Įvadas
Šiais laikais informacinės technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Kompiuteriai, išmanieji telefonai ir internetas suteikia mums daug naudos, tačiau pernelyg didelis jų naudojimas gali turėti neigiamą įtaką paauglių psichologinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kompiuterių naudojimas veikia paauglių nuotaiką, miegą, socialinius įgūdžius ir mitybos įpročius, bei pateiksime patarimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį.
Kompiuterių naudojimo įtaka paauglių psichologinei sveikatai
Priklausomybė nuo technologijų
Vis dažniau atsiranda pacientų, kurie skundžiasi sutrikimais, atsiradusiais dėl ilgo naršymo internete, sėdėjimo prie televizoriaus, įnikimo į planšetę ar išmanųjį telefoną. Anot medicinos psichologės, psichoterapeutės Gražinos Sapiegienės, tai gali būti priklausomybės nuo informacinių technologijų požymiai. Vaikai nebemoka bendrauti, menksta kūrybiškumas, jie negeba fantazuoti, atpasakoti perskaityto teksto, sukurti istorijos.
Veikla tampa priklausomybe, kai asmens elgesys veikia psichinę ir fizinę sveikatą, yra pažeidžiami santykiai su šeima ir draugais, elgesys trukdo darbui ar mokslams, sukelia ekonominį nestabilumą ar skatina daryti nusikaltimus. Reikia atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnumą, trukmę, intensyvumą bei dėl tos veiklos kylančius konfliktus.
Priklausomybė nuo kompiuterio gali tapti klastinga liga, kai įsitraukimas į virtualų pasaulį tampa neatskiriama gyvenimo dalimi. Kada sunkiai sekasi save realizuoti esamoje aplinkoje, atsiranda noras save išbandyti, siekti gero rezultato kitoje srityje. Besivystant priklausomybei nuo kompiuterio atsiranda „emocinio bukumo“ simptomai. Vaikas nustoja emociškai reaguoti į namiškius: jam darosi nesvarbu tai, kad Jūs pykstate, kad rodote susirūpinimą ir pan. Jis tampa abejingu tam, kas sakoma, apsisukęs ir vėl daro tai, kas jam buvo uždrausta ar ko buvo prašoma nedaryti.
Nuotaikos ir energijos lygis
Pernelyg ilgas įsitraukimas į išmaniuosius telefonus ar kompiuterius gali sukelti per didelį krūvį nervų sistemai, o tai savo ruožtu gali neigiamai paveikti paauglio nuotaiką, energijos lygį. Kanados mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad paaugliai, daug laiko praleidžiantys prie ekranų, dažniau patiria nerimo ir depresijos simptomus. Pastebima, kad nerimo rodikliai gali būti aukštesni tarp paauglių, kurie praleidžia daugiau kaip 5-6 valandas prie ekranų, palyginti su paaugliais, kurie prie ekranų praleidžia iki 2 valandų per parą. Didžiulis ir vienišumo jausmas, randasi depresinių simptomų, kyla nerimas. Jei ir toliau tiek pat naudojamasi technologijomis, atsiranda psichosomatinių sutrikimų, nes į didelę įtampą, neigiamus išgyvenimus reaguoja visas kūnas.
Taip pat skaitykite: Statistika apie kompiuterinių žaidimų priklausomybę
Internetas, virtualūs žaidimai, vaizdo įrašai ar socialiniai tinklai mūsų smegenyse veikia vadinamąją „atlygio sistemą“. Išsiskiria dopaminas, kuris suteikia žvalumo, malonumo. Dėl to nesąmoningai norime žiūrėti į ekranus vis daugiau - smegenys tai susieja su „apdovanojimu“, kuriam nereikia skirti daug pastangų.
