Vyro priklausomybė nuo mamos: pagrindiniai požymiai ir efektyvūs sprendimai

Šiame straipsnyje aptarsime vyro priklausomybės nuo mamos požymius, priežastis ir galimus sprendimo būdus. Daugelis kultūrų pripažįsta santuoką kaip kertinį tašką, kai individas atsiskiria nuo savo šeimos ir pradeda savarankišką gyvenimą. Vis dėlto, neretai vyrai teikia prioritetą savo tėvams, ypač motinai, broliams, seserims ir kitiems giminaičiams, o tai gali sukelti įtampą santykiuose su sutuoktine.

Kas yra priklausomybė ir kopriklausomybė?

Priklausomybė - tai būsena, kai žmogaus gyvenimas pradeda suktis aplink priklausomybės objektą, kuris tampa reikšmingesnis už kitus darbus ir poreikius. Tuo tarpu kopriklausomybė, arba netiesioginė priklausomybė, apibūdinama kaip disfunkciniai santykiai, kuriuose vienas žmogus palaiko kito žmogaus skausmingą būseną. Tai savo individualybės, savosios asmenybės praradimas, pasižymintis atviros jausmų raiškos bei veiksmų autonomijos stoka.

Kopriklausomybė itin glaudžiai susijusi su priklausomybe. Priklausomybė - šeimos liga, emociškai, dvasiškai ir neretai fiziškai paveikianti visus šeimos narius. Kiekvienas priklausomas asmuo paveikia bent 4-5 žmones savo aplinkoje. Tokioje šeimoje alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens elgesys ir poreikiai tampa šeimos gyvenimo centru - taip artimieji tampa kopriklausomi (netiesiogiai priklausomi). Didžioji dalis priklausomybe sergančio asmens ligos sukeltų pasekmių nugula ne ant jo pečių, o ant artimųjų. Kopriklausomybės paveikti šeimos nariai gali tapti priklausomi nuo priklausomo asmens taip pat, kaip jis pats yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų.

Pagal Kanadoje gimusio psichiatro Eric Berne transakcinę analizę šeimose, kuriose gyvena priklausomas žmogus, kopriklausomas asmuo dažnai įšoka ir pereina į gelbėtojo, aukos bei persekiotojo vaidmenį. Tokie santykiai šeimos narius veikia destruktyviai ir turi du pagrindinius požymius - paslėptus motyvus ir naudą.

Vyro priklausomybės nuo mamos požymiai

Kai kurie signalai, išduodantys, kad vyras yra „mamyčiukas“, yra ganėtinai akivaizdūs, todėl svarbu juos laiku pastebėti ir to neignoruoti. Tipiškas „mamyčiukas“ neretai tikisi, kad jo partnerė bus kiek įmanoma panašesnė į jo mamą, todėl jis nepraleidžia progos jas palyginti. Jei vyro mama jam nuolatos gamina maistą ir skalbia jo drabužius, tai yra gana akivaizdus ženklas, kad šis vyras yra „mamyčiukas“. Kartais šie darbai taip ir lieka mamos „pareiga“, tačiau nutinka ir taip, kad vyras to paties ima reikalauti iš savo partnerės. Na, juk mama taip darė, tai kodėl partnerė negalėtų? Nuoširdūs pokalbiai visada sustiprina tarpusavio santykius, tačiau kartais pernelyg didelis atviravimas tiesiog veda iš proto. „Mamyčiukų“ mamos labai mėgsta daryti staigmenas: jos gali nė nepranešusios atvykti į jūsų namus, ir nieko baisaus, jei jūsų nėra namuose. O kas čia tokio - juk jūs šeima. Net ir tada, jei jo mama akivaizdžiai yra neteisi ar jos elgesys peržengia visas ribas, „mamos sūnelis“ bijos ką nors jai pasakyti. Jei vyrui yra daugiau nei trisdešimt metų, ir jo mama jam vis dar duoda pinigų, tai yra tikrai akivaizdus požymis, kad šis vyras yra „mamyčiukas“.

