Šiame straipsnyje aptariami receptiniai raminamieji vaistai, jų poveikis, vartojimo rizika, priklausomybė ir abstinencijos sindromas. Taip pat aptariama, kaip saugiai nutraukti raminamųjų vaistų vartojimą ir kur kreiptis pagalbos.
Kas yra raminamieji vaistai?
Raminamieji vaistai - tai vaistai, kurie slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą bei nerimą. Dažniausi receptiniai raminamieji vaistai yra diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą.
Kaip veikia raminamieji vaistai?
Raminamieji vaistai veikia smegenų chemines medžiagas, vadinamas neurotransmiteriais, kurios perduoda signalus tarp nervų ląstelių. Raminamieji vaistai stiprina neurotransmiterio GABA (gama-amino sviesto rūgšties) poveikį, kuris slopina nervų sistemos aktyvumą. Dėl to sumažėja nerimas, įtampa, pagerėja miegas.
Kada skiriami raminamieji vaistai?
Raminamieji vaistai skiriami įvairioms psichikos sveikatos problemoms gydyti, įskaitant:
- Nerimo sutrikimus (generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas, socialinis nerimo sutrikimas)
- Nemigą
- Depresiją (kartu su antidepresantais)
- Traukulius
- Raumenų spazmus
- Abstinencijos sindromą (vartojant alkoholį ar kitas medžiagas)
Tai vaistai, padedantys žmonėms įveikti krizines situacijas; paprastai skiriami ligoniams, kankinamiems nemigos, turintiems rimtų asmeninių problemų.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamų antidepresantų sąrašas
Raminamųjų vaistų vartojimo rizika
Vartojant juos nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis. Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
- Priklausomybė: Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio.
- Šalutiniai poveikiai: Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgesio priepuoliai. Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė.
- Abstinencijos sindromas: Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
Priklausomybė nuo raminamųjų vaistų
Priklausomybė nuo raminamųjų vaistų vystosi palaipsniui. Iš pradžių žmogus vartoja vaistus, kad sumažintų nerimą ar pagerintų miegą. Tačiau laikui bėgant organizmas pripranta prie vaistų, ir norint pasiekti tą patį efektą, reikia vis didesnės dozės. Galiausiai žmogus tampa fiziškai ir psichologiškai priklausomas nuo vaistų.
Priklausomybės požymiai:
- Vaistų vartojimas didesnėmis dozėmis arba ilgiau nei nurodė gydytojas.
- Nuolatinis noras vartoti vaistus.
- Laiko leidimas ieškant vaistų, juos vartojant ar atsigauti po jų poveikio.
- Nutraukus vaistų vartojimą, atsiranda abstinencijos simptomai.
- Tolerancijos išsivystymas (reikia vis didesnės dozės, kad pasiekti tą patį efektą).
- Nesėkmingi bandymai nutraukti vaistų vartojimą.
- Vaistų vartojimas nepaisant neigiamų pasekmių (sveikatos problemos, problemos darbe ar santykiuose).
Abstinencijos sindromas
Abstinencijos sindromas - tai simptomų kompleksas, kuris atsiranda nutraukus raminamųjų vaistų vartojimą. Simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo vartoto vaisto, dozės, vartojimo trukmės ir individualių savybių.
Dažniausi abstinencijos simptomai:
- Nerimas, baimė, panika
- Nemiga
- Dirglumas
- Depresija
- Galvos skausmas
- Raumenų skausmai
- Prakaitavimas
- Drebulys
- Pykinimas, vėmimas
- Traukuliai (sunkiais atvejais)
Svarbu paminėti, kad abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
Kaip saugiai nutraukti raminamųjų vaistų vartojimą?
Nutraukti raminamųjų vaistų vartojimą reikia palaipsniui, mažinant dozę. Tai padeda išvengti arba sumažinti abstinencijos simptomus. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris sudarys individualų nutraukimo planą.
Taip pat skaitykite: Kas yra kopriklausomybė?
Patarimai, kaip saugiai nutraukti raminamųjų vaistų vartojimą:
- Pasitarkite su gydytoju: Gydytojas įvertins jūsų būklę, vartojamų vaistų dozę ir trukmę, ir sudarys individualų nutraukimo planą.
- Laikykitės nutraukimo plano: Griežtai laikykitės gydytojo nurodymų dėl dozės mažinimo.
- Būkite kantrūs: Nutraukimas gali užtrukti kelias savaites ar mėnesius. Būkite kantrūs ir nepasiduokite, jei jaučiate abstinencijos simptomus.
- Kreipkitės pagalbos: Jei jaučiate stiprius abstinencijos simptomus, kreipkitės į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą.
- Venkite alkoholio ir kitų narkotikų: Alkoholis ir kiti narkotikai gali pabloginti abstinencijos simptomus.
- Rūpinkitės savimi: Sveika mityba, reguliarus miegas ir fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti abstinencijos simptomus.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei jaučiate, kad esate priklausomas nuo raminamųjų vaistų, kreipkitės į:
- Šeimos gydytoją
- Psichiatrą
- Psichoterapeutą
- Priklausomybės ligų centrą
- Anoniminių narkomanų grupę
Alternatyvūs nerimo ir nemigos gydymo būdai
Be raminamųjų vaistų, yra ir kitų būdų, kaip gydyti nerimą ir nemigą:
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra veiksmingas būdas gydyti nerimą ir nemigą.
- Meditacija ir joga: Šie metodai gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką ir miegą.
- Sveika mityba: Sveika mityba gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti miegą.
- Žoliniai preparatai: Kai kurie žoliniai preparatai, tokie kaip valerijonas ir melisa, gali padėti pagerinti miegą. Tačiau prieš vartojant žolinius preparatus, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Slapukai (angl. cookies)
Norime Jus informuoti, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jeigu sutinkate, prašome, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Būtini slapukai reikalingi, kad svetainė veiktų ir kad galėtumėte naudotis jos bent minimaliomis funkcijomis: ją naršyti, sutikti ar nesutikti su slapukų naudojimu. Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. Atsimena lankytojo cookie politikos statistinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. Atsimena lankytojo cookie politikos reklaminės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. Atsimena, kad lankytojas peržiūrėjo/pasirinko cookie politiką. Galimos vertės 0. Šie slapukai naudojami analizuojant svetainės lankomumo statistiką. Jie leidžia skaičiuoti apsilankymus ir srauto šaltinius, kad galėtume išmatuoti svetainės efektyvumą ir ją tobulinti, siekdami ją padaryti kuo naudingesnę ir patogesnę lankytojams. Jie padeda mums sužinoti, kurie puslapiai yra labiausiai ar mažiausiai lankomi, sužinoti, kaip lankytojai vaikšto per svetainės puslapius. Šiuos slapukus nustato trečiosios šalys, pvz., YouTube.com. Jos stebi jūsų elgesį su jų tiekiamu turiniu, pvz. peržiūrint vaizdo įrašus. Jei išjungsite šiuos slapukus, svetainėje negalėsite žiūrėti jų teikiamo turinio, pvz., YouTube.com vaizdo įrašų.
Taip pat skaitykite: Žmonių miego problemos
tags: #visi #receptiniai #raminamieji #vaistai