Žmogaus asmenybės formavimasis vaikystėje ir paauglystėje

Asmenybės formavimasis yra sudėtingas ir nuolatos vykstantis procesas, prasidedantis ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi per visą žmogaus gyvenimą. Tai procesas, kurio metu formuojasi unikalus individo charakteris, vertybės, įsitikinimai ir elgesio modeliai. Vaikystė ir paauglystė yra ypatingai svarbūs etapai, nes būtent tada dedami pamatai tolimesnei asmenybės raidai. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie veiksniai daro įtaką asmenybės formavimuisi, kaip atpažinti ir ugdyti teigiamas charakterio savybes bei kaip spręsti problemas, kylančias šiame sudėtingame procese.

Charakteris: kas tai?

Charakteris - tai individualių psichologinių savybių visuma, apibūdinanti žmogaus elgesį, reakcijas ir požiūrį į pasaulį. Tai nėra įgimtas dalykas, kaip temperamentas, bet formuojasi visą gyvenimą, ypač vaikystėje ir paauglystėje. Charakteris apima tokias savybes kaip sąžiningumas, atsakomybė, empatija, drąsa, atkaklumas, savarankiškumas, optimizmas ir daugelį kitų.

Temperamento ir charakterio skirtumai

Svarbu atskirti temperamentą nuo charakterio. Temperamentas yra įgimtas ir apibrėžia vaiko reakcijos į aplinką būdą - jo aktyvumo lygį, jautrumą, nuotaikų kaitą. Tuo tarpu charakteris yra labiau susijęs su vertybėmis, įsitikinimais ir moraliniais principais, kurie įgyjami per patirtį ir ugdymą. Nors temperamentas gali daryti įtaką charakterio formavimuisi, jis nėra vienintelis lemiantis veiksnys.

Pagrindinės charakterio savybės

Nors kiekvienas vaikas yra unikalus, galima išskirti keletą pagrindinių charakterio savybių, kurios yra svarbios sveikai asmenybės raidai:

• Atsakomybė: Gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus.
• Sąžiningumas: Būti teisingu, sąžiningu ir laikytis moralinių principų.
• Empatija: Gebėjimas suprasti ir užjausti kitų žmonių jausmus.
• Drąsa: Nebijoti iššūkių, būti atviram naujovėms ir ginti savo įsitikinimus.
• Atkaklumas: Siekti užsibrėžtų tikslų, nepaisant sunkumų.
• Savarankiškumas: Gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus ir veikti.
• Optimismas: Tikėti, kad viskas bus gerai ir matyti teigiamus dalykus.
• Pagarba: Gerbti save, kitus žmones ir aplinką.
• Kantrumas: Gebėjimas išlaukti ir neskubėti.
• Kūrybiškumas: Gebėjimas mąstyti originaliai ir kurti naujas idėjas.

Kaip atpažinti vaiko charakterio savybes?

Atpažinti vaiko charakterio savybes reikia stebint jo elgesį įvairiose situacijose, klausantis jo nuomonės ir stebint jo reakcijas į skirtingus įvykius. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis

• Vaiko elgesys su kitais vaikais: ar jis yra draugiškas, ar linkęs konfliktuoti, ar moka dalintis, ar yra empatiškas?
• Vaiko reakcija į nesėkmes: ar jis pasiduoda, ar bando dar kartą, ar ieško pagalbos?
• Vaiko požiūris į taisykles: ar jis jų laikosi, ar bando jas apeiti, ar protestuoja?
• Vaiko interesai ir pomėgiai: ką jis mėgsta veikti, kas jam patinka, kas jį motyvuoja?
• Vaiko kalba ir mąstymas: kaip jis kalba apie save ir kitus, kokias vertybes jis išreiškia, kaip jis sprendžia problemas?

Taip pat svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir raidos etapą. Mažesni vaikai gali reikšti savo emocijas ir poreikius tiesiogiai, o vyresni vaikai gali būti labiau linkę slėpti savo jausmus arba juos racionalizuoti. Paauglystėje charakterio formavimasis tampa ypač svarbus, nes paaugliai ieško savo tapatybės ir bando įsitvirtinti visuomenėje.

Veiksniai, lemiantys asmenybės formavimąsi

Kiekvieno vaiko charakteris yra unikalus ir nuolat besikeičiantis darinys, kurio formavimąsi veikia daugybė faktorių. Nuo genetinio paveldimumo iki socialinės aplinkos, kiekviena patirtis palieka pėdsaką asmenybės raidoje.

