Įvadas
Eksperimentai su gyvūnais visame pasaulyje atliekami jau daugybę metų, o pasiekti rezultatai yra stulbinantys. Šiais, mokslo ir technologijų pažangos, laikais eksperimentus su gyvūnais ima keisti alternatyvūs metodai. Tačiau sužinoti vaistų poveikį, nustatyti cheminių medžiagų saugumą, tobulinti chirurginę techniką ar ligų gydymą - visa tai daroma tik atliekant eksperimentus su gyvūnais. Eksperimentuose paaukotų gyvūnų dėka, daugelis žmonių gali gyventi, džiaugtis pagerėjusia gyvenimo kokybe. Šiuo metu jau daugelyje pasaulio šalių yra priimti eksperimentus su gyvūnais reglamentuojantys teisės aktai. Žiaurus elgesys su gyvūnais klausimas yra dažnas moralinis ir etinis klausimas keliantis susirūpinimą visuomenėje.
Šiame magistro darbe bus nagrinėjami tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys eksperimentus su gyvūnais ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys eksperimentus su gyvūnais. Bus analizuojama, ar nėra prieštaravimų tarp nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų; ar galiojantys teisės aktai atspindi realią situaciją eksperimentų su gyvūnais srityje, o gal laikas juos tobulinti. Magistro darbo tikslas ir uždaviniai. Magistro darbo objektas.
Darbo metodai
Rašant šį magistro darbą naudoti sisteminės analizės, dokumentų analizės bei apibendrinimo metodai. Magistro darbą sudaro įvadas, trys dalys suskirstytos į poskyrius bei išvados.
Žiauraus elgesio su gyvūnais istorija ir filosofiniai pagrindai
Ankstyvieji eksperimentai ir besikeičiantis požiūris
Manoma, jog pirmieji eksperimentai su gyvūnais buvo atliekami antikinėje Graikijoje. Pirmajame medicinos rankraštyje - ,,Corpus Hippocraticum" (apie 400 m. pr. m. e.) - aprašyti keli gyvūnų panaudojimo pavyzdžiai. Gyvūnai buvo naudojami tam, kad būtų galima geriau suprasti žmogaus kūno funkcijas, fiziologiją, sužinoti apie ligas ir jų gydymo būdus bei medikamentus. To meto mokslininkai iškėlė hipotezę, kad žmonių ir gyvūnų organizmai panašūs, todėl tai, kas atrasta eksperimentuose su gyvūnais, galima pritaikyti ir žmonėms.
Senovės Romos gydytojas Klaudijus Galenas (130-200 m.) gyvūnų skrodimo duomenis panaudojo žmogaus kūno sandarai aprašyti ir pirmasis pradėjo biologinius eksperimentus su gyvūnais. Jis tyrinėjo arterinę kraujotaką, darydamas eksperimentus su kiaulėmis ir beždžionėmis. Šie jo eksperimentai buvo svarbūs ne tik to meto, bet ir vėlesnei medicinos praktikai.
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje
Dėl susiklosčiusių politinių - socialinių aplinkybių ir tik XV a. Nuo XVI a. imta naudoti gyvūnus, nes buvo uždrausti žmogaus skrodimai, kurie būtų galėję prisidėti prie biologinių ir fiziologinių žinių apie ligas. Didžioji dalis medicinos istorikų sutinka, kad ankstyvosios žinios apie žmogaus fiziologiją atėjo iš to, kad buvo studijuojami gyvūnai (1628 m. W. Harwey parodė kraujo cirkuliaciją, 1667 m. R. Loweris - kraujo perpylimą, 1683 m. E. Cowperis - nervų funkcionavimą, 1733 m. S. Hale’s - kraujo spaudimo matavimą). Atsirasdavo ir tokių, kurie teigė, jog eksperimentai su gyvūnais duoda žinių tik apie juos, bet ne apie žmones, ir kad tokie eksperimentai visai nebuvo būtini ir reikalingi medicinos progresui. Klinikiniai stebėjimai su žmonėmis iš esmės patvirtino tuos atradimus, kurie buvo padaryti eksperimentuose su gyvūnais.
