Psichologija, kaip mokslinė disciplina, siekia geriau suvokti ir paaiškinti psichinius reiškinius ir žmogaus elgesį. Šis straipsnis nagrinėja žmogaus aplinkos suvokimą psichologijoje, apimantį įvairius aspektus - nuo sąmoningumo ugdymo iki kliedesių, nuo asmenybės formavimosi iki psichozės.
Psichologija: Teorija ir Praktika
Psichologas, priklausomai nuo kvalifikacijos, gali analizuoti tiek individus, tiek grupes. Viena pagrindinių veiklų iš kurios mes pažįstame psichologus, yra jų darbas psichologinio konsultavimo srityje bei sprendžiant įvairias psichinės sveikatos problemas bendrąja prasme (konsultuojant, vedant psichoterapiją ar kt.). Tačiau tai - tik viena iš psichologo veiklos sferų. Kiti psichologai gali pasirinkti dirbti labiau tiriamąjį, laboratorinį ar teorinį darbą. Psichologija, kaip mokslinė disciplina, apima daug skirtingų teorinių ir praktinės veiklos krypčių. Net ta pačia veikla užsiimantys psichologai (pvz. psichologinį konsultavimą praktikuojantys klinikiniai psichologai) gali smarkiai skirtis savo teorine savivoka ir praktiškai taikomomis priemonėmis.
Pagrindinės Psichologijos Kryptys
Psichologijos teorinės kryptys apima:
- Biologinė psichologija: Tiria biologinius procesus (konkrečiai, smegenyse vykstančius procesus) bei jų sąsajas su įvairiais psichiniais reiškiniais. Kitaip tariant, tokios krypties šalininkai analizuoja biologinį psichinių reiškinių ir elgesio pagrindą. Šiuo pagrindu biologinė psichologija yra siejama su neuromokslu.
- Biheviorizmas: Teigia, kad didelė dalis žmonių elgesio (kaip ir jo sąlygojamų emocijų ir kitų psichologinių reiškinių) yra išmokstama.
- Kognityvinė psichologija: Tiria įvairius psichikos procesus, pradedant abstrakčiais suvokimo ir atminties procesais ir baigiant konkretesniais problemų sprendimo procesais. Kognityvinė psichologija atmeta tai, ką jie laiko dogmatiškais biheviorizmo postulatais ir teigia, kad žmonės gali būti įtakojami ne tik tais grubiais mechanizmais, kuriuos aprašo bihevioristai.
- Socialinė psichologija: Šios krypties šalininkai domisi socialinės aplinkos įtaka žmonėms ir jų sąveikai.
- Psichoanalizė: Pagrindinis psichoanalitinės mokyklos skiriamasis bruožas - išskirtinis dėmesys žmogaus pasąmonei. Psichoanalitikai teigia, kad už žmogaus elgseną, psichines reakcijas ir psichinius sutrikimus yra atsakinga pasąmonė: tos bendros asmenybės dalys, kurios glūdi po žmogaus sąmone. Kadangi pasąmonė pagal apibrėžimą nėra sąmoningai suvokta asmenybės erdvė, psichoanalitikas savo praktikoje bando ją užčiuopti analizuodamas paciento sapnus, atkreipdamas dėmesį į nevalingus, sąmoningai nepasirinktus pasakymus bei elgesį.
- Egzistencinė-humanistinė psichologija: Ši kryptis buvo įtakota egzistencializmo ir fenomenologijos filosofijos krypčių. Todėl savo teorinė ir praktinėje veikloje, šios krypties šalininkai pabrėžia asmeninio augimo, tapatybės, laisvės, subjektyvumo svarbą bei atmeta determinizmą bei asmens objektifikaciją. Kitaip tariant, egzistencinė-humanistinė psichologija kiekvieną individą suvokia kaip nepriklausomą, laisvą asmenybę, kuri savo subjektyviu veikimu gali kurti save.