Asmenybės formavimąsi veikia įvairūs veiksniai, tokie kaip genetiniai ir biologiniai veiksniai, socialiniai veiksniai (ypač bendravimas su tėvais ir juos atstojančiais žmonėmis ankstyvoje vaikystėje) ir aplinka. Augant vaikui, išsivysto savybės, kurios labiausiai padeda adaptuotis tuo metu gyvenamose sąlygose ir tarpasmeniniuose santykiuose.

Šeimos aplinka

Šeimos aplinka yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Tėvų pavyzdys, vertybės, santykiai šeimoje - visa tai formuoja vaiko pasaulėžiūrą ir elgesio modelius. Svarbu, kad šeimoje būtų kuriama saugi ir palaikanti aplinka, kurioje vaikas jaustųsi mylimas, gerbiamas ir priimtas toks, koks yra.

Tyrimai rodo, kad tėvų palaikymas pirmuosius trejus su puse vaiko gyvenimo metų turi didelę įtaką jo mokymuisi, socialiniam gyvenimui ir santykiams po dviejų ar trijų dešimtmečių. Nustatyta, kad kūdikiai ir ikimokyklinukai, augę supami rūpesčio ir dėmesio, mokykloje geriau mokosi, suaugę įgyja aukštesnius mokslinius laipsnius. Taip pat geriau sutaria su bendraamžiais, jaučia didesnį pasitenkinimą romantiškais santykiais.

Taip pat skaitykite: Depresija: išsamus žvilgsnis

Socialinė aplinka

Socialinė aplinka, apimanti draugus, mokytojus, bendruomenę, taip pat daro didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Bendraudamas su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, vaikas mokosi socialinių įgūdžių, perima vertybes ir elgesio normas. Svarbu, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su įvairiais žmonėmis ir patirti įvairių socialinių situacijų.

Socialinis palaikymas yra vienas svarbiausių žmogaus poreikių, kaip ir artimi, šilti santykiai su tėvais, kitais šeimos nariais, draugais, bendramoksliais. Kuriant prasmingą ir laimingą gyvenimą jie vaidina pagrindinį vaidmenį, tampa atrama sudėtingiausiais, skaudžiausiais momentais.

Kultūrinė aplinka

Kultūrinė aplinka, apimanti tradicijas, papročius, vertybes, taip pat formuoja vaiko asmenybę. Vaiko suvokimas apie pasaulį, jo vertybės ir įsitikinimai yra glaudžiai susiję su kultūra, kurioje jis auga.

Asmeninė patirtis

Asmeninė patirtis, apimanti sėkmes, nesėkmes, iššūkius, taip pat daro didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Patirtis formuoja vaiko požiūrį į save, į kitus žmones ir į pasaulį. Svarbu, kad vaikas turėtų galimybę patirti įvairių situacijų, tiek teigiamų, tiek neigiamų, ir išmokti iš jų.

Studijos rodo, kad teigiamų patirčių nebuvimas ar trūkumas vaikams kelia didelę įtampą, nerimą. Chroniškas stresas, patiriamas ankstyvoje vaikystėje, gali turėti rimtų padarinių paauglystėje, jaunystėje ir vėlesniame gyvenime. C.Bethell vardija dažniausiai pasitaikančius: rizikingas elgesys ir elgesio sutrikimai, lėtinės ligos - širdies ir kraujagyslių, diabetas, priklausomybės (rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, vaistų, psichotropinių medžiagų vartojimas).

Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į asmenybę

Kaip ugdyti vaiko charakterio savybes?

Vaiko charakterio ugdymas yra nuolatinis procesas, kuris prasideda nuo pat gimimo ir tęsiasi visą vaikystę ir paauglystę.