Socialiniai įgūdžiai
Kiti tyrimai rodo, kad paaugliams, kurie didžiąją dalį dienos praleidžia prie ekranų, gali suprastėti socialiniai įgūdžiai. Jiems gali būti sunkiau bendrauti „gyvai“, „skaityti“ kitų žmonių emocijas, kūno kalbą. Vaikams kenksminga tai, kad nesiformuoja tikrieji, realūs bendravimo įpročiai. Mes, tiesiogiai nesusitikdami su žmonėmis, negalime matyti jų emocijų, tikrų reakcijų, negalime pastebėti, kuo jie panašūs į mus, kuo skiriasi. Internetinėje erdvėje mygtuko spustelėjimu viskas labai greitai sukuriama. Žaidimuose daug gyvybių, veiksmas vyksta greitai, paskui atsiranda ir nesąmoningas virtualios erdvės perkėlimas į realybę. Sukuriamas pseudoscenarijus, kad ir šiapus galima daryti taip, kaip ekrane. Bet šiapus taip nebepavyksta. Dažniausios bendravimo ir pasitikėjimo savimi problemos.
Miego kokybė
Jei paauglys prie kompiuterio ar telefono leidžia savo vakarus, didelė tikimybė, kad dėl ekranų skleidžiamos mėlynos šviesos gali sutrikti jo miego kokybė. Mėlynoji šviesa imituoja dienos šviesą, trikdo miego hormono melatonino gamybą, klaidina smegenis ir verčia manyti, kad dabar yra budėjimo metas, o ne laikas nurimti ir ruoštis miegui. Tyrimai rodo ir tai, kad paaugliai mėlynos šviesos poveikiui yra jautresni, negu suaugusieji. Nuolatinis miego trūkumas ar prasta miego kokybė gali ne tik neigiamai veikti paauglių energijos lygį, dėmesio koncentraciją, bet ir trikdyti mokymąsi, socialinį ar emocinį funkcionavimą. Nyderlandų mokslininkų paskelbtas tyrimas parodė, kad paaugliai, kurie daugiau kaip 4 valandas per dieną praleidžia prie ekranų, užmiega ir nubunda vidutiniškai 30 minučių vėliau, taip pat dažniau susiduria su miego sutrikimų simptomais nei tie, kurie prie ekranų praleidžia mažiau nei 1 valandą per dieną. Yra ir gerų žinių: nustatyta, kad paauglių miegas gali pagerėti vos per vieną savaitę, apribojus mėlynąją šviesą skleidžiančių prietaisų naudojimąsi vakare. Jeigu jūsų vaikas neramiai miega - vertėtų susirūpinti.
Ar tikrai mėlyna šviesa sutrikdo miegą ir gadina regą?
Mitybos įpročiai ir fizinis aktyvumas
Pernelyg didelis įsitraukimas į ekranus glaudžiai susijęs ir su mažėjančiu paauglių fiziniu aktyvumu. Dėl perteklinio naudojimosi ekranais „nukenčia“ ir paauglių mitybos įpročiai. JAV mokslininkai atskleidė, kad kuo ilgiau per dieną paauglys naudojasi ekranais, tuo labiau jam būdingas pusryčių praleidimas, dažnas greito maisto, saldumynų vartojimas ir kiti ydingi mitybos pasirinkimai. Kartu rečiau valgomi sveikatai palankūs produktai, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės ar žuvis. Ilgas buvimas prie ekranų susijęs su didesniu daug energijos turinčio maisto suvartojimu ir fiziniu pasyvumu, o tai gali kelti paauglių antsvorio ar nutukimo riziką. Pakeitus naudojimosi ekranais įpročius, gali keistis ir mityba. 2020-ųjų lenkų tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 14 tūkst. 13-19 metų paauglių, parodė, kad paaugliai, kurie sumažino laiką prie ekranų, mažiau suvartojo saldintų gėrimų, saldumynų, greito maisto.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Saugus internetas: tėvų vaidmuo
Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais - įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Vis dėlto, internetinėje erdvėje gausu pavojų, tad patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus.
Visi socialiniai tinklai ir jų išmaniųjų telefonų programėlės turi amžiaus apribojimus. Daugeliu populiarių socialinių tinklų oficialiai galima naudotis nuo 13 metų. Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus.
Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai. Jeigu jūsų vaikas maistą nešasi prie kompiuterio, negeba atpasakoti perskaityto teksto - vertėtų susirūpinti.
Taip, vaikus formuoja artimiausia aplinka, šeima. Tai, ką vaikas daro ir kas jums nepatinka, yra jūsų pačių šeimos veidrodis. Jei vaikui atsiranda poreikis daugiau laiko leisti internetinėje erdvėje, o mažiau su tėčiu, mama ar broliais, seserimis, vertėtų susimąstyti. Šiais laikais gana dažna situacija, kai šeima kaip ir gražiai kartu gyvena: mama - prie vieno kompiuterio, tėtis - prie kito, vaikas - prie trečio. Tėvai gana savanaudiški. Vaikui į rankas duodant planšetę ar išmanųjį telefoną, tenkinami tėvų asmeniniai poreikiai. Kad tik vaikas nelįstų į akis, netrukdytų, kad mama galėtų su drauge kavos išgerti ar tėtis pasižiūrėti kokį filmą. Ir vaikui tuo metu gerai, ir tėvams. Vaikas visada nori žaidimų. Technologijos nėra blogis. Be jų dabar neapsieiname. Visgi vaikas nesuvokia ir neatrenka, kada technologijos jam naudingos, kada žalingos, todėl būtinas suaugusiųjų dalyvavimas.
Tėvai turi griežtai nustatyti laiką, kiek vaikas gali be pertraukos naudotis kompiuteriu. Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Domėkitės tuo, ką veikia Jūsų vaikas. Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis).
Taip pat skaitykite: Šeimos santykiai ir alkoholis
Kiek laiko praleisti prie ekranų?
Viena iš nuomonių, kad iki dvejų metų visiškai nerekomenduojama nei planšetė, nei kompiuteris, nei televizorius - niekas. Ikimokyklinukams leistinas maždaug pusvalandis, dešimtmečiams - valanda, vyresniems kaip 11 metų - iki pusantros valandos. Tačiau tai ginčytina. Teko aptikti ir tokių tyrimų, kad Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikai prie kompiuterio ar televizoriaus praleidžia jau po kelias valandas per dieną. Tai labai daug, be to, žiūrimas ir televizorius, ir kompiuteriu naudojamasi. Technologijos atima laiką iš bendravimo su draugais, sportinių žaidimų ir kitos panašios veiklos. Jei atsisakytume televizoriaus ir tą laiką leistume prie kompiuterio, tai būtų mažesnė blogybė.
Alternatyvų paieška
Pagalba - alternatyvų ieškojimas. Visada padeda apdovanojimas - kad vaikas pasiektų gerų rezultatų, reikia ir paskatinimų. Taip kompiuteris gali tapti apdovanojimu už tinkamą elgesį, gerus pažymius, kitus pasiekimus. Būna, kad tėvai nė nepažįsta savo vaiko, nežino, kas vyksta jo širdelėje. O ten vyksta daug sudėtingų procesų. Jei vaikas neturi atramos, nepasitiki, bijo tėvų, tada nesidalina savo mintimis, išgyvenimais, nes bijo būti sukritikuotas, galbūt net pažemintas. O ką veikia mama, kai vaikas prie kompiuterio? Tai tarpsnis, kai mama itin reikalinga ir pasivaikščioti, ir pažaisti, ir pasaką paskaityti. Vaikas tiesiog mato objektą, kuris mirga, šviečia, juda, bet jo prasmės nesupranta. Vėlgi patarčiau ieškoti alternatyvų. Yra nuomonių, kad per ilgas pasinėrimas į kompiuterį gali būti ne priežastis, o bendravimo stokos pasekmė. Žmogus - sociali būtybė, jam reikia kompanijos. Jei tradiciniu - realaus bendravimo - būdu mes nerealizuojame savo poreikių, tuomet ieškome kitų būdų.
