Neurozė - tai šiuolaikinės visuomenės rykštė, paliečianti ne tik suaugusius, bet ir vaikus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime vaikų neurozių požymius, priežastis ir gydymo būdus, siekiant padėti tėvams atpažinti problemą ir laiku imtis reikiamų priemonių.
Kas yra neurozė?
Neurozė - tai funkcinių psichikos sutrikimų rūšis, kuriai būdingas nuotaikos pablogėjimas, nuolatinis nepasitenkinimas, susierzinimas, nemiga, nuovargis ir susikoncentravimo sunkumai. Skirtingai nuo psichozės, neurozė nesukelia haliucinacijų ar realybės iškraipymo, todėl neurozę turinčio žmogaus elgesys paprastai neperžengia socialinių normų. Dažniausias neurozės simptomas - nerimas, taip pat emocinė įtampa, stresas ar depresija.
Neurozės priežastys
Dėl neurozę sukeliančių priežasčių ginčijamasi jau seniai. Šiuo metu priimta manyti, kad neurozę sukelia įvairūs biologiniai, visuomeniniai ir psichologiniai veiksniai:
- Emociniai išgyvenimai ir dvasinės traumos: Tai gali būti patirtas stresas, baimė, netektis ar kitos traumuojančios situacijos.
- Bendro organizmo nusilpimas: Infekcinės ligos, galvos traumos ir kitos sveikatos problemos gali padidinti riziką susirgti neuroze.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis: Šios medžiagos neigiamai veikia nervų sistemą ir gali išprovokuoti neurozę.
- Socialiniai ir aplinkos veiksniai: Nuolatinė įtampa, problemos šeimoje, mokykloje ar tarp bendraamžių gali prisidėti prie neurozės vystymosi.
Vaikų neurozės požymiai
Vaikų neurozės požymiai gali būti įvairūs, priklausomai nuo vaiko amžiaus, temperamento ir individualių savybių. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:
- Nerimas ir baimės: Padidėjęs nerimastingumas, baimė būti vienam, tamsos baimė, baimė dėl mokyklos ar kitų socialinių situacijų.
- Nuotaikos svyravimai: Dažnas ir staigus nuotaikos keitimasis, irzlumas, verksmingumas, apatija.
- Miego sutrikimai: Nemiga, košmarai, sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį.
- Valgymo sutrikimai: Apetito praradimas, persivalgymas, išrankumas maistui.
- Fiziniai simptomai: Galvos skausmai, pilvo skausmai, pykinimas, nuovargis, kurie neturi aiškios medicininės priežasties.
- Elgesio problemos: Agresyvumas, impulsyvumas, hiperaktyvumas, dėmesio sutelkimo sunkumai.
- Obsesinis-kompulsinis elgesys: Pasikartojantys įkyrios mintys ir veiksmai, tokie kaip rankų plovimas, tikrinimas ar skaičiavimas.
Vaikų nemiga kaip neurozės simptomas
Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Kartais nemiga būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais. Svarbu greitai nustatyti problemą ir imtis veiksmų pasitelkus atitinkamus metodus.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Vaikų nemigos priežastys
Vidutinė miego trukmė yra tiksliai nustatyta skirtingoms amžiaus grupėms. Sveiki naujagimiai per parą miega ilgiau nei 15 valandų 2-4 valandų laiko intervalais. Laikui bėgant budravimo trukmė pailgėja. Nuo vienų metų amžiaus miegas turi trukti be pertraukos visą naktį. Trejų metų sulaukę vaikai dažnai nejaučia poreikio eiti pogulio dieną.
Nėra paprasta faktiškai įvertinti miego trukmę ir kokybę, todėl būtina itin atidžiai stebėti vaiką. Patartina budriai reaguoti į jam pasireiškiančius miego sutrikimus, kadangi jie turi įtakos mažylio elgesiui ir jo nuovargiui dienos metu.
Vienam iš tėvų pastebėjus, kad vaikas patiria tokius simptomus, pirmiausia turi su juo pasikalbėti, nes tai padės išsiaiškinti, ar problema tikrai egzistuoja. Vėliau reikėtų pamėginti nustatyti jos priežastis. Jei pavyks greitai problemą išspręsti, galbūt nereikės pradėti gydymo.