Štai keletas patarimų, kaip ugdyti vaiko charakterio savybes:

1. Būkite pavyzdžiu. Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius. Todėl svarbu, kad tėvai ir globėjai patys rodytų teigiamas charakterio savybes - būtų sąžiningi, atsakingi, empatiški, drąsūs, atkaklūs, savarankiški ir optimistiški. Jei norite, kad vaikas būtų sąžiningas, patys būkite sąžiningi su juo ir kitais žmonėmis. Jei norite, kad vaikas būtų atsakingas, patys prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus.
2. Kurkite saugią ir palaikančią aplinką. Vaikai turi jaustis saugūs ir mylimi, kad galėtų laisvai reikšti savo jausmus ir mintis. Kurkite šeimoje atvirą ir palaikančią atmosferą, kurioje vaikas galėtų pasidalinti savo rūpesčiais ir džiaugsmais. Skatinkite vaiko savarankiškumą ir iniciatyvą, leiskite jam priimti sprendimus ir daryti klaidas. Palaikykite vaiką, kai jam nesiseka, ir padėkite jam išmokti iš savo klaidų. Dr. Angelica Robles, vaikų vystymosi ir elgesio specialistė, tikina, kad tėvai gali padėti vaikams tapti atsparesniems neigiamoms emocijoms ir traumuojantiems įvykiams. Vaikas jausis saugus, ne vienišas, o stresą kelianti situacija ar įvykis atrodys nebe toks reikšmingas ir slegiantis. Kartu jis mokysis, kaip susidoroti su neigiamomis emocijomis ir jų padariniais.
3. Mokykite vertybių. Kalbėkite su vaiku apie vertybes - sąžiningumą, atsakomybę, empatiją, drąsą, atkaklumą, savarankiškumą, optimizmą, pagarbą, kantrumą, kūrybiškumą. Paaiškinkite vaikui, kodėl šios vertybės yra svarbios ir kaip jos padeda gyventi gerą ir prasmingą gyvenimą. Diskutuokite su vaiku apie moralines dilemas ir padėkite jam priimti teisingus sprendimus.
4. Skatinkite empatiją. Mokykite vaiką suprasti ir užjausti kitų žmonių jausmus. Kalbėkite su vaiku apie kitų žmonių patirtis ir padėkite jam įsijausti į jų padėtį. Skatinkite vaiką padėti kitiems žmonėms, dalyvauti savanoriškoje veikloje ir rūpintis aplinka.
5. Ugdydkite atsakomybę. Duokite vaikui atsakomybių pagal jo amžių ir galimybes. Leiskite jam pasirūpinti savo daiktais, atlikti namų ruošos darbus, prižiūrėti gyvūnus. Mokykite vaiką planuoti savo laiką ir laikytis įsipareigojimų. Girkite vaiką už atsakomybę ir pastangas.
6. Skatinkite drąsą ir atkaklumą. Skatinkite vaiką išbandyti naujus dalykus ir nebijoti iššūkių. Palaikykite vaiką, kai jam nesiseka, ir padėkite jam išmokti iš savo klaidų. Mokykite vaiką siekti užsibrėžtų tikslų, nepaisant sunkumų. Girkite vaiką už drąsą ir atkaklumą.
7. Ugdydkite savarankiškumą. Leiskite vaikui priimti sprendimus ir veikti savarankiškai. Skatinkite vaiką ieškoti informacijos ir spręsti problemas pačiam. Palaikykite vaiką, kai jis klysta, ir padėkite jam išmokti iš savo klaidų. Girkite vaiką už savarankiškumą ir iniciatyvą.
8. Skatinkite optimizmą. Mokykite vaiką matyti teigiamus dalykus ir tikėti, kad viskas bus gerai. Kalbėkite su vaiku apie jo stipriąsias puses ir pasiekimus. Padėkite vaikui įveikti negatyvias mintis ir jausmus. Girkite vaiką už optimizmą ir pozityvų požiūrį.
9. Būkite kantrūs. Charakterio ugdymas yra ilgas ir nuolatinis procesas. Būkite kantrūs su vaiku ir supraskite, kad jam reikia laiko, kad išmoktų naujų dalykų ir įgytų teigiamų charakterio savybių. Nesitikėkite, kad vaikas bus tobulas. Svarbiausia, kad jis stengiasi ir tobulėja.
10. Kreipkitės pagalbos į specialistus. Jei turite sunkumų ugdant vaiko charakterį, kreipkitės pagalbos į specialistus - psichologus, pedagogus, socialinius darbuotojus. Jie gali padėti jums suprasti vaiko poreikius ir rasti tinkamus ugdymo metodus.

Klaidų taisymas

Netinkamas elgesys turėtų būti aptariamas ramiai ir su meile. Svarbu paaiškinti vaikui, kodėl jo elgesys buvo netinkamas ir kaip jis galėtų elgtis kitaip ateityje. Padėkite vaikui ištaisyti savo klaidas ir atsiprašyti, jei jis įžeidė kitus žmones.

