Įvadas
Žmogaus elgesys yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant praeities patirtis, emocijas ir asmenybės schemas. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip šie veiksniai veikia žmogaus elgesį įvairiose situacijose, ir pateiksime įrankius, kurie padės susidoroti su neigiamomis patirtimis ir reguliuoti emocijas.
Praeities Patirties Įtaka Elgesiui
Praeities patirtys, ypač trauminės, gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus elgesiui. Patyčios, tiek fizinės, tiek psichologinės, gali palikti gilias žaizdas ir paveikti savivertę, socialinius santykius ir emocinę būseną. Svarbu suprasti, kad patyčios neapsiriboja vien mokykla ar žaidimų aikštele - jos gali vykti ir darbo vietoje, internete ar bet kurioje kitoje aplinkoje.
Susidorojimas Su Patyčiomis Iš Praeities
Susidoroti su patyčiomis iš praeities yra įmanoma, net jei jų pasekmės jaučiamos jau ilgą laiką. Svarbu pripažinti, kad patyčios turėjo įtakos jūsų gyvenimui, ir imtis veiksmų, kad atgautumėte savo balsą ir kontrolę.
Pagrindiniai Įrankiai Susidorojimui Su Patyčiomis:
- Praeities Patyčių Inventoriaus Sudarymas: Skrupulingai atlikite praeities patyčių „inventorizaciją“, kad nustatytumėte patirtį, kurią prisimenant kyla didžiausias nerimas. Apmąstykite šias patirtis ir pagalvokite, ar per ateinančius mėnesius ar metus jos nukreipė jus tam tikru keliu. Galbūt sumenkinote kokį nors savo aspektą (tarkim, kūrybiškumą)? Galbūt pajudėjote link priklausomybės ar kompulsinio elgesio, atsidūrėte depresijos spiralėje ar tam tikrose situacijose pradėjote patirti panikos priepuolius?
- Kelio Pavadinimas: Apsvarsčius kelią, kuriuo patyčios galėjo jus nuvesti, gali būti naudinga suteikti jam pavadinimą, pavyzdžiui, „Depresijos alėja“, „Nepastebėtas bulvaras“ arba bet ką, kas jums atrodo tinkama. Tai padės atgauti kontrolę.
- Išgyvenimo Strategijų Gerbimas: Nors jums gali būti gėda, kad neatsispyrėte prieš patyčias mokykloje, svarbu pripažinti, jog žvelgiant atgal darėte tai, ką tuo metu sugebėjote. Gerbkite visas naudojamas išgyvenimo strategijas, net jei dabar gailitės, kad to ar ano nepadarėte, - nors praeitis yra nepakeičiama, vis dėlto galite pakeisti savo santykį su ja.
- Patirties Išnaudojimas: Jei apmąstydami savo patyčių istoriją jaučiate didelį liūdesį, tai gali reikšti, kad esate savęs gydymo etape. Apsvarstykite šiuos klausimus: ką man rodo mano liūdesys, ko man dabar tikrai gali prireikti? Ar galiu ką nors padaryti, jog atkurčiau teisingumo jausmą, tarkim, padėti kam nors kitam, esančiam panašioje situacijoje?
- Dalijimasis Istorija: Pasidalinkite savo istorija apie patyčias, mat praeities įtraukimas į dabartinius santykius gali būti galingas priešnuodis patiriamai gėdai, tokiu būdu sustiprinant pasitikėjimo ir giminystės su kitais jausmą.
- Terapinė Pagalba: Terapinės grupės - puikus būdas mažinti izoliaciją, ypač naudingos yra terapinės grupės, kurios daugiausia dėmesio skiria patyčioms. Taip pat neretai rekomenduojama apsvarstyti galimybę dirbti su terapeutu, kuris yra apmokytas konsultuoti žmones, patyrusius patyčių traumą.