Taip pat skaitykite: Moters simpatijos signalai iš vyro pusės

Labai dažnai tenka girdėti, kad vyras, vos sulaukęs mamos skambučio ir prašymo kažkur nuvežti, skubiai kažką pataisyti ir pan., pamiršęs savo pareigas šeimoje nuskuba pas mamą. Tokia situacija labai dažna, kai vyras užaugo tik su mama: jų ryšys buvo labai artimas ir jam nuolat buvo diegiama, kad mama - pats svarbiausias asmuo jo gyvenime. Natūralu, kad vyras rūpinasi savo mama: juk ji - pirmoji jį pamilusi moteris. Jis gali jaustis kaltas, kad nepakankamai laiko praleidžia su savo ankstesne šeima. Jis nori išlaikyti taiką. Vyras ilgai gyveno su tėvais. Statistikos duomenimis, Lietuvoje vaikinai iš tėvų namų išsikrausto sulaukę beveik 27 metų. Toks gyvenimo būdas gali sustiprinti emocinį prisirišimą ir priklausomybę nuo tėvų, tad ateityje vyrui gali būti sunku pakeisti prioritetus, t. Visi gyvena po vienu stogu.

Palyginimai su mama: Vyras nuolat lygina savo partnerę su mama, tikėdamasis, kad ji bus tokia pati rūpestinga ir atsidavusi.
Nuolatinė mamos pagalba: Mama vis dar gamina maistą, skalbia drabužius ir atlieka kitus buities darbus, o vyras to paties tikisi iš savo partnerės.
Netikėti vizitai: Mama be išankstinio įspėjimo lankosi jūsų namuose, net jei jūsų ten nėra.
Baimė prieštarauti mamai: Net jei mama akivaizdžiai neteisi, vyras bijo jai ką nors pasakyti.
Finansinė priklausomybė: Vyras sulaukęs daugiau nei trisdešimties metų vis dar gauna pinigų iš mamos.
Prioritetas mamai: Vyras visada pasiruošęs padėti mamai, net jei tai reiškia, kad teks atidėti savo pareigas šeimoje.

Priežastys, lemiančios priklausomybę nuo mamos

Jųdviejų emocinis ryšys užsimezga labai anksti. Jokio ryšio su mamos ir sūnaus atsiskyrimu neturi gyvenamoji vieta, skambučių skaičius per dieną ir tai, kaip dažnai jie matosi. Separacija vyksta viduje, o išoriniai veiksniai šioje situacijoje yra absoliučiai antraeiliai. Santykiai su mama ir separacija nuo jos sudaro labai svarbų asmeninio ir dvasinio augimo etapą. Pasirodo, vyrams labai sunku nesigręžioti į mamą ir pradėti savarankišką suaugusiojo gyvenimą. Pats svarbiausias veiksnys - besąlygiška meilė. Jei vaikas gyvena priėmimo atmosferoje, jam nekyla problemų augant ir bręstant. Jei meilės nepakanka, jeigu ji sąlyginė ar ambivalentiška, visa tai sukuria neigiamą scenarijų vaiko raidai.

2. Mama, kaip mažo berniuko motina, turėtų mirti vyro viduje ir atgimti kaip jau suaugusio vyro motina. Ką reiškia separuotis nuo mamos? Arba, pavyzdžiui, neigiamos patirties su mama atveju - jis prisimena, kaip ji jį įskaudino, jam liūdna, jis tai priima, tačiau dabar visa tai jau praeityje. Kitaip sakant, suaugęs žmogus į praeitį žvelgia iš šalies, o ne būdamas jos viduje. Jei vyras neįveikė motinystės komplekso, vaikystės prisiminimai bus labai ryškūs ir jis gyvai jaučia nuoskaudą, skausmą, neapykantą. Vyras tampa vidujai stabilus, ramus, tolerantiškas, pakantus, jis renkasi tai, ko jam reikia, į nieką nesigręžiodamas, nelaukdamas niekieno pritarimo.