Įtaka išorės veiksniams

Reikia atsižvelgti į aplinkos įtaką. Vaikai, augantys sudėtingomis socialinėmis sąlygomis, gali patirti daugiau iššūkių, susijusių su charakterio formavimuisi. Tokiais atvejais svarbu suteikti vaikui papildomą paramą ir pagalbą.

Asmenybės sutrikimai: kai formavimasis pakrypsta netinkama linkme

Asmenybė - tai ilgalaikė ir pastovi poreikių, emocijų, tarpasmeninių santykių nuostatų visuma, kuri kiekvienam žmogui yra būdinga. Idealių asmenybių nėra, bet kai kurie žmonės iš kitų išsiskiria itin sunkiu prisitaikymu prie aplinkos. Dėl to kenčia ne tik jie patys, bet ir aplinkiniai. Asmenybės sutrikimai - tai rimti, ilgalaikiai būklės, turintys įtakos žmogaus mąstymui, jausmams, elgesiui ir santykiams su kitais žmonėmis. Šie sutrikimai gali sukelti didelių sunkumų įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant darbą, mokslą, santykius ir socialinę veiklą.

Skirtingi epidemiologiniai tyrimai rodo, kad asmenybės sutrikimai būdingi 2-10 % visų gyventojų. Tai užsitęsę sutrikimai, prasidėję vaikystėje ar paauglystėje ir trunkantys per visą gyvenimą, pasireiškiantys visose gyvenimo srityse.

Kas yra asmenybės sutrikimas?

Asmenybės sutrikimai - tai giliai įsišakniję, sąlyginai pastovūs charakteristikos ir elgesys, kurie nulemia asmens unikalų prisitaikymą prie gyvenimo. Tai apima pagrindinius bruožus, interesus, vertybes, savastį, gebėjimus ir emocinio reagavimo būdus. Asmenybės sutrikimai pasireiškia kaip ryškūs asmenybės ir elgesio nukrypimai, kurie nėra tiesiogiai sukelti ligos, sužeidimo ar kito smegenų pakenkimo ar psichikos ligos. Šie sutrikimai apima kelias asmenybės pasireiškimo sritis ir yra susiję su reikšmingais asmeninio bei socialinio funkcionavimo sunkumais.

Asmenybės sutrikimų tipai

Pagal skirtingas klasifikacijas priskaičiuojama apie 10 skirtingų asmenybės sutrikimo tipų. Jie paprastai skirstomi į tris kategorijas arba grupes:

• A grupė: keistas arba ekscentriškas elgesys
• B grupė: dramatiškas, emocionalus arba permainingas elgesys
• C grupė: nerimastingas baikštus elgesys

A grupės asmenybės sutrikimai

Šiai grupei priskiriami šizoidinis, paranoiškas ir šizotipinis asmenybės sutrikimai.

• Šizoidinio tipo asmenybės: mažai bendrauja ir nesidomi kitais žmonėmis, pasižymi emociniu šaltumu. Šizoidinės asmenybės yra intravertai, užsisklendę, vieniši, emociškai šalti ir tolimi. Dažnai jie yra panirę savo mintyse ir jausmuose, jie bijo artimumo ir intymumo santykiuose su kitais žmonėmis.
• Paranoidinio tipo asmenybės: turi polinkį būti nuolat priešiškai nusiteikę, jie negali atleisti už įžeidimus ar pagarbos stoką, linkę visur matyti kitų priešišką nusistatymą ir kenkimą. Dažnai šeimoje perdėtai pavydūs. Pagrindinė šio tipo asmenybės sutrikimo savybė - kitų žmonių veiksmai yra interpretuojami, kaip tyčia sukeliantys grėsmę arba žeminantys. Paranoišku asmenybės sutrikimu sergantys žmonės yra nepasitikintys, nemoka atleisti, linkę į pykčio arba agresijos proveržius be pateisinamų priežasčių, kadangi jie kitus vertina kaip nepatikimus, neištikimus, laikančiais save pranašesniais arba apgaudinėjančius. Tokio tipo žmogus taip pat gali būti pavydus, atsargus, uždaras ir klastingas, jis gali atrodyti emociškai „šaltas“ arba perdėtai rimtas.
• Šizotipinio tipo asmenybės: mano, kad gali su savo mintimis paveikti kitus žmones ar įvykius. Dažnai blogai interpretuoja kitų žmonių veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas. Šizotipinį asmenybės sutrikimą turinčius žmones geriausiai apibūdina keisti jų būdo bruožai. Tokie žmonės gali pasižymėti keistomis arba ekscentriškomis kalbėjimo arba aprangos manieromis. Jiems būdingos keistos, groteskiškos arba paranoiškos mintys ir įsitikinimai. Šizotipinį asmenybės sutrikimą turintiems žmonėms sudėtinga užmegzti santykius, jie patiria ypatingą nerimą socialinėse situacijose. Jie gali netinkamai reaguoti arba visai nereaguoti pokalbio metu, taip pat gali kalbėti su savimi. Jie gali pademonstruoti „magiško mąstymo“ ženklus, teigdami, kad gali matyti ateitį arba skaityti kitų žmonių mintis.