Asmenybė ir Pasąmonė
Asmenybės koncepcija yra viena plačiausių ir sulaukianti daugiausia skirtingų interpretacijų. Standartinėje Froido interpretacijoje, asmenybę sudaro trys dalys ir jų tarpusavio sąveika: id, ego ir superego. Pasąmonė nuo pat psichologijos disciplinos atsiradimo buvo kertinė šios disciplinos koncepcija. Pasąmonė taip pat neturi vieningos interpretacijos ir kiekvienos krypties šalininkai ją interpretuoja per savo teorinę prizmę ir prieina skirtingų išvadų ir skirtingų pasąmonės interpretacijų.
Vystymosi Psichologija
Augimo, brendimo ir bendrai vystymosi tema yra viena centrinių psichologijos disciplinoje. Beveik visi psichologai sutinka, kad vaikystė ir vystymosi laikotarpis jos metu yra centrinis žmogaus formavimosi epizodas. Psichoanalitikai šia įžvalga remiasi savo psichoterapinėje praktikoje. Tačiau bendrai visi psichologai analizuoja žmogaus, jo asmenybės ir kognityvinių procesų vystymąsi ir kitimą bei bando prieiti teorinių išvadų, kurias būtų galima pritaikyti vienoje ar kitoje psichologijos srityje.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Aplinka ir Genetika
Ši takoskyra yra apie klausimą, kas (labiau) įtakoja vieną ar kitą psichinį reiškinį: aplinka ar genai. Vieni psichologai teigia, kad žmogaus elgesys ir psichika yra daugiau ar mažiau įgimta, t.y. labiausiai įtakojama genų, paveldimumo.
Psichologijos Praktinis Pritaikymas
Psichologijos teorijos ir tyrimų išvados turi platų pritaikymą praktikoje. Kai mes pagalvojame apie psichologą ir jo darbą, mes dažniausiai įsivaizduojame pokalbį tarp šio specialisto ir jo paciento. Tai yra pokalbiu grįsta terapija, kuria remiasi visi praktikuojantis klinikiniai psichologai, psichoterapeutai ir psichoanalitikai. Psichologiniai testai yra vienas iš psichologo veiklos arsenale esančių metodikų. Darbo psichologija gali padėti verslo organizacijoms ir jų vadovams geriau valdyti žmogiškuosius išteklius, užtikrinti produktyvią darbo aplinką, padėti išspręsti konfliktines situacijas ar išvengti jų susidarymo. Psichologijos pritaikymas socialinėje erdvėje gali padėti geriau suprasti kaip žmones gali paveikti vieni ar kiti socialinės politikos sprendimai, kaip spręsti neigiamus jų padarinius.
Sąmoningumas: Kelias į Dabarties Suvokimą
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat skubame ir planuojame ateitį, dažnai pamirštame mėgautis dabartimi. Taip nusigręžiame nuo to, ką galime patirti ir ko išmokti iš mūsų dabarties. Tačiau tam, kad pasiimtume viską iš „čia ir dabar“ momento yra būtinas sąmoningumas.
Sąmoningumo Apibrėžimas ir Ugdymo Svarba
Psichologė sąmoningumą įvardija kaip kryptingą savo dėmesio nukreipimą į dabartį ir teigia, jog sąmoningumo ugdymas turėtų būti kiekvieno žmogaus tikslas. „Tik būdami sąmoningi mes perimame gyvenimo kontrolę į savo rankas: tarsi per atstumą ir be išankstinės nuostatos stebėdami savo mintis, jausmus bei patirtis išmokstame juos kontroliuoti. Taip išmokstame gyvenimo pamokas, tampame atsakingesni ir, sumažinę išorinių aplinkybių poveikį, pajaučiame laisvę, susitaikymą, pasitenkinimą savo gyvenimu“, - sąmoningumo naudas vardija dr. V. Barvydienė.
