Šiandieniniame pasaulyje, kuris nuolat kinta dėl technologinės pažangos ir socialinių iššūkių, psichologijos mokslas tampa vis svarbesnis. Nuo išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų įtakos bendravimui iki pandemijos sukeltų pasekmių ir nerimo dėl aplinkos, mūsų smegenys patiria didžiulį spaudimą. Be to, egzistuoja ir amžinosios problemos, tokios kaip santykiai su šeima, žmogaus elgesio vertinimas ir emocijų valdymas. Jei domitės žmonių elgesiu ir norite geriau suprasti save bei kitus, psichologijos studijos gali būti jums tinkamas pasirinkimas. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia siekti psichologijos mokslo daktaro laipsnio Lietuvoje, kokie yra reikalavimai ir kokios galimybės atsiveria baigus studijas.
Psichologijos Studijų Svarba ir Kryptys
Psichologijos studijų programos suteikia žinių ne tik apie žmogaus psichiką, bet ir apie jo fizinę sandarą. Studentai mokosi neurofiziologijos, evoliucijos ir genų įtakos elgesiui, atminties, mąstymo ir kalbos funkcionavimo principų. Studijų metu galima susipažinti su įvairiomis psichologijos sritimis, tokiomis kaip klinikinė, organizacinė, mokyklinė, sveikatos, šeimos ir konsultavimo psichologija. Be to, yra galimybė rinktis dominančius dalykus, pavyzdžiui, koučingą, kriminalinę psichologiją, darbą su vaikais ar psichoterapijos pagrindus. Svarbu paminėti, kad kai kurios studijų programos atitinka EuroPsy standartus ir yra vertinamos kaip geriausios šalyje.
Gyvename žaibiškos technologinės raidos laikais, kuomet tokie išradimai kaip išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai iš esmės keičia visas žmonių bendravimo taisykles - nuo antros pusės ir draugų paieškų iki savivokos ir savivertės. Pridėkime pandemiją, izoliacijos pasekmes ar nerimą dėl planetos ekologinės būklės ir turėsime visą išbandymų puokštę mūsų smegenims. Tačiau greta šiuolaikinių iššūkių, egzistuoja ir nuolatinės žmogų lydinčios situacijos, užrašytos dar Antikoje - tai santykiai su šeimos nariais, žmogaus elgesio ir jo vertinimo problematika, nelengvas žmogaus emocijų pasaulis. Tad jei dažnai save pagauni galvojant apie žmonių elgesį, nori geriau suprasti kitų ir galbūt net savo vidinio pasaulio ypatumus, tuomet ši psichologijos studijų programa yra skirta tau.
Psichologo Profesijos Patrauklumas
Psichologo profesija buvo patraukli XX-ojo amžiaus mokslininkams ir praktikams. Šiandien ji patraukli ir šiuolaikiniam žmogui - neabejoju, kad ji nepraras savo patrauklumo ir svarbos ateinančioms kartoms. Ką tokio patrauklaus turi ši profesija, jog sugeba išlaikyti skirtingų kartų atstovų susidomėjimą? Psichologijos mokslas nestovi vietoje ir suteikia vis naujų žinių apie tai, kas mes tokie, kodėl mes tokie, kas vyksta su tais, kuriuos didžioji visuomenės dalis mato kaip „sutrikusius“, siūlo mokslu pagrįstus ir veiksmingus pagalbos būdus žmonėms, tiek susiduriantiems su kasdieniais iššūkiais, tiek ir patiriantiems išties dideles psichologines problemas.
Psichologijos žinios sėkmingai pritaikomos pačiuose įvairiausiuose kontekstuose, kurie svarbūs mūsų visuomenėje - ugdymo bei sveikatos priežiūros sistemose, teismų ir policijos praktikoje, organizacijose, sporte, žmogiškųjų išteklių vadyboje ir pan.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Reikalavimai Norint Tapti Psichologu Lietuvoje
Norint tapti psichologu Lietuvoje, būtina baigti universitetines psichologijos studijas, kurios trunka 6-10 metų ir baigiasi psichologijos magistro arba daktaro laipsniu. Studijų metu įgyjamos išsamios žinios apie žmogaus mąstymą, jauseną ir elgesį. Prieš pradedant savarankišką profesinę veiklą, psichologas turi ne mažiau kaip 12 mėnesių praktikuotis prižiūrimas patyrusio ir kvalifikuoto profesionalo.
