Visos Vaikų Emocijų Rūšys: Kaip Padėti Vaikui Pažinti ir Suvaldyti Jausmus

Šiuolaikinėje visuomenėje, kur pabrėžiama ramybė ir stabilumas, emocijos kartais suvokiamos kaip kažkas, ką reikia valdyti. Tačiau svarbu prisiminti, kad emocijos yra neatsiejama žmogaus patirties dalis, ypač vaikystėje. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias vaikų emocijų rūšis, jų svarbą vaiko raidai ir būdus, kaip tėvai gali padėti vaikams pažinti, suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus.

Emocijų Svarba Vaikų Raidoje

Emocijos lydi mus visą gyvenimą, tačiau ypač ryškiai jos pastebimos vaikams. Jas išduoda mūsų veidas, kūno poza, fiziologiniai pokyčiai. Sugebėjimas savo emocijas suvokti, atpažinti ir išreikšti žodžiais vadinasi „emociniu intelektu“ arba „emocine kompetencija“. Emocinis intelektas yra esminis vaiko socialinės, emocinės ir kognityvinės raidos aspektas. Jis apima gebėjimą atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo jausmus, taip pat suprasti ir atjausti kitų emocijas.

Psichologė Aura Svetikienė teigia, kad vaiko emocinė gerovė ir sveikata - laimingo žmogaus pamatas. Pasak jos, svarbiausia užduotis tėvams - padėti vaikui pažinti savo emocijas ir suprasti, kad jis yra svarbiausias. Emocinė sveikata apima vaiko patiriamas emocijas, saugumo jausmą ir įvairias asmenines problemas. Tai ir emocinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą, ištverti sunkius jausmus, kaip netektį, skausmą, liūdesį, nusivylimą ir panašiai.

Vaikų emocinis ugdymas - tai ilga ir įdomi kelionė, paženklinta daugybės subtilių posūkių ir gilių transformacijų. Nuo pirmųjų kūdikio emocijų iki audringų paauglystės metų - vaiko emocijos sparčiai keičiasi, dažnai nustebindamos net patį vaiką ir jo tėvus ar globėjus. Šios emocijos - nuo tyro, nežaboto džiaugsmo iki retkarčiais kylančio nusivylimo ar liūdesio - labai svarbios kokybiškai patirčiai ir vaiko raidai.

Pagrindinės Emocijų Rūšys

Amerikiečių psichologas K. Izard išskyrė dvylika pagrindinių emocijų:

Taip pat skaitykite: Tikrumas ir vaidmenys: socialinės kaukės

• Susidomėjimą
• Džiaugsmą
• Nustebimą
• Meilę
• Liūdesį
• Pyktį
• Pasišlykštėjimą
• Panieką
• Baimę
• Gėdą
• Sumišimą
• Kaltę

Psichologė A.Svetikienė teigia, kad su džiugiomis emocijomis vaikai ir suaugusieji dažniausiai puikiai susitvarko. Tada mes būname laimingi, šypsomės ir natūraliai kyla noras būti gerais ir aplinkiniams. Tačiau kalbant apie emocijas, dažniausiai kalba eina apie pyktį ir liūdesį.

Pyktis

Pyktis yra natūrali emocija, kurią reikia išreikšti. Pykti - natūralu ir žmogiška, tačiau reikia išmokti jį valdyti. O valdymo būdų yra pačių įvairiausių. Psichologė rekomenduoja atrasti kiekvienam vaikui tinkamą. Vienas - pyktį valdyti gali - plėšydamas popieriaus lapą, kitam geriausia išsilieti ant bokso kriaušės ar mėtant kamuolį. Vaikai skirtingi, todėl tinkamo būdo reikia ieškoti. Taip pat rekomenduojama išbandyti dar vieną pykčio valdymo būdą - skaičiavimą nuo dešimties, atbuline tvarka. Tiek laiko turėtų pakakti nusiraminti ir emocijai suvaldyti, o visas dėmesys bus sutelktas į skaičiavimą, nes atbuline tvarka tą daryti gerokai sunkiau. Svarbu pastebėti ir ieškoti priežasties, kodėl vaikas pyksta. Šios emocijos ignoruoti negalima. „Pykti negalima, pykti negražu, kas pyksta - tam ragai dygsta“, - anot psichologės, tai pats blogiausias būdas reaguoti į vaiko pyktį. Slopinti emocijų nereikia ir negalima, būtina vaiką išmokyti jas tinkamai valdyti. O pirmoji užduotis suaugusiems - išsiaiškinti ir tinkamai priimti priežastį, kodėl vaikas pyksta.