Sąmoningumo Ugdymo Modelis
Būtent sąmoningumo ugdymas ir yra identiteto instituto studijų programos ašis. „Studijoms pasirinkome garsaus britų mąstytojo ir knygų apie lyderystę bei verslo ir visuomenės sąmoningumo vystymąsi autoriaus Richardo Barretto sukurtą septynių etapų modelį. Jo pagrindas - vieno žymiausių XX a. psichologų ir humanistinės psichologijos pradininko Abrahamo Haroldo Maslow žmogaus motyvaciją pagal poreikių hierarchiją atspindinti piramidė, papildyta asmenybės augimo bei sąmoningumo samprata - apie sąmoningumo ugdymo modelį pasakoja V. Barvydienė. - Šis modelis atskleidžia, kad kiekvienas žmogus evoliucionuoja ir tampa sąmoningesnis pereidamas per septynis aiškiai apibrėžtus etapus. Kiekvienas jų turi konkretų tikslą bei aktualų egzistencinį poreikį, būdingą tam tikroje žmogaus gyvenimo situacijoje. Pirmieji trys sąmoningumo lygiai pagal A. Maslow sutelkia dėmesį į deficitinių poreikių patenkinimą, t. y. žmogaus fiziologinių (išgyvenimo), fizinio bei psichologinio saugumo, prisirišimo, meilės bei priklausymo bendrijai poreikius, o taip pat ir poreikį jaustis įvertintu, pripažintu ar gerai jaustis būnant tiesiog savimi, didžiuotis tuo, kuo jis yra. Jei šie poreikiai nėra patenkinami - žmogus jaus diskomfortą, nerimą ar įtampą. Ketvirtame sąmoningumo lygyje dėmesys sutelktas į transformaciją, t.y. mokymąsi, kaip valdyti ar paleisti pasąmoninius, baime, kalte ar gėda grįstus įsitikinimus. Šiame etape žmogus pradeda girdėti save, savo vidinį balsą, intuiciją. Kiti trys, aukštesnieji, sąmoningumo lygiai sutelkia dėmesį į mūsų poreikį rasti egzistencijos prasmę ir tikslą, palikti pėdsaką pasaulyje bei gyventi pasiaukojančios tarnystės gyvenimą. A. Maslow vadino juos „augimo“ poreikiais. Skirtingai nuo deficitinių poreikių, patenkinus šiuos poreikius, jie neatslūgsta, o sukelia gilesnę vidinę motyvaciją ir įsipareigojimą. Žmogus išmoksta stebėti save tarsi iš šalies ir taip susikuria „vidinį kompasą“, intuityviai nukreipiantį link tikslių sprendimų priėmimo. Koncentracija tik į žemesnių poreikių arba tik į aukštesnių poreikių tenkinimą nėra produktyvi - vienu atveju pritrūksta įgūdžių, reikalingų tvirtai stovėti ant žemės ir efektyviai veikti fiziniame pasaulyje, kitu - trūksta bendradarbiavimo įgūdžių ar įkvėpimo ir prasmės. Taigi, jei žmogus siekia asmeninio pasitenkinimo gyvenime, vidinės ramybės, jam gyvybiškai svarbu vystyti gilesnį savęs supratimą ir mokytis įgūdžių, saviaktualizacijos būdų, leisiančių valdyti savo paties virsmą. Žinoma, tai yra visą gyvenimą trunkantis procesas, tačiau kai žmogus įgauna specialių žinių, reikalingų pereiti kiekvieną iš 7 sąmoningumo lygių, jis gali susikurti vis didesnę atramą į patį save, savo identitetą.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Kliedesiai: Kai Suvokimas Atsiriboja Nuo Realybės
Mūsų suvokimas apie pasaulį remiasi logika, patirtimi ir informacija, kurią gauname iš aplinkos. Tačiau kartais žmogaus protas pradeda interpretuoti tikrovę klaidingai - atsiranda tvirtas, nekoreguojamas įsitikinimas, kuris neatitinka realybės. Tokie įsitikinimai vadinami kliedesiais.