B grupės asmenybės sutrikimai

Šiai grupei priskiriami asocialaus tipo, ribinis, histrioninis ir narcisistinis asmenybės sutrikimai.

• Asocialaus tipo asmenybės: būdinga ilgai besitęsianti nepagarba kitų žmonių teisėms, kuri neretai peržengia ribą, taip šios teisės pažeidžiamos. Asmenys, turintys asocialaus tipo asmenybės sutrikimą, dažnai nesugeba jausti empatijos ir linkę būti beširdžiais, cinikais bei nepaisyti kitų žmonių jausmų, teisių arba kančios. Jų savęs vertinimas dažnai būna išpūstas arba arogantiškas, jie neretai būna pernelyg užsispyrę, pasitikintys savimi arba įžūlūs. Jie taip pat gali būti puikūs gražbyliai, pasižymėti dirbtiniu šarmu, būti gana iškalbūs, įvaldę žodžio meną. Tokie bruožai kaip empatijos stoka, pasipūtėliškas savęs išaukštinimas ir dirbtinis žavesys pagal tradicinę sampratą priskiriami psichopatijai ir yra itin būdingi asocialaus tipo asmenybės sutrikimo bruožai kalėjimo arba teisminėje aplinkoje, kur kriminaliniai, neteisėti arba agresyvūs veiksmai paprastai yra nespecifiniai. Antisocialinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės paprastai suvaidina konfliktus ir ignoruoja įprasto socialinio elgesio normas. Šie asmenys yra impulsyvūs, neatsakingi ir beširdžiai. Paprastai antisocialinė asmenybė turi problemų su teisėtvarka, pasižymi karingu ir neatsakingu elgesiu, jų santykiai yra agresyvūs ir netgi smurtiniai. Jie nerodo pagarbos kitiems žmonėms, nejaučia sąžinės graužaties dėl to, kokį poveikį jų elgesys turi kitiems žmonėms. Yra didžiulė rizika, kad tokiom tipo žmonės pradės piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis, ypač alkoholiu, kadangi tai padeda jiems sumažinti įtampą, dirglumą ir nuobodulį.
• Ribinis asmenybės sutrikimas: asmenys, turintys ribinės asmenybės sutrikimą, paprastai stokoja stabilios savasties pojūčio, jie dažnai išgyvena tuštumos jausmą ir atstūmimo baimę. Jie pasižymi impulsyviu elgesiu, yra linkę patirti intensyvias emocijas ir pasižymi emociniu nestabilumu, jiems būdingi pykčio ir agresijos protrūkiai bei disforijos patyrimas. Apimti intensyvių emocijų yra linkę žaloti save, taip pat būdingi dažni bandymai nusižudyti. Jų tarpasmeniniai santykiai pasižymi nestabilumu, chaotiškumu. Santykiams dažnai keliami nerealistiniai lūkesčiai ir jais dažnai nusiviliama. Artėjančio atsiskyrimo, atstūmimo ar išorinės struktūros praradimo suvokimas ribinei asmenybei gali sukelti savęs vaizdo, afekto ir elgesio pokyčius. Šie žmonės labai jautrūs išorinėms aplinkybėms. Dažnai mano, kad šis jų suvokiamas atstūmimas reiškia, kad jie yra blogi. Atstūmimo baimė dažnai susijusi su negebėjimu ištverti buvimo vieniems, stipraus troškimo, kad kiti žmonės būtų šalia jų. Ribiniai asmenis gali jausti empatiją kitam asmeniui ir juo rūpintis, tačiau su didžiuliu lūkesčiu, kad tas asmuo, kuriuo besirūpinama bus visuomet prieinamas ir pajėgus pasirūpinti jais pačiais, jų poreikiais, reikalavimais. Būdinga staiga pasikeisti iš maldaujančios, prašančios pagalbos rolės į