastymas yra visų intelekto savybių darinys, jausmai yra emocijos ir nuotaika, tie patys pojūčiai yra regėjimas, klausa, uoslė, lytėjimas.
Šiuolaikinės temperamentų teorijos
Šiuo metu populiari cheminė temperamentų tipologija, teigianti, kad temperamentų skirtumai priklauso nuo vidaus sekrecijos liaukų. Buvo pastebėta, kad atskirų individų endokrininės liaukos yra skirtingų dydžių ir svorių. Kuo daugiau liauka išskiria hormonų, tuo stiprėja tam tikra organizmo veikla.
Taip pat kuriamos teorijos, kurios modeliuoja tipus pagal žmogaus genetinę sandarą ir struktūrą. Smegenys keitė kaukolę, todėl buvo vykdoma analizė žmonių, kurie buvo skirtingų rasių ir turėjo vienodą kaukolę.
Temperamento įtaka bendravimui ir veiklai
Temperamento tipas daro įtaką žmogaus bendravimo stiliui ir veiklai. Pavyzdžiui, cholerikas bendraudamas yra greitas ir garsus, sangvinikas lengvai užmezga ryšius, flegmatikas linkęs klausytis, o melancholikas - vengti bendravimo. Renkantis profesiją, taip pat svarbu atsižvelgti į temperamento tipą. Dirbti prie sudėtingų valdymo pultų, veikti ekstremaliose situacijose geriau sugebės tie žmonės, kurių temperamentai turi daugiau judrumo, energingumo. Tačiau daugumos profesijų, kur nėra didelių įtampų, įvairių temperamentų žmonės susiranda savo veiklos sritį.
Temperamentas ir asmenybė
Svarbu pabrėžti, kad temperamentas nėra tas pats, kas charakteris. Charakteris formuojasi gyvenimo eigoje, priklausomai nuo aplinkos ir patirties, o temperamentas yra įgimtas. Žinant charakterio bruožus galima numatyti būsimus žmogaus veiksmus ir poelgius. Charakteris nėra įgimtas.
Taip pat skaitykite: Suprasti tiesiogiai proporcingus dydžius
Kritika MBTI ir socionikos teorijoms
Kai kurios šiuolaikinės asmenybės teorijos, tokios kaip MBTI ir socionika, yra kritikuojamos dėl nepakankamo mokslinio pagrindo. Teigiama, kad šios teorijos sumaišo charakterį ir pomėgius, priskirdamos savybes, kurias žmogus gali išugdyti. Jos orientuojasi į žmogaus reakciją ir daugumą, o ne į genetinę sandarą ir struktūrą. Šios teorijos priskaldo daugybę tipų ir sumaišo juos pagal charakterį ir pomėgius ir panaudoja savybes kurias žmogus gali išugdyti. Šios teorijos yra arčiau netradicinių praktikų, negu mokslo.
Temperamentas mene ir kultūroje
Temperamentas atsispindi ir mene bei kultūroje. Pavyzdžiui, aktorės Indrės Patkauskaitės vaidinamos moterys dažnai yra ugningo temperamento, bet kartu trapios ir pažeidžiamos. Scenoje esi tikra žvaigždė, dažnai gauni pagrindinius vaidmenis, o gyvenime stengiesi išlikti incognito. Jos vaidinamos moterys - degančių akių, skvarbaus žvilgsnio, ugningo temperamento, bet kartu trapios, pažeidžiamos. Išdidžios, bet gebančios aukotis. Kartais - šiurkščios, tiesmukos, bet viduje slepiančios švelnumo ilgesį.
Taip pat skaitykite: Diržius apie psichikos sveikatą
tags: #spicai #vikipedija #temperamentas