Liūdesys

Gedėjimo ir liūdesio - dar dviejų žmogaus gyvenime neišvengiamų emocijų - mažieji išmoksta iš suaugusiųjų. Jeigu artimieji linkę slėpti emocijas, neaptaria situacijų su vaiku, ūgtelėjęs jis irgi slėps emocijas, o ateityje tai gali bumerangu grįžti ne tik per psichinę, bet ir per fizinę sveikatą.

Kaip Tėvai Gali Padėti Vaikams Suvokti ir Išreikšti Emocijas

Labai svarbu, kad suaugę mokėtų reaguoti į emocijas, kurias reiškia vaikai. Vaiko gyvenime patiriami emociniai išgyvenimai, turi didelę įtaką vaiko asmenybės raidai, nes augdamas, mažas žmogus turi suvokti save, savo santykius su supančiu pasauliu. Vaikystėje patiriami teigiami išgyvenimai skatina vaiko aktyvumą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą pritapti grupėje, komunikuoti. Neigiamos emocijos, kurios vyrauja ilgą laiką, keičia elgesį. Toks vaikas gali tapti piktas, agresyvus, liūdnas, depresiškas, visiškai nepasitikintis savimi, gali atsirasti suicidinių minčių. Netinkama suaugusiųjų reakcija į vaiko emocijas įtakoja ir tai, kad silpnėja tėvų ir vaikų ryšys. Todėl svarbu, atspindėti vaiko emocijas, mokant jį išreikšti liūdesį ir pyktį tinkamai: apibūdinti, tai kas su juo vyksta: ,,aš suprantu, kad tu pyksti…“. Svarbu nekaltinti vaiko, bet įvardyti ir aptarti situaciją, dėl ko kilo pyktis.

Štai keletas patarimų, kaip tėvai gali padėti vaikams lavinti emocinį intelektą:

Taip pat skaitykite: Fobijų rūšys ir baimės

1. Įvardinkite emocijas: Nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius. Pažinkite emocijas, jas įvardinkite ir aptarkite.
2. Pasidalinkite savo emocijomis: Modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
3. Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
4. Rodykite pavyzdį: Parodykite empatiją savo veiksmuose ir bendraudami su kitais. Parodykite gerumą, supratimą ir užuojautą aplinkiniams.
5. Skatinkite pažvelgti į situaciją plačiau: Padėkite vaikui pamatyti situacijas iš skirtingos perspektyvos.
6. Priimkite vaiko emocijas: Reikėtų priimti vaiko emocijas tokias, kokios jos kilo, padėti vaikui įvardinti, kas jam vyksta.
7. Išnagrinėkite emocijas kartu su vaiku: Aptarti, kas ir kodėl jam kelia nerimą, išsiaiškinti susidariusios situacijos priežastį ir aplinkybes.
8. Ieškokite sprendimo: Kai pripažinote ir aptarėte vaiko emocijas ir jų atsiradimo priežastį, imkitės situacijos sprendimo. Padėkite vaikui nurimti, atrasti pusiausvyrą ir suprasti, kad viskas išsprendžiama. Atkreipkite dėmesį, kad svarbiausia pagalbos dalis yra ne linksminti, o būti kartu, bendrauti ir sumažinti sunkumo jausmą palaipsniui.

Saugumo Jausmas ir Tėvų Dėmesys

Stiprinti ryšį su vaiku - domėtis jausmais ir mintimis, užsiimti bendromis veiklomis - kasdienis tėvų darbas. Tikėti vaiko gebėjimais, net tada, kai jis pats jais netiki. Jaučiant jūsų tikėjimą, vaikams bus lengviau pradėti pasitikėti savimi patiems. Padėkite vaikui nurimti. Jeigu kyla pavojus, kad susijaudinęs vaikas gali užgauti kitus vaikus arba susižeisti pats, fiziškai apsaugokite nuo šios grėsmės: apkabindamas, nunešdamas ir pasodindamas jį toliau nuo daiktų ar baldų, į kuriuos vaikas gali susižeisti. Tėvų dėmesys ir elgesys yra svarbiausias vaiko saugumo garantas. Mažieji turi matyti, kad pastebite jų savijautą, domitės ir stengiatės suprasti, kaip jie gyvena, taip pat esate pasirengęs nuraminti savo žodžiais ir veiksmais.