Besąlygiška meilė: Jei vaikas augo priėmimo atmosferoje, jam nekyla problemų bręstant. Tačiau, jei meilės nepakanka arba ji yra sąlyginė, tai gali neigiamai paveikti vaiko raidą.
Separacijos trūkumas: Mama, kaip mažo berniuko motina, turėtų mirti vyro viduje ir atgimti kaip jau suaugusio vyro motina. Separacija reiškia, kad vyras prisimena neigiamą patirtį su mama, priima ją, tačiau dabar visa tai jau praeityje.
Motinystės kompleksas: Jei vyras neįveikė motinystės komplekso, vaikystės prisiminimai bus labai ryškūs ir jis gyvai jaus nuoskaudą, skausmą, neapykantą.

Ką daryti?

Gyvenimas santuokoje - tai nuolatinis atviras bendravimas ir bendradarbiavimas: jūs esate komanda, tad niekada to nepamirškite. Jei jaučiate, kad vyras pernelyg daug dėmesio skiria savo tėvams, pirmas žingsnis - nuoširdžiai su juo apie tai pasikalbėti. Pasakykite, kad suprantate, jog laviruoti tarp dviejų šeimų nelengva. Daugelį žmonų erzins, kad uošviai su jų vyru elgiasi kaip su vaiku, tad vyras tėvams turėtų pasakyti, kad yra paankamai suaugęs savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą. Venkite priekaištų ir kategoriškai nereikalaukite, kad vyras daugiau laiko praleistų su jumis. Nustokite vyrą kaltinti ir susikoncentruokite į tai, kaip geriausia išspręsti šią problemą. Niekada nepastatykite savo vyro į situaciją, kai jis turi rinktis tarp jūsų ir ankstesnės šeimos. Kur kas geresnė išeitis - nubrėžti aiškias ribas (kiek laiko, kaip reguliariai jis turėtų lankyti tėvus, kaip juos remti ir pan.). Pasitaikys atvejų, kai vyras privalės daugiau dėmesio skirti savo tėvams, arba atvirkščiai - kurį laiką visiškai nuo jų atsitraukti. Tai situacijos, kai kažkas suserga, miršta ar patenka į bėdą. Tačiau jei didelių problemų turi tiek esama, tiek ankstesnė šeima, vis tik daugiau dėmesio vyras turėtų skirti dabartinei, t. y. Deja, gana dažnais atvejais tai pastebima tik tada, kai vyro ir moters santykiai tampa ganėtinai rimti, ir tuomet tenka priimti rimtą sprendimą - bandyti „perauklėti“ partnerį, arba tiesiog pasukti skirtingais keliais.

Atviras pokalbis: Pirmiausia, nuoširdžiai pasikalbėkite su vyru apie savo jausmus ir pastebėjimus. Svarbu išreikšti savo supratimą, kad jam nelengva laviruoti tarp dviejų šeimų.
Aiškių ribų nustatymas: Vyras turėtų aiškiai pasakyti savo tėvams, kad yra pakankamai suaugęs savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą. Taip pat svarbu nubrėžti aiškias ribas, kiek laiko ir kaip reguliariai jis turėtų lankyti tėvus, kaip juos remti ir pan.
Venkite priekaištų ir kaltinimų: Užuot kaltinus vyrą, susikoncentruokite į tai, kaip geriausia išspręsti šią problemą. Niekada nepastatykite jo į situaciją, kai jis turi rinktis tarp jūsų ir ankstesnės šeimos.
Profesionali pagalba: Jei situacija sudėtinga ir nepavyksta rasti sprendimo patiems, kreipkitės į psichologą ar šeimos terapeutą.

Toksiška mama

Dažnai girdime žodžių junginį „toksiška mama“, ypač kai tenka dirbti su įvairiomis priklausomybės formomis. Tačiau kaip išsiaiškinti, ar toksiška jūsų mama? Ar jūs pati - toksiška mama? Kokių pasekmių vaikas sulauks, turėdamas tokią mamą? Nepriklausomai nuo amžiaus, reikia nusibrėžti sveikas psichologines ribas ir atsidalinti nuo mamos. Jeigu nesigauna susikurti sveiko suaugusių žmonių sąveikavimo, reikia arba išvis nekontaktuoti arba suvesti kontaktus iki minimumo. Jei šito nepadarysite, jūs ir toliau liksite priklausomas arba įsipainiosite į destruktyvią priklausomybę, jei iki šiol nebuvote įsipainiojęs. Sustokite ir užsiimkite savimi. Akivaizdu, kad šitaip elgiatės ne šiaip sau. Akivaizdu, kas jums yra. Akivaizdu, kad ir jums labai nelengva. TAČIAU!!! Savo elgesiu jūs griaunate gyvenimus nuosaviems vaikams ir anūkams! Užsiimkite savimi, jeigu jums tai svarbu!