Balsas
Galbūt jaučiate instinktyvią baimę ar nerimą asmenims, kurių elgesys primena praeityje patirtas patyčias, mat visa ši patirtis dažnai būna „pagardinta“ agorafobija, depresinėmis nuotaikomis ir panikos bei generalizuoto nerimo sutrikimais. Taip pat gali būti, kad susilaikoma socialinėse situacijose, susilpninant savo balsą tarp žmonių, kurių dinamika nėra aiški. Visa tai skatina jausti atstūmimo jausmą, turėti žemesnę savigarbą ir dažniau galvoti apie savižudybę. Galite taipogi pastebėti, jog kitais būdais bandote kompensuosite tai, ką, jūsų manymu, praradote dėl patyčių: dirbsite dvigubai daugiau, kad atgautumėte vertės jausmą; apsimesti, kad santykiai nėra labai problemiški, net jei jūs juose kenčiate; arba neigsite savo skausmą. Laimei, niekada nėra vėlu užsiimti giliu vidinio dėmesio reikalaujančiu gydymo darbu.
Pavyzdžiui, galite pabandyti pakeisti savo nuoskaudą imdamiesi tam tikro elgesio - sodininkystės, jogos, meditacijos ar sporto vietoj to, kad pasiduoti priklausomybėms, kompulsyviems apsipirkimams ar lošimui. Kitaip sakant, jūs neturite leisti, jog senos baimės valdytų gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Emocijų Reguliavimas
Emocijos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Jos motyvuoja mus veikti, padeda komunikuoti su kitais ir savimi, bei suteikia svarbios informacijos apie situaciją. Tačiau emocijų disreguliacija, pasireiškianti įgūdžių, reikalingų reguliuoti emocijas, stoka arba neadaptyvių strategijų naudojimu emocijų reguliavimui, gali sukelti įvairių problemų, įskaitant nerimą, depresiją, priklausomybes ir suicidinį elgesį.
Emocijų Funkcijos
- Motyvuoti ir paruošti veiksmui: Emocijos yra įgimtos mūsų biologijoje, jos paruošia mūsų kūną veikimui. Jos saugo mūsų laiką, pasireiškia situacijose kai nėra laiko pagalvoti, kur reikia ypatingai greito veikimo. Pavyzdžiui, kai žmogus yra užpuolamas, kylantis pyktis gali paskatinti gintis, atakuoti užpuoliką, kad save apsaugotų.
- Komunikuoti su kitais: Komunikacijai su kitais pasitelkiamos veido išraiškos, kurių dėka komunikuojama greičiau negu žodžiais. Taip pat komunikacijai pasitelkiama kūno kalba, balso tonas. Tam tikros emocijų išraiškos turi automatinį poveikį kitiems žmonėms, kuris nėra išmoktas. Pavyzdžiui, kūdikis spontaniškai reaguoja į suaugusiųjų šypsenas ar išgąstį.
- Komunikuoti su savimi: Emocinis reagavimas suteikia svarbios informacijos apie situaciją, emocijos yra tarsi aliarmas, kad kažkas vyksta. Pojūčiai pilvo srityje gali būti tarsi intuicija - atsakas į kažką svarbaus.
Sunkumai Keičiant Emocijas
Sunkumas keičiant emocijas gali būti nulemtas tam tikrų veiksnių:
- Biologiniai faktoriai: Kai kurie kūdikiai gimsta emociškai jautresni už kitus ir jie gali tokiais išlikti ne tik vaikystėje bet ir suaugus.
- Emocijų reguliavimo įgūdžių stoka: Neturint emocijų reguliavimo įgūdžių, galime nežinoti kaip keisti ar reguliuoti emocijas ir veiksmus susijusius su emocijomis. Žmogus mokosi reguliuoti savo emocijas nuo ankstyvosios kūdikystės kai keičiasi emocijomis su motina.
- Emocinio elgesio pastiprinimas: Kai tam tikros emocijos funkcija yra pastiprinama, ją labai sunku keisti. Pavyzdžiui, jei žmogui pykstant, aplinkiniai suteikia jam ko jis nori ar reikalauja, tai bus labai sunku išmokyti reguliuoti jo pyktį.
- Emocinė perkrova: Kartais žmogus gali būti stipriai sužadintas ir nerimastingos mintys bei ruminavimas gali palaikyti esamas emocijas.