Kokybiškas Laikas su Vaiku

Kiekviena šeima laimę kuria pagal savo dvasines ir moralines vertybes, kurios formuojamos dar vaikystėje. O, kad vaikas augtų saugus ir laimingas, emociniai ryšiai svarbūs ir turi būti kuriami kiekvieną dieną. Kokybiškas laikas su vaiku, tai atsakymas į klausimą, kaip sukurti vaiko emocinę gerovę. Tai laikas skirtas tik vaikui, be jokių pašalinių trikdžių: telefonų, televizoriaus ar kompiuterio. Išmokime surasti laiko pabūti tik su vaiku, kad ir gaminant vakarienę, žaidžiant stalo žaidimus ar tiesiog išėjus pasivaikščioti. Tai bus tvirčiausios abipusės emocijos ir geriausias laikas. Bendravimas su vaiku, auklėjimo stiliai dažniausiai šeimoje perduodama iš kartos į kartą, tad padėkime vaikams augti ir užaugti laimingais.

Emocijos ir Poreikiai

Visas mūsų elgesys yra sąlygotas skirtingų poreikių, tad didelė svarba turi būti skiriama jų supratimui. Tik suprasdami tikruosius savo bei vaiko poreikius (pvz.: būti saugiam, suprastam, priimtam, svarbiam, įvertintam, pripažintam, paguostam, palaikytam, išklausytam, turėti galimybę saviraiškai, savarankiškumui, laisvę rinktis, tyrinėti, atrasti, sužinoti, išmokti, draugauti, linksmintis, pailsėti, pabūti vienam ir pan.) galime ieškoti kūrybiškų būdų jų patenkinimui. Vidinių mūsų poreikių įsisąmoninimui didelę reikšmę turi empatija sau ir savo vaikui (stengimasis suprasti kas vyksta su manimi ir vaiku ir ko šiuo metu kiekvienam iš mūsų labiausiai reikia). Norint suprasti apie kokį poreikį mums praneša kylančios emocijos labai svarbi yra pauzė - leisti sau truputi stabtelti ir įsiklausyti į save bei pajusti savo vaiką. Trumpa pauzė apsaugo mus nuo spontaniškų reakcijų kurios prasiveržia tuomet kai esme pavargę ir turime poreikį pailsėti arba tuomet kai patiriame nuolatinį vaiko trukdymą užbaigti pradėtus darbus (mūsų poreikis tuo metu galėtų būti pastovumo ar stabilumo, o vaiko - draugauti ar linksmintis). Mūsų ir vaiko poreikiai gali skirtis, tačiau dėl to nei vienas jų nėra mažiau svarbus. Stengtis suprasti ir priimti visus poreikius - nereiškia, jog tuoj pat turime stengtis juos patenkinti bei dėl to pateisinti netinkamą savo ar vaiko elgesį. Neretai mums patiems kyla sunkumų suprasti tikruosius savo poreikius kas vaikams, dar tik susipažįstant su savimi ir savo galimybėmis, tampa tikru iššūkiu.