Jei įtariate, kad jūsų vyras yra priklausomas nuo mamos, svarbu imtis veiksmų. Pirmiausia, atvirai pasikalbėkite su vyru apie savo jausmus ir pastebėjimus. Jei tai nepadeda, kreipkitės į psichologą ar šeimos terapeutą. Atminkite, kad sveiki santykiai reikalauja atvirumo, pasitikėjimo ir abipusės pagarbos.

Taip pat skaitykite: Pasąmonės Įtaka Santykiams

Kopriklausomybė: probleminės situacijos neigimas ir pasekmės

Probleminės situacijos neigimas - vienas ryškiausių nuo alkoholio priklausomos šeimos bruožų. Be to, šeima stengiasi sukurti tobulos šeimos įvaizdį ir visais būdais bando išsaugoti alkoholiko reputaciją. Taip artimieji pamažu pradeda gyventi kito žmogaus gyvenimą. Dangstydami ir neleisdami priklausomam šeimos nariui susidurti su visomis jo elgesio pasekmėmis, artimieji nesąmoningai padeda jam sirgti. Laikui bėgant kyla sunkumų dėl alkoholiko nepastovios nuotaikos, egoizmo, neatsakingo elgesio, nevaldomo pykčio, nevykdomų pažadų mesti gerti.

Asmenys, kenčiantys nuo kopriklausomybės, praranda individualumą, interesus, pomėgius, nebereiškia jausmų. Pamažu pradeda sirgti emociškai: išgyvena emocinį skausmą, kančią, pyktį, gėdą, kaltę, patiria baimę, nesaugumo jausmą (Bulotaitė, 2009). Ateitis susijusi tik su kito asmens svajonėmis, o gyvenimo kokybė priklauso nuo kito asmens gyvenimo kokybės. Asmenys, turintys kopriklausomybę, dažnai gyvena dėl kitų, prarasdami viso gyvenimo kontrolę (Bacon et al., 2020).

Laikui bėgant pasireiškia galvos, skrandžio skausmai, kyla kraujospūdis, atsiranda nemiga. Gali išsivystyti depresija, kilti minčių apie savižudybę, asmuo gali pradėti vartoti alkoholį, narkotikus, raminamuosius vaistus ir kt. Ivanauskienės ir Varžinskienės (2006) atliktas tyrimas parodė, kad moterys, gyvenančios su alkoholikais vyrais, patiria daugiau streso, nerimo, depresijos. Jos blogiau vertina save kaip asmenybes, kaip žmonas, kaip moteris ir kaip motinas, dažniau patiria bendravimo sunkumų šeimoje. Pagal Bacon ir kt. (2020), kopriklausomybe pasižymintys asmenys patys vaikystėje yra išgyvenę tėvų alkoholizmą, apleistumą, kontrolę. Jiems būdinga žema savivertė, save griaunantis elgesys, o tokių santykių sukūrimas jiems suteikia saugumo jausmą.