- Mitai apie emocijas: Mitai apie emocijas neleidžia jų pripažinti ir patirti. Dažniausiai pasitaikantys mitai apie emocijas: yra teisingas būdas kaip jaustis kiekvienoje situacijoje; savo jausmų atskleidimas kitiems rodo mano silpnumą; negatyvūs jausmai yra blogi ir žalingi; buvimas emocionaliu reiškia buvimą nekontroliuojamu; kai kurie jausmai kvaili; visos skausmingos emocijos yra blogo požiūrio rezultatas; skausmingos emocijos yra nesvarbios ir turi būti ignoruojamos; kūrybiškumas reikalauja intensyvių, nekontroliuojamų emocijų; bandyti keisti emocijas yra neautentiška; svarbu ne faktais, o emocijomis pagrįsta tiesa; žmonės turi elgtis taip kaip jaučia, kad turėtų; emocijomis pagrįstas veikimas, tai tikrai laisvo individo ženklas; mano emocijos tai aš; mano emocijos yra tai dėl ko mane myli žmonės; emocijos gali kilti be priežasties; emocijos visada turi būti patikimos.
Emocijų Charakteristikos
- Emocijos yra kompleksinės.
- Emocijos yra automatinės, tai nesąmoningas atsakas į išorinius ir vidinius įvykius.
- Emocijos negali būti keičiamos tiesiogiai. Mes galime keisti įvykius, kurie sukėlė emocijas, bet negalime pakeisti paties emocinio patyrimo.
- Emocijos yra staigios, jos kyla ir leidžiasi tarsi bangos jūroje. Dauguma emocijų tęsiasi nuo sekundžių iki minučių.
- Emocijos turi komponentus, kurie yra susiję ir kiekvienas komponentas įtakoja visus kitus.
- Kai kurios emocijos yra universalios. Joms priskiriami: pyktis, pasišlykštėjimas, baimė, kaltė, džiaugsmas, pavydas, liūdesys, gėda, nuostaba, susidomėjimas, meilė.
Emocijų Reguliavimo Strategijos
- Emocijų Stebėjimas Ir Apibūdinimas: Emocijų stebėjimas ir apibūdinimas pagerina gebėjimą jas reguliuoti. Mokantis stebėti emocijas, žmogus mokosi atskirti save nuo emocijų ir nesusitapatinti su jomis.
- Pažeidžiamumo Faktorių Mažinimas: Sumažinus pažeidžiamumo faktorius galima sumažinti negatyvias emocijas. Tam gali pasitarnauti ilgesnis miegas, streso mažinimas gyvenime, atsparumo didinimas panaudojant strategijas sumažinančias jautrumą praeities įvykiams.
- Kognityvinė Elgesio Terapija (KET): Tai veiksminga psichoterapijos kryptis, padedanti atpažinti ir keisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusius su emocijomis.
Asmenybės Schemos
Schemos - tai labai stabilūs, ilgalaikiai, tvirtai įsišakniję elgesio modeliai ir įsitikinimai apie save bei pasaulį, kuriuos sunku keisti. Schemos susiformuoja vaikystėje, kai nepatenkinami tam tikri vaiko poreikiai, ir toliau vystosi suaugus. Daugiau ar mažiau visi žmonės vadovaujasi tam tikromis schemomis ir ne visais atvejais jos yra kenksmingos.
Pagrindinės Schemos:
- Emocinė deprivacija: Įsitikinimas, kad esminiai emociniai poreikiai niekada nebus patenkinti.
- Apleistumas/nestabilumas: Tikėjimas, kad bus prarasti visi, su kuo tiks bus užmegztas ryšys.
- Nepasitikėjimas/išnaudojimas: Įsitikinimas, kad kiti specialiai išnaudos ar nuskriaus.
- Socialinė izoliacija/atsiskyrimas: Tikėjimas, kad esi izoliuotas nuo pasaulio, skiriesi nuo kitų žmonių ir nesi jokios bendruomenės dalis.
- Defektyvumas/gėda: Tikėjimas, kad esi iš vidaus ydingas ir jei kiti priartės - pastebės tai ir pasitrauks iš santykių.
- Nesėkmė: Įsitikinimas, kad esi nepajėgus kažką daryti tiek pat gerai, kaip bendraamžiai.
- Priklausomybė/nekompetentingumas: Įsitikinimas apie savo nepajėgumą ir nekompetenciją atlikti paprastus kasdienius dalykus savo jėgomis.