Kūno padėtis prie kompiuterio
Nugaros, kaklo ar pečių skausmą gali išprovokuoti netinkamas darbui reikalingų priemonių, tai yra kompiuterio monitoriaus, pelės, klaviatūros, išdėstymas. Naudojimasis telefonu tuo pačiu metu, kai dirbate kompiuteriu, gali dar labiau pabloginti situaciją ir prisidėti prie to, kad pasireikš nugaros, kaklo ar pečių skausmai. Kūno padėtis prie kompiuterio. Atsiminkite, kad reikia keisti kūno pozą. Pelė ir klaviatūra turi būti viename aukštyje. Monitorius statomas 60-80 cm atstumu (per ištiestos rankos ilgį), bet ne arčiau nei 40 cm nuo kūno.
Darbo kompiuteriu taisyklės
Daug sveikatos sutrikimų, susijusių su kompiuteriais, kyla ne dėl kompiuterio „kenksmingumo“, o dėl pagrindinių darbo kompiuteriu taisyklių nežinojimo ir neteisingo darbo vietos įrengimo. Norint išvengti sveikatos sutrikimų būtina: teisingai organizuoti darbą kompiuteriu, nuolatos stebėti savo laikyseną, taip pat reguliariai daryti pertraukėles ir fizinius pratimus. Praleidus prie kompiuterio 45 minutes reikia daryti 10-15 minučių pertrauką. Dirbant namuose kompiuteriu darbą reikia baigti ne vėliau kaip likus valandai iki miego ir gerai išvėdinti patalpą. Pertraukų metu rekomenduojama atlikti fizinius pratimus bei pratimus akims. Kompiuteriais besinaudojantys asmenys sąmoningai turi stengtis dažniau mirksėti - taip mažinami džiūvimo reiškiniai akies junginėje bei kiti su tuo susiję nemalonūs pojūčiai akyse. Akių nuovargiui pašalinti ir regėjimo sutrikimų profilaktikai pertraukų ir mikropertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims. Jie gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant. Pertraukų metu taip pat patariama pasišalinti nuo kompiuterio ir nors trumpam užsiimti visiškai kita veikla, kuri nevargina akių.
Kaip sumažinti neigiamą poveikį
- Nustatykite laiko prie ekranų ribas. Paaugliams nėra dar išsivysčiusi impulsų kontrolė, todėl jiems svarbi suaugusiųjų priežiūra ir parama. Net ir vyresniems paaugliams reikia padėti nustatyti laiko prie ekranų ribas, apriboti elektroninių prietaisų naudojimąsi vakarais.
- Skatinkite daryti pertraukas. Jei paauglį sunku atplėšti nuo ekranų, svarbu jį skatinti daryti pertraukas, kalbėtis apie ekranų sukeliamą žalą.
- Rodykite tinkamą pavyzdį. Tėvams svarbu rodyti tinkamą pavyzdį.
- Skatinkite kitas veiklas. Net ir naudingai leisdami laiką prie ekranų, paaugliai privalėtų užsiimti kita veikla, gyvai bendrauti su bendraamžiais, reguliariai judėti, leisti laiką gryname ore.
- Subalansuota mityba. Augančiam organizmui ypač svarbu gauti pakankamą kiekį įvairių vitaminų, mineralų, omega-3 riebalų rūgščių bei kitų reikalingų maistinių medžiagų.
- Domėkitės, ką vaikas veikia internete. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai. Jeigu jūsų vaikas maistą nešasi prie kompiuterio, negeba atpasakoti perskaityto teksto - vertėtų susirūpinti.
- Išmokite atpažinti piktnaudžiavimo kompiuteriu požymius. Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis). Jei valandų valandas praleidžiate prie kompiuterio to nejausdami, o nesant prie jo apima diskomfortas, vertėtų susimąstyti, ar tai nėra pirmieji priklausomybės nuo kompiuterio ženklai.
tags: #kompiuteriu #naudojimosi #itaka #paaugliu #psichologine #veiklai