Emocijų Priėmimas ir Komunikacija

Visos mūsų išgyvenamos emocijos nėra nei geros, nei blogos - yra tik tos emocijos kurias mes jaučiame ir kiekvienas toje pačioje situacijoje galime jaustis skirtingai. Jausmai gali būti malonūs ir nelabai, tačiau visi jie turi prasmę ir kyla iš patenkintų ar nepatenkintų vidinių mūsų poreikių. Tai kaip pirminis signalas, kuris mums praneša apie artėjančią grėsmę ar malonumą. Geriausiai suprasti mes galime tik savo išgyvenimus, apie vaiko jausmus tik numanydami ar nuspėdami. Todėl labai svarbu tikslintis, klausti vaiko ar teisingai suprantame tai ką jis išgyvena, jaučia, patiria (pvz. “ar tu nuliūdai?”, “matau, kad labai išgyveni dėl to, kaip tu dabar jautiesi?” ir pan.). Domėjimasis vaiko jausmais siunčia jam žinutę, jog jis yra svarbus, suprastas, priimtas, skatina jį patį apgalvoti ir įsivardinti kylančias emocijas. Vaiko suvokimas neretai skiriasi nuo mūsų, mes galime jam pritarti ar nepritarti, tačiau turime jį priimti nevertindami ir nesistengdami jo pakeisti. Ypatingą reikšmę čia turi mūsų pasirinkta komunikacijos forma su vaiku, ji gali mus suartinti arba priešingai - atitolinti ir supriešinti. Vertinimu paremtas kalbėjimas didina atstumą tarp mūsų ir vaiko ir visai nepadeda artimo ryšio kūrimui - vaikui kyla noras teisintis, gintis, prieštarauti ir įrodinėti savo tiesą. Pvz. pasakymas “tavo kambarys netvarkingas” jau yra vertinimas, nes mes visi turime skirtingą įsivaizdavimą apie tvarką ir taip kalbėdami su vaiku galime įsivelti į galios kovą (aš esu stiprus ir daugiau žinantis, o tu esi silpnas ir nieko dar neišmanai). Savo galios prieš vaiką demonstravimas kursto vaiko norą priešintis, maištauti ir formuoja vaiko savęs vaizdą kaip mažiau vertingo, menko, silpno, skatina supratimą, jog nesutarimus galima spręsti jėga bei galios prieš kitus demontavimu. Vertinimo išvengti padeda kalbėjimas apie konkrečią situaciją remiantis faktais (pvz.: “aš matau, jog tavo rūbai yra ant lovos, nors mes esame sutarę, kad rūbai turi būti sudėti į spintą”, “tavo sąsiuviniai yra ant žemės, nors jų vieta yra stalčiuje”). Konkrečiais faktais paremta komunikacija nežemina vaiko, neskatina jo noro prieštarauti, tad tuo metu galime pereiti prie galimų situacijos sprendimo paieškų. Taip pat svarbu - aiškus įvardinimas vaikui kokio elgesio ar rezultato mes iš jo tikimės. Pasakymai ko mes nenorime, kad vaikas darytų, kaip elgtųsi (pvz. “nesuversk kambario”, “nelipk”, “nesimušk”, “netriukšmauk” ir pan.) vaikui gali būti neaiškūs ir suprantami savaip. Mūsų prašymai turėtų būti tokie aiškūs, kuriuos rezultate galėtume įvertinti atlikta ar neatlikta ir įgyvendinami atsižvelgiant į vaiko gebėjimus bei galimybes pagal amžių.

Emociniai Etapai

• Vaiko vystymuisi būdingi keli pagrindiniai emocinės raidos etapai.
• Kūdikiai pirmiausia išreiškia emocijas veido išraiškomis, kūno kalba ir garsais.
• Vaikai pradeda pažinti savo emocijas ir atskirti pagrindinius jausmus, tokius kaip laimė, pyktis, liūdesys ir baimė. Šiuo laikotarpiu aktyviai ugdoma vaikų empatija ir gebėjimas pažinti savo bei kitų emocijas. Vaikų ugdymo specialistai pabrėžia emocijų įvardijimo ir pažinimo svarbą, net labiausiai nepatogių ir nemalonių emocijų priėmimą ir normalizavimą.
• Patiriamos emocijos darosi vis sudėtingesnės. Vaikai gali atpažinti ir susidoroti su sudėtingesnėmis emocijomis, pradeda suprasti savo jausmų priežastis ir pasekmes. Gerėja emocinio reguliavimo įgūdžiai ir ugdomas gilesnis sudėtingesnių emocijų, tokių kaip meilė, kaltė ir gėda, suvokimas. Neretai šiuo laikotarpiu vaikai tampa uždaresni, jiems atrodo, kad aplinkiniai jų nesupranta, kartais vengia dalintis patiriamais išgyvenimais.
• Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio.

Pykčio Priepuoliai

Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti. Pykčio priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai, tiek fiziologiniai pojūčiai (pvz. Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems. Pasiūlykite vaikui jį apkabinti, skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas. Vaiką apkabinkite tik jam sutikus. Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus. Keli pasirinkimo variantai gali suteikti vaikams kontrolės ir nepriklausomybės pojūtį. Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų. Vaiko mokymas atpažinti ir valdyti savo emocijas yra esminis jo emocinio vystymosi žingsnis.

Taip pat skaitykite: Streso Poveikis Sveikatai

tags: #visos #vaiku #emocijos