Psichologijos mokslas Lietuvoje nuolat tobulėja, o psichologijos tyrimų institutai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant žinias ir sprendžiant visuomenės problemas. Šiame straipsnyje apžvelgiama psichologijos tyrimų institutų veikla Lietuvoje, jų pagrindinės kryptys, vykdomi projektai ir indėlis į visuomenės gerovę.
Psichologijos Institutų Veikla ir Kryptys
Psichologijos instituto mokslinių tyrimų laukas apjungia psichologinių teorijų ir metodikų taikymo pokyčius ir vietoje egzistuojančias socialines problemas, kylančias dėl iššūkių susijusių su sparčiai besikeičiančia visuomene. Lietuvos psichologijos institutai aktyviai dalyvauja sprendžiant aktualias visuomenės problemas, susijusias su sparčiai kintančia aplinka. Jų mokslininkai įgyvendina projektus ir vykdo tyrimus, apimančius įvairias sritis:
- Technologijų poveikis vaikų vystymuisi.
- Su amžiumi susijusias stigmas senstančioje visuomenėje.
- Besikeičiančias užimtumo praktikas.
- Sveikatai žalingą elgesį.
- Postkomunistinių transformacijų poveikį individo ir visuomenės emocinei ir psichinei sveikatai.
- Socialinės aplinkos įtaką psichikos sveikatai šiuolaikinėje Lietuvoje.
Pagrindinė veikla, vykdoma Psichologijos institute, apima tyrimo priemonių vertinimą, testavimą ir pritaikymą; metodines naujoves; dokumentų analizę, lauko ir eksperimentinius tyrimus; taikomąsias studijas ir konsultacijas politikos klausimais; instituto mokslininkai bendradarbiauja su visuomenės informavimo priemonėmis apie jautrias su psichologija susijusias problemas.
Vilniaus Universiteto Filosofijos Fakulteto Psichologijos Institutas
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas yra vienas iš svarbiausių psichologijos mokslo centrų Lietuvoje. Institutas vykdo mokslinius tyrimus, rengia specialistus ir teikia ekspertines konsultacijas.
Studijų programos:
- Bachelor‘s Programme in Health Psychology: Šios programos tikslas - parengti kompetentingus psichologijos bakalaurus, pasižyminčius moksliniu įžvalgumu ir poreikiu tobulėti, turinčius tvirtą psichologijos mokslo žinių pagrindą ir gebančius jį profesionaliai taikyti asmens ir visuomenės sveikatos bei gerovės srityje.
- Master‘s Programme in Clinical Health Psychology: Šios programos tikslas - parengti psichologijos specialistus, kurie žino sveikatos, sveikatos sutrikimų ir sveikatos priežiūros sistemos specifiką, geba dirbti įvairių specialybių komandose, pagrįsti mokslinius argumentus ir efektyviai taikyti metodus, tinkamus konkrečioms sveikatos psichologijos sritims, įvertinti savo veiklos efektyvumą ir savarankiškai tobulėti.
Antrasis psichologijos studijų ciklas leidžia asmeniui, baigusiam psichologijos bakalauro studijas, specializuotis siauresnėje psichologijos srityje, taip pat įsisavinti sudėtingesnius tyrimo metodus ir įgyti įgūdžių, leidžiančių tęsti studijas doktorantūroje.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Projektai:
- Project „Psychosocial suicide risk factors and availability of help in the environment of suicidal persons“: Tyrimo tikslas - giliau suprasti savižudybės rizikos veiksnius ir pagalbos galimybes psichologinių sunkumų patiriantiems žmonėms. Šiuo tikslu atliekamas psichologinis savižudybę įvykdžiusių asmenų skrodimas, leidžiantis rekonstruoti ir nustatyti su savižudybe susijusius veiksnius. Po sutikimo dalyvauti tyrime, subjektas turi vieną kartą susitikti su tyrėju. Pokalbis vyksta žodžiu. Tyrimo metu siekiama ne tik aptarti artimo žmogaus savižudybės patirtį, bet ir suteikti emocinę paramą bei informuoti apie pagalbos galimybes savižudžių artimiesiems.