Dažniausios vaikų nemigos problemos yra šios:
- Traumuojantys išgyvenimai
- Lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi)
- Vaikystės baimės
- Socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas)
- Paros ritmo sutrikimai
- Netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare)
- Kai kurių vaistų vartojimas
- Skausmas
- Viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos
- Miego apnėja
- Neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija)
- Psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija)
- Diegliai
- Dantų dygimas
Vaikai, kuriems buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai, daug dažniau susiduria su miego problemomis. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams jos pasireiškia du kartus dažniau, o nemiga skundžiasi net 73 proc. vaikų su depresiniais sutrikimais. Tokiais atvejais yra labai svarbi teisinga diagnozė ir gydymas.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Vaikų nemigos simptomai
Vaikų nemiga yra sutrikimas, kurio greitas nustatymas yra tėvų atsakomybė. Kūdikių ir vaikų miego stebėsena itin svarbi pirmaisiais gyvenimo metais, kai dar nėra visiškai išsivystę jų komunikaciniai gebėjimai. Tačiau svarbu suvokti, kad tokią problemą turintys mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai ne visada apie ją pasako. Vaikai gali neturėti pakankamai žinių, kad suprastų, jog tai nėra normalu. Jie pripranta prie paros ritmo sutrikimo, kitiems tiesiog gėda apie tai kalbėti (taip būna tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nemiga atsiranda dėl tamsos baimės, baimės užmigti vienam ir panašiai).
Tėvams turėtų kelti rūpestį, pirmiausia, šie simptomai:
- Padidėjęs mieguistumas dieną
- Sumažėjęs aktyvumas dieną
- Nuotaikos pablogėjimas
- Susikaupimo problemų atsiradimas
- Mokymosi rezultatų suprastėjimas
- Susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas
- Nenoras užsiimti fizine veikla
- Nuotaikos pablogėjimas vakare
Iš kur atsiranda vaikų baimė užmigti?
Baimė užmigti yra vaikams ir suaugusiesiems pasireiškianti problema, psichiatrų vadinama somnifobija. Šis sutrikimas gali sukelti nuolatinį nuovargį, mieguistumą dienos metu, irzlumą ir depresiją. Ją sudėtinga diagnozuoti vaikams, kadangi gali būti painiojama su kūdikiams įprastu miego vilkinimu. Jos kilmė gali būti įvairi, štai keletas priežasčių:
- Stiprus stresas
- Pasikartojantys blogi sapnai
- Šlapinimasis naktį
Kūdikių, ikimokyklinukų, 10 metų amžiaus ir vyresnių vaikų miego problemos kyla dėl įvairių priežasčių, tad kovos su šiuo negalavimu metodai gali būti labai skirtingi. Tačiau negalima numoti ranka į jo simptomus. Jau pasirodžius pirmiesiems simptomams, reikėtų susimąstyti apie jų kilmę ir spręsti problemą. Pirmiausia, naminėmis priemonėmis miegui skatinti, o jeigu jie nepadės - apsilankyti pas specialistą.
Miegas yra ypač svarbus, nes tik pailsėjus galima normaliai dirbti dienos metu. Kad būtų užtikrintas fizinis ir protinis pajėgumas, miegas būtinai turi būti sveikas ir be jokių sutrikimų. Miegas, kaip ir mityba, yra ypač reikšmingas normaliai vaikų raidai. Tai, kad vaikai labiausiai auga miegodami, nėra mitas. Būtent naktį hipofizė pagamina daugiausia augimo hormono. Be to, sveikas miegas padeda įsiminti informaciją, sukauptą dienos metu, todėl jis taip pat yra reikalingas sėkmingam mokymuisi.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Vaikų miego problemas patartina pasistengti kuo skubiau išspręsti, nelaukiant, kol dėl nuolatinio nuovargio sutriks organizmo veikla.
Paauglių nemiga
Daug tėvų nežino, kad jų vaikas kovoja su nemiga ir kaip ji turi būti gydoma. Tačiau miego sutrikimai yra nepaprastai dažnas reiškinys. Apskaičiuota, kad su ja gali kovoti net 40 proc. vaikų. Uždelstos miego ir budrumo fazės sindromas (DSWPD) yra dažniausiai pasitaikanti paros ritmo sutrikimų forma. Remiantis 2004 m. atliktais AASM (Amerikos miego medicinos akademijos) tyrimais, jis pasireiškia 7-16 proc. paauglių.