teisuoliško keršytojo už praeities skriaudas rolę. Tačiau dažniausiai jie save mato kaip blogus, bet kartais gali jaustis tarsi iš vis neegzistuotų. Savižala dažnai naudojama kaip būdas patvirtinti gebėjimą kažką jausti (ypač kuomet asmuo patiria disociaciją) ar siekiant sumažinti buvimo blogu pojūtį. Dėl nuolatinės tuštumos jausmo ir lengvai patiriamo nuobodulio turi tendenciją nuolat ieškoti kokių nors intensyvesnių patirčių. Pyktis dažniausiai kyla kuomet besirūpinantis asmuo ar partneris suvokiamas kaip apleidžiantis, nesirūpinantis, atstumiantis. Po pykčio išraiškos dažnai seka kaltė ir gėda, kurie prisideda prie savo blogumo patyrimo. Linkę save žlugdyti, sabotuoti prieš pat pasiekiant savo tikslą. Pvz., nutraukti mokslus prieš pat jų užbaigimą, patirti stiprų regresą artėjant prie terapinių tikslų pasiekimo, sužlugdyti gerus santykius. Sunkiai toleruoja išsiskyrimą, tačiau tuo pačiu sunkiai išbūna intymume. Šį sutrikimą turintys žmonės yra nestabilūs kai kuriose srityse, įskaitant tarpasmeninius santykius, elgesį, nuotaiką ir savęs suvokimą. Netikėti stiprūs nuotaikos pasikeitimai, audringi tarpasmeniniai santykiai, nepastovus ir nuolat kintantis savęs suvokimas, nenuspėjami ir savižudiški veiksmai apibūdina ribiniu asmenybės sutrikimu sergantį žmogų. Paprastai šiems žmonėms yra labai sudėtinga suvokti savo asmenybę. Jie dažnai pasaulį vertina kaip priešingybes: kitus mato kaip „labai gerus“ arba „labai blogus“. Ribinė asmenybė gali jausti stiprų prisirišimą prie kokio nors žmogaus, tačiau staiga nutraukti šiuos santykius, jei pajus nepagarbą. Baimė būti apleistam gali būti perdėtos priklausomybės nuo kitų žmonių priežastimi. Savęs žalojimas arba pasikartojantis savižudiškas elgesys gali būti panaudotas siekiant dėmesio arba bandant manipuliuoti kitais žmonėmis. Impulsyvūs veiksmai, chroniškas nuobodulio arba tuštumos jausmas ir stipraus nederamo pykčio protrūkiai taip pat yra šio sutrikimo savybės. Šis sutrikimas yra labiau būdingas moterims.
• Histrioninio tipo asmenybės: įvairiais būdais siekia būti aplinkinių dėmesio centre. Jos ekshibicionistiškos, gundančios, koketuojančios, linkusios nuolaidžiauti sau, įtaigios. Emocijos kraštutinai išreikštos, bet paviršutinės. Šį sutrikimą turintys asmenys dažnai dramatišku ir provokuojančiu elgesiu siekia gauti daugiau dėmesio. Jie yra lengvai paveikiami kitų žmonių, labai jautrūs kritikai ir nepritarimui.
• Narcisistinio tipo asmenybės: mano, kad yra svarbesni už kitus, dažnai stipriai pagražina savo pasiekimus, yra linkę girtis savo patrauklumu ir sėkme. Narcisistinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės pasižymi perdėtu savęs vertinimo jausmu, jie gyvena neribotos sėkmės fantazijose ir nuolat siekia dėmesio. Narcisistinė asmenybė perdėtai jautriai reaguoja į nesėkmes ir dažnai skundžiasi dėl įvairių fizinių negalavimų. Jiems būdinga greita nuotaikų kaita (nuo susižavėjimo savimi iki nesaugumo jausmo), šie žmonės yra linkę išnaudoti tarpasmeninius santykius.

