Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama gyvūnų gerovei ir apsaugai nuo žiauraus elgesio. Lietuvoje šią sritį reglamentuoja įvairūs teisės aktai, numatantys administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už netinkamą elgesį su gyvūnais. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios baudos gresia už žiaurų elgesį su gyvūnais Lietuvoje, kaip atskiriama administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, kokie įstatymai apibrėžia žiaurų elgesį ir kokia yra teismų praktika šioje srityje. Taip pat panagrinėsime, kokie iššūkiai kyla užtikrinant gyvūnų apsaugą ir kokios priemonės galėtų būti veiksmingiausios kovojant su žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Teisinis reguliavimas ir atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais
Lietuvoje gyvūnų apsaugą nuo žiauraus elgesio reglamentuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir Baudžiamasis kodeksas (BK). Šie teisės aktai nustato, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir kokios sankcijos už juos taikomos.
2021 m. gegužės 27 d. Seimas sugriežtino atsakomybę už gyvūnų nepriežiūrą ir žiaurų elgesį su jais, priimdamas ANK pataisas. Kodekse neliko įspėjimo už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Padidintos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą.
Administracinė atsakomybė
Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 346 str. 16-19 d.) numato baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais, kurios prasideda nuo 150 Eur ir gali siekti net 6 000 Eur. Taip pat numatyta galimybė konfiskuoti gyvūną, kuris yra skriaudžiamas.
2021 m. gegužės 18 d. Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prie kurio dirbo GGI. Buvo atsisakyta įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir svarbiausia, pagaliau gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai gyvūnui gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.).
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
Baudžiamoji atsakomybė
Baudžiamasis kodeksas (BK 310 str. 1 d.) už žiaurų elgesį su gyvūnais numato griežtesnes sankcijas: viešuosius darbus, baudą (iki 100 tūkst. Eur), laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Svarbu pažymėti, kad pagrindinis kriterijus, skiriant administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, yra pavojingi padariniai. Administracinė atsakomybė taikoma už žiaurų elgesį su gyvūnu jį kankinant arba dėl žiauraus elgesio gyvūnui gresia žūtis arba suluošinimas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jei su gyvūnu yra ne tik žiauriai elgiamasi, bet dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas.
Žiauraus elgesio su gyvūnais apibrėžimas
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytas konkretus elgesys, kuris pripažįstamas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Tai gali būti gyvūno gąsdinimas, sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiu, gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus (išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą), nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas ir dar daug kitų veiksmų.
Įstatyme numatytas sąrašas nėra baigtinis, nes žiauriu elgesiu su gyvūnu pripažįstami veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
Taigi, žiaurų elgesį su gyvūnais galima suprasti kaip tyčinį skausmo, fizinės ir (ar) psichologinės kančios, pavojaus gyvūno sveikatai ar mirties gyvūnui sukėlimą ar nepriežiūros veiksmus, jei šie veiksmai padaryti nesant teisinio pagrindo.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais
Tačiau įstatymai numato ir atskiruosius atvejus, kurie nelaikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais, pavyzdžiui, akvakultūros gyvūnų gaudymas, gyvūnų medžiojimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, gyvūnų kastravimas ar kiti įvairaus pobūdžio veiksmai su gyvūnais, kuriuos leidžia įstatymai. Tai reiškia, kad už šių veiksmų su gyvūnais atlikimą asmenys nėra traukiami atsakomybėn.
Teismų praktika ir sankcijų skyrimo procedūra
Kasmet Lietuvos apylinkių teismai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gauna nedidelį baudžiamųjų bylų skaičių lyginant su kitų kategorijų bylomis. Per metus teismus pasiekia apie 12-14 baudžiamųjų bylų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais. Pavyzdžiui, Šiaulių apylinkės teisme 2019 m. ir 2020 m. buvo gauta po 4 baudžiamąsias bylas, praėjusiais metais tokių bylų nebuvo gauta. Palyginti, bylų dėl smurto artimoje aplinkoje (BK 140 str. 2 d.), praėjusiais metais Šiaulių apylinkės teisme buvo gauta per 130.
Baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais specifika - tai gyvūnų žalojimas įvairiais būdais, tiek naudojant įvairius įrankius ir priemones, tiek nenaudojant, paprastai sukeliant gyvūnų žūtį. Kaltinamieji paprastai pripažįsta savo kaltę, gailisi, žada pasitaisyti, o motyvus pateikia įvairius: gyvūnas per garsiai lojo, gamtinius reikalus atliko ne vietoje ir pan. Kartais pripažįsta pasikarščiavę ar buvę neblaivūs.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į daug įvairių aplinkybių - padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę (teistas, dirba, šeima, elgesys ir kt.); asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (jų skaičių, reikšmę, tarpusavio santykį); nusikalstama veika padarytą žalą.
Kadangi BK 310 str. numatytas nusikaltimas yra nesunkus, pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Taip pat skaitykite: Gyvūnų apsauga ir administracinė atsakomybė
Kalbant apie BK 310 str. būtina paminėti, kad procesas gali pasibaigti apkaltinamajam nuosprendžiui prilygstančio sprendimo priėmimo procesu, tai yra teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, kurio metu paskirti laisvės atėmimo bausmę nėra galima, ir paprastai yra skiriama tokia, su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė, kurią pasiūlo prokuroras ir su kuria sutiko kaltininkas.