- Pažeidžiamumas skriaudoms ir ligoms: Nuolatinis tikėjimasis katastrofų.
- Susipainiojimas/neišsivysčiusi savastis: Perdėtas emocinis susiliejimas su kitais.
- Paklusnumas: Įsitikinimas, kad privaloma pasiduoti kitų kontrolei, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.
- Pasiaukojimas: Perdėtas savo paties poreikių aukojimas dėl kitų gerovės.
- Emocinis slopinimas: Įsitikinimas, kad privaloma nuslopinti spontaniškas emocijas.
- Nepalaužiami standartai/hiperkritiškumas: Įsitikinimas, kad ką bedarytum, tai vis tiek padarysi nepakankamai gerai, dėl to reikia stengtis labiau.
- Nusipelnymas/grandioziškumas: Įsitikinimas, kad galima sakyti ar daryti ką nori ir turėti ką nori kada tik užsigeidi.
- Nepakankama savikontrolė/savidisciplina: Nesugebėjimas toleruoti frustraciją siekiant savo tikslų, taip pat negebėjimas suvaldyti savo jausmus bei impulsus.
- Pritarimo/pripažinimo ieškojimas: Per didelė reikšmė suteikiama kitų pritarimui ar pripažinimui.
- Negatyvumas/pesimizmas: Perdėtas fokusavimasis į negatyvius gyvenimo aspektus ignoruojant tai, kas teigiama.
- Baudimas: Įsitikinimas, kad visi privalo būti smarkiai nubausti už savo klaidas.
Schemų Įtaka Elgesiui
Schemos veikia mūsų elgesį įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, žmogus su nesėkmės schema gali vengti iššūkių ir nustoti stengtis, nes tiki, kad jam vis tiek nepavyks. Kita vertus, žmogus su paklusnumo schema gali nuolat nusileisti kitiems ir pamiršti savo pačių poreikius.
Schemų Keitimas
Schemų keitimas yra ilgas ir sunkus procesas, tačiau įmanomas. Svarbu atpažinti savo schemas, suprasti, kaip jos veikia jūsų elgesį, ir imtis veiksmų, kad pakeistumėte neigiamus įsitikinimus.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Schemų Keitimo Strategijos:
- Schemų Terapija: Tai psichoterapijos forma, kuri padeda atpažinti ir keisti schemas.
- Kognityvinė Elgesio Terapija (KET): Tai psichoterapijos forma, kuri padeda atpažinti ir keisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusius su schemomis.
- Savipagalbos Knygos Ir Ištekliai: Yra daug savipagalbos knygų ir išteklių, kurie gali padėti atpažinti ir keisti schemas.
Vidinio Balso Įtaka Elgesiui
Nors kartais sakome, kad tam tikrus sprendimus gyvenime mums priimti padeda mūsų „vidinis balsas", tačiau, ko gero, ne kiekvienas iš mūsų lengvai paaiškintų, kas būtent tai yra. Vis dėlto, iš kur ateina mūsų vidinis balsas? Kas tai yra iš tiesų? Ką jis mums sako? Ir kaip galime juo pasinaudoti?
Kas Yra Vidinis Balsas
Vidinis balsas - tai būsenos, kurią žmonės dažnai išgyvena, bet sunkiai įvardija žodžiais, literatūrinis pavadinimas. Gali būti, kad turima omenyje tam tikrus prisiminimus, asociacijas su praeitimi, kurios panašiose situacijose atsinaujina. Žmogaus turima patirtis jam pasufleruoja, kad, nors tiksliai nežino, kodėl, bet tam tikroje situacijoje jis tarsi turėtų elgtis vienaip ar kitaip - labai konkrečiai. Vidinį balsą galima būtų įvardyti kaip emocinį intelektą. Žmogus, turintis emocinį intelektą, sugeba suvokti, kas vyksta jo kūne, kokias emocijas ir pojūčius išgyvena, ir ką jie reiškia. Emocinis intelektas - tai Dievo dovana, kuri žmogui padeda pačiu lengviausiu būdu surasti patį tinkamiausią sprendimą. Emocinį intelektą dažnai priešiname su kognityviniu intelektu. Tad, iš tiesų, kad tinkamai ir nesunkiai gyventume ir išgyventume savo kasdienius iššūkius, naudojame ir kognityvinį, ir emocinį intelektą. Kognityvinis intelektas daugiau yra išmokti, sužinoti dalykai, kurie mums tarsi pasako, jog reikia elgtis konkrečiu būdu, nes protingi žmonės tai vertina.
