Šiuolaikinis gyvenimo tempas kelia vis daugiau iššūkių mūsų psichikai, todėl vis dažniau žmonės kreipiasi į psichikos sveikatos profesionalus: psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus. Svarbu suprasti, kada ir kokio specialisto pagalba gali būti tinkamiausia, nes nors visi jie dirba su psichine žmogaus sveikata, jų kompetencijos ir metodai skiriasi.
Psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras: kuo jie skiriasi?
Svarbu atskirti psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro profesijas, kad žinotumėte, į ką kreiptis pagalbos.
- Psichologas - tai asmuo, baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas universitete. Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją: klinikinės psichologijos, sveikatos psichologijos ir t. t. Psichologo įgytą kvalifikaciją įrodo bakalauro ir magistro psichologijos studijų diplomai. Psichologas nėra gydytojas, jis nediagnozuoja psichikos sutrikimų, neskiria vaistų, bet padeda žmonėms suprasti savo mintis, jausmus ir elgesį per pokalbius.
- Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė ne mažiau kaip trejus metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Tokiu būdu jis tampa psichologu-psichoterapeutu, psichiatru-psichoterapeutu ar kt. Psichoterapeutas gydo psichologinėmis priemonėmis, t. y. žodžiu, ir jo terapija yra ilgalaikė.
- Psichiatras - tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis vertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti. Skirtingai nei psichologai, psichiatrai tiria psichikos sveikatos problemas, vykdo jų prevenciją ir gydo. Jie diagnozuoja psichikos sutrikimus, atkreipia dėmesį į cheminį disbalansą smegenyse, skiria testus ir papildomus tyrimus (magnetinio rezonanso, rentgeno, kompiuterinės tomografijos ir kt.).
Yra ir medicinos psichologo pareigybė - tai sveikatos apsaugos sistemoje dirbantis psichologas, baigęs klinikinės psichologijos arba sveikatos psichologijos studijas ir turintis medicinos psichologo spaudo numerį. Medicinos psichologas atlieka psichologines konsultacijas tiek žmonėms, patiriantiems psichologinių sunkumų, tiek žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, veda psichologines grupes, psichoedukacinius užsiėmimus, relaksacijas, atlieka psichologinį įvertinimą, rašo psichologinio įvertinimo išvadą. Medicinos psichologas neturi teisės diagnozuoti psichikos sutrikimų ar išrašyti psichiką veikiančių vaistų; esant reikalui tai atlikti, rekomenduoja asmeniui kreiptis į psichiatrą.
Kada verta kreiptis į psichologą?
Psichologo pagalba reikalinga, kai jaučiate, kad kažkas su jumis ne taip, kaip būdavo seniau. Štai keletas požymių, rodančių, kad verta pagalvoti apie emocinę pagalbą:
- Jaučiatės blogai ilgą laiką. Jei mintys, kad jums yra per sunku, kad jūsų nuotaika per daug ir per ilgai yra bloga, kad jaučiatės tikrai ne taip gerai, kaip seniau, kartojasi vis dažniau ir trunka vis ilgiau, ima varginti ir trikdyti kasdienybę, tai gali signalizuoti prasidedančią depresiją, kurią reikia gydyti.
- Santykiai su artimaisiais kelia vis daugiau įtampos, nei pasitenkinimo. Nors santykiai reikalauja pastangų, labai svarbu, kad tos pastangos būtų abipusės. Jei auga įtampa, dažnai pastebite nedžiuginančius savo ir kito jausmus, nežinote, ką ir kaip reikia daryti, kad tas santykis pagerėtų, tai gali būti ženklas, kad reikia pagalbos iš šalies.
- Sumažėjęs pasitikėjimas savimi. Jei vis dažniau pagalvojate: "tai ne man, aš negaliu, nesugebėsiu", nuolat akcentuojate savo trūkumus, ne stiprybes, įsisukate į nuolatinio lyginimosi ratą ir pasineriame į savigraužą, tai gali padėti psichinės sveikatos specialistas.
- Intymus gyvenimas labiau kelia diskomfortą, o ne malonumą. Atsirandant priešingiems jausmams (baimei, nepasitenkinimui, nesaugumui, nenorui, negalėjimui mylėtis ir pan.) reikėtų susimąstyti, nes šie jausmai gali slėpti daugybę patiriamų psichologinių sunkumų.