C grupės asmenybės sutrikimai

Šiai grupei priskiriami vengiančio tipo, priklausomo tipo ir obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimai.

• Vengiančio tipo asmenybės: perdėtai vengia tarpasmeninių santykių, nes bijo, kad gali būti kritikuojami, palikti, atmesti. Tokie asmenys vengia įsitraukti į santykius su kitais žmonėmis, nesant garantijų, kad kiti juos mėgs. Vengiančio tipo asmenybės dažnai yra perdėtai jautrios atstūmimui ir nenori susisieti santykiais su kitais žmonėmis, nebent yra įsitikinusios, kad patinka šiems žmonėms. Perdėtas socialinis diskomfortas, drovumas, kritikos baimė, socialinės arba darbo veiklos, kuriai būtini tarpasmeniniai kontaktai, vengimas yra būdingi vengiančio tipo asmenybei. Tokie žmonės bijo pasakyti ką nors, kas kitiems gali pasirodyti kvaila, jaudinasi, kad išraus arba pradės verkti kitų žmonių akivaizdoje, juos labai skaudina kitų žmonių nepritarimas. Vengiančio tipo asmenybės gali neturėti artimų santykių, išskyrus šeimos narius (nors ir norėtų), juos liūdina nesugebėjimas gerai sutarti su kitais žmonėmis. Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai jaučia nepilnavertiškumo, neadekvatumo jausmą, mano, kad yra nepatrauklūs. Ilgai atsimena kritiką, vengia naujų ir nepažįstamų veiklų ar žmonių.
• Priklausomo tipo asmenybės: vengia priimti bet kokius sprendimus ‒ tam reikia daugybės kitų patarimų ir padrąsinimų arba tai leidžiama atlikti kitiems. Kadangi šio tipo žmonės bijo, jog nesugebės savimi pasirūpinti, tampa perdėtai priklausomi nuo kitų. Priklausomą asmenybės sutrikimą turinčių žmonių elgesys gali būti pavaldus ir nuolankus, jie priklausomi nuo kitų žmonių, priimančių sprendimus už juos. Jiems būtinas nuolatinis įtikinėjimas ir patarimai, juos lengvai įskaudina kritika ir nepritarimas. Jie jaučiasi nejaukiai ir bejėgiškai būdami vieni, juos gali sugniuždyti pasibaigę santykiai. Jie labai bijo būti atstumti. Priklausomos asmenybės, kurioms paprastai trūksta pasitikėjimo savimi, retai pradeda kokius nors projektus arba ką nors daro savarankiškai. Šie asmenys yra stipriai priklausomi nuo kitų žmonių, nes mano, kad tik jų pagalba gali pasiekti emocinę ir fizinę gerovę. Dažniausiai vengia būti vieni, jiems visada reikia pritarimo ir pagalbos priimant sprendimus. Yra labiau linkę kentėti ir toleruoti fizinį ir psichologinį smurtą.
• Anankastinio (obsesinio-kompulsinio) tipo asmenybės: būdingas perdėtas atsargumas ir abejonės, skrupulingas sąžiningumas, pedantiškumas, perfekcionizmas, perdėtas susirūpinimas detalėmis, kas trukdo greitai atlikti darbus. Kompulsinės asmenybės yra sąžiningos ir turi stiprius troškimus, jos siekia tobulumo. Niekada nepatenkinti pasiektu rezultatu, kompulsinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės priima vis daugiau ir daugiau įsipareigojimų. Jie yra tvirti, patikimi, organizuoti ir metodiški, tačiau dėl savo nelankstumo dažnai nesugeba prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Kompulsinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės yra labai atsargūs, įvertina visus problemos aspektus, atkreipia dėmesį į kiekvieną smulkmeną, todėl jiems yra sudėtinga priimti sprendimus ir įvykdyti užduotis. Kai jų jausmai nėra griežtai kontroliuojami, įvykiai yra nenuspėjami arba jie yra priversti priklausyti nuo kitų, kompulsinės asmenybės dažnai jaučiasi vienišos ir bejėgės. Turi nuolatinį tam tikros tvarkos poreikį, tvirtai laikosi taisyklių, jaučiasi itin nemaloniai, kai nepasiekia nustatyto tobulumo.

#

tags: #zmogus #vaikysteje #ir #paauglysteje #susiformuoja #savo