Vyras psichologinis smurtautojas: kaip atpažinti ženklus ir efektyviai sau padėti

Apie smurtą artimoje aplinkoje nuolat kalbama žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir pagalbos linijos, teikiančios pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Psichologinis smurtas, skirtingai nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka fizinių žaizdų, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, nes tiesioginių įrodymų ne visada yra, be to, dažnai manoma, kad tai yra normali santykių konflikto dalis. Tačiau psichologinis smurtas yra rimta problema, sukelianti ilgalaikes neigiamas pasekmes žmogaus gyvenimui.

Kas yra psichologinis smurtas?

Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar įžeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Toks smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina kaip ne fizinį smurtą, o elgesį, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais.

Pagrindiniai psichologinio smurto požymiai:

Žeminimas, neigimas ir kritikavimas: Menkinantys žodžiai ir žeminančios pravardės, asmenybės žlugdymas, rėkimas, pataikavimas, viešas gėdinimas, atstūmimas, išvaizdos įžeidinėjimas, pasiekimų menkinimas, pomėgių nuvertinimas.
Kontrolė ir gėdos sukėlimas: Grasinimai, buvimo vietos stebėjimas, šnipinėjimas skaitmeniniu būdu, netikras įtikinėjimas (gaslighting), sprendimų vienašališkas priėmimas, prieigos prie finansų kontroliavimas, emocinis šantažas, nuolatinis pamokslavimas, tiesioginiai nurodymai, apsimetimas bejėgiu, nenuspėjamumas, išėjimas, stabdymas.
Siekis suversti kaltę, kaltinimas ir nuvertinimas: Pavydas, kaltės jausmo naudojimas, nerealūs lūkesčiai, kaltinimas ir kaltinimas, piktnaudžiavimo neigimas, nuvertinimas.
Nužmoginimas: Trukdymas bendrauti, nuvertinimas, bandymas įsiterpti tarp jūsų ir jūsų šeimos, ignoravimas ir tylos naudojimas, jausmų slėpimas, bendravimo nutraukimas, atsisakymas suteikti paramą, pertraukinėjimas, ginčijimas jūsų jausmus.

Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.

Psichologinio smurto formos ir pavyzdžiai

Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis ir situacijomis. Štai keletas pavyzdžių:

Įtikinėjimas: Smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
Suvaikinimas: Smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
Izoliavimas: Smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
Tylėjimas: Smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
Manipuliavimas: Smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
Kontroliavimas: Smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.

Specifiniai pavyzdžiai:

Partneris nuolat klausinėja apie moters buvimo vietą, telefono skambučius, pokalbius su kitais asmenimis, tikrina jos elektroninius laiškus ar žinutes jos mobiliajame telefone.
Partneris kontroliuoja ne tik nuosavas, bet ir partnerės pajamas be pilno abipusio sutarimo, liepia atiduoti partnerės uždirbamus pinigus ir reikalauja atsiskaityti už kiekvieną pirkinį, draudžia moteriai dirbti ar net studijuoti, įgyti profesiją.
Psichologinį ar fizinį skausmą moteriai sukėlęs partneris neretai tam atranda įvairių pasiteisinimų - pavyzdžiui, kaltas alkoholis arba pati moteris tai neva išprovokavo.
Laikydamas moterį menkesne ir prastesne už jį, smurtautojas pasikelia savo savivertę, o savo veiksmais ir žodžiais galiausiai tuo įtikina ir partnerę.
Nuolat viešai pasakodamas, kaip moteris kažką sugadina, nemoka, nesupranta, neturi humoro jausmo ir pan., smurtaujantis partneris siekia kontroliuoti moterį ir sumenkinti ją kitų akyse.
Daiktų laužymas, trankymas, mėtymas supykus - fizinės galios demonstravimas.

Psichologinio smurto pasekmės

Psichologinis smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos vyrams: kainos

Psichologinio smurto pasekmės gali būti:

Fizinės sveikatos pablogėjimas: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai.
Psichikos sveikatos sutrikimai: depresija, nerimas ir baimės sutrikimai.
Emocinė žala: sumažėjusi savivertė, pasitikėjimo savimi praradimas, bejėgiškumo jausmas, kaltės jausmas.
Socialinės pasekmės: izoliacija, sunkumai kuriant ir palaikant santykius.
Poveikis vaikams: fizinės, psichologinės bei socialinės pasekmės.

Psichologinio smurto atpažinimas

Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti atpažinti psichologinį smurtą:

Nuolatinis įtampos ir streso jausmas santykiuose.
Jausmas, kad esate nuolat kritikuojamas ir menkinamas.
Baimė išsakyti savo nuomonę ar jausmus.
Jausmas, kad esate kontroliuojamas ir izoliuotas nuo kitų žmonių.
Savigarbos ir pasitikėjimo savimi praradimas.
Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, nemiga.

Ką daryti, jei patiriate psichologinį smurtą?

Jei atpažinote psichologinio smurto požymius savo santykiuose, svarbu nedelsiant imtis veiksmų.

Pripažinkite, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau jūs turite teisę jaustis saugus, vertas ir gerbiamas bet kokiuose santykiuose.
Pasitarkite su patikimu žmogumi. Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.
Nustatykite ribas. Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.
Rūpinkitės savo sveikata ir gerove. Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas. Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę.
Ieškokite profesionalios pagalbos. Psichologinis smurtas gali būti labai traumuojantis ir sunkiai įveikiamas. Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Savipagalbos būdai nutraukus santykius:

Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.
Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis.
Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį.

Kaip padėti draugui, kuris smurtauja?

Sunkiausia tokioje situacijoje patikėti ir pripažinti, kad jūsų draugas gali smurtauti prieš kitą žmogų. Dažnai stengiamės neigti galimybę, kad žmogus, kurį mylime, gerbiame, mėgstame, kuriuo žavimės, gali būti kitoks nei įsivaizdavome.

Ką galite padaryti:

Įvardinkite savo jausmus. Pasistenkite atsispirti norui savo emocijas vertinti kaip teigiamas ar neigiamas, tiesiog pabūkite su jomis.
Kreipkitės į draugą konfidencialiai ir asmeniškai. Venkite apie tai kalbėti kitų žmonių akivaizdoje.
Kalbėkite atvirai. Aiškiai įvardinkite savo jausmus: „galiu klysti, bet man atrodo…“, „jaučiu, kad..“ Kalbėkite iš savo pozicijos. Neanalizuokite jo elgesio.
Įvardinkite konkrečiai, kokį jo elgesį laikote netinkamu ir leiskite draugui pačiam padaryti išvadas. „Mačiau, kaip anądien pastūmei, trenkei, griebei ir pan. „Man kelia nerimą, kaip kalbi su ja.
Paaiškinkite, kad tokie veiksmai daro žalą ir kelia grėsmę jo santykiams su partnere ir kitais žmonėmis, kurie, įskaitant jus, tokio elgesio netoleruos.
Papasakokite, kas yra psichologinis smurtas ir kaip jį atpažinti.

Pagalba Lietuvoje

Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai:

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas.
Savitarpio pagalbos forumas MoterysMoterims.lt.
Specializuoti centrai, skirti smurto aukoms.