Kliedesių Apibrėžimas ir Klasifikacija
Kliedesiai - tai patologiniai įsitikinimai, kurie yra nekoreguojami net susidūrus su aiškiais faktais, prieštaraujančiais šiems įsitikinimams. Kliedesiai gali būti skirstomi pagal jų turinį:
- Persekiojimo kliedesiai: Tai vieni dažniausių kliedesių, kai žmogus įsitikinęs, kad yra sekamas, stebimas ar prieš jį rezgamos sąmokslo intrigos. Pavyzdžiui, žmogus įsitikinęs, kad jo kaimynai slapta įrengė kameras jo bute ir klausosi jo pokalbių.
- Didybės kliedesiai: Pavyzdžiui, žmogus tvirtina, kad yra išrinktas gelbėti žmoniją ir turi ypatingą ryšį su dieviškomis jėgomis.
- Nihilistiniai kliedesiai: Tai retesni, bet labai sunkūs kliedesiai, kai žmogus įsitikinęs, kad jo kūnas ar net visas pasaulis nustojo egzistuoti. Pavyzdžiui, pacientas tiki, kad jo organai sunyko, kad jo kūnas jau miręs ir jis egzistuoja tik iliuzijoje.
- Imperatyviniai kliedesiai: Kai žmogus tiki, kad jį valdo išorinės jėgos, kurios jam liepia ką nors daryti.
Svarbu laiku kreiptis į psichiatrą ar psichologą, nes kliedesiai dažnai yra rimtų psichikos sutrikimų požymis.
Kliedesių Poveikis
Taigi kliedesiai - tai rimti suvokimo ir mąstymo sutrikimai, dėl kurių žmogus praranda ryšį su realybe. Jie gali būti įvairių formų - nuo persekiojimo baimių iki įsitikinimo, kad žmogus yra nemirtingas ar kad pasaulis išnyko. Kai kliedesiai tampa stiprūs ir nekoreguojami, jie gali kelti pavojų pačiam žmogui ar aplinkiniams.
Regos Suvokimo Ypatumai
Mūsų regos sistema panaši į televizinę sistemą, kuri naudoja akis kaip vaizdo kameras. Iš jų vaizdas nervais, kaip kabeliais, perduodamas į vidinį ekraną, kur „kažkas“ jį stebi. Žmogaus regos sistema ir televizinė sistema tarsi skiriasi tik technine baze - televizijoje naudojami elektroniniai įrenginiai, o regos sistemoje - neuronai.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Regos Sistemos ir Techninių Sistemų Skirtumai
Tačiau žmogaus suvoktas regimasis vaizdas labai skiriasi nuo to vaizdo, kuris yra jo tinklainėje, t. y. nuo to, ką matytų fizikinis prietaisas, televizinė kamera. Gyvenime taip objektų niekad nesuvokiame, nors mūsų tinklainėje jų vaizdas yra toks, kaip parodytas fotografijose.
Spalvos Suvokimo Pastovumas
Kartais manoma, kad objektų suvokiama spalva priklauso nuo objekto atspindimos šviesos, patenkančios į mūsų akis, fizinių savybių ir spalvos. Tačiau objekto spalva priklauso ne tik nuo objekto paviršiaus savybių, bet ir nuo šviesos šaltinio spalvos. Laimė, žmogaus suvokiama spalva mažai priklauso nuo apšvietimo šaltinio spalvos. Esant bet kuriai apšvietai mergaitė suvokiama taip, lyg ji būtų apšviesta dienos šaltinio šviesa. Šis reiškinys vadinamas spalvos suvokimo pastovumu.