Studijų metu vyksta specializacija kurioje nors srityje: klinikinėje/sveikatos, edukacinėje (mokyklos), darbo/organizacinėje ar kitoje siauresnėje psichologijos srityje, pvz., teisės psichologijoje. Psichologo darbe labai svarbi yra profesinė etika. Ji apima daugybę taisyklių, nukreiptų į kliento apsaugą: paslapties išsaugojimą, pagarbą, nešališkumą, pagalbos kokybę. Etiniai principai reikalauja, kad psichologas nepainiotų ir nespręstų savo asmeninių problemų kliento sąskaita. Todėl profesionalūs psichologai praeina keleto šimtų valandų asmeninės terapijos kursą, kuriame išsprendžia savo asmenines problemas.
EuroPsy Sertifikatas: Kokybės Standartas
Šiuo metu nėra jokių įstatymiškai sureguliuotų svertų, kurie leistų tiksliai įvardinti, ar prieš jus esantis psichologas yra patikimas specialistas. „Kol nėra psichologų praktinę veiklą reglamentuojančio įstatymo, EuroPsy sertifikatas yra vienas iš tų kriterijų, leidžiančių suprasti, jog psichologas bent jau turi kvalifikaciją ir reikiamą patirtį. Norint įgyti EuroPsy sertifikatą psichologui keliami tokie reikalavimai: baigtos universitetinės psichologijos studijos (bakalauro ir magistro laipsnis), 3 metai darbo patirties savo srityje arba metų trukmės prižiūrima praktika. Šį sertifikatą įgiję psichologai privalo nuolat tobulintis, dalyvauti mokymuose, seminaruose. Įgiję EuroPsy sertifikatą psichologai pasirašo, kad laikysis psichologo profesinės etikos kodekso. Jeigu įvyksta kažkokie įvykiai susiję su etikos pažeidimu, juos svarsto profesinės etikos komitetas", - aiškina Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė, nacionalinio EuroPsy suteikimo komiteto pirmininkė Inga Truskauskaitė-Kunevičienė.
„EuroPsy sertifikavimas yra savanoriškas, žiūrint valstybiniu lygiu, jis neturi didelės reikšmės priimant į darbą. Tik tiek, kad psichologas sau papildomai turi patvirtinimą, jog jis atitinka reikalavimus, keliamus psichologui, kurie yra suformuoti Europos psichologų asociacijų federacijos", - sako Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys, Reglamentavimo komiteto pirmininkas doc., dr. Alfredas Laurinavičius. Šiuo metu EuroPsy sertifikatą turi 144 psichologai, Lietuvos psichologų sąjunga vienija 600 narių.
Psichologo Praktinės Veiklos Įstatymo Svarba
Pasak doc., dr. A. Laurinavičiaus, Lietuvos psichologų sąjunga dėl kelių priežasčių suinteresuota, kad įstatymas būtų kuo greičiau priimtas. Viena, kad pagerėtų psichologinių paslaugų prieinamumas. Antra, kad pagerėtų psichologinių paslaugų kokybė. „Mes manome, kad ne bet kas turėtų teikti psichologines paslaugas. Paslaugų teikėjui turi būti keliami atitinkami reikalavimai, kurie ir būtų suformuluoti profesinės veiklos įstatyme:
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
- Psichologas turi turėti universitetinį išsilavinimą,
- Keičiant darbo sritį, jis privalėtų konsultuotis su daugiau patyrusiu kolega,
- Turi kelti kvalifikaciją.
Psichologiniu įvertinimu, konsultavimu ir švietimu užsiimantys specialistai turėtų būti licencijuojami. Norintys išlaikyti licenziją privalės kelti savo kvalifikaciją, vadinasi, gaus naujausias žinias, tobulės, neužsidarys tarp keturių savo kabineto durų", - aiškina doc., dr. A. Laurinavičius. Jis pabrėžia, jog psichologai yra specialistai, kurie labai aiškiai suvokia savo ribas, jie žino, kiek padėti yra įmanoma, o kas yra neįmanoma. „Kuo tikras psichologas skirtųsi nuo save tokiu skelbiančio? Tikras psichologas nepretenduoja į stebukladarius. Reikiamų kompetencijų, žinių neturintys ir etikos normų nesilaikantys psichologais save vadinantys asmenys reklamuoja stebuklus, jie „padeda" visiems ir per trumpą laiką. Mes norėtume, kad psichologai nebūtų stebukladariais. Psichologų praktinės veiklos įstatymas padėtų kiekvienam lengvai atskirti stebukladarį nuo praktikuojančio psichologo", - sako A. Laurinavičius.