Priklausomybė nuo alkoholio ir kopriklausomybė

Yra manoma, kad vieno žmogaus priklausomybė nuo alkoholio neigiamai paveikia vidutiniškai šešių-septynių jam artimų žmonių gyvenimus. Jeigu šeimos narys yra priklausomas nuo alkoholio, dažniausiai „suserga“ ir jo artimieji - tampa priklausomais nuo jo ligos, t.y. Kuo skiriasi priklausomybė nuo kopriklausomybės? Pavyzdžiui, vyras - alkoholikas, o žmona - negerianti. Tokiu atveju, jis - priklausomas nuo alkoholio, o ji gali būti priklausoma nuo jo priklausomybės, t.y. būti kopriklausoma nuo vyro polinkio gerti. Kaip tai atrodo „realybėje“? Žmogus nuolat galvoja apie išgėrimą. Apie buvusį („vakar gerai pasėdėjom“), būsimą („greičiau baigtųsi darbas, tada atsipalaiduosiu“) arba esamą („noriu išgerti“). Kartais mintys apie alkoholį aplanko periodiškai. Jos gali atsirasti netikėtai, netgi nebūti susijusios su jokiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, vieno žmogaus pasakojimas: „Išsimušiau banke bilietėlį, laukiu kartu su kitais klientais, staiga ateina į galvą mintis: „O kad taip dabar išgėrus!“. Kopriklausomybė - tai veidrodinis priklausomybės atspindys. Žmonos galvoje taip pat nuolat sukasi mintys, tačiau ne apie alkoholį, o apie vyrą - kad jis gėrė, geria ar vėl gers. Ką ji bedarytų, kur bebūtų - šis rūpestis visvien „guli jai ant pečių“. Ji dirba savo darbą, o galvoja apie tai, ar vyras darbe neišgėrė, o jei išgėrė, jaudinasi, kad nebūtų padauginęs, rūpinasi, kas bus, jei vėl girtas grįš, o jei negrįš?.. Pabandykime palyginti priklausomybę su kopriklausomybe. Pavyzdžiui, aptarkime kontrolės praradimą. Vyras atkakliai tvirtina, kad niekada neprisigeria tiek, kad prarastų kontrolę. Tačiau vakar jis taip ir neparėjo iki namų: užsnūdo laiptinėje, atsisėdęs ant pirmo laiptelio, parvažiuot iki kiemo parvažiavo, tačiau išlipt iš automobilio jau nebepajėgė, pametė pinigus ar dokumentus, nesivaldė prieš vaikus ar kaimynus ir t.t. Jau seniai prarado gebėjimą kontroliuoti išgeriamus alkoholio kiekius. Manydavo, kad išgers šiek tiek, o ir butelio pasirodydavo per maža. Prarado ir situacijos kontrolę. Sakydavo sau, kad žino, kada, kur ir su kuo gerti, o kada, kur ir su kuo - negalima. Tačiau ir žmona praranda savikontrolę. Ji eikvoja savo jėgas, laiką, energiją, kad sulaikytų ir apsaugotų vyrą nuo gėrimo. Visas jos elgesys nukreiptas į bandymą sukontroliuoti vyro gyvenimą ir suvaldyti jo polinkį gerti. Žmona kamuojasi ir svyruoja nuo visiško bejėgiškumo („gyvenimas mano pražuvo“) iki neapykantos ar energijos antplūdžio („pasieksiu savo - atvesiu į kelią tą dvokiantį chronių“). Atsiriboti nuo vyro problemų ji nebepajėgi. Beveik visi alkoholikai neigia, kad jie serga. Iš esmės jie daug ką neigia, kas susiję su jų alkoholizmu: sveikatos pablogėjimą, nuostolius šeimos biudžetui, problemas darbe, neigia, kad dėl jų girtavimo pašlijo santykiai su šeimos nariais. Beje, dažnai kaip savo gėrimo priežastį nurodo būtent santykių pablogėjimą, kas eigoje iš tiesų suformuoja tarpusavio priklausomybę: vyras geria, todėl šeimoje susibara, o kai susibara, tada vyras geria ir t.t. Dažnai žmogus nemato, kad liga užblokuoja jam kelią į pilnavertišką ir kokybišką gyvenimą. O žmona kankinasi ir taip pat neieško pagalbos, nes naudojasi tuo pačiu neigimo principu, t.y. nepripažįsta, kad ji pati jau turi problemų - kopriklausomybę nuo alkoholiko. Yra žinoma, kad vyras-alkoholikas negali pilnavertiškai auklėti savo vaikų. Tačiau blogiausia tai, kad ir jo žmona ilgainiui nebegali būti pilnaverte motina. Alkoholikai paprastai darosi agresyvūs, agresyviomis tampa ir jų žmonos. Tik pirmieji dažniausiai agresiją reiškia veiksmais, o pastarosios - žodžiais. Pats alkoholikas jaučia didžiulį „širdies skausmą“, kaltę, gėdą, pyktį, nerimą, susierzinimą. Būtent tuos pačius jausmus išgyvena ir jo žmona. Tiesa, kopriklausoma žmona nenusigeria taip, kaip tai daro vyras-alkoholikas. Tačiau ilgainiui ji ima gerti kartu su juo, tik tiek, kad jis geria degtinę, o ji - raminamuosius vaistus. Formuojasi užburtas ratas - nei vienas iš jų neprašo pagalbos sau.