Tokio amžiaus žmonės dažniausiai patiria mieguistumą po vidurnakčio, nes nuolat vėlina atsigulimo laiką. Neretai dėl to jie negali išsimiegoti ar užmigti.
Nemigą šiame amžiuje lemia daug veiksnių, tačiau pagrindiniai yra šie:
- Psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, baimės ar depresija)
- Hormoniniai pokyčiai
- Pernelyg daug pareigų arba veiklų
- Laiko sau trūkumas (nėra galimybės nurimti prieš miegą)
- Netinkama mityba (per daug greitojo maisto ir gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino)
- Stresas
Tėvai, auginantys paauglius, dažnai nesupranta jų problemų. Paauglys nebūtinai tinginiauja - jis gali tiesiog kentėti dėl nemigos. Vaikui reikia padėti sužinoti ir suprasti, kodėl atsiranda su miegu susijusių sutrikimų.
Neurozių tipai
- Nerimo sutrikimai: Generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas, socialinis nerimo sutrikimas (socialinė fobija), specifinės fobijos.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): Tai viena dažniausių neurozės rūšių ir vienas iš nerimo sutrikimų. Pacientui gali kilti pačių įvairiausių minčių: kad rankos yra nešvarios, kad durys nėra uždarytos, kad visur pilna mikrobų. Norėdamas numalšinti kylantį nerimą, žmogus imasi veiksmų (kompulsijų): dažnai plauna rankas, vis tikrina, ar durys tikrai uždarytos. Jį patiria apie 2-3 % žmonių. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas paprastai prasideda sulaukus 11-15 m. arba 20 m. Žmogus pats suvokia, kad obsesijos nėra pagrįstos, dažnai bando su jomis kovoti ar ignoruoti, tačiau dažniausiai nesėkmingai.
- Reakcijos į stresą sutrikimai: Dar viena neurozės išraiška - tai reakcijos į stresą ir adaptacijos sutrikimai. Ir vaikai, ir suaugusieji reaguoja į stresą skirtingai. Dažniausiai ši reakcija yra normali ir psichologinio ar medikamentinio gydymo neprireikia.
- Depresiniai sutrikimai: Nuotaikos prislėgtumas, energijos trūkumas, susidomėjimo praradimas, mintys apie savižudybę.
- Somatoforminiai sutrikimai: Fiziniai simptomai, kurie neturi medicininės priežasties, tokie kaip skausmas, nuovargis ar virškinimo problemos.
Neurozės gydymas
Neurozės gydymas numato individualų požiūrį į kiekvieną atskirą atvejį, atsižvelgiant į asmenines aplinkybes, neurozės tipą ir sunkumą. Gydymas gali apimti:
- Psichoterapija: Tai svarbiausias neurozės gydymo būdas, ypač lengvesniais atvejais, kai neurozės atsiradimo priežastis buvo emociniai išgyvenimai. Psichoterapija padeda vaikui suprasti savo jausmus, įveikti baimes ir nerimą, išmokti sveikesnių elgesio modelių. Taikoma individuali, grupinė ir šeimos terapija.
- Medikamentinis gydymas: Gydytojas gali skirti vaistų, tokių kaip antidepresantai, trankviliantai ar raminamieji, siekiant sumažinti nerimą, depresiją ar kitus simptomus. Svarbu paminėti, kad vaikams vaistai skiriami tik kraštutiniais atvejais ir griežtai prižiūrint gydytojui. Neurozės yra gydomos trankvilizatoriais, kurie suteikia gydant neurozę būtiną raminantį ir migdantį poveikį.
- Fizioterapija: Fizioterapinės procedūros, tokios kaip masažas, mankšta ar hidroterapija, gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti bendrą savijautą. Šiuo metu neurozių gydymas yra sėkmingai vykdomas įvairiose šalies sanatorijose. Jei kelionė, kurios tikslas yra neurozės gydymas, dėl kokių nors priežasčių yra neįmanoma, galima pasinaudoti naujausiu išradimu - terapine masažo lova.
- Gyvenimo būdo korekcija: Svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai miego, sveikai maitintųsi, reguliariai sportuotų ir turėtų pakankamai laiko poilsiui ir pomėgiams.
Kaip gydyti vaikų nemigą?