Aktyvaus Suvokimo Modelis
Šiuo metu labai populiarus aktyvaus suvokimo modelis. Regimieji vaizdai projektuojasi tinklainėje, t. y. tinklainės fotoreceptoriai apšviečiami šviesa, atsispindėjusia nuo objektų paviršiaus (I blokas). Fotoreceptoriai šviesos signalus transformuoja į elektrinius, patenkančius į specializuotas galvos smegenų struktūras (signalų apdorojimas ir požymių išskyrimo blokas - (II)). Čia šie signalai analizuojami, išskiriami vaizdo tinklainėje požymiai. Pagal šiuos požymius atmintyje (III) vyksta vaizdinio, atitinkančio regimą objektą, paieška. Vykstant šiam procesui sudaroma hipotezė (hipotetinis vaizdas), kas tai galėtų būti. Sudaryta hipotezė saugoma specialioje struktūroje (IV). Hipotetinis vaizdas lyginamas su požymiais, išskirtais analizuojant. Jeigu hipotetinio vaizdo požymiai sutampa su požymiais, išskirtais analizės bloke, tai jie nuslopinami ir toliau jau neveikia atminties struktūrų, t. y. šie požymiai hipotetiniame vaizde daugiau nebekinta.
Suvokimo Tyrimai Vilniaus Universitete
Vilniaus universiteto padaliniuose vykdomi tyrimai susiję su šio modelio eksperimentiniu patikrinimu. Visų pirma tiriama, kaip ir kur vyksta projekcinių iškraipymų kompensacija ir kaip užtikrinamas spalvų suvokimo pastovumas.
Objekto Dydžio Suvokimas
Objekto dydžio suvokimas priklauso nuo to, kokioje regos lauko dalyje jis matomas. Jeigu jis yra regos lauko centre ir jo vaizdas yra centrinėse tinklainės dalyse, toks objektas suvokiamas didesnis negu to paties objekto vaizdas tinklainės periferijoje.
Spalvų Suvokimo Pastovumo Modelis
Spalvų suvokimo pastovumą mėginama aiškinti į pagalbą pasitelkiant prieš šimtmetį vokiečių mokslininko von Krieso pasiūlytą modelį. Pagal šį modelį fotoreceptorių signalai kintant apšvietos spalvai specialiu mechanizmu palaikomi pastovūs. Atlikus eksperimentus pasiūlytas dviejų pakopų spalvų suvokimo modelis. Pagal šį modelį regos sistema atlieka du spalvos „matavimus“. Pirmu „matavimu“ nustatoma, kiek objekto spalva skiriasi nuo fono spalvos, t. y. nustatomas objekto kontrastas. Antru „matavimu“ nustatoma fono spalva. Suvokiama objekto spalva yra dviejų „išmatuotų“ spalvų suma - objekto ir fono spalvų skirtumo ir paties fono spalvos.
Nestabilus Suvokimas
Regos sistema išskiria keturis vaizdų požymius: A ir B plokštumos, „išoriniai kraštai toliau už vidinius“ ir „išoriniai kraštai yra arčiau už vidinius“. Pagal šiuos požymius atmintyje galima rasti iškilo kampo vaizdinį. Šis vaizdinys tampa hipotetiniu objektu ir jis lyginamas su išskirtais vaizdo požymiais. Lyginimo metu sutampa trys požymiai ir jie nuslopinami. Tačiau ketvirtas požymis, susijęs su plokštumų kraštų padėtimi erdvėje, lieka neužslopintas - neužslopintas yra arba požymis „išoriniai kraštai toliau už vidinius“, arba „išoriniai kraštai yra arčiau už vidinius“. Neužslopintas požymis patenka į atmintį ir verčia pakeisti hipotezę „kas tai turėtų būti“. Tačiau nauja hipotezė nutraukia kito požymio slopinimą, ir situacija vėl kartojasi. Dėl to mūsų suvokimas tampa nestabilus.
Išankstinė Informacija ir Suvokimas
Kyla klausimas, ar išankstinė informacija apie tai, kas tai galėtų būti, padės pasirinkti tinkamą hipotetinį vaizdą ir tuo pačiu palengvins objekto suvokimą? Dažniausiai sukaupta patirtis yra susijusi su realiais veiksmais, kuriuos žmogus stebėjo ir pats atliko. Šis klausimas yra labai svarbus, kadangi jis patvirtina realių veiksmų įtaką apmokymui.