Studijos apie gyvūnus plėtėsi XVII - XVIII a., o su jomis daugėjo ir eksperimentų su gyvūnais. Tuo metu dar nebuvo atrasti anestetikai, todėl didžioji dalis eksperimentų vyko be nuskausminimo. Tokia praktika patiko ne visiems ir imta kalbėti, kad atlikti eksperimentus su gyvūnais tokiu būdu yra žiauru ir nehumaniška. Nerimas buvo išreikštas skirtingais būdais: 1713 m. viename Anglijos laikraštyje buvo išspausdinta A. Pope esė prieš žiaurumus eksperimentų metu; 1751 m. W. Hogarth’s sukūrė gravikūras, kurias pavadino „Keturios žiaurumo stadijos“. Kai kuriuos žmones, ,,toks žiaurumas pavogs žmonių širdis" (T. Percival). Jie suprato, jog gyvūnai jaučia skausmą, bei teigė, jog reikia kažką daryti, kad tai būtų sumažinta. Anksčiau gyvūnams nebuvo priskiriami jausmai, kurie buvo priskiriami tik žmonėms: gebėjimas išmokti, prieraišumo jausmas, jautrumas skausmui, baimė, džiaugsmas, rūpestis, ilgesys.
XIX a. požiūris į gyvūnus ėmė keistis: buvo bandoma apriboti žmogaus veiksmus išnaudojant gyvūnus ir plėsti gyvūnų moralines teises, o 1802 m. Yra duomenų, kad apie 1840 m. prancūzų fiziologas P.J. M. Flourens’as bandymo metu sukūrė narkozę. 1860 m. atsiranda anestetikai, taip pat pradedamas naudoti eteris arba chloroformas, kurie sumažina gyvūnų skausmą eksperimentų metu. Imta prižiūrėti, ar mokslininkai atlieka eksperimentus naudodami nuskausminimo priemones. Taigi, dėmesys eksperimentiniams gyvūnams išaugo, imta rūpintis jų gerove.
1878 m. fiziologas Ranke rašė taip: "… daug kartų buvo pareikšta nuomonė ir net įstatymų pripažinta, kad fiziologiniai gydytojų bandymai su gyvūnais, vadinamoji vivisekcija (gyvo bandomojo gyvūno operavimas), yra bjaurus, mokslą, kaip ir specialiuosius gydymo tikslus, mažai skatinantis žiaurumas. Žiaurūs bandymai su gyvais gyvūnais turi būti būtinai draudžiami ir peikiami, jei tyrėjas juos atlieka dėl žinių godulio. Tačiau ne visais atvejais. Šiam organizmui. Šios žmonių gydymo labui aukos nėra veltui išskrostos - tai įrodyta ir gamtos mokslo diletantams [ … Ne mažiau piktina žiaurūs kraujo perpylimo fiziologiniai bandymai su gyvais gyvūnais. Kiek daug išgelbėta žmonių, naudojant šiuos bandymus duomenis. Šie kraujo perpylimo technikos laimėjimai, kurie buvo gauti atliekant daug bandymų, […] pagaliau naudingi žmonėms". Kaip matome iš šios citatos ir pats fiziologas pripažįsta, kad vivisekcija yra žiaurus dalykas, bet jei kalbama apie žmonių gyvybę ir sveikatą - gyvūnų gyvybės yra aukojamos.
Dėl vivisekcijos panaikinimo XIX a. antroje pusėje ėmė kurtis antivivisekcinės organizacijos. Pirmoji antivivisekcinė organizacija ,,Viktorijos gatvės draugija" (angl.Victoria Street Society) įkurta Jungtinėje Karalystėje 1875 metais. Šiuo metu gyvūnų gynimo organizacijų yra visame pasaulyje, tai rodo, kad žmonėms nėra vis vien ir jie reaguoja į nehumanišką elgesį su gyvūnais.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais
Daug dėmesio gyvūnams ir jų teisėms buvo ir yra skiriama Jungtinėje Karalystėje: 1822 m. buvo priimtas pirmasis įstatymas Europoje baudžiantis gyvūnų kankintojus; 1824 m. Londone įkurta pirmoji gyvūnų globos draugija, jos įkūrėjas R. Martinas; 1874 m. kasmetiniame britsų medicinos asociacijos susitikime buvo diskutuojama apie eksperimentus su gyvūnais; 1875 m. pradėtas inicijuoti įstatymo projektas, kuris ragino reguliuoti eksperimentus su gyvūnais, o 1876 m. jis buvo priimtas ir vadinosi „Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais“. Šis aktas buvo pirmasis pasaulyje, kuris reguliavo eksperimentus su gyvūnais.