Vidinio Balso Kontrolė
Pastaraisiais metais specialistai, ypač psichoterapijoje, pastebėjo, kad vien intelektualus pašnekesys dažnai neatneša rezultatų ir nieko nekeičia. Jei norime, kad kas nors keistųsi žmogaus savijautoje, jo išgyvenimo strategijose, reikia gilintis į tai, ką sako vidinis balsas. Kitaip tariant, kokias emocijas jis išgyvena, ką tos emocijos jam reiškia, ir kaip jos susijusios su ankstyvaisiais išgyvenimais. Be jokios abejonės, kai aiškiau suvokiame, kas su mumis vyksta, derindami emocinį ir kognityvinį intelektą, galime priimti teisingesnius sprendimus. Šie sprendimai konkretaus žmogaus atžvilgiu yra labai skirtingi ir individualūs, tačiau niuansai šiuose sprendimuose jau pasidaro visiškai kitokie. Jie tampa žymiai efektyvesni, nei tuomet, kai nelabai suvokiame, ką mums sako mūsų „vidinis balsas" ir bandome jį paneigti ar nuvertinti.
Mąstymo Įtaka Elgesiui
Kiekvieną dieną mūsų galvose kirba daugybė įvairiausių minčių. Tačiau ar kada susimąstėte, kas vyksta mūsų kūne, kai mąstome? Kiekvieną dieną mus aplanko daugiau nei šeši tūkstančiai skirtingų minčių. Mąstymas yra viena sudėtingiausių žmogaus psichinės veiklos formų. Tai sudėtingas procesas, susijęs su informacijos supratimu, jos apdorojimu ir perteikimu. Pavyzdžiui, mintys apie artėjančią grėsmę organizme kaskart sužadina „kovok arba bėk“ reakciją, kurios metu kūne įvyksta visa virtinė fiziologinių pokyčių - įsitempia raumenys, padažnėja kvėpavimas, pakyla kraujo spaudimas, greitėja ir stiprėja širdies plakimas. Ne paslaptis ir tai, kad įkyriai galvoje besisukančios negatyvios mintys gali išprovokuoti įvairius fizinius negalavimus, pavyzdžiui, galvos ar pilvo skausmus. Visgi mintys gali ne tik daryti poveikį mūsų kūnui, bet taip pat ir būti veikiamos kūno. Kai kurių smegenų dalių pažeidimai gali skaudžiai atsiliepti kognityviniams gebėjimams, tokiems kaip dėmesys, atmintis, sprendimų priėmimas ir t. t.
Mąstymo Kontrolė
Mūsų mintys daro didelę įtaką savijautai. Liūdesys, pyktis, baimė ir kitos emocijos iš esmės yra minčių padarinys. Kaskart kilus minčiai, smegenyse ir kūne įvyksta atitinkama cheminė reakcija. Vadinasi, emocinių pokyčių galime siekti keisdami savo mintis.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Mąstymo Keitimo Strategijos:
- Minčių Atpažinimas: Kai kitą kartą gulėdami lovoje galvosite, jog nenorite keltis, nuoširdžiai paklauskite savęs, kas sukėlė jumyse šią mintį.
- Naujų Reakcijų Formavimas: Vienas iš būdų tai padaryti - kiekvieną rytą mintį, kad nenorite keltis, keisti priešinga mintimi ir daryti tai tol, kol susiformuos nauja reakcija.
Psichologinė Pagalba
Kreiptis į psichologą verta ne tik tada, kai ištinka krizė. Daugelis žmonių pagalbos ieško tik tada, kai situacija tampa nebepakeliama, tačiau psichologinis palaikymas gali būti veiksmingas ir tada, kai tiesiog jaučiamas vidinis diskomfortas, pasimetimas ar emocinis nuovargis. Psichologas padeda išmokti atpažinti jausmus, suprasti vidines būsenas ir jų kilmę.