„Įsivaizduokime, kad žmogus nuvažiuoja į kažkokius mokymus, gauna ten įrankius (kažkokius lengvai taikomus psichologinius metodus) ir neturėdamas bazinių žinių, imąsi teikti pagalbą. Jis žada stebuklus, bet jis gali smarkiai pakenkti žmogui, o dėl „stebukladarių" padarytos žalos dažnai kenčia psichologų įvaizdis. Tokie reikalavimai, kokie yra suformuoti siekiantiems EuroPsy sertifikato priėmus praktinės veiklos įstatymą būtų privalomi visiems psichologams. Tada EuroPsy sertifikatas taptų europiniu pažymėjimu, praplečiančiu specialisto kompetencijas, kad matytųsi specialisto svoris Europos mastu", - papildo psichologė, LPS valdybos narė Inga Truskauskaitė-Kunevičienė.
Kodėl Įstatymas Nepriimtas?
Nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos psichologų sąjunga nuolat dėjo pastangas, kad būtų priimtas psichologo praktinės veiklos įstatymas. Kodėl jis vis nepriimtas? „Esminė priežastis - psichologai dirba įvairiose srityse, kurios patenka į daugelio ministerijų pavaldumą. Psichologai dirba privačioje praktikoje, sveikatos institucijose, švietimo įstaigose, socialinėse organizacijose, krašto apsaugos sistemoje, policijoje. Dar iškyla toks techninis klausimas - kas turėtų užsiimti licenzijavimu? Reikalinga ministerija ar kažkokia kita institucija, kuri turėtų tą daryti. Įstatymas šiuo metu tobulinamas, teikiamos pataisos, jis sulaukia pastabų. Esmė - nėra priimta sprendimų, kas tą galėtų daryti. Kas apsiims globoti psichologus? Visose srityse dirbančių psichologų licenzijavimas, matyt, nebus lengva užduotis", - sako doc., dr. A. Laurinavičius.
Pasak Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narių, psichologo praktinės veiklos įstatymo priėmimas - tai strateginis požiūris į psichologinės pagalbos užtikrinimą, tuo pačiu ir psichinių paslaugų prieinamumą visuose sektoriuose.
Doktorantūros Studijos: Žingsnis Į Mokslo Daktaro Laipsnį
Doktorantūros studijos - tai trečiosios pakopos studijos, apimančios aukšto teorinio lygio dalykų studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą. Universiteto akademiniuose padaliniuose kasmet atnaujinama eksperimentinė bazė - tai sudaro geresnes sąlygas doktorantams vykdyti mokslinius tyrimus. Apgintų daktaro disertacijų skaičiumi Vilniaus universitetas yra lyderis tarp Lietuvos universitetų.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Doktorantūros studijų pradžioje doktorantas kartu su vadovu parengia individualią doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, rezultatų publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo programą, kurioje nurodomi visų užduočių atlikimo terminai. Apgynusiems daktaro disertaciją suteikiamas daktaro kvalifikacinis laipsnis.
Doktorantūra - tai trečiosios pakopos studijos, o doktorantas yra ne tik studentas, bet ir tyrėjas. Pagrindinis doktorantūros tikslas - parengti ateities mokslininkus, kurie toliau galėtų gilintis į norimą mokslo kryptį, atlikti įvairaus masto mokslinius tyrimus, vykdyti projektus ir spręsti kylančias mokslo problemas.
Mykolo Romerio universiteto vienas pagrindinių tikslų yra užtikrinti, kad doktorantūros studijos būtų aukštos kokybės, sektų naujausiomis mokslo tendencijomis bei žiniomis ir atitiktų tarptautinį lygį. MRU skatina doktorantus kelti mokslinę kvalifikaciją, remia jų mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinę sklaidą bei siekia didinti tarptautinį mobilumą. Doktorantams sudaromos galimybės vykti į trumpalaikes ir ilgalaikes stažuotes užsienio mokslo ir studijų institucijose, dalyvauti tarptautiniuose mokslo renginiuose ar doktorantų mokymuose. MRU, skatindamas doktorantų mobilumą, tarptautiškumą, bendradarbiavimą Europos mokslinių tyrimų erdvėje, pirmasis Lietuvoje prisijungė prie Europos (Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Vokietijos) universitetų, išduodančių Europos daktaro sertifikatus. Nuo 2019 m. pabaigos MRU doktorantai gali įgyti Europos daktaro (Doctor Europaeus) sertifikatą.
