Nors Myerso-Briggso asmenybės tipų indikatorius (MBTI) yra populiariausias asmenybės testas pasaulyje, jis dažnai kritikuojamas tiek ekspertų, tiek kitų. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra MBTI testas, kodėl jis toks populiarus, kodėl sulaukia tiek kritikos ir ar jis vis dar gali būti naudingas.
Kas yra MBTI testas?
MBTI testą 1942 metais sukūrė Katharine Cook Briggs ir jos dukra Isabel Briggs Myers. K.C.Briggs visą laiką mėgo stebėti žmones, jų skirtumus ir panašumus, o jos darbus įkvėpė psichologo Carlo Jungo teorijos - ypač intraversijos ir ekstraversijos koncepcijos. Mama ir dukra paskyrė visą savo gyvenimą bandydamos sukurti indikatorių, kuris padėtų žmonėms suprasti savo asmenines savybes - tam, kad pagal jas jie galėtų pasirinkti sau tinkamus darbus.
Teste yra pateikiami 93 klausimai, pagal kuriuos yra vertinami šie žmonių bruožai:
- Intravertas (I) ar ekstravertas (E)
- Intuityvus (N) ar pasikliaujantis juslėmis (S)
- Mąstantis (T) ar jaučiantis (F)
- Kritiškas (J) ar supratingas (P)
Pagal atsakymus į testo klausimus žmogus yra priskiriamas tam tikrai kategorijai, o pabaigoje jam priskiriama ir viena iš 16 „etikečių“: INTJ, ENFP ir t.t.
MBTI populiarumas
Per metus šį testą atlieka maždaug 1,5 mln. žmonių. Daugiau nei 80 proc. kompanijų ir keli šimtai universitetų remiasi „Myers-Briggs“ kompanijos duomenimis, kuri prižiūri ir administruoja MBTI testą. Net tokiems išgalvotiems personažams kaip Disnėjaus princesės, Haris Poteris ar Dartas Veideris buvo priskirtas vienas ar kitas MTBI tipas.
Taip pat skaitykite: Lukiškių kalėjimo realybė
Žmonėms tokie testai patinka, nes jie padeda geriau suprasti save ir kitus. MBTI gali pastūmėti mus pažinti save. Šis testas yra tarsi „praktika ir portalas, kuris leidžia mums pradėti kalbėti ir galvoti apie tai, kad aš esu“, - sakė Oksfordo universiteto docentas Merve Emre. Šios keturios dimensijos, kurias naudoja MBTI, yra naudingos apibūdinant tai, kokia žmogaus asmenybė galėtų būti. Net ir tada, kai MBTI rezultatai nesutampa su pačio žmogaus intuicija arba net ir tada, kai rezultatai yra visiškai neteisingi - žmogui tai vis tiek gali suteikti naudingos informacijos. Svarbiausia, kad šis testas priverčia žmogų „apgalvoti, ką parodė testas ir sieti šias mintis su tuo, ką mes patys galvojame apie save“.
Dėl ko psichologai kritikuoja MBTI testą?
Nepaisant populiarumo, nepraeina net keletas mėnesių, kad žiniasklaidoje nepasirodytų kokio nors psichologo komentaras apie tai, kad MTBI yra nemoksliškas, beprasmis ir netikras asmenybės testas.
Kai kuriems psichologams šis testas pirmiausia nepatinka dėl to, kad jis beveik nėra paremtas jokiais moksliniais tyrimais. 1991 m. Nacionalinės mokslų akademijos komitetas, ištyrinėjęs MBTI testo duomenis, pastebėjo, kad „yra didelis neatitikimas tarp mokslinių tyrimų rezultatų ir testo rezultatų“ - kitaip sakant, testui trūksta mokslinių įrodymų. MBTI buvo sukurtas tuo metu, kai psichologija buvo tik empirinis mokslas - idėjos nebuvo tyrinėjamos praktiškai, tačiau MBTI testas jau buvo tapęs komerciniu produktu.
Mokslininkai teigia, kad testas turi ir daugiau trūkumų. Vienas iš pagrindinių - kad žmogus yra priskiriamas tik labai konkrečioms kategorijoms: jis arba intravertas, arba ekstravertas, kritiškas arba supratingas ir t.t. Tai gana didelis trūkumas, nes visų žmonių nesuskirstysi tik į dvi kategorijas. Kai kurie žmonės gali būti kur nors per vidurį, o visiški intravertai ar ekstravertai žmonės būna labai retai. Dėdami žmones į tokias dėžutes mes atskiriame tuo, kurie realybėje yra panašūs, o ne skirtingi.