Taikomoji Reikšmė
Sukūrus tinklainių protezus neregiams, reikia užtikrinti, kad informacija iš dirbtinės tinklainės būtų perduodama taip, kaip natūraliu būdu. Realiose sąlygose suvokiami objektai dažnai nesutampa su jų fotografijomis, fizikiniais vaizdais ekrane. Tai ne tik nepatogu, bet ir gali tapti nepataisomų klaidų šaltiniu. Reikia mokėti tokius vaizdus ekrane koreguoti.
Dinaminė Psichologija: Elgesio Motyvacija
Dinaminė psichologija organizmo reakciją į išorinį dirgiklį aiškina ne kaip izoliuotą mechaninio postūmio aktą, o kaip sudėtingą procesą, kylantį dėl vidinės organizmo veiklos ir nulemtą pirmiausia poreikio, kuris paverčia organizmą jaudriu vieniems dirgikliams ir nejaudriu kitiems. Dinaminė psichologija atsirado 20 amžiaus pradžioje veikiant Jungtinių Amerikos Valstijų psichologo ir filosofo W. Jameso funkcionalistinei koncepcijai, kaip priešprieša biheiviorizmui.
Dinaminės Psichologijos Principai
Šios sintezės (išreiškiamos formule S > O > R; čia S - stimulas, O - organizmas, R - reakcija) negalima paaiškinti pradinių dėmenų asociacija ar jų automatišku jungimusi į grupes, o tik psichine veikla, kurios pagrindas yra veržimasis į tikslą, tai yra poreikis. Šis veržimasis - esminė gyvų būtybių savybė - ne tik lemia kinetinių reakcijų pobūdį, bet ir daro įtaką aplinkos suvokimui bei kitiems pažinimo procesams.
Dinaminės Psichologijos Taikymas
Remdamiesi šiomis prielaidomis, dinaminės psichologijos šalininkai nustatė svarbius suvokimo, atminties, kalbos ir kitus dėsnius. Vėliau dinaminės psichologijos terminas pradėtas vartoti apibūdinant psichologijos koncepcijas, kurios kitaip nei statiškas požiūris į psichiką (pavyzdžiui, asociacinė psichologija, klasikinės psichologijos kitos teorijos, nagrinėjančios psichiką dirgiklių jutimo, suvokimo aspektu) daugiausia tiria dinaminius psichikos reiškinius (skatinamuosius poreikius, potraukius, motyvus, interesus, tikslus ir kita). Žmogaus elgesys laikomas vidinių psichikos galių, kurios suprantamos kaip nesąmoningi potraukiai (psichoanalizė ir postfroidizmas), instinktai (K. Z. Lorenzas), tiksliniai veiksmai (W. McDougallis), lauko jėgos (K. Lewinas) ir kita, poveikio rezultatu.
Depresija: Sielos Liga
Kai stipriai serga siela, stinga jėgų net išlipti iš lovos. Tačiau artimieji ne visada suvokia, kad depresija - ne tinginystė, o liga. Raginimai „eiti ir kažką daryti“ nepadės.
Depresijos Gydymas Be Vaistų
Stepheno S. Ilardi knyga „Depresijos gydymas“ (angl. „Depression cure“) tapo savotišku postūmiu gilintis į šią sritį. Tai buvo šešių žingsnių programa, kaip įveikti depresiją be vaistų. Knygos autoriaus požiūriu, padėti gali fizinis aktyvumas, aiški dienotvarkė, Omega-3 riebalų rūgštys, įdomi veikla, saulės šviesa, palaikančių žmonių ratas, sveiki miego įpročiai.