Daug dėmesio skiria neteisėtiems eksperimentams su gyvūnais. Kartais prieš eksperimentus su gyvūnais kovota itin drastiškomis priemonėmis: niokojamos ir deginamos laboratorijos, nukentėdavo eksperimentus atliekantys mokslininkai. Nors yra pageidaujama, kad apie atliekamus eksperimentus turi žinoti žmonės, mokslininkai bijo tokio atvirumo. Iš dalies galima juos suprasti, nes ir šiuo metu pasitaiko išpuolių prieš mokslininkus ir laboratorijas, kur atliekami eksperimentai su gyvūnais. Jungtinėje Karalystėje ne retai galima išvysti gyvūnų teisių gynėjų demonstracijas.
,,2006 m. vasarą Oksfordo gatvėmis žygiavo gyvūnų teisių gynėjai ir laboratorijos, kurioje numatoma atlikti eksperimentus su gyvūnais, statybų šalininkai. Dėl šios laboratorijos statybų, neramumai kyla nuo 2004 m. Dėl gyvūnų teisių globėjų grupės SPEAK protesto, tik pradėtos statybos buvo atidėtos, o jas atnaujinus kyla nauji neramumai. 2005 m. buvo dideli protestai prieaš gyvūnų naudojimą medicinos eksperimentuose. Visame pasaulyje Jungtinės Karalystės gyvūnų teisių gynėjai žinomi kaip patys triukšmingiausi gyvūnų teisių aktyvistai, o JAV valdžia Jungtinę Karalystę net buvo pavadinusi ekstremistų už gyvūnų teises Afganistanu". Šioje šalyje gyvena gyvūnai (pvz., Roslino institutas, kur buvo klonuota avelė Dolly).
XX a. studijos apie gyvūnų gerovę tapo disciplinomis. 1970 m. iškilo etinė eksperimentų su gyvūnais pusė. 1975 m. R. Ryder išleido knygą „Mokslo aukos“ ir įvedė naują terminą specizmas, kuris buvo įvardintas kaip diskriminacijos forma, kai nepateisinamai siekiama privilegijų vienai gyvs būtybės rūšiai, kitų atžvilgiu. Specizmo kritikai nesutinka, kad gyvūnai yra mažiau svarbūs ir neturi tiek teisių kaip žmonės. Apie specizmą, savo knygoje ,,Gyvūnų išlaisvinimas" (1975 m.) rašė ir P. Singeris. Šią gyvūnų diskriminacijos formą gyvūnų teisių gynėjai lygina su rasizmu ir seksizmu. P. Singer’io nuomone, ,,rasistas pažeidžia lygybės principą, suteikdamas didesnę reikšmę savo rasės narių interesams, kai yra konfliktas tarp jų ir kitos rasės interesų. Seksistas pažeidžia lygybės principą teikdamas pirmenybę savo lyties atstovams. Specistas savo rūšies interesus laiko viršesniais už kitos rūšies narių interesus".
Tokį paralelių išvedimą tarp rasizmo, seksizmo ir specizmo sukritikavo C. Cohel. Jo nuomone, skirtingi pasitikėjimo ir rūpinimosi laipsniai žmogumi, dėl to, kad jis yra kitos rasės - neteisingi ir visai be pagrindo. Taip pat ir diskriminavimo - nei viena lytis negali būti labiau gerbiama už kitą. Tačiau tarp gyvs būtybių rūšis yra didžiuliai ir beveik visuotinai pripažinti skirtumai (pvz., žmogaus moralė, moralinis autonomiškumas).
Taip pat skaitykite: Gyvūnų apsauga ir administracinė atsakomybė
Biotechnologijų pasiekimai, kuomet yra atliekamos genetinės manipuliacijos su gyvūnais, dar labiau pakurstė kalbas apie gyvūnų gerovę ir jų apsaugą. Vis dažniau iškyla klausimas, iki kokio lygio galima manipuliuoti gyvūnų sveikata ir gyvybėmis.
#