Suardyti šį ratą gali tik suvokimas: „Aš bejėgis prieš alkoholį. Ne aš valdau savo gyvenimą, bet alkoholis valdo mano gyvenimą“ arba „Aš bejėgė prieš vyro alkoholizmą. Reikia pripažinti, kad aš nebekontroliuoju savo gyvenimo, kuris tapo rezultato neduodančia ir beprasme kova su vyro alkoholizmu“. Svarbu paminėti ir tai, kad kai vyrą kamuoja pagirios, tai paprastai ir žmoną vargina „pagirios“: liūdna nuotaika, nusivylimas, apetito stoka, galvos skausmai, diegliai ir t.t. Ir taip, kaip vyrui, nutraukus alkoholio vartojimą, pasireiškia alkoholinio abstinencinio sindromo požymiai (lengva neilgai trunkanti depresija, nerimas, įtampa, baimingumas), žmonai taip pat pasireiškia tam tikra prasme „abstinencinis sindromas“. Alkoholikui pasveikti reikalingas blaivumas, todėl žmogaus pagrindiniu tikslu turėtų tapti - nustoti gerti ir gyventi sveiką, produktyvų gyvenimą. Jo žmonai, kad pradėti sveikti nuo kopriklausomybės, taip pat reikalingas „išblaivėjimas“ - tik tiek kad emocinis. Svarbu žinoti, kad nuo alkoholio priklausomam žmogui blaivininkas pavyzdžiu nebus. Todėl artimųjų pateikiami pavyzdžiai apie kitus, kad „antai tas net per šventes negeria“ ir pan., gali būti neišgirsti. Geriausiu pavyzdžiu gali tapti tik jis pats sau, prisiminęs tuos laikus, kai „negėrė“ ir buvo patenkintas gyvenimu, arba „to paties likimo broliai ir seserys“, kuriems pavyko atsisveikinti su alkoholiu. Pirmiausiai, reikia suvokti, kad alkoholizmas yra liga, todėl tai neturėtų būti laikoma „šeimos gėda“. Priekaištai, apeliavimas į sąžinę dažnai tampa barnių priežastimi, kas tebūna dar viena priežastimi gerti. Kalbėti reikia tik su blaivu ir apie tai, kuo mes galime jam padėti (bet ne kaip „užglaistyti“ girtuoklystės pasekmes, o kaip pasveikti!). Bandymas sukontroliuoti ar tikrinti alkoholiką dažnai tik paskatina jį griebtis melo ir išsisukinėjimų. O prašymai prisiekti, kad daugiau to nebus, alkoholizmo atveju prilygsta tam pačiam, kaip kad prašyti hipertenzija sergančio žmogaus, kad jam ateityje nekiltų kraujospūdis. Sutikite su bet kuriuo akoholiko paties pasirinktu gydymo metodu, nekritikuokite, nesiūlykite to, kuris, Jūsų nuomone, būtų geresnis. Neužgniaužkite iniciatyvos, tegul jis eina savo ieškojimų keliu, kad tai būtų jo kelias, o ne kažkieno kito „primestas“. Dažnai norima pasiryžusį nutraukti ryšius su alkoholiu apsaugoti nuo progų ir pasiūlymų išgerti. Daugeliui tų, kurie apsiprendžia eiti sveikatos keliu, pavyksta pasiekto tikslo.

Taip pat skaitykite: Grožio standartų evoliucija

Kontrolės praradimas: Vyras nebegali kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekio, o žmona praranda savikontrolę, bandydama jį sulaikyti ir apsaugoti.
Neigimas: Vyras neigia savo priklausomybę, o žmona neigia savo kopriklausomybę.
Agresija: Vyras tampa agresyvus, o žmona agresiją reiškia žodžiais.
Emociniai išgyvenimai: Abu jaučia kaltę, gėdą, pyktį, nerimą ir susierzinimą.
Pagalbos atsisakymas: Nei vienas iš jų neieško pagalbos sau.