- Jaučiate fizinius negalavimus, tačiau nėra nustatytos jų priežastys. Nusilpęs imunitetas, varginantys galvos, skrandžio, raumenų ir kiti skausmai, dusulys, kurių fiziologinė kilmė nepatvirtinta, gali būti jūsų psichologinio išsekimo, ilgalaikio streso, jaučiamo nerimo pasekmės.
- Pastebite, kad dažniau nei įprastai vartojate vaistus, svaigiąsias medžiagas. Dažnesnis psichotropinių medžiagų vartojimas gali signalizuoti apie giliai užslėptus jausmus bei problemas, nuo kurių bandote pabėgti.
- Darbas vargina, neteikia pasitenkinimo, jaučiatės daugiau duodantis nei gaunantis. Jeigu vis dažniau patiriate stresą, nepasitenkinimą, jums sunku vykdyti užduotis, jaučiate emocinį, psichinį ir fizinį išsekimą ar spaudimą, tai jau yra signalai, rodantys apie profesinio perdegimo atsiradimą.
- Vaikystės prisiminimai kelia daugiau skausmo nei džiaugsmo. Vaikystės traumos gali lydėti visą gyvenimą ir kartas nuo karto sutrukdyti būti savimi, siekti savo tikslų, skleistis visa savastimi.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus jausmus ir emocijas:
Taip pat skaitykite: Efektyvus priklausomybių gydymas
- Neviltis. Motyvacijos ar vilties praradimas, jausmas, kad nebeturite ateities, gali reikšti depresiją ar kitą emocinį sutrikimą.
- Apatija.
- Agorafobija. Agorafobiją turintys žmonės bijo būti viešose, nekontroliuojamose erdvėse, nes jose dažnai ištinka panikos atakos.
- Neraminančios įkyrios mintys. Kai didžioji dienos dalis būna užpildyta nerimo jausmu, o į galvą nuolat lenda įkyrios mintys, tai gali sukelti net fizinius negalavimus.
- Socialinė atskirtis. Buvimas intravertu nepateisina baimės ir streso, jaučiamo būnant su kitais žmonėmis.
- Silpnumas.
- Nepagrįstas įsiūtis, pyktis. Psichologo konsultacija būtų naudinga, jei pyktis nepraeina ir jis yra gerokai per stiprus, lyginant su jį iššaukusia situacija, arba jei įsiūtis kartais perauga į agresyvius veiksmus.
Jei skaitydami šiuos požymius jaučiatės lyg skaitydami savo dienoraštį arba net jei susitapatinate tik su keliais iš jų, tai yra ženklas, kad psichologo pagalba yra reikalinga.
Psichologiniai tyrimai
Psichologinio vertinimo metu, remiantis psichologinio įvertinimo metodais, atliekamas paciento psichologinio funkcionavimo ypatumų (asmenybės, emocinių, kognityvinių ir elgesio), psichologinių sunkumų ir galių, psichikos sutrikimų simptomų ir požymių, sveikatos būklę veikiančių veiksnių nustatymas ir rašoma išvada su rekomendacijomis, kaip spręsti paciento psichologines problemas. Nuo asmens motyvacijos, pastangų, įdėto darbo į terapinį procesą. Labai svarbus ir tvirtas ryšys tarp kliento ir specialisto.
Kur kreiptis pagalbos?
Yra daug būdų, kaip gauti psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas:
- Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, galite kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
- Nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo galite gauti psichikos sveikatos centre (kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate registruotas) arba visuomenės sveikatos biure (šiuos biurus galite rasti visose savivaldybėse). Visuomenės sveikatos biuruose organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
- Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo ar konsultacija, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins Jūsų psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas).
- Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare arba skirti psichoterapiją.
- Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti 112.
- Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai.
- Lietuvoje nemokamai pagalbą teikia Psichologinių krizių pagalbos centras bei mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos. Pagalba teikiama nutikus krizei, kuri turi stiprų neigiamą poveikį psichikos būklei (savižudybė, smurtinė mirtis, žmogaus dingimas, nelaimingas atsitikimas, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, įvykus išprievartavimui, užpuolimui, kitokiam sukrečiančiam įvykiui), paskambinus į Psichologinių krizių pagalbos centrą trumpuoju numeriu 1815, profesionalūs psichologai Jus pakonsultuos, suteiks reikalingą informaciją, įvertins kokia psichologinių krizių valdymo paslauga reikalinga, o esant poreikiui, Jūsų kontaktus perduos Mobiliajai psichologinių krizių įveikimo komandai.
- Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda paslaugas teikia nemokamai, įvykio vietoje ir gali atvykti sutartu laiku. Darbo laikas - pirmadieniais - penktadieniais nuo 9 val. iki 19 val. ir šeštadieniais nuo 9 val.
- Dienos stacionare taikomas gydymas vaistais ir pokalbiu, vyksta įvairios veiklos (konsultacijos, terapijos, užsiėmimai, socialinių įgūdžių lavinimas). Medicininė reabilitacija. Esant kai kuriems psichikos sutrikimams, iki 12 dienų gali būti teikiama medicininė reabilitacija (ambulatorinė).
- Visuomenės sveikatos biure vykdomi: Streso valdymo, emocijų atpažinimo ir valdymo grupiniai užsiėmimai, savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai (įvairiomis temomis), psichologinės konsultacijos grupėse, individualios psichologo konsultacijos (iki 5 vienam asmeniui), priklausomybės konsultavimas asmenims, siekiantiems mažinti alkoholio vartojimą ar visai jo atsisakyti. Biure gali būti teikiamos visos arba tik dalis aukščiau išvardintų paslaugų. Paslaugos skirtos visiems gyventojams. Galite kreiptis tiesiai į savo savivaldybės biurą ir užsiregistruoti, gydytojo siuntimas nereikalingas. Už paslaugas mokėti nereikia. Kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą prie kurio nori būti prirašytas. Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse.
Specialistų skirtumai: psichiatras, psichologas, psichoterapeutas ir koučeris
Nors visi šie specialistai dirba su žmogaus emocine sveikata, jų išsilavinimas, požiūris ir pagalbos metodai skiriasi.
- Psichiatras - tai gydytojas, specializuojantis psichikos sutrikimų diagnozavime ir gydyme. Skirtingai nei psichologai ar psichoterapeutai, psichiatrai turi medicininį išsilavinimą, todėl gali skirti vaistus ir taikyti biologinius gydymo metodus, kai to reikia. Jie padeda pacientams, kenčiantiems nuo sunkių emocinių ar psichinių sutrikimų, tokių kaip depresija, šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar asmenybės sutrikimai.
- Psichologas - tai specialistas, turintis magistro arba daktaro laipsnį psichologijos srityje. Jo darbas - padėti žmonėms geriau suprasti savo mintis, jausmus ir elgesį. Skirtingai nuo psichiatro, psichologas neturi medicininio išsilavinimo ir neskiria vaistų. Jo pagrindinis įrankis - pokalbis, padedantis suprasti ir keisti elgesio bei emocinius modelius.
- Psichoterapeutas - yra baigęs kelerių metų akredituotus psichoterapinius mokymus, kuriuos užbaigia egzaminas. Jie gali turėti įvairų išsilavinimą, dažnai baigę psichologijos, psichiatrijos ar socialinio darbo studijas. Psichoterapija gydo psichologinėmis priemonėmis, t. y. žodžiu, ir yra ilgalaikė.
- Koučeris - padės jums nustatyti tikslus ir jų siekti. Kitaip nei psichoterapeutas, koučeris daugiau dėmesio skiria dabarčiai ir ypač ateičiai. Jis mažiau dirba su praeitimi. Koučingas nėra gydymo metodas. Jo metodikoje naudojami tikslingi klausimai, padedantys jums patiems priimti sprendimą.
Svarbu kreiptis laiku
Labai svarbu laiku kreiptis psichologinės pagalbos - net jeigu tik norite pasikonsultuoti. Tinkamai sureagavus į ramybės neduodantį elgesį, jausmus, reakcijas ar emocijas, laiku pritaikytos pagalbos priemonės gali užkirsti kelią sutrikimų atsiradimui. Labai svarbu suprasti, kad kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis - priešingai, tai rodo, kad Jums rūpi Jūsų emocinė sveikata ir gyvenimo kokybė.
Taip pat skaitykite: Žmogus ir internetas: psichologinė perspektyva
Taip pat skaitykite: "Pavasario balsų" analizė
tags: #zmogui #reikia #psichologo