Šis straipsnis skirtas apžvelgti žmogaus sunkias psichologines būsenas, apimančias įvairius sutrikimus, jų priežastis, simptomus, gydymo būdus ir savipagalbos strategijas. Siekiama suteikti informaciją, kuri padėtų geriau suprasti šias būsenas ir ieškoti tinkamos pagalbos.
Įvadas
Žmogaus psichologinė būsena gali svyruoti nuo normalios iki sunkios, kai sutrikdoma kasdienė veikla, socialiniai santykiai ir bendra savijauta. Sunkios psichologinės būsenos apima įvairius sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimo sutrikimai, bipolinis sutrikimas, psichozė ir kt. Šie sutrikimai gali turėti įtakos žmogaus mąstymui, jausmams, elgesiui ir fizinei sveikatai. Svarbu atpažinti sunkios psichologinės būsenos požymius ir kreiptis į specialistus dėl tinkamos pagalbos.
Raminamieji vaistai ir jų poveikis
Raminamieji vaistai dažnai naudojami siekiant sumažinti nerimą, depresiją ir pagerinti miegą. Dažniausiai vartojami diazepamas, temazepamas, nitrazepamas ir kiti benzodiazepinai. Šie vaistai veikia slopindami nervų sistemą, sukeldami mieguistumą, lėtinant mąstymą, mažinant įtampą ir nerimą. Tačiau, vartojant raminamuosius vaistus nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis.
Svarbu atsiminti, kad raminamieji vaistai gali sukelti priklausomybę, todėl juos reikia vartoti atsargiai ir tik pagal gydytojo nurodymus. Ilgalaikis vartojimas gali lemti tolerancijos išsivystymą, kai tam pačiam poveikiui pasiekti reikia vis didesnių dozių. Nutraukus vaistų vartojimą, gali pasireikšti abstinencijos simptomai, tokie kaip nerimas, baimė, panika, nemiga ir traukuliai. Be to, raminamųjų vaistų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
Depresija
Depresija yra labai aiškus simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla. Tai vienas didžiausių psichikos sutrikimų, pasireiškiantis sunkia, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien, jokios veiklos neteikiančios malonumo, spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos, nemiga ar nenormaliai didelis poreikis miegoti, nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį keičia visiškas jėgų nebuvimas, nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, nesugebėjimas susikaupus mąstyti bei priimti sprendimus, detalaus savižudybės plano rengimas arba realus bandymas nusižudyti.
Taip pat skaitykite: Psichologijos informacijos patikimumas Vikipedijoje
Depresijos gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos požymius ir kai kuriuos kitus faktorius. Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) yra efektyvus gydymo būdas, padedantis sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys.
Bipolinis sutrikimas (maniakinė depresija)
Maniakinė depresija susideda iš dviejų nuolat besikartojančių epizodų, vienas kurių primena depresiją, o kitas yra visiška jos priešingybė (žmogus labai akyvus, viską bando, mažai miega ir panašiai). Maniakinė depresija gali būti diagnozuota tik jei šie cikliniai pakitimai yra labai stiprūs ir tęsiasi ilgą laiką.
Manijos epizodas dažniausiai prasideda staiga ir tęsiasi nuo keleto dienų iki kelių mėnesių. Manijos būsenoje žmogus yra geros nuotaikos, viskuo patenkintas, lengvai užmezga naujas pažintis, energingas (gali kelias naktis nemiegoti ir nejausti nuovargio), vienu metu imasi daugelio darbų ir sumanymų, kuria vėliau neįgyvendinamus planus (labiau išsiblaškęs, negali sukaupti dėmesio), kalba greitai ir garsiai, gali būti dirglus, greitai susierzinti, leistis į atsitiktinius lytinius santykius, nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus, išlaidesnis, amžiaus ir situacijos neatitinkančios išvaizdos.
Depresijos epizodas trunka ilgiau nei manijos. Ligoniui liūdna, nebedomina anksčiau malonumą teikusi veikla, sunku sukaupti dėmesį. Būdingas blogas miegas (nemiga ar padidėjęs mieguistumas), graudumas, pesimizmas, abejingumas viskam, neryžtingumas, nenoras bendrauti su žmonėmis, nepilnavertiškumo jausmas, nerimas, perdėtas rūpinimasis, valgymo sutrikimai (dažniau apetito sumažėjimas), tyli ir lėta kalba, sunkumai sukaupti dėmesį, mintys apie savižudybę.
Gydymo būdai priklauso nuo epizodo, Depresijos epizodų metu ligoniai gydomi antidepresantais, slopinančiais nerimą arba padedančiais sureguliuoti miegą medikamentais. Manija gydoma nuotaikos stabilizatoriais (ličio druskos ir kt.), sunkesniais atvejais - neuroleptikais.