- Project „Development of factors of prevention of child and adolescent suicides and violence, accessibility of help and quality of provided services“: Projekto tikslas - plėtoti vaikų ir paauglių savižudybių ir smurto prevencijos veiksnių galimybes bei gerinti pagalbos prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Tikimasi, kad šis projektas reikšmingai prisidės prie jaunimui teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo ir prieinamumo plėtros. Projekto veiklos vykdomos 2018-2022 m.
- HBSC (Health Behaviour in School-aged Children): Tai tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas, kuris Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva kas 4 metus atliekamas daugiau nei 40 Europos šalių, taip pat JAV ir Kanadoje. Tyrimo tikslas - geriau suprasti jaunuolių gyvenseną, elgesį ir sveikatą. Lietuvoje tyrimai vykdomi nuo 1994 m. Be įvairių sveikatos veiksnių (fizinio aktyvumo, mitybos, rizikingo elgesio), tyrime taip pat nagrinėjami psichologiniai ir socialiniai veiksniai, tokie kaip pasitenkinimas gyvenimu, šeimos ir mokyklos aplinka, bendravimas su draugais, pagalbos ieškojimo būdai ir kt.
Kontaktai:
- Adresas: VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas, Universiteto g. 9, 01513 Vilnius
- Tel.: +370 5 266 7628, +370 5 266 7615, +370 5 266 7605
LSMU Sveikatos Tyrimų Institutas ir Sveikatos Psichologijos Katedra
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų institutas ir Sveikatos psichologijos katedra taip pat aktyviai dalyvauja psichologijos tyrimuose, ypatingą dėmesį skirdami sveikatos psichologijos sričiai.
Projektai:
- Inclusive education in early childhood: Modelling Child Behaviour Management: Projekto tikslas - ištirti inkliuzinio ugdymo ypatumus vaikų darželiuose ir ikimokyklinėse įstaigose Lietuvoje ir plėsti paslaugas vaikams, turintiems emocinių, elgesio ir raidos sunkumų, parengti moksliškai pagrįstų intervencijų aprašymus, rekomendacijas pedagogų mokymui ir kvalifikacijai kelti. Projekto metu bus vertinamas dėmesio koncentracijos lavinimo ir emocinių bei socialinių kompetencijų gerinimo programų efektyvumas 3-6 metų vaikams.
- Babies born better - a long-term international project: Tai ilgalaikis tarptautinis projektas, kuriame apklausiami moterys, pagimdžiusios per pastaruosius 5 metus, ir analizuojama jų patirtis bei nuomonės apie gautą motinystės priežiūrą. Projektas siekia nustatyti gerąją patirtį motinystės priežiūros srityje Europoje ir rasti būdų, kaip optimizuoti motinos ir vaiko sveikatos priežiūrą skirtingose šalyse.
Katedros tyrėjai bendradarbiauja su kitomis Lietuvos aukštojo mokslo įstaigomis, taip pat aktyviai bendradarbiauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis. Katedros darbuotojai dalyvauja rengiant teisės aktus ir higienos normų projektus.
Mykolo Romerio Universiteto (MRU) Psichologijos Institutas ir Aplinkos Psichologijos Tyrimų centras (APTC)
Mykolo Romerio universitetas taip pat turi stiprų psichologijos institutą, kuriame vykdomi įvairūs tyrimai, įskaitant aplinkos psichologijos sritį. APTC yra pirmasis Lietuvoje pradėjęs plėtoti aplinkos psichologijos mokslo kryptį ir vykdyti sisteminius šios krypties tyrimus. APTC misija yra tyrinėti ir paaiškinti žmogaus ir aplinkos santykį. Esant poreikiui APTC gali vykdyti ir kitus visuomenei aktualius tyrimus susijusius su aukščiau minėtomis temomis. APTC vykdo nacionalinės reikšmės ir tarptautinius mokslo projektus aplinką tausojančio elgesio srityje, dalyvauja tarptautiniuose tinklaveikos projektuose, dalyvauja ekspertinio konsultavimo veiklose ir viešina tyrimų rezultatus įvairiuose žiniasklaidos kanaluose.
