Šiame straipsnyje nagrinėjama jaunos moters patirtis po depresijos, jos kelias ieškant pagalbos ir bandant susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą. Straipsnyje remiamasi realia patirtimi merginos, kuri dalyvauja „Women Go Tech“ (WGT) iniciatyvoje ir susiduria su depresijos iššūkiais. Siekiama atskleisti depresijos paveiktų žmonių patirtis, atkreipti dėmesį į pagalbos svarbą ir galimus atsigavimo būdus.
Depresijos iššūkiai ir pagalbos paieškos
Mergina, dalyvaujanti „Women Go Tech“ (WGT) iniciatyvoje, atvirai pasidalino savo patirtimi kovojant su depresija. Jos istorija atspindi daugelio žmonių, susiduriančių su šia liga, iššūkius ir sunkumus. Pašnekovė prisipažino, kad jau daug metų serga depresija ir vis dar negali jos prisijaukinti. Ji neslepia, kad liga smarkiai paveikė jos gyvenimą, o mintys apie savižudybę nuolat plaukioja galvoje.
Patirtis su vaistais ir terapija
Mergina pasakoja, kad išbandė daug įvairių vaistų, tačiau ne visi jie buvo veiksmingi, o kai kurie netgi sukėlė šalutinių poveikių, pavyzdžiui, svorio augimą. Vis dėlto, ji pabrėžia, kad psichoterapija dienos stacionare jai labai padėjo išsiaiškinti ligos priežastis, susijusias su santykiais su tėvais. Pašnekovė teigia, kad jos tėvai yra emociškai uždari, todėl ji nemoka reikšti savo emocijų, kurios kaupiasi viduje.
Kasdieniai sunkumai ir emocinė būsena
Mergina atvirai kalba apie kasdienius sunkumus, kuriuos patiria dėl depresijos. Ji teigia, kad nežino, kas yra gera ar bloga diena, o jei nejaučia didelio skausmo, nerimo ar baimės, diena būna tiesiog jokia. Ji taip pat jaučia maisto skonio, kelionių džiaugsmo ar artėjančių švenčių laukimo. Pašnekovė prisipažįsta, kad užmiega tik su vaistais ir dažnai jaučia skausmą kūne ryte.
Hiperaktyvumas ir savanoriavimas kaip būdas kovoti su depresija
Siekiant išvengti vienatvės su savo mintimis, mergina stengiasi būti aktyvi ir užsiimti įvairia veikla: dirba, studijuoja komunikacijos mokslus, savanoriauja, organizuoja renginius. Ji svarsto apie savanoriavimą „Jaunimo linijoje“, nes jaučia poreikį padėti kitiems ir būti reikalinga. Mergina tiki, kad jei pavyktų išgelbėti bent vieną gyvybę, tai būtų labai daug.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos priežiūros standartai
„Women Go Tech“ iniciatyva ir papildytos realybės projektas
Mergina dalyvauja „Women Go Tech“ (WGT) iniciatyvoje, kurios tikslas - sudominti moteris rinktis informacinių technologijų (IT) sritį. Jos metu ji siekia sukurti specifinį papildytos realybės projektą. Iš pradžių ji kėlė sau tikslą sukurti virtualios realybės/360 video patirtį arba interaktyvią, įtraukiančią video patirtį, kuri galėtų padėti mokytis, kaip elgtis ar nesielgti su depresija sergančiais žmonėmis. Tačiau programai įpusėjus, jos planai šiek tiek keitėsi, nes tikslą reikėjo sukoncentruoti turint omenyje mažus laiko resursus.
Virtuali realybė psichologinėje terapijoje
Pašnekovė mano, kad virtuali realybė turi nemažą potencialą psichologinės terapijos sferoje ir ji nekantrauja tai atrasti ir suprasti. Ji ieško žmonių, kuriuos domintų tos pačios temos, kuriems gal net asmeniškai „skaudėtų“ nuo jų, nes tai būna gera, gryna motyvacija siekti pokyčių.
Pagalba sau ir savigalbos būdai
Psichologė Aušra Mockuvienė teigia, kad depresija susirgusiam žmogui Lietuvoje dažniausiai pasiūlomi vaistai, o kitos pagalbos galimybės lieka nuošalyje. Ji pabrėžia savigalbos būdų svarbą ir teigia, kad tai yra būdai pasirūpinti savimi, gyventi sveikiau, save įgalinti.
Savigalbos komponentai
Savigalba apima fizinį aktyvumą, sveiką ir subalansuotą mitybą, kokybišką miegą, bendravimą, šviesos terapiją. Tačiau labai trūksta supratimo, kad depresija nenutinka be priežasties. Net jeigu žmogus visiškai nesirūpina savimi, dirba labai ilgas valandas, nesiilsi, neišsimiega, nežiūri, ką valgo, vartoja alkoholį - dažnai tokio savo gyvenimo būdo su depresija nesieja.
Savigalbos veiksmingumas
JAV buvo tiriamos kelios savigalbos grupės, kurių dalyviai 3 mėnesius reguliariai susirinkdavo klausyti paskaitų, o namų darbams turėdavo išmėginti įvairius pagalbos sau būdus. Nustatyta, kad šios programos veiksmingumas siekė net 60 -70 proc. -tiek dalyvių programos pabaigoje jautė žymų pagerėjimą arba apskritai nebeatitiko klinikinės depresijos simptomų, su kuriais programą pradėjo.