MBTI trūksta ir dar kai ko: šis testas tiria tik keturias asmenybės dimensijas, nors neseniai buvo atrasta, kad jų yra ir daugiau. Jau prieš keletą amžių asmenybes tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad yra bent 5-ios asmenybės dimensijos, o neseniai atlikti tyrimai parodė, kad vis dėl to yra šešios. Šios dimensijos skirtingos, vienoje nustatoma ar žmogus nuoširdus ir kuklus, ar apgaulingas ir išpuikęs, kitoje - ar jis kantrus ir malonus, ar ūmus ir mėgstantis ginčytis ir t.t.
Taip pat skaitykite: Kalinių psichologiniai testai: ar jie veiksmingi?
Ar MBTI testas visai beprasmis?
Nepaisant kritikos, kai kurie šių dienų psichologai sako, kad asmenybės testas atitinka tam tikrus kriterijus ir juo iš dalies galima pasitikėti. MBTI yra tiek pat pagrįstas, kaip ir kiti asmenybės testai.
Psichologai, norėdami sužinoti kokia yra žmogaus asmenybė, dažniausiai remiasi „Didžiuoju penketu“ - čia asmenybės bruožai yra nustatomi pagal penkias individualias linijas ir spektrus: malonę, sąžiningumą, ekstraversiją, atvirumą potyriams ir neurotizmą. Ekspertai sako, kad „Didysis penketas“ yra daugiau grįstas ir moksliniais tyrimais.
Bet tai nereiškia, kad MBTI yra visiškai beprasmis. Žmonėms tokie testai patinka, nes jie padeda geriau suprasti save ir kitus.
Kiti psichologiniai testai
Šiame skyriuje apžvelgsime įvairius kitus psichologinius testus, kurie gali padėti geriau pažinti save ir įvertinti savo emocinę būklę.
- SDQ (Strengths and Difficulties Questionnaire): Tai vienas plačiausiai naudojamų pasaulyje vaikų emocinės ir elgesio sveikatos patikros įrankių. Jį sukūrė psichologas Robert Goodman, remiantis ilgamete vaikų psichikos sveikatos klinikų ir mokyklų praktika.
- IGDS9-SF (Internet Gaming Disorder Scale - Short Form): Skalė sukurta remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO / WHO) ir Amerikos psichiatrų asociacijos (APA) tyrimais, kurie nagrinėjo per didelio žaidimų naudojimo poveikį sveikatai ir elgesiui.
- PANAS (Positive and Negative Affect Schedule): Tai vienas labiausiai pasaulyje naudojamų emocinės būsenos įvertinimo testų, sukurtas amerikiečių psichologų David Watson ir Lee Anna Clark (1988 m.). Jis matuoja dvi pagrindines emocijų kryptis: pozityvios emocijos (PA) - džiaugsmas, energija, įkvėpimas.
- Relationship Assessment Scale (RAS): Tai vienas paprasčiausių ir patikimiausių santykių pasitenkinimo matavimo įrankių. Jį sukūrė psichologas Hendrick S. (1988 m.), o ši skalė plačiai naudojama psichologiniuose tyrimuose, porų konsultavime ir asmeninei savireflekcijai. Amžius: rekomenduojama nuo 16 metų.
- PHQ-15 somatizacijos testas: Jis padeda įvertinti, kiek dažnai kūnas siunčia signalus, kurie gali būti susiję ne tik su fiziniais, bet ir su emociniais veiksniais.
- PHQ-9: Tinka ir savistabai, ir progresui sekti terapijos metu. Šis testas nėra diagnozė. Jei turite minčių apie savižudybę ar savižalą - nedelsdami kreipkitės į specialistus arba pagalbos linijas. Taikomas nuo 14 metų ir suaugusiems.
- Toronto aleksitimijos skalė (TAS-20): Tai vienas patikimiausių pasaulyje testų, padedančių įvertinti gebėjimą atpažinti, išreikšti ir suprasti savo emocijas.
- WHO-5: Trumpas, moksliškai patikimas klausimynas, padedantis įvertinti bendrą emocinės gerovės lygį. Rezultatas pateikiamas iškart ir padeda stebėti savijautos pokyčius laikui bėgant. Tai ne diagnozė, o savistabos įrankis.
- PSS-10 (Perceived Stress Scale): Tai vienas populiariausių ir patikimiausių klausimynų, padedantis įvertinti, kiek streso subjektyviai patiri kasdienybėje.
- GAD-7 (Generalized Anxiety Disorder-7): Tai moksliškai patikimas ir plačiai naudojamas klausimynas, padedantis įvertinti bendrojo nerimo lygį per paskutines dvi savaites.
- Rosenbergo savivertės skalė: Padės jums sužinoti, ar jūsų požiūris į save yra stiprus ir palaikantis.