Depresijos Priežastys
Depresija yra daugiau priežastinis dalykas. Tai - genetinių, biologinių, psichologinių, socialinių ir kitų aplinkos veiksnių rezultatas. Du žmonės gali jaustis panašiai depresyviai, tačiau priežastys visiškai skirtingos. Tarkim, vieno tėvai buvo linkę į depresiją, ir priežastis yra genetinė. Žinoma, gali būti, kad žmonės nesugeba pažinti emocijų ir jų net bijo. Dažniausiai taip nutinka tada, kai vaikystėje emocinio pasaulio neatspindėjo jų tėvai. Kai žemas emocinis raštingumas, kai nesusigaudai, ką jauti ir ko nori, dėl ko pyksti ir kokie tavo poreikiai, tada tikrai tampi nelaimingesnis.
Depresija ir Gyvenimo Krizės
Gyvenimo krizės žmones paskatina ieškoti tikrų dalykų. Tada atsiranda suvokimas, kad neįmanoma gyventi taip, kaip anksčiau - pavyzdžiui, po skyrybų arba rimtai susirgus. Beje, prasmės krizės - natūralus žmogaus gyvenimo momentas. Kai tau penkiasdešimt, nebegali jausti tokios pat prasmės, kaip tada, kai buvai dvidešimties.
Depresija ir Bendravimas
Mums sunku išbūti su sunkesniais kito žmogaus jausmais. Nesame pratę ir tiesiog to nemokame. Ypač vyrai nelinkę kalbėti apie santykius. Jei žmona blogai jaučiasi, vyras sako: „Neliūdėk, mes tuoj viską išspręsim, nuvažiuosim, padarysim.“ O kaip ramiai išbūti, kai šalia esančiam žmogui sunku? Tam reikia įgūdžių.
Kaip Padėti Sergančiajam Depresija
Kai žmogų ištinka depresija, organizmas tarsi įjungia taupymo režimą. Emocinis skausmas panašus į fizinį - kai kažkur skauda, visas dėmesys sutelkiamas ten. Artimiesiems kyla nerimas, kad žmogus nieko neveikia. Tačiau visi moralizavimai „Tu eik ten, daryk tą“ tik blogina situaciją. Aplinkiniai retai suvokia, kokia sunki yra žmogaus būsena ir kad jis tikrai niekam kitam neturi energijos. Taigi pirmas žingsnis norintiems padėti - suvokti, kas yra depresija ir kaip jaučiasi ją išgyvenantieji. Kita vertus, tikrai galima žmogui šiek tiek padėti. Tarkim, pakviesti į lauką pasivaikščioti, nes jau vien prasijudinę žmonės pasijunta geriau. Reikia lankstumo - nei palikti, nei persistengti stengiantis padėti.
Toksiški Santykiai ir Depresija
Jei jautrus vaikas auga šeimoje, kurioje smurtaujama, jis gali tapti traumuotas visam gyvenimui ir jam teks labai ilgai lankytis pas psichoterapeutą. Tačiau jei tas pats jautrios sielos vaikas pateks į menininkų šeimą, kurioje šokama, dainuojama, piešiama, domimasi dvasiniais dalykais, jis atsiskleis visiškai kitaip. Jei moteris gyvena su vyru narcizu, kuriam nerūpi kito žmogaus poreikiai, jei metai po metų jos emociniai poreikiai badauja, gali kilti depresija.
Namai: Erdvė, Formuojanti Tapatybę
Namai - tai daugiau nei fizinė erdvė, tai mūsų šventovė, kurioje randame paguodą ir nusiraminimą. Į vietos, atspindinčios mūsų tapatybę, vertybes ir siekius, kūrimą investuojame laiko, pastangų bei emocijų.