Mykolo Romerio universitete šiuo metu vykdomos doktorantūros studijos šešiose mokslo kryptyse: teisės, vadybos, ekonomikos, psichologijos, edukologijos ir filologijos. Doktorantūros studijų trukmė priklauso nuo pasirinktos studijų formos: nuolatinės studijos trunka 4 metus, ištęstinės studijos - 6 metus.
Eksternu Įgyjamas Mokslo Daktaro Laipsnis
Siekti eksternu įgyti mokslo daktaro laipsnį gali asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Eksternas turi būti parengęs disertaciją, svarbiausius disertacijos rezultatus paskelbęs ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose, išspausdintuose tarptautiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje, ir savo tyrimų rezultatus yra pristatęs ne mažiau kaip dviejuose tarptautiniuose mokslo renginiuose. Kaip mokslo daktaro disertacija ginti gali būti teikiama ir mokslinė monografija, kurią disertantas parašė be bendraautorių. Kartu teikiama monografijos santrauka.
Asmuo, norėdamas įgyti daktaro mokslo laipsnį eksternu, pateikia Rektoriui prašymą, nurodydamas disertacijos temą, mokslo sritį bei kryptį. Rektoriaus įsakymu yra paskiriami recenzentai ir padaliniai.
Dokumentai Stojant Į Doktorantūrą
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) skelbia priėmimą į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas doktorantūros studijas Gamtos, Medicinos ir sveikatos bei Žemės ūkio mokslų srityse. Reikalingi dokumentai:
- Prašymą dalyvauti konkurse.
- Curriculum vitae (CV).
- Dviejų mokslininkų rekomendacijas (padalinio, kuriame asmuo nori studijuoti, vadovo ir būsimo doktoranto vadovo).
- Magistro laipsnio arba jam prilygstančio aukštojo išsilavinimo diplomo ir jo priedų kopiją.
- Specializuotos medicinos praktikos licencijos kopiją (taikoma tiems, kurie pretenduoja į klinikinius padalinius).
- Bibliografijos sąrašą (patvirtintą LSMU bibliotekos darbuotojo) ir mokslinių straipsnių kopijas. Jei nėra publikuotų mokslinių straipsnių, pateikiamas mokslinis darbas, atspindintis tyrimų ir darbo veiklos kryptį (darbo temą siūlo padalinys, kuris paprašė doktoranto vietos). Darbą vertina būsimasis doktoranto vadovas rekomendacijoje ir skiria balus pagal dešimties balų skalę.
- Pavardės keitimo dokumento kopiją.
- Įmokos kvito kopiją.
Universitetai, Rengiantys Psichologus Lietuvoje
Psichologus Lietuvoje ruošia:
- Vilniaus universitetas
- Vytauto didžiojo universitetas
- Lietuvos edukologijos universitetas
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
- Klaipėdos universitetas
- Mykolo Romerio universitetas
Iš pradžių buvo vienpakopės studijos, dabar dirbti psichologu savarankiškai gali asmuo, baigęs ir psichologijos bakalauro, ir psichologijos magistro studijas. Per metus psichologijos magistrantūros studijas baigia apie 200 studentų (priklausomai nuo metų). „Faktiškai, psichologų Lietuvoje tikrai netrūksta, trūksta atitinkamo valstybės požiūrio, kad būtų steigiami etatai, adekvatūs atlyginimai ir didinamas psichologinių paslaugų prieinamumas, ypač regionuose. Regionuose psichologų, kaip ir gydytojų, trūksta, specialistus reikia prisivilioti“, - sako Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė.
Darbo Perspektyvos Baigus Psichologijos Studijas
Baigus psichologijos studijas, atsiveria įvairios karjeros galimybės. Absolventai gali dirbti psichologais švietimo, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse. Taip pat ir savo kompetencijos ribose su priežiūra atlikti pagrindines psichologo funkcijas: psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo. Psichologai taip pat gali dirbti organizacijose ir komandose, kurių veikloje svarbios psichologijos žinios apie asmens ir grupių funkcionavimą.
Kaip Teisingai Pasirinkti Psichologijos Studijų Programą?