- Burnso depresijos skalė: Tai patikimas įrankis nuotaikoms įvertinti, ji padeda nustatyti depresiją ir jos sunkumo laipsnį. Testas tinkamas nuo 16 metų ir vyresniems.
Psichologiniai testai naudojant piešinius
Psichologiniai testai, naudojantys piešinius, yra vertinga priemonė vertinant asmenybės bruožus ir emocinę būseną. Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų piešiniai gali atskleisti informaciją, kuri lieka nepastebėta įprastų pokalbių metu.
Taip pat skaitykite: Psichoterapeutas ir santuokos išsaugojimas
Namo piešinio testas
Namo piešinio testas, sukurtas 1948 m., yra projekcinė technika, kurioje dalyviai prašomi nupiešti namą. Šio testo interpretacija remiasi prielaida, kad piešinys atspindi žmogaus jausmus, požiūrius ir patirtis. Kiekviena detalė - nuo namo dydžio iki langų formos - gali turėti simbolinę reikšmę.
Kaip atlikti testą
Paimkite popieriaus lapą ir pieštuką ir nupieškite namą. Nebūtina būti menininku - tiesiog pieškite taip, kaip jaučiatės. Kai baigsite, pažvelkite į savo piešinį tarsi iš šalies.
Bendras įspūdis
Pirmas įspūdis apie piešinį yra labai svarbus. Ar namas atrodo linksmas ir jaukus, ar niūrus ir atstumiantis? Ar norėtumėte tokiame name gyventi? Šie klausimai padeda suprasti, kokį įspūdį darote aplinkiniams.
Pieštuko spaudimas
Pieštuko spaudimas gali atskleisti emocinę būseną. Stiprus spaudimas rodo intensyvias emocijas, o silpnas - nuovargį ar apatiją.
Namo elementų interpretacija
- Namo dydis: Atspindi žmogaus ryšį su šeima. Didelis namas, užimantis beveik visą lapą, rodo stiprų ryšį su šeima. Mažas namas gali reikšti silpnus ryšius su šeimos nariais ir nesaugumo jausmą namuose.
- Durys ir langai: Simbolizuoja žmogaus bendravimą su kitais žmonėmis. Dideli, atviri langai ir durys rodo komunikabilumą, o maži - polinkį į uždarumą.
- Sienos: Sienų storis atspindi pasitikėjimą savimi. Storos sienos rodo nepasitikėjimą savimi ir norą paslėpti tikrąsias asmenybės savybes.
- Stogas: Simbolizuoja intelektą ir racionalumą.
- Takelis: Takelis iki durų simbolizuoja atvirumą ir svetingumą.
- Tvora: Tvora aplink namą simbolizuoja norą atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir jaustis saugiau.
- Gėlės: Gėlės prie namo rodo, kad žmogų supa mylintys ir rūpestingi žmonės.
Piešinys-testas "Nupiešk medį"
Šis testas leidžia specialistams įvertinti vaiko emocinę būklę, bendravimo įgūdžius ir intelekto brandumą.
Spalvos
Piešinio spalvos atspindi vaiko vidinę nuotaiką ir emocinę būseną. Nespalvotas piešinys gali rodyti žemą intelektualinio išsivystymo lygį arba blogą nuotaiką. Niūrios spalvos gali reikšti emocinį palūžimą, o standartinės spalvos - normalų vystymąsi.
Kamienas
Medžio kamienas simbolizuoja vaiko vidinę būseną ir asmenybės potencialą. Tiesus kamienas rodo pasitikėjimą savimi, o platėjantis kamienas - svajingumą arba užsispyrimą.
Šakos
Šakos atspindi vaiko santykį su pasauliu ir bendravimo ypatumus. Paralelinės šakos rodo pastovumą, o išsišakojančios - ekspansyvumą. Žemyn nusvirusios šakos rodo melancholiją, o į viršų nukreiptos - polinkį lyderiauti.
Vainikas
Medžio vainikas atspindi vaiko energetinį potencialą. Apvalus vainikas rodo ramybę, o banguotas - džiaugsmą. Vainikas su užraitymais rodo nerimastingumą.
Kiti niuansai
Šaknys piešinyje gali reikšti nesaugumo jausmą, o medis speige - meilės trūkumą. Peizažas rodo fantaziją, o vaisiai ant medžio - kūrybinį potencialą.
Technika
Piešimo technika taip pat svarbi. Plonos linijos rodo impulsyvumą, o štrichais išmargintas kamienas - nerimastingumą.
Grafoskopinė skalė
Grafoskopinė skalė, sukurta J. Pikūno, yra dar vienas piešimo testas, naudojamas vaikų ir jaunuolių asmenybės savybėms vertinti.
tags: #zymiausias #psichologijos #testas