Prisirišimas Prie Vietos
Prisirišimo prie vietos sąvoka atskleidžia gilų emocinį ryšį, kurį užmezgame su erdvėmis, kuriose gyvename. Kaip saugus prisirišimas prie globėjų skatina emocinę gerovę, taip ir mūsų teigiama patirtis bei prisiminimai, susiję su namais, skatina panašų saugumo ir komforto jausmą. Mūsų namai tampa drobėmis, ant kurių tapome savo asmenybę ir tapatybę. Tai, kaip dekoruojame, tvarkome ir individualizuojame savo gyvenamąsias erdves, atspindi mūsų skonį, vertybes bei aistras. Spalvos, meno kūriniai ir baldai - visa tai perteikia dalį to, kas esame, sau ir kitiems.
Saugumo Jausmas
Saugumo jausmas yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių, o mūsų namai atlieka svarbų vaidmenį jį tenkinant. Evoliucijos psichologai teigia, kad pastogės bei apsaugos ieškojimas yra būdingas mūsų rūšiai ir siekia mūsų protėvių išlikimo instinktus. Mūsų namai tarsi apsaugo nuo išorinio pasaulio, suteikia privačią erdvę, kurioje galime pasisemti naujų jėgų ir atsipalaiduoti.
Prisiminimai
Mūsų namuose slypi daugybė prisiminimų - ir džiaugsmingų, ir sudėtingų - padedančių formuoti mūsų gyvenimo istorijas. Kiekvienas kampelis slepia mūsų praeities fragmentus - nuo šeimos nuotraukomis išpuoštų sienų iki girgždančių laiptų, kuriais mūsų vaikai žengė pirmuosius žingsnius. Tyrimai parodė, kad teigiami prisiminimai namuose gali sukelti nostalgijos ir pasitenkinimo jausmą.
Bendruomeniškumas
Socialinis psichologas Erichas Frommas savo veikale Art of Loving pabrėžia priklausymo bendruomenei, kaip žmogaus poreikio, svarbą. Bendruomeniškumo jausmas ir socialiniai ryšiai kaimynystėje prisideda prie mūsų laimės. Nuo to, kaip mes orientuojamės savo namuose ir kaimynystėje, priklauso mūsų saugumo ir patogumo suvokimas.
Kognityviniai Žemėlapiai
Psichologai Rogeris M. Downsas ir Davidas Stea pristatė kognityvinių žemėlapių sąvoką, reiškiančią mentalinius mūsų fizinės aplinkos vaizdinius. Gerai pažindami savo namus bei aplinką, galime judėti užtikrintai ir be pastangų, taip sumažindami nerimą bei skatindami kontrolės jausmą.
Namų Dizainas ir Psichinė Savijauta
Namų dizainas, išplanavimas ir estetika gali daryti didelę įtaką mūsų psichinei savijautai bei bendrai nuotaikai. Aplinkos psichologė daktarė Judith Heerwagen, atlikdama fizinės aplinkos poveikio žmogaus sveikatai tyrimus, pabrėžia natūralių elementų ir biofilinio dizaino svarbą geros savijautos skatinimui. Tokių elementų, kaip natūrali šviesa, kambariniai augalai bei atviros erdvės, įtraukimas gali pagerinti mūsų nuotaiką, sumažinti stresą ir padidinti produktyvumą.
Psichologinė Benamystė
Namų sąvoka neapsiriboja vien fizine struktūra, tai yra ir dvasinė būsena. Kai kuriems asmenims stabilios ir saugios gyvenamosios erdvės trūkumas gali sukelti tai, ką psichologai vadina psichologine benamyste. Šis reiškinys gali atsirasti, net jei asmuo turi fizinį būstą, bet stokoja emocinių ir socialinių ryšių, susijusių su tikrų namų jausmu.
Šiuolaikinis Namų Suvokimas
Dėl technologijų pažangos vis labiau plinta nuotolinis darbas ir virtualus bendravimas, todėl ribos tarp darbo bei namų gyvenimo išsitrina. Socialinių tinklų atsiradimas taip pat paveikė tai, kaip pristatome ir suvokiame savo namus, nes atsirado spaudimas demonstruoti estetiškiausias savo gyvenamųjų erdvių versijas.
#