Taip pat skaitykite: Suprasti tiesiogiai proporcingus dydžius
Paranoja
Paranoja - persekiojimo iliuzija, manija, kuri nelaikoma atskira liga, o tik tam tikrų psichinių sutrikimų simptomu (Neurozė, Psichozė, alkohol.). Pacientas jaučiasi persekiojamas. Paranoidinė asmenybė dažnai tvirtai tiki, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, sužaloti ar netgi užmušti. Žmogus dažnai tokius teiginius paremia „įrodymais“, kurie jam atrodo visiškai įtikinami, nors kitiems asmenims nieko nepasakantys.
Sociopatija
Sociopatija neretai lyginama su silpnaprotyste, skirtingai nuo pastarosios, reiškia ne intelekto, o empatijos trūkumą, nesugebėjimą įvertinti kitų žmonių (kartais - net savo) minčių, norų, jausmų. Sociopatija būdinga nusikaltėliams, kai kuriomis psichikos ligomis (Schisophrenia, Psychosis) sergantiems žmonėms. Antisocialus ar nusikalstamas sociopatų elgesys dažniausiai susijęs ne su jausmais (pykčių, neapykanta, keršto troškimu ar pan.), o su nesugebėjimu pažvelgti į kitus žmones, kaip į mąstančias, jaučiančias būtybes.
Psichosomatika
Psichosomatika - tai kūniški nusiskundimai, kurie neturi organinio pagrindo, t.y. nerandama jokių fizinių pakenkimų ar pakitimų. Dažniausiai šitie simptomai reiškiasi dėl pasąmonėje esančių priežasčių, t.y. mes nesuvokiame priežasties dėl ko taip vyksta, todėl esame palikti tam tikram chaosui ir desperacijai. Gera žinia tai, kad neradus jokių fizinių pakenkimų ar pakitimų verta ieškoti emocinės-stresinės priežasties, net jei ji atrodo neįmanoma. Ją atkapsčius, supratus ir įsisąmoninus dažniausiai simptomai susitvarko, tik reikia suvokti, kad paieškos gali trukti ne vieną dieną. Psichosomatinius simptomus gali sukelti labai įvairios priežastys: depresija, nerimas, psichologinė trauma, stresas.
Savipagalbos strategijos
Išgyventi sunkias psichologines būsenas gali padėti įvairios savipagalbos strategijos:
- Žiniasklaidos ribojimas: Stenkitės apriboti prieigą prie žiniasklaidos - nustatykite vieną fiksuotą laiką, kad patikrintumėte naujienas patikimame informacijos šaltinyje.
- Bendravimas: Stenkitės nelikti vieni, palaikykite ryšį su artimais netgi jeigu vienintelis galimas būdas yra nuotolinis bendravimas.
- Dienoraščio rašymas: Rašymas, ypatingai rašymas ranka padeda sumažinti įtampą ir patiriamą stresą.
- Literatūros skaitymas: Tyrimai parodė, kad knygų skaitymas gali nuraminti veiksmingiau negu relaksacinė muzika, stalo žaidimai ar šiltas gėrimas.
- Emocijų stebėjimas: Stebėkite savo emocijas, neneikite jų egzistavimo. Kalbėkite apie jas.
- Pozityvus mąstymas: Stenkitės net pačiose sunkiausiose situacijose įžvelgti teigiamus aspektus, paaiškinti situaciją iš jums naudingesnės pusės.
- Savanoriavimas: Savanoriavimas stiprina savivertę, įjautrina kitų žmonių poreikiams ir jausmams, ugdo empatiškumą, padeda išgyventi savo tikėjimo pilnumą.
Kreipimasis į specialistus
Jeigu pastebit, kad nepaisant visų jūsų pastangų, jūsų psichinė savijauta prastėja, jeigu turite poreikį išsikalbėti, pasidalinti savo išgyvenimais, gauti profesionalų palaikymą - kreipkitės į psichologą. Stresas silpnina mūsų atsparumą ligoms.
Taip pat skaitykite: Temperamento tipai ir savybės
Kartų teorija ir psichologinė būsena
Skirtingos kartos (X, Y, Z, Alfa) patyrė skirtingus socialinius, kultūrinius ir ekonominius įvykius, kurie turėjo įtakos jų asmenybės vystymuisi ir psichologinei būsenai. Pavyzdžiui, vyresnioji X karta neretai vadinama išgyvenusių žmonių karta, nes jos atstovams teko išgyventi ne vieną politinį ir ekonominį lūžį. Jaunajai Z kartai būdingas technologijų išmanymas ir gyvenimas skaitmeninėje erdvėje, tačiau jiems gali trūkti tarpasmeninio bendravimo įgūdžių.
Viduriavimas ir psichologinė būsena
Viduriavimas, ypač lėtinis, gali turėti įtakos psichologinei būsenai. Ilgalaikis diskomfortas, socialiniai apribojimai ir nerimas dėl sveikatos gali sukelti stresą, nerimą ir depresiją. Svarbu atkreipti dėmesį į mitybos pokyčius ir gyvenimo būdo patarimus, siekiant sumažinti viduriavimo simptomus ir pagerinti psichologinę savijautą.
tags: #vikipedija #zmogaus #sunki #psichologine #busena