Kaip padėti alkoholiko artimiesiems?

Alkoholiko šeimos nariai dažnai atsisako pagalbos, o į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi tik tada, kai kyla su stresu ar depresija susijusių nusiskundimų. Tačiau gydymas nesprendžia esminės bėdos. Viena svarbiausių pasveikimo sąlygų - kopriklausomybės pripažinimas, atsiribojimas, atsiskyrimas nuo priklausomo asmens, savarankiškumas. Todėl labai svarbu, kad šeimos nariai suvoktų ir atpažintų būdingus savo elgesio bruožus ir laiku pradėtų keisti susidariusią situaciją.

Priklausomo nuo alkoholio asmens artimuosius labai išvargina ir išsekina nuolatinis stresas, įtampa, nerimas, nežinia. Todėl šeimos nariams yra būtina pagalba. Patartina kuo daugiau kalbėtis apie savo situaciją su žmonėmis, kurie nėra tiesiogiai su ja susiję. Rekomenduojamos tiek individualios, tiek grupinės, šeimos konsultacijos. Labai padėtų ir pokalbiai su tais, kurie sprendė ar sprendžia panašias problemas. Todėl patariama lankyti savitarpio pagalbos grupes.

Viena iš tokių yra Al-Anon. Šios grupės nariai įgauna stiprybės dalydamiesi savo patirtimi, išmoksta atsiriboti nuo priklausomo asmens, neslėpti jo, netaisyti jo klaidų. Kartu suvokia, kad jie nėra atsakingi už to žmogaus ligą ir pasveikimą. Randa vidinių išteklių padėti sau, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Be to, atveria galimybę priklausomam žmogui pačiam sveikti.

Bacon ir kt. (2020) teigimu, žmonėms, turintiems kopriklausomybės problemų, svarbus palaikymas, apkabinimas, saugi terapinė aplinka. Tai padeda geriau susivokti savyje. Jakubonė (2022) rekomenduoja taikyti dailės terapiją, padedančią padidinti savivertę. Psichoedukacinės intervencijos subalansuotų gyvenimo būdą, streso valdymo metodai ir emocijų reguliavimo strategijos galėtų padėti reguliuoti emocinį ir profesinį nestabilumą.

Patarimai alkoholiko artimiesiems:

Alkoholizmo nelaikyti šeimos gėda, nuo jo galima pasveikti, kaip ir nuo bet kurios ligos. Nepriekaištauti ir nepamokslauti, nes tai skatina išsisukinėjimą ir melavimą.
Vengti grasinimų, kurie neįgyvendinami (pvz., skyrybomis). Tai didina kaltės jausmą.
Neslėpti ir neatiminėti gėrimų - ras būdų iš kur gauti.
Nelaikyti kompanijos kartu geriant, kad mažiau liktų, nes tai mažina norą ieškoti pagalbos.
Nedaryti už alkoholiką to, ką jis pats privalo padaryti, nekontroliuoti, suteikti jam daugiau atsakomybės ir pasitikėjimo savimi. Suteikti paramą, supratimą, meilę tada, kai jis blaivus.
Apsišarvuoti kantrybe, nesitikėti staigaus pasveikimo.
Ieškoti pagalbos ir paramos sau. Atrasti kuo daugiau veiklos sričių, kurios būtų nesusijusios su alkoholiko blaivumu ar girtumu. Kurti gyvenimą, kuriame būtų galima džiaugtis savo nuveiktais darbais.

Svarbu įsisąmoninti, kad alkoholikas nėra lygiai tas pats, koks buvo anksčiau. Alkoholizmas keičia asmenybę. Kopriklausomas asmuo turi išmokti priimti tą faktą, kad jis nėra ir negali būti atsakingas už priklausomo asmens išgijimą. Išsilaisvinęs nuo šios naštos, jis gali pradėti sveikti pats ir sudaryti galimybę susiformuoti naujai pusiausvyrai šeimoje (Ivanauskienė ir Varžinskienė, 2006).

tags: #vyro #priklausomybe #nuo #mamos