Nors Baudžiamajame įstatyme yra numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų už žiaurių elgesį su gyvūnu, tačiau paprastai tokios bausmės nėra skiriamos, atsižvelgiant į bausmių skyrimo tvarką, numatytą baudžiamajame įstatyme, teismų praktiką bei baudžiamąją politiką, mažinti įkalinamų asmenų skaičių Lietuvoje.
Praktikoje, analizuojant paskirtas bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, 2014 m. kovo mėn. - 2024 m. kovo mėn. laikotarpiu dažniausiai buvo pritaikytos baudos ir viešųjų darbų bausmės. Taip pat buvo taikytas laisvės atėmimas, tačiau nei vienu iš šių atvejų nebuvo skiriama maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o per dešimties metų laikotarpį ši bausmė buvo pritaikyta vos 8 kartus.
Iššūkiai ir galimi sprendimai
Nors Lietuvoje yra sukurta teisinė bazė, užtikrinanti gyvūnų apsaugą nuo žiauraus elgesio, praktikoje kyla nemažai iššūkių. Vienas iš jų - įstatymų netaikymas arba nepakankamas taikymas. Atsakingos institucijos - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės, policija - ne visada skiria pakankamai dėmesio gyvūnų gerovei ir apsaugai.
Taip pat, už žiaurų elgesį su gyvūnais pastarieji gali būti konfiskuojami, tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimas sukelia papildomų iššūkių, tokių kaip sąlygų laikyti konfiskuotus gyvūnus nebuvimas, apsunkinta paėmimo tvarka ar neretai pasitaikantis pareigūnų kvalifikacijos trūkumas. Be to, dėl gyvūnų prieglaudų ir kitų institucijų priimančių gyvūnus vietų trūkumo, apsunkinamas gyvūnų realizavimo procesas. Daugiausiai nepatogumų kelia procedūra dėl konfiskuotinų laukinių gyvūnų. Sprendimą kur laikyti šiuos gyvūnus, kokiomis sąlygomis ar iš viso sunaikinti sprendžia Aplinkos apsaugos ministerija. Pavyzdžiui, konfiskuotas gyvūnas gali būti perduodamas gyvūnų globėjams, turintiems tinkamas sąlygas tiems gyvūnams laikyti, arba kitiems gyvūnų laikytojams, galintiems užtikrinti tinkamas sąlygas ir sutinkantiems perimti tokius gyvūnus. Tais atvejais, kai Lietuvoje tokių tinkamų sąlygų laikyti gyvūną apskritai nėra, šis gali būti perduodamas į kitas užsienio valstybes, galinčias apgyvendinti gyvūną.
Siekiant veiksmingiau kovoti su žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtina:
- Užtikrinti griežtesnį ir nuoseklesnį baudų taikymą.
- Efektyviai kontroliuoti draudimo laikyti gyvūnus.
- Sukurti centralizuotą pažeidėjų registrą.
- Suteikti nevyriausybinėms organizacijoms teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose. GGI šiuo metu siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms būti automatiškai pripažintomis nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
- Vykdyti viešinimo kampanijas, aiškiai informuojančias apie teisinius atvejus ir pasekmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Viešumas veikia kaip stipri prevencinė priemonė - kai žmonės supranta, kad už gyvūno skriaudimą gresia realios pasekmės, keičiasi ir požiūris, ir elgesys.
- Skatinti valstybinių institucijų požiūrio į gyvūnus pasikeitimą. Reikia, kad valstybinės institucijos iš tiesų norėtų padėti gyvūnams, užkirsti kelią žiauriam elgesiui, norėtų rasti pagrindą ne darbo “nuimuilinimui”, bet egzistuojančių įstatymų pritaikymui.
Ar įstatymai užtikrina visų rūšių gyvūnų apsaugą?
Lietuvos teisės aktuose, tokiuose kaip baudžiamasis kodeksas ar administracinių nusižengimų kodeksas, aiškiai nereglamentuota kas yra laikoma gyvūnu, todėl gali kilti atitinkamas klausimas - kokių tiksliai gyvūnų apsaugą užtikrina įstatymai?
Atsakymą į šį klausimą galima aptikti kituose Lietuvos teisės aktuose, pavyzdžiui, gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiama ne tik bendrinė gyvūno sąvoka, bet ir atskirų gyvūnų kategorijų, tokių kaip bandomųjų, ūkinių gyvūnų, augintinių, kovinių šunų ir kt. apibrėžimai.
Akivaizdu, kad dėl gyvūnų rūšių gausos įstatymuose negali būti išvardinamos visos gyvūnų rūšys. Be to, gyvūnų rūšių sąrašas yra pastoviai kintantis dėl atrandamų naujų gyvūnų rūšių, tad gyvūno apibrėžimas turėtų būti suprantamas plačiąją prasme, t. y. į šią sąvoką įtraukiant ir tokius gyvūnus kaip paukščiai, žuvys, laukiniai žvėrys, gyvuliai, vabzdžiai ir pan.
Taigi, formaliai Lietuvos įstatymai numato visų rūšių gyvūnų apsaugą, tačiau praktikoje atsakomybės už žiaurų elgesį su tam tikrais gyvūnais taikymas kur kas problematiškesnis, o kai kuriais atvejais net ir sunkiai įmanomas.