Kai kuriais atvejais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Be to, kartais nepakanka vien tik panaikinti priežasčių, nes problema jau giliai įsišaknijo mažojo paciento psichikoje. Kartais būtini vaistai, tačiau reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų (įskaitant žolinius ir homeopatinius vaistus), prieš tai nepasitarus su gydytoju. Tokie preparatai visada turi didesnį ar mažesnį poveikį centrinei nervų sistemai, todėl prieš juos duodant reikalinga gydytojo konsultacija.
Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Vieni tiks kūdikiams ir mažiems vaikams, kiti - mokyklinukams. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos.
Kalbant apie jauniausiuosius, verta išbandyti tokius metodus kaip:
- Pogulių dieną apribojimas - sutrumpinti pogulius arba apriboti jų skaičių.
- Paros ritmo nustatymas - išmokinti vaiką, kad diena skiriasi nuo nakties (pavyzdžiui, netildyti aplinkos, kai vaikas miega dienos metu, užtikrinti, kad būtų gulamasi miegoti ir keliamasi tuo pačiu laiku).
- Tylos užtikrinimas vakare ir naktį - išjungti šviesą ir pašalinti triukšmą kambaryje, kuriame miega vaikas.
- Fizinio aktyvumo didinimas dieną (organizmo aprūpinimas deguonimi) - vaikas, kuris turės daugiau fizinės veiklos dienos metu, greičiau užmigs vakare; ypač rekomenduojama veikla gryname ore, kurios metu organizmas atitinkamai aprūpinamas deguonimi - tai taip pat padeda siekti sveiko miego.
- Tinkama mityba - vakarienės metu vengti sunkiai virškinamų patiekalų, galinčių sukelti vidurių pūtimą, pilvo skausmus ir virškinimo sistemos spazmus.
Kai miego sutrikimai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams, gali padėti:
- Fizinio aktyvumo didinimas.
- Streso šalinimas - padėti mokintis, mažinti su mokymusi susijusį spaudimą, riboti papildomas pareigas (turint per daug pareigų, gali pritrūkti laiko mokyklos nustatytoms pareigoms atlikti ir dėl to gali kilti stresas).
- Dienos ritmo nustatymas - patartina nustatyti tam tikrus laiko tarpus dienos metu (pavyzdžiui, aiškiai atskirti pareigoms atlikti ir poilsiui skirtą laiką, turint galvoje tai, kada vaiko organizmas pasiekia didžiausią fizinį ir protinį aktyvumą, o kada jis sumažėja).
Vaikų neurozės pasekmės
Laiku negydoma neurozė gali turėti neigiamų pasekmių vaiko raidai, mokymuisi ir socialiniams santykiams. Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Kūdikių miego sutrikimai sukelia sunkiai valdomą verksmingumą, irzlumą ir galimą augimo sutrikimą.
Darželinukams gali pasireikšti panašūs nemigos padariniai, be to, atsiras koncentracijos ir mokymosi problemų. Nemiga gali sukelti impulsyvumą arba lemti drovumą, todėl nevyks vaiko socialinė raida.
Paauglių smegenys nuolat vystosi, todėl miego sutrikimai taip pat kels koncentracijos ir mokymosi problemų. Be to, dėl miego trūkumo svyruoja nuotaika ir tampa sunku ką nors įsiminti. Sumažėjus produktyvumui, blogėja mokymosi rezultatai.
Ignoruojama problema, net jeigu ji ir nėra susijusi su psichikos sutrikimais, lems jų progresavimą. Gali išsivystyti depresija, neurozė ir nerimo būsenos.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas patiria nuolatinius neurozės simptomus, svarbu kreiptis į specialistą - vaikų psichologą ar psichiatrą. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti vaikui įveikti problemą ir išvengti ilgalaikių pasekmių.
Išvados
Vaikų neurozė - tai rimta problema, kurią reikia spręsti. Atidumas vaiko elgesiui, emocijoms ir miego įpročiams, taip pat savalaikis kreipimasis į specialistus gali padėti vaikui įveikti neurozę ir užtikrinti jo sveiką raidą bei gerovę. Neurozės gydymas kaip sveikatinančios priemonės komplekso dalį numato ir medikamentų terapijos kursą. Tuo atveju, kai neurozė, kurios atsiradimo priežastis buvo emociniai išgyvenimai, vystosi lengva forma, vizitas pas psichoterapeutą gali būti svarbiausiu vaistu, kurį gali pasiūlyti neurozės gydymas. Svarbu prisiminti, kad neurozė - tai liga, kurią gydant būtinos ir fizioterapinės procedūros.