Svarbūs asmenys ir jų veikla:
- Dr. Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė ir vyresnioji mokslo darbuotoja aplinką tausojantį elgesį, jo veiksnius ir skatinimo galimybes, bei psichikos sveikatos iššūkius ekologinės krizės kontekste tiriančiuose mokslo projektuose ENVICI, BIOTraCes ir ENCORE.
- Prof. dr. MRU Psichologijos instituto profesorė ir MRU Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos vedėja. Vadovauja didelio masto projektams, įskaitant „„Elkis tvariai: psichologiniai aplinką tausojančio elgesio mechanizmai“, “ (GOGREEN) ir „Visuomenės atsparumo įgalinimas atskleidžiant ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšio mechanizmą” (ENCORE).
- Prof. dr. Aplinkos psichologijos tyrimų centro ir Taikomosios psichologijos laboratorijos tyrėja ir profesore Psichologijos institute. Vyriausioji mokslo darbuotoja aplinką tausojantį elgesį bioįvairovės kontekste tiriančiame moksliniame projekte BIOTraCes.
- Prof. dr. Aplinkos psichologijos tyrimų centro ir Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos tyrėjas, profesorius Psichologijos institute. Šiuo metu vyriausiasis mokslo darbuotojas ir projekto vadovas ENVICI projekte. Tiriantis gamtai draugišką elgesį ir aplinkosauginį pilietiškumą, bei kaip tai paskatinti į ugdymą bei aplinką orientuotais metodais.
- Dr. Aplinkos psichologijos tyrimų centro ir Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos tyrėja, dėstytoja Psichologijos institute ir vyresnioji mokslo darbuotoja aplinką tausojantį elgesį, jo veiksnius ir skatinimo galimybes, bei psichikos sveikatos iššūkius ekologinės krizės kontekste tiriančiuose mokslo projektuose BIOTraCes ir ENCORE.
- Dokt. Aplinkos psichologijos tyrimų centro ir Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos tyrėjas. Šiuo metu jaunesnysis mokslo darbuotojas projekte ENVICI.
Svarbios Publikacijos:
- Balundė, A., & Perlaviciute, G. (2023). Are we on the same page? Exploring the relationships between environmental values, self-identity, personal norms and behavior in parent-adolescent dyads. Journal of Environmental Psychology, 92, 102157.
- Poškus, M. S. (2023). Personality Trait Patterns Moderate the Simple Model of Environmental Citizenship. Behavioral sciences, 13(02), 1-16.
- Poškus, M. S. (2022). Toward the Development and Validation of a Model of Environmental Citizenship of Young Adults. Sustainability, 14(06), 1-15.
- Poškus, M. S. (2021). An Evolutionary Approach Toward Pro-environmental Behavior. Evolutionary psychological science, 07(01), 1-7.
- Eichhorn, A., Breitholz, M., Domcke, V., Hladky, J., Hopkins, D., Kreil, A., Sörlin, S., Torney, D., Brabante, C., Fejfar, A., Heffron, R., Manj, A., Poškus, M. S., Prodanova, J., & Vermang, B. (2022). Towards Climate Sustainability of the Academic System in Europe and beyond: ALLEA Report | May 2022. Berlin: ALLEA | All European Academies.
- Balundė, A., Jovarauskaitė, L., Kaniušonytė, G., Žukauskienė, R., & Poškus, M. S. (2021). Paauglių aplinką tausojantis elgesys: rekomendacijos politikos formavimui Lietuvoje. Vilnius: Mykolas Romeris University.