Visų pirma, studijų programa turi turėti aiškią studijų kryptį. Antra, siūlomą studijų programą turi sudaryti tikrai ne vienas psichologinis dalykas, turi būti aiškūs kiti studijų dalykų pavadinimai bei jų turinys. Taip pat svarbu, kiekviena vykdoma studijų programa aukštojoje mokykloje turi būti akredituota - tai yra vieša informacija, jeigu taip nėra, tai reiškia, kad dėl esminių trūkumų, programos negalima vykdyti (grėsmė programos uždarymui), o pastebėtus trūkumus dažniausiai būna sunku ištaisyti.
Tokią studijų programą, kuri neatitinka visų reikalavimų, baigę studentai tikrai negalėtų įgyti psichologo bakalauro kvalifikacijos ir tęsti studijų psichologijos krypties magistrantūroje, kadangi neatitinka anksčiau išvardintų reikalavimų. Toks pasirinkimas apsunkintų šių specialistų kelią į aukštesnio mokslinio laipsnio siekimą būtent psichologijos srityje. Kaip pavyzdys, yra buvusių precedentų Lietuvoje, kuomet studentai teikė apeliacijas teismuose, kad baigę kitas programas, nesuteikiančias psichologijos bakalauro kvalifikacinio laipsnio, negali studijuoti psichologijos magistro ir tokiu būdu įgyti psichologijos magistro kvalifikaciją pagal Lietuvos teisės aktus suteikiančią teisę dirbti psichologu. Tad norintieji ateityje dirbti psichologais, studijas turi rinktis atsakingai.
Stojant į psichologiją būtinai reikia išsiaiškinti, ar siūloma aukštosios mokyklos studijų programa atitinka Lietuvos Psichologijos studijų krypties aprašą bei „EuroPsy“ standartus, ar programa gerai vertinama tarptautinių ekspertų. Taip pat svarbu, ar psichologijos studijų programą siūlanti aukštoji mokykla psichologų rengimui turi pakankamą mokslinį ir pedagoginį potencialą (dėstantys dėstytojai turi turėti aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje, studijų programą vykdyti ne vienerius metus).
Psichologo Profesijos Ypatumai
Psichologo darbas apima įvairias veiklas, priklausomai nuo specializacijos srities. Konsultuojant klientus, psichologas dirba su pavieniais asmenimis, šeimomis ar žmonių grupėmis. Konsultacijos gali trukti nuo 50 minučių iki 2 valandų. Jų metu psichologas padeda klientams spręsti problemas, įveikti sunkumus ir gerinti savo psichologinę būklę.
Psichologo darbas reikalauja ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, empatijos, gebėjimo bendrauti ir suprasti kitus žmones. Lietuvos psichologų sąjungos duomenimis, šalyje skirtingose institucijose dirba beveik 2000 psichologų. Pasak Lietuvos psichologų sąjungos narių, gyvenimas be įstatymo, reglamentuojančio, kas yra psichologas ir kas gali tokiu vadintis, sukuria keistą situaciją, kai žmones konsultuoja „Bhakti jogą praktikuojantis psichologas“, „chiromantas ir psichologas“, „vedinis psichologas“ ir t. t. Jie žada žmonėms stebuklus ir patys skelbiasi esantys stebukladariai.
2015-2016 metų duomenimis, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiose įstaigose dirbo 933 psichologai ir 47 psichologų asistentai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sveikatos priežiūros specialisto spaudo numeriai yra suteikti 579 medicinos psichologams (2015 m. dirbo 286 psichologai), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstaigose - 230 psichologų, Kalėjimų departamente - 46, Vidaus reikalų ministerijos įstaigose - 39, Krašto apsaugos ministerijos įstaigose - 30 psichologų. „Šie statistiniai duomenys neatsispindi, kiek yra dirbančių organizacinių psichologų, sporto ir kitų sričių psichologų bei tų, kurie dirba privačiai. Tikėtina, kad jų yra bent dvigubai daugiau. Deja, gauti tikslios informacijos, kiek yra psichologines paslaugas teikiančių asmenų, neįmanoma, kol nebus licencijavimo ir psichologų registro/sąvado. Taip pat ir negalime pasakyti, kiek yra „stebukladarių“, save vadinančių psichologais. Šiuo metu nėra jokių įstatymiškai sureguliuotų svertų, kurie leistų tiksliai įvardinti, ar prieš jus esantis psichologas yra patikimas specialistas.
tags: #vu #psichologijos #studijos #suteikia #europsy