Taip pat skaitykite: Vilniaus stoties rajono prostitucijos analizė
Savigalba internetu
Psichologė Aušra Mockuvienė sukūrė savigalbos internetu programą “Be depresijos”, kad struktūruota, moksliška, žmogų sunkumuose palaikanti ir motyvuojanti informacija apie pagalbos sau būdus būtų prieinama kuo platesniam žmonių ratui.
Sunkios formos depresija ir gydymo patirtis
Ema Zenauskytė, išgirdusi sunkios formos depresijos diagnozę, pasidalino savo gydymo patirtimi. Ji teigia, kad iš pradžių buvo baisu ir gėdinga kam nors iš artimųjų pasakoti apie tai, ką tenka išgyventi. Tačiau išdrįsusi kreiptis į specialistus, pradėjusi gydymo kelią, šiandien E. Zenauskytė nori apie tai kalbėti ir raginti žmones nebijoti ieškoti sau pagalbos.
Gydymas dienos stacionare
Emai Zenauskytei daugiau nei mėnesį teko gydytis psichiatrijos dienos stacionare. Užsiėmimai gydymo įstaigoje prasidėdavo nuo ankstaus ryto ir trukdavo iki pietų: vykdavo mankštos su kineziterapeute, grupinės konsultacijos su psichologu, dailės ir muzikos terapijos, kurios jai labiausiai patiko. Kai kuriomis dienomis turėdavau ir individualius pokalbius su psichologu, penktadieniais vyko aptarimai.
Palaikymas iš artimųjų ir kolegų
Ema pasakoja, kad reabilitacijos metu turėjo kolegų palaikymą, kas kelias dienas sulaukdavau skambučių. Suvokiau, kad neturiu ko slėpti ir nuo artimųjų - vieniems išdrįsau paskambinti, kitiems parašiau žinutes. Galiausiai supratau, kad visa ta baimė buvo tik mano galvoje ir reikėjo pasakyti tai iškart. Žinoma, jie linki tik geriausio.
Ragina kreiptis pagalbos
Ema Zenauskytė ragina žmones, atsidūrusius panašioje situacijoje, suvokti, kad dėl šios ligos nesate kažkuo išskirtinis, nereikia manyti, kad būsite nurašyti, nerasite darbo ar panašiai. Ji pabrėžia, kad svarbiausia laiku kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Mergina ir depresija: ką reikia žinoti
Pagalbos moterims linija
Pagalbos moterims linija teikia psichologinę pagalbą moterims visą parą. Linijoje dirba įvairaus amžiaus savanorės, kurios pačios yra susidūrę su gyvenimo sunkumais bei dvasiniu skausmu. Visos savanorės yra praėjusios atranką, baigusios specialius emocinės paramos teikimo mokymus ir pasiruošusios padėti.
Pagalbos principai
Pagalbos moterims linijoje būsite priimta tokia, kokia esate, be jokių išankstinių nusistatymų. Jei tik norėsite, būsite nukreipta tolesnei psichologinei pagalbai. Pokalbiai anonimiški, o viskas, ką pasakysite, liks tik tarp jūsų.
Moterų bendrystė
Pagalbos moterims linijoje daugiausiai dirba savanorės moterys. Ypatingą dėmesį skiriame moterų problemoms ir tikime, kad moterį geriausiai supranta kita moteris.
Smurtas šeimoje ir mušamos moters sindromas
Straipsnyje taip pat aptariamas smurtas šeimoje ir mušamos moters sindromas (MMS). Mušamos moters sindromas yra kvalifikuojamas kaip potrauminio streso sindromo (PTSS) subkategorija. Norint suprasti sindromo išsivystymo priežastis, dinamiką bei pasekmes, neužtenka paprastųjų, kasdieninės psichologijos žinių.
Smurto ratas
Smurtas šeimoje vyksta pagal tam tikrą pasikartojantį trifazį modelį: įtampos augimo, smurto proveržio ir „medaus mėnesio“ fazių. Ratas dažniausiai prasideda po aktyvaus asistavimo periodo, kurio metu smurtautojas labai domisi moters gyvenimu ir demonstruoja mylintį elgesį.
Išmoktas bejėgiškumas
Išmoktas bejėgiškumas yra vienas iš Mušamos moters sindromui būdingų bruožų. Šeimoje patiriamas smurtas moteriai palaipsniui suformuoja įsitikinimą, jog kovoti nėra prasmės ir tai nebus efektyvu. Dėl to yra tiesiog nustojama stengtis nutraukti pasikartojantį smurtą, greičiau yra bandoma prisitaikyti gyventi grėsmę keliančioje situacijoje su besikartojančio smurto galimybe.
Išvados
Šiame straipsnyje apžvelgta jaunos moters patirtis po depresijos, jos kelias ieškant pagalbos ir bandant susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą. Straipsnyje pabrėžiama pagalbos sau, terapijos, artimųjų palaikymo ir savanoriavimo svarba. Taip pat aptariamas smurtas šeimoje ir mušamos moters sindromas.
Svarbu suprasti, kad depresija yra liga, kurią galima gydyti, o pagalba yra prieinama. Nebijokite kreiptis į specialistus, ieškoti palaikymo iš artimųjų ir užsiimti savigalbos veiklomis. Atminkite, kad jūs nesate vieni ir galite sulaukti pagalbos.
tags: #mergina #po #depresijos #iesko