[Sąrašas tęsiamas su kitomis publikacijomis]
Teisės Psichologijos Tyrimų Centras
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institute veikia Teisės psichologijos tyrimų centras. Šio centro tikslas - tyrinėti psichologinius procesus bei psichologinių intervencijų ir prevencijos priemonių taikymo ypatumus teisės taikymo praktikoje. Tyrėjai domisi atskirų nusikalstamo elgesio formų (smurtinių, seksualinių, nusikaltimų elektroninėje erdvėje ir kt.) psichologinėmis charakteristikomis, nusikaltimų tyrimo psichologija, nusikaltėlių asmenybės vertinimu, tų asmenų kriminaline rizika, jos valdymu ir prevencija, pagalbos aukoms galimybėmis, psichologiniais sprendimų priėmimo veiksniais teisėsaugos sistemoje.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Centras rengia mokslines publikacijas, praktines rekomendacijas, teikia konsultacijas, organizuoja nacionalines bei tarptautines konferencijas, aktyviai jose dalyvauja bei bendradarbiauja tiek nacionaliniu lygiu su įvairiais specialistais, tiek ir su užsienio partneriais.
Kontaktai:
- Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, Psichologijos instituto Teisės psichologijos tyrimų centras
- Universiteto g. 9, 01513 Vilnius
Vadybos ir Psichologijos Institutas
Vadybos ir psichologijos institutas taip pat prisideda prie psichologijos mokslo plėtros Lietuvoje, vykdydamas tyrimus ir teikdamas praktines konsultacijas. 2021 m. liepos 1 d. VšĮ Smart Health DIH, Viešoji Įstaiga Vilniaus Universiteto ligoninė Santaros Klinikos ir UAB Vadybos ir Psichologijos Institutas pradėjo bendradarbiavimą įgyvendinant projektą pagal programą „Sveikata“, kurią finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija: "Vaikų trauminės patirties įvertinimo ir intervencijos (TF-CBT) metodikų diegimas Lietuvoje". Projekto tikslas - validuoti Lietuvoje 10-17 metų vaikų trauminio patyrimo įvertinimo bei tėvams / globėjams ir vaikams skirtos į traumą fokusuotos kognityvinės-elgesio terapijos (TF-CBT) metodiką, sukurti jos skaitmeninį sprendimą ir jį išbandyti Lietuvoje. Veiklų trukmė - 33 mėn. Iki 2024 m. balandžio 1 d.
Publikacijos ir produktai:
- Pasikalbėkime apie šiandien: psichoterapinis žaidimas / Aistė Diržytė. Vadybos ir psichologijos institutas, 2018.
Lietuvos Analitinės Psichologijos Asociacija (LAPA)
Lietuvos analitinės psichologijos asociacija (LAPA) vienija Lietuvos jungiškosios krypties psichoanalitikus ir psichoanalitikes bei jungiškosios krypties psichoterapeutes ir psichoterapeutus. Asociacija skatina analitinės psichologijos teorijos ir praktikos plėtrą Lietuvoje, plėtoja tarptautinius ryšius, rūpinasi narių kvalifikacija ir kompetencija. Mūsų būrimasis draugėn reiškia ne tik siekimą derinti analitinės psichologijos veiklą Lietuvoje, bet ir gilinti žinias, atskleisti dar nepažintas patirties gelmes, plėtoti šios paradigmos taikymą praktikoje ir moksle.
Asociacijos nariai:
- Doc. dr. Asta Adler (Zbarauskaitė) - psichologė psichoterapeutė, jungiškos krypties analitikė.
- Psichologė, jungiškosios krypties psichoanalitikė, supervizorė.
- Jungiškosios krypties psichoanalitikė, smėlio dėžės terapeutė, klinikinė psichologė.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
tags: #vu #psichologijos #tyrimu #institutas